ed894240-e2df-455b-986d-bb9beeeb70bb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-2-370/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00301-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.30; 2.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. J. ir atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskiruosius (apeliacinius) skundus bei atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirojo (apeliacinio) skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. 2-3452-611/2013 pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS bei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl 20 000 Lt (5 792,40 Eur) vertės 2011 m. lapkričio 4 d. obligacijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos ieškovo ir akcinės bendrovės (toliau – AB) banko SNORAS (toliau – ir bankas), pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, draudimo išmokos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

2. IeÅ¡kovas prašė pripažinti jo teisę gauti indėlininko draudimo iÅ¡mokÄ pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau – IÄ®IDÄ®) bei priteisti jam 19 035 Lt (5 512,92 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovės valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Indėlių ir investicijų draudimas“.

3. Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo ilgalaikis banko klientas ir jame turėjo terminuotÄ indėlį. IeÅ¡kovas teigė, kad nežinojo, kaip pasielgti situacijoje, kai atvykus į bankÄ jam buvo pasiÅ«lyta pasiraÅ¡yti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį vietoje terminuotojo indėlio sutarties pratęsimo ir jis patikėjo banko darbuotojų patarimu. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jis neturėjo galimybės suprasti sutarties sÄ lygų bei, kokia yra jo piniginių lėšų saugojimo ir grÄ Å¾inimo užtikrinimo sistema, kokios garantijos suteikiamos.

Atsižvelgus į tai, kad neužilgo po sutarties pasiraÅ¡ymo 2011 m. lapkričio 16 d. bankas dėl finansinių problemų buvo nacionalizuotas, o 2011 m. lapkričio 23 d. Lietuvos banko valdyba nutarė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovo vertinimu, bankas nesiruošė vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes tam neturėjo galimybės. BÅ«tent banko įsipareigojimai (t. y. palÅ«kanos, iÅ¡pirkimo data, delspinigiai ir t.t.), kurie buvo nepagrįsti ir melagingi, nulėmė ieÅ¡kovo sprendimÄ pasiraÅ¡yti ginčijamÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį su banku.

Ieškovas obligacijų pasirašymo sutartį sudarė dėl apgaulės, tyčia suklaidintas banko darbuotojų, todėl sutartis turi būti pripažinta negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 ir 1.90 straipsnius.

4. Atsakovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas SNORAS prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas suprato investicijų į obligacijas rizikÄ ir siekė didesnės finansinės naudos, o jei iki galo nesuprato, tai pasielgė nerÅ«pestingai, neapdairiai ir neatidžiai, nes turėjo galimybę gauti iÅ¡ banko darbuotojo daugiau informacijos ir paaiÅ¡kinimų. IeÅ¡kovas nuo 2005 metų laikė lėšas banke ir kaip terminuotus indėlius, todėl objektyviai turėjo suvokti sudaromo ginčijamo sandorio esmę ir žinoti terminuoto indėlio sutarties ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties skirtumus. IeÅ¡kovo elgesys neatitiko protingo, apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartų, jis prisiėmė rizikÄ , todėl apgaulės nėra. Nurodė, kad ieÅ¡kovas siekė esminio tikslo – gauti didesnę piniginę grÄ Å¾Ä , todėl obligacijų draudimo sÄ lygos nebuvo esminės.

5. Atsakovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės nuomone, tikrieji ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo motyvai buvo siekti įgyti draudiminę apsaugÄ pagal IÄ®IDÄ®. Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas apie investavimo rizikÄ , nes patvirtino, jog yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis. Net ir pripažinus sutartį negaliojančia ir pripažinus sumokėtÄ sumÄ lėšomis ieÅ¡kovo mokėjimo sÄ skaitoje, jos netaps indėlių draudimo objektu, kadangi draudiminio įvykio dienÄ ieÅ¡kovas neturėjo indėlininko ar investuotojo, kuriems bÅ«tų taikoma draudiminė apsauga, statuso.

Su ieÅ¡kovu, kaip su atsakovo kreditoriumi, bus atsiskaitoma nustatyta reikalavimų tenkinimo eile. IeÅ¡kovo turimi vertybiniai popieriai nėra draudimo objektas, todėl ieÅ¡kovo perduotos lėšos negali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip indėlis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovėms BAB bankui SNORAS ir VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo prijungė prie BAB bankas SNORAS bankroto bylos; ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ 19 035 Lt (5 512,92 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ , kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui jo sumokėtÄ 200 Lt žyminį mokestį.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas pagal ginčo sutartį įsipareigojimus įvykdė, sumokėjo sutartyje nurodytÄ obligacijų kainÄ , Å¡ios lėšos buvo įskaitytos į atsakovės BAB banko SNORAS sÄ skaitÄ obligacijoms platinti, tačiau atsakovė ieÅ¡kovui galiojančių obligacijų neperdavė. Teismas taip pat konstatavo, kad obligacijos turėjo įsigalioti 2011 m. gruodžio 1 d., o Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. pritaikė atsakovei BAB bankui SNORAS veiklos apribojimÄ , o 2011 m. lapkričio 24 d. pripažino nemokiu ir atėmė licencijÄ visam laikui.

Obligacijos neįsigaliojo, vertybinių popierių depozitoriume nebuvo atidaryta obligacijų emisijos registracijos sÄ skaita ir bendroji platinamų finansinių priemonių sÄ skaita. IeÅ¡kovo vardu atidarytoje sÄ skaitoje nebuvo padaryti įraÅ¡ai ir obligacijos nebuvo apskaitytos jo vertybinių popierių sÄ skaitoje, kurios įraÅ¡ai patvirtintų ieÅ¡kovÄ Ä¯sigijus obligacijas, nors atsakovė ieÅ¡kovo lėšas už obligacijas gavo ir panaudojo obligacijoms apmokėti. Teismas konstatavo, kad Å¡alių sudaryta obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis įsigaliojo, tačiau atsakovė neperdavė ieÅ¡kovui obligacijų, todėl nėra ir ginčo dalyko, nes ieÅ¡kovas ginčija obligacijų, kurių jis negavo, įsigijimÄ .

IeÅ¡kovo lėšos, sumokėtos už negautas obligacijas, laikytinos jo lėšomis, turimomis pas atsakovę kaip obligacijų emitentÄ . Atsakovė, neperdavusi ieÅ¡kovui obligacijų, 2011 m. lapkričio 16 d. įgijo pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtas lėšas už obligacijas, tačiau Å¡io įsipareigojimo neįvykdė dėl atsakovei paskelbto veiklos apribojimo. Teismas konstatavo, kad dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo už obligacijas sumokėtos lėšos atsakovės draudiminio įvykio dienÄ (2011 m. lapkričio 24 d.) laikytinos ieÅ¡kovo indėliu ir ginče teisinės reikÅ¡mės nebeturi ieÅ¡kovo nurodytos sandorio sudarymo aplinkybės, kadangi ieÅ¡kovas savo teises gali adekvačiai apginti kitais gynimo bÅ«dais.

8. Teismas nurodė, kad IÄ®IDÄ®, dėl kurių nuostatų taikymo nesutaria Å¡alys, buvo priimtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2009/14/EB, iÅ¡ dalies keičiančiÄ Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 94/19/EB „Dėl indėlių garantijų sistemų“ (toliau – direktyva 94/19/EB) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – direktyva 97/9/EB), todėl aiÅ¡kinant įstatymo nuostatas, remiantis Å¡iomis direktyvomis, investicinei (finansų maklerio) įmonei tapus nemokia, taikoma direktyva 94/19/EB, o emitentu esančiai kredito įstaigai tapus nemokia, direktyva 97/9/EB.

IÄ®IDÄ® nuostatos numato, kad garantuojami indėliai iÅ¡ esmės yra visų rÅ«Å¡ių indėlių likučiai ir indėlininkams priklausančios pinigų sumos, į kurias jie turi reikalavimo teises, todėl vadovaudamasis IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 4 dalimi, teismas pripažino banko sÄ skaitoje draudiminio įvykio dienÄ (2011 m. lapkričio 24 d.) buvusias ieÅ¡kovo pinigines lėšas indėliu, kuriam taikoma įstatymo numatyta draudiminė apsauga. III. Atskirųjų (apeliacinių) skundų ir atsiliepimo į juos argumentai 9.

Atsakovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame (apeliaciniame) skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . AtskirÄ jį (apeliacinį) skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Jei atsakovė byloje bÅ«tų įtraukta trečiuoju asmeniu, o pagrindinis reikalavimas nukreiptas į atsakovę BAB bankÄ SNORAS, pirmosios instancijos teismas bÅ«tų galėjęs bylÄ užbaigti nutartimi, tačiau nagrinėjamu atveju atsakove patraukus VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, byla pirmosios instancijos teisme turėjo bÅ«ti užbaigta ne nutartimi, o tik sprendimu. 9.2.

IeÅ¡kovas atitinka numatytÄ IÄ®IDÄ® investuotojo sÄ vokÄ . Direktyva 97/9/EB ir direktyva 94/19/EB numato skirtingas garantijas indėlininkams ir investuotojams, todėl jų negalima tapatinti. Direktyva 97/9/EB ir atitinkamos IÄ®IDÄ® sÄ lygos nesuteikia absoliučios draudimo apsaugos visiems investuotojams, jų tikslas yra apsaugoti investuotojus bÅ«tent nuo sukčiavimo, administracinio aplaidumo ar finansų maklerio operacinių klaidų. Kadangi atsakovė BAB bankas SNORAS neįsipareigojo suteikti, o realiai suteikė ieÅ¡kovui investicinės paslaugas, ieÅ¡kovas, sudaręs su banku sutartį ir sumokėjęs už obligacijas, laikytinas investuotoju, o ne indėlininku. 9.3.

Atsakovės BAB bankas SNORAS įsipareigojimai pagal ginčijamÄ sutartį nepasibaigė, o ieÅ¡kovo lėšos dėl moratoriumo paskelbimo bankui netapo indėliu. Jokie teisės aktai nesieja sutarties termino pabaigos su bankroto bylos iÅ¡kėlimu, kadangi bankroto bylos iÅ¡kėlimas reiÅ¡kia, jog ne bankrutuojančios įmonės sandoriai, o jos skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Todėl pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pagal sutartį gautas lėšas yra vykdytina ir atsakovė BAB bankas SNORAS privalo lėšas grÄ Å¾inti, laikydamasi Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. 9.4.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė IÄ®IDÄ® normas, nes nepagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovo lėšos, perduotos atsakovės BAB banko SNORAS nuosavybėn, laikytinos indėliu. Sutarties pagrindu ieÅ¡kovui perleidus atsakovės nuosavybėn pinigines lėšas, skirtas vertybiniams popieriams apmokėti, ieÅ¡kovo lėšos negali bÅ«ti laikomos indėliu pagal IÄ®DÄ® ir įgyta reikalavimo teisė turi bÅ«ti realizuojama specialių nemokumÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl šios pozicijos teismų praktikoje išsamiai pasisakyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2334/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2013).

10. Atsakovė BAB bankas SNORAS pareiÅ¡kimu prisidėjo prie atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirojo (apeliacinio) skundo, prašė jį patenkinti bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad skunde pateikti argumentai yra pagrįsti bei neprieÅ¡tarauja banko pozicijai.

11. IeÅ¡kovas S. J. atskirajame (apeliaciniame) skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį pakeisti – patenkinti ieÅ¡kinio praÅ¡ymÄ pripažinti negaliojančia ab initio 2011 m. lapkričio 4 d. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį bei grÄ Å¾inti sutarties Å¡alis į pirminę padėtį. AtskirÄ jį (apeliacinį) skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas ginčijamÄ sutartį sudarė apgautas atsakovės, todėl yra pagrindas pripažinti ginčijamÄ sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ .

12. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirÄ jį (apeliacinį) skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikritimais: 12.1. Atsakovė nepagrįstai siÅ«lo ieÅ¡kovÄ laikyti investuotoju ir nemokėti draudimo iÅ¡mokos, kadangi IÄ®IDÄ® riboja investuotojo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl pripažino banko sÄ skaitoje draudiminio įvykio dienÄ buvusias ieÅ¡kovo lėšas indėliu, tačiau atsakovė atskirajame skunde Å¡ių teismo argumentų ir iÅ¡vadų neneigia, o prieÅ¡taravimus grindžia savo nuomone. 12.2.

Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų suteiktos investicinės paslaugos, todėl pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo banke laikytos lėšos atitinka IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 4 dalies indėlio sÄ vokÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 2 d. – 2011 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu AB bankas SNORAS platino vieÅ¡Ä obligacijų emisijÄ Nr.

11. Platinimas turėjo vykti iki 2011 m. lapkričio 30 d. Pagal obligacijų emisijų galutines sÄ lygas obligacijų įsigaliojimo data buvo numatyta 2011 m. gruodžio 1 d. (b. l. 50).

15. IeÅ¡kovas su atsakove AB banku SNORAS 2011 m. lapkričio 4 d. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (b. l. 8–13, 38–47), kuria atsakovė įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui paslaugas, atidarant / uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovo pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų. Vykdant Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovas ir atsakovė tÄ pačiÄ dienÄ (2011 m. lapkričio 4 d.) sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį (b. l. 7), kuria ieÅ¡kovas įsigijo 200 vnt. 100 Lt nominalios vertės atsakovės iÅ¡leistų obligacijų už 19 994,24 Lt pagal obligacijų emisijÄ Nr. 11.

16. Vadovaujantis Lietuvos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1K-34 „Dėl finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių patvirtinimo“ aktualios redakcijos nuostatomis, AB banko „Snoras“ obligacijų emisijoms Nr. 11 ir Nr. 12 Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas suteikė ISIN kodus, tačiau Å¡ių emisijų registracijos sÄ skaitos nebuvo atidarytos dėl su AB banku „Snoras“ susijusių įvykių, kai buvo sustabdyta, o vėliau nutraukta banko veikla ir obligacijų iÅ¡leidimo procesas.

Dėl to AB bankas SNORAS negalėjo įvykdyti ir neįvykdė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje (1.15 punktas) nurodytos pareigos – pervesti ir apskaityti obligacijas ieÅ¡kovo vertybinių popierių sÄ skaitoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 AB banko SNORAS akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams, o pačiam bankui buvo pritaikyta dalis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 72 straipsnyje nurodytų poveikio priemonių. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. atÅ¡aukė AB banko SNORAS veiklos licencijÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iÅ¡kėlė AB bankui SNORAS bankroto bylÄ . Å ios nutarties dalis dėl bankroto bylos bankui iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.

17. Skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovo vardu atidarytoje sÄ skaitoje nebuvo padaryti įraÅ¡ai ir obligacijos nebuvo apskaitytos jo vertybinių popierių sÄ skaitoje, kurios įraÅ¡ai patvirtintų ieÅ¡kovÄ Ä¯sigijus obligacijas; atsakovė AB bankas SNORAS ieÅ¡kovo lėšas už obligacijas gavo ir panaudojo jas obligacijoms apmokėti, pervedus jas į banko emitento surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ obligacijoms platinti; vadovaudamasis IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 4 dalimi, teismas pripažino banko sÄ skaitoje draudiminio įvykio dienÄ (2011 m. lapkričio 24 d.) buvusias ieÅ¡kovo pinigines lėšas indėliu, kuriam taikoma įstatymo numatyta draudiminė apsauga.

18. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad Å¡ios bylos bei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos bylos Nr. 3K-3-8-701/2016 aplinkybės ir nagrinėjami klausimai iÅ¡ esmės sutampa bei siekiant formuoti vienodÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, sustabdė civilinę bylÄ iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla 3K-3-8-701/2016 (Å¡iuo metu – Nr. 3K-3-214-701/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos galutinė ir neskundžiama nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018 buvo priimta 2018 m. liepos 11 d. Atitinkamai, teisėjų kolegija vadovaujasi nurodytoje byloje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ .

19. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018 nurodė, kad pagal ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus 2018 m. kovo 22 d. prejudiciniame sprendime, priimtame sujungtose bylose Nr. C 688/15 ir C 109/16, skoliniai reikalavimai, susiję su lėšomis, kurios buvo nuraÅ¡ytos iÅ¡ kredito įstaigoje privačių asmenų turėtų sÄ skaitų ir pagal sutartį dėl bÅ«simų perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos ta įstaiga turėjo iÅ¡leisti, pasiraÅ¡ymo pervestos į Å¡ios įstaigos vardu atidarytas sÄ skaitas, tokiu atveju, kai dėl minėtos įstaigos bankroto Å¡ių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta, priskirtini tiek prie direktyvoje 97/9/EB nurodytų investuotojų kompensavimo sistemų, tiek prie direktyvoje 94/19/EB nurodytų indėlių garantijų sistemų.

Tuo atveju, kai skoliniai reikalavimai, dėl kurių praÅ¡oma kompensacijos, tenkina tiek direktyvoje 94/19/EB, tiek direktyvoje 97/9/EB nustatytas sÄ lygas ir nacionalinėje teisėje nėra taisyklės dėl vienoje ar kitoje direktyvoje įtvirtintos sistemos taikymo tokiems skoliniams reikalavimams, tokioje situacijoje skolinių reikalavimų turėtojai įrodinėdami savo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ (siekdami pasinaudoti teise į kompensacijÄ ), turi pasirinkti vienÄ iÅ¡ nacionalinėje teisėje įgyvendinant direktyvas 94/19/EB ir 97/9/EB įtvirtintų kompensacijų sistemų – arba investuotojų kompensavimo sistemÄ , arba indėlių garantijų sistemÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018 27–29 punktai).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo skoliniai reikalavimai nagrinėjamu atveju priskirtini tiek prie direktyvoje 97/9/EB nurodytų investuotojų kompensavimo sistemų, tiek prie direktyvoje 94/19/EB nurodytų indėlių garantijų sistemų. IÅ¡ anksčiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvų spręstina, kad ieÅ¡kovo valiai dėl indėlių garantijų ar investuotojų kompensavimo sistemos pasirinkimo nustatyti pakanka įvertinti jų bylos nagrinėjimo metu iÅ¡reikÅ¡tÄ (įrodinėtÄ ) pozicijÄ .

21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kinio reikalavimÄ (ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti jo teisę gauti indėlininko draudimo iÅ¡mokÄ ; b. l. 3), taip pat, kad toks ieÅ¡kovo reikalavimas bei jį pagrindžiantys argumentai buvo palaikomas ir apeliacinės instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad ieÅ¡kovo valia pasinaudoti teise į kompensacijÄ pagal indėlių garantijų sistemÄ , nacionalinėje teisėje įtvirtintÄ Ä¯gyvendinant direktyvÄ 94/19/EB, yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta.

22. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliaciniam teismui atnaujinus Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir suteikus byloje dalyvaujantiems asmenims teisę pateikti paaiÅ¡kinimus, nei atsakovė BAB bankas SNORAS, nei atsakovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ nekėlė jokių abejonių dėl Å¡ioje konkrečioje byloje ieÅ¡kovo kompensacijos sistemos (ne)pasirinkimo ir (ar) neaiÅ¡kaus pasirinkimo.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo pripažinti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį negaliojančia. Kaip rodo bylos duomenys, o tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo vardu atidarytoje vertybinių popierių sÄ skaitoje nebuvo padaryti įraÅ¡ai ir obligacijos nebuvo apskaitytos Å¡ioje sÄ skaitoje, kurios įraÅ¡ai patvirtintų ieÅ¡kovÄ Ä¯sigijus obligacijas. Dėl Å¡ios priežasties laikytina, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis draudžiamojo įvykio dienÄ pasibaigė, nes obligacijos ieÅ¡kovui nebuvo perduotos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties nutraukimo nėra ginčo dalyko, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės ginčija obligacijų, kurių jis negavo, įsigijimÄ . Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl apgaulės (suklydimo) Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, nes, kaip rodo bylos baigtis, ieÅ¡kovo teisės yra adekvačiai apgintos kitais gynimo bÅ«dais (CK 1.90 straipsnio 7 dalis), todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pagrįstai atmestas (CPK 185 straipsnis).

24. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo procesinės bylos baigtį, taip pat aktualiÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo draudimo iÅ¡mokÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas ar padarė esminį proceso teisės pažeidimÄ . Kaip minėta anksčiau, aktuali teismų praktika ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas įgijo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , todėl teisių gynybos prasme nėra skirtumo ar teismas rezoliucine dalimi bÅ«tų tik pripažinęs ieÅ¡kovo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ ir įpareigojęs jÄ iÅ¡mokėti, ar jÄ priteisęs, nes abiejų nurodytų procesinių sprendimų teisinės pasekmės yra tapačios.

25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ argumentu, kad byla pirmosios instancijos teisme turėjo bÅ«ti užbaigta ne nutartimi, o sprendimu. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, byla buvo iÅ¡nagrinėta ginčo teisena, nes buvo iÅ¡nagrinėti visi ieÅ¡kinio reikalavimai ir patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovei VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Nurodytas ieÅ¡kinio reikalavimas yra nagrinėjamas bendrÄ ja ginčo teisenos tvarka ir dėl ginčo esmės priimamas procesinis dokumentas – sprendimas (CPK 259 straipsnio 1 dalis).

CPK nenustatyta tokiais atvejais kitokios procesinio dokumento formos. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo iÅ¡sprendimas nutartimi, nesant argumentų kaip Å¡i procesinė teismo sprendimo forma paveikė byloje dalyvaujančių asmenų teises, Å¡iuo atveju nepripažinta pagrindu naikinti teisingÄ dėl ginčo esmės priimtÄ procesinį sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

26. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

27. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovas patyrė 700 Lt (202,73 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro iÅ¡laidos už atskirojo (apeliacinio) skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį (apeliacinį) skundÄ parengimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Å¡ios bylos procesinę baigtį, atsakovės BAB banko SNORAS prisidėjimÄ prie atskirojo (apeliacinio) skundo, ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo už atsiliepimo į atskirÄ jį (apeliacinį) skundÄ parengimÄ (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti ieškovui S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Šios išlaidos turi būti atlygintos iš bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų. Teisėjai Kazys Kailiūnas Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis