ed8d196d-25ff-4e74-b2d1-3a403f435ee5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-649-661/2012Procesinio sprendimo kategorijos128.2.; 121.14; 121.18; 121.21                          (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. gegužės 8 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I Ginčo esmėPareiÅ¡kėja A. P. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji 1991-10-23 d. kreipėsi į Molėtų rajono Inturkės agrarinės reformos tarnybÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į S. K.

žemę BučeliÅ¡kių k., Molėtų rajone. PareiÅ¡kėja – A. P. nurodė, kad 1991-10-23 d. atvyko į Inturkės agrarinės reformos tarnybÄ ir pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į senelio S. K. žemę, esančiÄ BučeliÅ¡kių k., Inturkės sen., Molėtų raj. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjos A. P. senelis S. K. iki 1930 m. nuosavybės teise valdė 3,28 ha žemės sklypÄ , esantį BučeliÅ¡kių k., Inturkės sen., Molėtų raj. S. K. turėjo du sÅ«nus- VladÄ ir Balį (abu mirę).

SÅ«nus Vladas KosciÅ¡kevičius apsivedė su Agota ir jiems gimė tris vaikai- A. K. (Petkevičienė), sÅ«nus V. K. ir sÅ«nus S. K. . Žemėtvarkos skyriaus duomenimis dėl nuosavybės teisių į Å¡iÄ Å¾emę atkÅ«rimo kreipėsi S. K. mirusio sÅ«naus Vlado sutuoktinė A. K. ir jo sÅ«nus S. K. , mirusio sÅ«naus Balio sÅ«nus (savininko vaikaitis) V. K. , nurodęs pretendentais A. V. , S. N. , J. K. . Žemėtvarkos skyrius nepripažįsta fakto, kad praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į BučeliÅ¡kių kaime esančiÄ Å¾emę, pateikė ir S. K. sÅ«naus Vlado duktė (savininko vaikaitė) A.

P. . A. P. praÅ¡ymas nėra užregistruotas pareiÅ¡kimų registracijos žurnale dėl Inturkės agrarinės reformos tarnybos darbuotojų kaltės. Todėl pareiÅ¡kėja prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. P. 1991-10-23 d. kreipėsi į Molėtų rajono Inturkės agrarinės reformos tarnybÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į S. K. žemę BučeliÅ¡kių k., Molėtų rajone.Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovai prašė pareiÅ¡kimo netenkinti.

PaaiÅ¡kino, jog nėra jokių įrodymų, jog A. P. kreipėsi į Inturkės agrarinės reformos tarnybÄ su pareiÅ¡kimu į jos senelio S. K. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ BučeliÅ¡kių k., esantį žemės sklypÄ . Nurodė, jog 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 1991-10-23 d. galiojusios redakcijos 2 str. 1 d. 2 p. nenumatė nuosavybės atstatymÄ buvusio savininko vaikaičiams.Suinteresuotas asmuo R.

K. prašė pareiÅ¡kimo netenkinti.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėMolėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 197 d. sprendimu pareiÅ¡kimo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos A. P. praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji 1991-10-23 d. kreipėsi į Inturkės agrarinės reformos tarnybÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į S. K. žemę BučeliÅ¡kių k., Molėtų rajone neatitinka sÄ lygų, reikalingų juridinę reikÅ¡mę turintiems faktams nustatyti, todėl ir negali bÅ«ti nustatytas.

PareiÅ¡kėja pagal tai dienai galiojusį įstatymÄ negalėjo bÅ«ti pretendente į savo senelio nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį BučeliÅ¡kių k., todėl tokio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas nesukurs teisinių padarinių. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas nepagrįstas, prieÅ¡tarauja tuo metu galiojantiems įstatymams ir tokio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas nesukurs teisinių padarinių, todėl pareiÅ¡kimo netenkino.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiPareiÅ¡kėja A.

P. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-12-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .Apeliantė nurodė, kad 1991-06-18 įstatymo Nr.1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 10 str. numatė, kad praÅ¡ymus dėl iÅ¡likusio nekilnojamojo turto sugrÄ Å¾inimo ar kompensacijos už jį iÅ¡mokėjimo (iÅ¡pirkimo) pretendentai pateikia miestų rajonų valdyboms pagal iÅ¡likusio nekilnojamojo turto buvimo vietÄ iki 1991-12-3 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įsigaliojo 1991-07-31, tai buvo nepaprastai trumpas laikotarpis.

PareiÅ¡kėja A. P. pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių į tėvo V. K. tėvo S. K. (senelio) žemę BučeliÅ¡kių kaime, Molėtų rajone, įsitikinusi, kad tai buvo 1991-09-23 ar 1991-10-23. Molėtų rajono Inturkės agrarinės reformos tarnybos atstovui L. B. . Agrarinės tarnybos atstovai patys paskambino pareiÅ¡kėjai A. P. ir nurodė, kad ji pretenduoja į senelio turėtÄ Å¾emę, o esant jos motinai A. K. , pastaroji atskiru praÅ¡ymu turėtų kreiptis į agrarinės reformos tarnybÄ praÅ¡ydama atstatyti nuosavybės teises.

PareiÅ¡kėjos motina – A. K. 1991-10-28 Molėtų rajono Inturkės agrarinės reformos tarnybai padavė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 3,28 ha žemės Utenos apskrities Molėtų valsčiaus BučeliÅ¡kių vienkiemyje ir 2 ha Rudesėlės kaime. A. K. mirė 1993-03-25. Jos testamentinė (1991-10-02) įpėdinė - duktė A. P. .Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos motina A. K. (savininko S. K. sÅ«naus Vlado žmona) negalėjo 1991-10-28 d. kreiptis su pareiÅ¡kimu į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ S. K. nuosavybės teise valdyta žemės sklypÄ , esantį BučeliÅ¡kių k. ir jos praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti priimtas.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad A. K. praÅ¡ymas registruotas pretendentų žurnale ir po trijų mėnesių naujos įstatymų redakcijos pagrindu pretendentė turėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ : 1992-01-14 Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos nutarimu Nr. I-220 pakeitė įstatymÄ ir 2 str. 1 d. d., 2 p nustatė, kad mirus buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančiÄ iÅ¡likusiÄ nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal LR įstatymÄ yra Lietuvos piliečiai turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.“ Tokiu atveju galėjo bÅ«ti nagrinėjami tiek A.

K. , tiek A. P. praÅ¡ymai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. PareiÅ¡kėja nurodo, kad civilinė byla iÅ¡nagrinėta mirus suinteresuotam asmeniui nesant paveldėtojų ir į bylÄ neįtraukus valstybę atstovaujančios institucijos. Tai esminis proceso pažeidimas. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos, Molėtų žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ , su juo nesutiko ir praÅ¡o skundÄ atmesti.Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nei byloje, nei Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos archyvuose nėra įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima manyti ir tikėti, kad pareiÅ¡kėja nurodytu metu bÅ«tų pateikusi tokį praÅ¡ymÄ .

Atvirkščiai, byloje egzistuoja tokie įrodymai, kurie rodo, kad toks dokumentas Inturkės agrarinei tarnybai nebuvo pateiktas nei apeliantės nurodomu laiku, nei bet kada vėliau.PareiÅ¡kėja nurodo, kad 1991 metais Inturkės agrarinės tarnybos darbuotojai jai paskambino, siÅ«lydami pateikti praÅ¡ymÄ , atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turtÄ . Å ių savo žodžių pareiÅ¡kėja neparemia jokiais įrodymais: neįvardina nei koks tarnautojas jai skambina. Nurodytu metu 1991 m., galiojęs teisės aktas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (Žin., 1991, 21-545) str.) pareiÅ¡kėjai nesuteikė teisės pretenduoti į senelio valdytÄ turtÄ , tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, su tuo sutinka ir pati apeliantė, todėl neįtikėtina, kad agrarinės tarnybos tarnautojai bÅ«tų siÅ«lę asmeniui, visiÅ¡kai neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , pateikti tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ .

Tai, kad toks praÅ¡ymas nebuvo pateiktas, visų pirma įrodo pretendentų registracijos žurnalas, kuriame nėra jokių duomenų apie A. P. praÅ¡ymÄ .Pakankamai ilga įstatymais nustatyta Å¡io termino trukmė savaime suponavo galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais bÅ«dais gauti bÅ«tinÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui informacijÄ . Faktinis terminas praÅ¡ymams dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo pateikti virÅ¡ijo deÅ¡imt metų, todėl laikytina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai.

PareiÅ¡kėja teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯gijo 1992-01-14 pakeitus įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (įsigaliojo 1992-01-31). Nuo 1992 metų pradžios iki 2001-12-31 (įstatymo nustatyto termino praÅ¡ymams pateikti) pareiÅ¡kėja taip pat nei karto nesikreipė bei nepasidomėjo jos nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio S. K. žemę procedÅ«romis. Toks pareiÅ¡kėjos neveikimas rodo arba jos nepagrįstÄ nerÅ«pestingumÄ , už kurį tik ji pati ir atsakinga, arba tai, kad tuo metu ji apskritai nepageidavo atkurti nuosavybės teisių į pastarÄ jį turtÄ .IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji 1991-10-23 kreipėsi į Molėtų rajono Inturkės agrarinės reformos tarnybÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į S. K. žemę BučeliÅ¡kių kaime, Malėtų rajone.Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal A.

Beržanskienės pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal A. Zubkovos ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal B. Sakalauskienės pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-273/2011; kt.).Pirma, nagrinėjamu atveju PareiÅ¡kėja teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯gijo 1992-01-14 pakeitus įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (įsigaliojo 1992-01-31).

Nurodytu metu – 1991 m., galiojęs teisės aktas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (Žin., 1991, 21-545) 2 str. pareiÅ¡kėjai nesuteikė teisės pretenduoti į senelio valdytÄ turtÄ , tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.Antra, atitinkamai nustatančius, kad pareiÅ¡kėja nurodytu terminu, t.y. 1991-10-23 pateikiant praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į S. K.

žemę BučeliÅ¡kių kaime, Molėtų rajone, nesuteikė teisės pretenduoti į senelio valdytÄ turtÄ , tokiu atveju tokio fakto nustatymas neturi jokios juridinės reikÅ¡mės. Trečia, nėra jokiu objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų 1991-10-23 pateikusi praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į S. K. žemę BučeliÅ¡kių kaime, Molėtų rajone. PrieÅ¡ingai, registracijos žurnalas, patvirtina, jog nėra jokių duomenų apie A. P. praÅ¡ymÄ nurodyta data.Ketvirta, nuo 1992 metų pradžios iki 2001-12-31 (įstatymo nustatyto termino praÅ¡ymams pateikti) pareiÅ¡kėja nei karto nesikreipė bei nepasidomėjo jos nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio S. K.

žemę procedÅ«romis. Toks pareiÅ¡kėjos neveikimas rodo jos nerÅ«pestingumÄ .Penkta, vertinant įrodymų visetÄ Å¡ioje byloje labiau tikėtina, kad pareiÅ¡kėja 1991-10-23 nebuvo pateikusi suinteresuotam asmeniui praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į S. K. žemę BučeliÅ¡kių kaime, Molėtų rajone. Tokį įrodymų vertinimÄ teismas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiÅ¡kinant ir taikant įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Kučiauskienė v. R. Salatinskaja ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Markevič ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

PaÅ¡kevičius v. G. Krutinis, bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,n u t a r i a :Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                     Alvydas Barkauskas                                                                 Neringa Švedienė                                                                 Rūta Veniulytė-Jankūnienė