ed89f74f-26b0-488c-bf86-024ed62a93ea · Kauno apygardos teismas

                               Nr. ATP-1288-238/2014;                                                               Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04437-2014-7; Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.

Ž. atstovo advokato G. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimo G. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė: G. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2014 m. kovo 22 d., 12.46 val., Kaune, prie Veiverių g. 122 vairuodamas automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į sklypo tvorÄ ir jÄ apgadino.

Padaręs turtinę žalÄ ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietÄ ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Automobilį vairavo apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 14, 133, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimu G.

Ž. pripažintas padaręs LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, o vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrinus, jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.Apeliaciniame skunde (toliau - skundas) G.

Ž. atstovas advokatas G. U. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-10-24 nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ , perkvalifikuojant G. Ž. veikÄ iÅ¡ ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį G. Ž. atžvilgiu bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas nutarimÄ , visapusiÅ¡kai neįsigilino į keletÄ svarbių aplinkybių. Vadovaujantis LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡ais, kurie yra patvirtinti LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, iÅ¡vardinti 2014-03-27 Specialisto iÅ¡vadoje ir 2014-08-27 VI Kauno klinikinės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus raÅ¡te iÅ¡vardinti vaistai, neįeina į draudžiamų vartoti medžiagų sÄ raÅ¡Ä , todėl visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl teismas konstatavo G. Ž. įvykdytÄ pažeidimÄ bÅ«tent pagal ATPK 127 str. 3 d. G. Ž. įvykio metu nebuvo naudojęs etilo alkoholio ir draudžiamų preparatų, nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančiu medžiagų, tačiau teismas Å¡ių įrodymų nelaikė svariais.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad G. Ž. serga depresiniu sutrikimu su sunkios depresijos epizodais be psichozės simptomų, kad tÄ Ä¯vykio dienÄ jis buvo iÅ¡leistas po gydymosi periodo iÅ¡ VÄ® Kauno klinikinės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus, ir kad Å¡ios aplinkybės galėjo sukelti nepagrįstų abejonių policijos pareigÅ«nams dėl galimai G. Ž. naudotų narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, tačiau realiai tai galėjo bÅ«ti Å¡alutinis nedraudžiamų naudoti vaistų poveikis.

G. Ž. naudojamų vaistų „Lorazepamum“, „Oksazepamum“, „Mirtazapin“, „Tiapridal“, „Tazepam“ apraÅ¡uose yra nurodoma apie jų galimÄ Å¡alutinį poveikį, kad vartojant Å¡iuos vaistus gali atsirasti drebulys, tonuso padidėjimas, mieguistumas, susijaudinimas, bendras silpnumas, nuovargis, sumiÅ¡imas, svaigulys, judesių koordinacijos sutrikimas, kalbos sutrikimas, atminties pablogėjimas, net iÅ¡skiriamas poveikis kaip negalėjimas ilgiau iÅ¡sėdėti (akatizija).

Apie tai, kad G. Ž. bÅ«tų perspėtas iÅ¡ gydymo įstaigos administracijos ar jo asmeninio gydytojo, jog jis negali vairuoti transporto priemonių po tam tiktų vaistų pavartojimo, į bylÄ nėra pateikta, o tai reiÅ¡kia, kad G. Ž. realiai suvokė, kad jis jaučiasi gerai ir gali vairuoti transporto priemonę pavartojęs gydytojų jam skiriamų vaistų, todėl ir nusprendė nuvykti iki maisto prekių parduotuvės nusipirkti maisto produktų. Skunde taip pat nurodoma, kad Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad G.

Ž. nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už apgadintÄ tvorÄ dėl neapdairaus automobilio pavaros įjungimo ir automobilio netikėto judesio iÅ¡ stovimos pozicijos, kuris visiÅ¡kai netikėtai pajudėjo link tvoros ir nežymiai jÄ kliudė. G. Ž. iÅ¡ karto po automobilio kontakto su tvora nuėjo pas sklypo savininkÄ praneÅ¡ti apie įvykį, buvo pasiruošęs kompensuoti žalÄ , tačiau savininko nesurado. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ karto kitÄ dienÄ G. Ž. susisiekė su savininku ir atvyko pas jį į namus kompensuoti padarytÄ Å¾alÄ .

Tai patvirtina į bylos nagrinėjimÄ liudyti atvykęs K. E. N., kuris paaiÅ¡kino, kad ne jis pranešė policijai apie įvykį, kad tikrai tÄ Ä¯vykio dienÄ apie 12 val. dienos jo namuose nebuvo, kad jis jokių pretenzijų G. Ž. neturi, kad G. Ž. padaryta turtui žala yra menkavertė ir jau kompensuota. Mano, kad G. Ž. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, nes jis nesiekė iÅ¡vengti civilinės ar kitokios atsakomybės, o iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo nesupratęs, kad bÅ«tina tokiu atveju į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti policijÄ .

Konkrečiu atveju G. Ž. turėjo suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai, kas, jo manymu, iÅ¡tyrus visas bylos aplinkybes, to nepatvirtina. Å ioje byloje duomenų, įrodančių, kad G. Ž. pasiÅ¡alindamas tikėjosi apsunkinti jo kaip kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ ar iÅ¡vengimÄ pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , nebuvo nustatyta. PrieÅ¡ingai, Å¡ioje byloje yra nustatyta, kad eismo įvykį (turto apgadinimÄ ) sukėlęs G.

Ž. nevengia administracinės atsakomybės, nevengė pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam ir jÄ nedelsdamas atlygino, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, t. y. turto sužalojimo, todėl tokie duomenys rodo, kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, galbÅ«t paveiktas Å¡alutinio vartojamų vaistų poveikio. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nesiėmė vertinti ir apie tai nepasisakė priimdamas nutarimÄ , kad yra akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai ir neatitikimai dėl faktinių įvykio aplinkybių fiksavimo, o bÅ«tent, kad G.

Ž. nevairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. 2014-03-22 policijos patrulio Dainiaus Čebanausko tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad jis su patruliu Ž. Kaminsku Dariaus ir Girėno gatvėje ties Nr. 50 namu, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje rado stovinti užrakintÄ be įsilaužimo žymių G. Ž. automobili „Opel Meriva“, toliau nurodo, kad tik vėliau prie jų priėjo G. Ž. ir nurodė, kad tai jis vairavo minėtÄ automobilį ir galimai apgadino tvorÄ , kad G.

Ž., pamatęs pareigÅ«nus prie jo automobilio, geranoriÅ¡kai atėjo pas juos, pripažino gydymo įstaigos skyriuje kÄ tik suvartojęs jam gydytojų paskirtus vaistus. BÅ«tent į Å¡iÄ svarbiÄ aplinkybę, kuriÄ policijos pareigÅ«nams ir teismui nurodė G. Ž., teismas neatkreipė dėmesio. Pastebėtina ir tai, kad kitas policijos pareigÅ«nas Raimondas Vekteris, kuris realiai nebuvo įvykio vietoje, 2014-03-22 tarnybiniame pareiÅ¡kime nurodo, kad <...vairuotojo elgesys kėlė įtarimų, sunkiai orientavosi aplinkoje, nesugebėjo paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimo, akivaizdžiai matėsi, kad yra apsvaigęs, todėl buvo nuspręsta atlikti tyrimus>.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokias faktines aplinkybes nurodo pareigÅ«nas, kuris nebuvo įvykio vietoje, kuomet įvykio vietoje buvę patruliai Ž. Kaminskas ir D. Čebanauskas savo tarnybiniame praneÅ¡ime nieko panaÅ¡aus nenurodė, jog jiems bÅ«tų sukėlęs kažkokių abejonių G. Ž. elgesys. Minėtame R. Vekterio praneÅ¡ime taip pat nurodoma, kad ATP protokolas G. Ž. nebuvo suraÅ¡ytas, kadangi nėra iki galo aiÅ¡ku, ar jis vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs, ir kad G. Ž. administracinės atsakomybės klausimas bus sprendžiamas gavus atsakymÄ iÅ¡ Priklausomybės ligų centro, o tai tik patvirtina, kad pareigÅ«nai visgi abejojo G.

Ž. apsvaigimu ir tik vėliau gavę specialisto iÅ¡vadÄ nepagrįstai jÄ Ä¯vertino bei priėmė sprendimÄ suraÅ¡yti ATP protokolÄ . Administracinių pažeidimų bylos pagal savo esmę yra baudžiamojo pobÅ«džio, ir nagrinėjant jas turėtų bÅ«ti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, todėl kiekviena abejonė ar neatitikimas vertintina kaltinamojo naudai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas Danas Česnauskas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ .G.

Ž. atstovo advokato G. U. apeliacinis skundas netenkintinas.Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ administracinį teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminiu procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei iÅ¡vadomis dėl G. Ž. kaltės padarius LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 strapsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas G. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , teismo posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, liudytojÄ K. E. N., specialistę D. Z. ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl G. Ž. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ , padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens, užtraukia administracinę atsakomybę.G.

Ž. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jo veikÄ kvalifikavo pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kadangi G. Ž. vartoti vaistai neįeina į draudžiamų vartoti medžiagų sÄ raÅ¡Ä . Tačiau apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad minėtame straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už apsvaigimÄ bÅ«tent nuo draudžiamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Apsvaigimas, tai tokia bÅ«sena, kuomet sutrinka asmens elgsena, nuotaika, sÄ moningumas, atmintis, dėmesys, mÄ stymas, kalba, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad vairavimas apsvaigus nuo leidžiamų medikamentų, kas Å¡iuo atveju ir buvo nustatyta, nėra pavojinga veika.

Tai, kad asmuo yra apsvaigęs nuo vaistų, kurie jam buvo paskirti gydytojo, nėra aplinkybė, Å¡alinanti administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, G. Ž. naudojamų vaistų „Lorazepamum“, „Oksazepamum“, „Mirtazapin“, „Tiapridal“, „Tazepam“ apraÅ¡uose yra nurodoma apie jų galimÄ Å¡alutinį poveikį, kad vartojant Å¡iuos vaistus gali atsirasti drebulys, tonuso padidėjimas, mieguistumas, susijaudinimas, bendras silpnumas, nuovargis, sumiÅ¡imas, svaigulys, judesių koordinacijos sutrikimas, kalbos sutrikimas, atminties pablogėjimas, net iÅ¡skiriamas poveikis kaip negalėjimas ilgiau iÅ¡sėdėti (akatizija), o Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita, ko yra imperatyviai nurodoma, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.

Įstatymas netgi išskiria kitas aplinkybes (tokias kaip nuovargis, liga ir pan.), kuomet gali kilti pavojus eismo saugumui, ir joms esant vairuoti draudžia, todėl manyti, kad apsvaigus nuo nedraudžiamų naudoti vaistų yra nepavojinga ir tai neužtraukia atsakomybės, nes tai yra visiškai nelogiška ir prieštarauja elementariems protingumo principams. Apelianto teiginys, kad byloje nėra įrodymų, jog G. Ž. būtų perspėtas gydymo įstaigos administracijos ar jo asmeninio gydytojo, jog jis negali vairuoti transporto priemonių po tam tiktų vaistų pavartojimo, niekaip nepatvirtina, kad G.

Ž. realiai suvokė, kad jis jaučiasi gerai ir gali vairuoti transporto priemonę pavartojęs gydytojų jam skirtų vaistų. Nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vados, kad G. Ž., bÅ«damas apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, pats to nejautė, o vien tai, kad jo teigimu, jis nebuvo informuotas apie galimÄ vaistų Å¡alutinį poveikį, niekaip negalėtų turėti įtakos jo suvokimui apie esamÄ apsvaigimÄ . Skunde teigiama, kad G. Ž. vairavo automobilį nebÅ«damas apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Å is apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes byloje nustatyta prieÅ¡ingai. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko apie 12.45 val. Netrukus į įvykio vietÄ atvyko policijos darbuotojai ir nustatė eismo įvykio kaltininkÄ G. Ž., kuris pripažino jį įvykdęs. IÅ¡ policijos darbuotojo R. Vekterio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jis patvirtino, jog vairuotojo elgesys kėlė įtarimų, sunkiai orientavosi aplinkoje, nesugebėjo paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimo, akivaizdžiai matėsi, kad yra apsvaigęs (b. l. 4).Skunde taip pat nurodoma, kad G.

Ž. nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už apgadintÄ tvorÄ , iÅ¡ karto po automobilio kontakto su tvora nuėjo pas sklypo savininkÄ praneÅ¡ti apie įvykį, buvo pasiruošęs kompensuoti žalÄ , tačiau savininko nesurado.LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia administracinę atsakomybę. Å is administracinis teisės pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Å¡ių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.

Taigi po eismo įvykio G. Ž. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietÄ ir, įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, kreiptis į policijÄ . Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė, kad vairuotojas G. Ž. suprato, jog padarė eismo įvykį. IÅ¡ G. Ž. elgesio galima spręsti, kad jis pasielgė neatsakingai, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens nepranešė apie eismo įvykį policijai, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad pasiÅ¡alina iÅ¡ eismo įvykio vietos ir norėjo taip veikti, todėl jo veika pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Atmestinas skundo argumentas, kad G. Ž. nesiekė apsunkinti jo kaip kaltininko nustatymo, eismo įvykio aplinkybių atskleidimo ar iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , kadangi jis, net ir nepranešęs policijai apie eismo įvykį, nesiėmė jokių veiksmų, kad jo kaip kaltininko nustatymas bÅ«tų palengvintas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis buvo surastas policijos pareigÅ«nų, o ne atvyko į policijÄ pats.Skunde taip pat teigiama, kad G. Ž. nevairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, pamatęs pareigÅ«nus prie automobilio geranoriÅ¡kai atėjo pas juos, pripažino gydymo įstaigos skyriuje kÄ tik suvartojęs jam gydytojų paskirtus vaistus.

Tačiau su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu taip pat nesutinkama, nes byloje nustatyta prieÅ¡ingai. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko apie 12.45 val. Netrukus į įvykio vietÄ atvyko policijos darbuotojai ir nustatė eismo įvykio kaltininkÄ G. Ž., kuris pripažino jį įvykdęs. IÅ¡ policijos darbuotojo R. Vekterio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jis patvirtino, jog vairuotojo elgesys kėlė įtarimų, sunkiai orientavosi aplinkoje, nesugebėjo paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimo, akivaizdžiai matėsi, kad yra apsvaigęs (b. l. 4).

G. Ž. paaiÅ¡kinime dėl eismo įvykio nurodė, kad 2014-03-22 važiavo į AleksotÄ , sumaišė bėgius ir kliudė tvorÄ , prieÅ¡ tai buvo vartojęs raminamųjų vaistų (b. l. 7). Teismo posėdyje jis nurodė, kad buvo vartojęs raminamųjų vaistų, tačiau nebuvo apsvaigęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors G. Ž. ir neigė buvęs apsvaigęs nuo jam paskirtų medikamentų, tačiau Å¡i aplinkybė yra neginčytinai nustatyta medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 283, kuriame konstatuojama, kad G.

Ž. yra apsvaigęs (medikamentinis apsvaigimas) (b. l. 21). Nei raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime dėl eismo įvykio, nei duodamas parodymus teismo posėdžio metu, G. Ž. nenurodė vartojęs raminamųjų vaistų po eismo įvykio, todėl teismui visiÅ¡kai pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl to, kad G. Ž. buvo apsvaigęs nuo medikamentų, kuriuos jis buvo vartojęs prieÅ¡ eismo įvykį. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodydamas, kad tÄ dienÄ ryte ligoninėje vartojo raminančius vaistus (b. l. 11).

Nustatyta, kad vaistų pėdsakų vėliau ir buvo rasta jo Å¡lapime (b. l. 11). Aplinkybė, kad G. Ž. medikamentus vartojo po eismo įvykio, nurodoma tik apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko šį įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimÄ gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti G. Ž. administracinės atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ . Pažymėtina ir tai, kad pareigÅ«nų abejonės dėl G. Ž. apsvaigimo turėtų bÅ«ti laikomos pagrįstu įtarimu, jog jis gali bÅ«ti apsvaigęs, o ne prieÅ¡ingai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde.

PareigÅ«nai negavę specialisto iÅ¡vados nerašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, kadangi pagrįstai numanė, jog specialistas nustatys apsvaigimÄ , o be Å¡ios iÅ¡vados suraÅ¡yti protokolÄ dėl eismo įvykio, padaryto apsvaigus, nėra pagrindo. Manytina, kad pareigÅ«nai visiÅ¡kai pagrįstai įtardami G. Ž. apsvaigimo faktÄ , sulaukė, kol bus pateikta specialisto iÅ¡vada, ir tik tuomet surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o G.

Ž. atstovo advokato G. U. apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: G. Ž. atstovo advokato G. U. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                                                        Danguolė Å iugždinytė