2016-08-05 Nr. AB-15642-3-61-3-04595-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. eA-2642-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04595-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritoriniam poskyriui dėl patikrinimo akto, sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai 2014 m. liepos 31 d. atliko patikrinimą pareiškėjo nuosavybės teise valdomame sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo surašytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 844 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) sklypo dalyje sunaikinti visi miško elementai, atlikti žemės stumdymo darbai, įrengta žvyro aikštelė plane pažymėta (43-1), stovi pastatai (plane pažymėta 43-2, 43-3). Išnagrinėjus archyvinę medžiagą (ortofotonuotrauka 1995-1998 m., 2005 m.) darytina išvada, kad šioje teritorijoje augę medžiai yra sunaikinti. Miško žemė verčiama ne miško žeme. Akte nurodoma tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pagal akto 2 priedą. Šį aktą 2014 m. rugpjūčio 11 d. rezoliucija patvirtino Valstybinės miškų tarnybos direktorius (e-bylos I t. b. l. 7–15).

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio pareigūnas 2014 m. rugpjūčio 13 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėją G. S. įpareigojo per vienerius metus atkurti mišką jo nuosavybės teise valdomame sklype neteisėtai iškirstą 0,0221 ha miško plotą iki 2015 m. liepos 31 d. (e-bylos I t. b. l. 16–17).

Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. R2-2802 patvirtino Patikrinimo aktą (e-bylos I t. b. l. 18–19).

Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 11 d. Miškų valstybės kadastro tvarkytojo sprendimą patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 844; 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą atsisakyti tenkinti skundą Nr. R2-2802; 3) panaikinti Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 13 d. Privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-2.

Pasisakydamas dėl 0,0131 ha sklypo dalies (43-1), pareiškėjas nurodė, kad Patikrinimo akte buvo konstatuota, jog aplinkybės dėl esą iškirsto miško sklypo dalyje, plane pažymėtoje 43-1, tiek 43-2 ir 43-3 konstatuotos „išnagrinėjus archyvinę medžiagą“, kurią sudaro tik 1995-1998 m. bei 2005 m. ortofotonuotraukos, ir „įvertinus šios teritorijos augančių medžių lajų išvaizdą“. Iš Patikrinimo akto Nr. 844 turinio matyti, kad jokie matavimai, naudojant atitinkamus prietaisus, priemones nebuvo atlikti, medžių kirtimo faktas nepatvirtintas jokiais kitais objektyviai nustatytais faktais.

Pareiškėjas teigė, kad ortofotonuotraukos negali būti pagrindas sprendžiant, ar buvo iškirsti medžiai pačiame miško pakraštyje. Ypač, kai sprendžiama dėl vos 1 aro ploto iškirtimo teritorijoje 43-1 ar net 1 kv. m teritorijoje 43-3. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad medžių lajų išvaizda gali objektyviai įrodyti miško kirtimo faktą ir net iškirstų medžių kiekį.

Pareiškėjas pažymėjo, kad valstybinė miško inventorizacija buvo atlikta 1999 m., todėl, dėl prietaisų netikslumo, buvo galimos dažniausiai net kelių metrų paklaidos. Aplinkosaugos specialistai turi įrodyti, jog 1999 m. matavimo tikslumai yra itin aukšti. Kad matavimai nebuvo itin tikslūs, matyti ir iš ortofotografijų: pvz. šiaurės rytinėje miško dalyje į miško žemę įtrauktos ne miško naudmenos, tuo tarpu šiaurės vakarinėje dalyje augantys miško medžiai nepatenka į miško žemę.

2013 m. G. S. priklausančiame žemės sklype, kuriame ir yra ginčo miškas, buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurie yra patvirtinti atsakingų institucijų ir subjektų, po kurių patvirtinimo jokie kadastro duomenų keitimai nebuvo padaryti. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad sklype miško žemės plotas apima 0,7813 ha ir būtent tokiam sklypo plotui taikomos specialiosios miško naudojimo sąlygos (XXVI Miško naudojimo apribojimai). Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane aiškiai nurodyta, kad teritorija 43-1 nepatenka į miško žemę ir yra kiemo dalis. Dėl to šioje teritorijoje netaikomi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reikalavimai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys veiklą miške.

Pareiškėjas teigė, aplinkos apsaugos institucijų turimi kadastro duomenys nėra tikslūs. Aplinkos apsaugos pareigūnai negali pateikti vienareikšmių duomenų dėl miško ploto, jo kirtimo faktų, o taip pat, jog teritorija 43-1 yra miške, jog joje buvo miško medžiai, kurie esą neteisėtai iškirsti.

Pasisakydamas dėl 0,0131 ha sklypo dalies (43-2), pareiškėjas paaiškino, kad Patikrinimo akte nurodoma, jog teritorijoje 43-2 stovi statinys. Tai pat nurodoma, kad šioje teritorijoje iškirsta 0,0089 ha miško. Pareiškėjas pažymėjo, kad visas statinys, esantis šioje teritorijoje, užima apie 36 kv. m žemės ploto. Tik dalis šio statinio, kaip matyti iš Patikrinimo akto, anot aplinkosaugos pareigūnų, patenka į miško žemę. Taigi, akivaizdu, kad tik apie 20 kv. m miško žemės galimai užimtas statinio. Tuo tarpu neaišku, kaip ir kodėl Patikrinimo akte konstatuojama, kad iškirsta net 89 kv. m. Žiūrint į ortofotografijas aiškiai matyti, kad teritorijoje 43-2, visur aplink statinį, yra medžiai (žalios, geltonos medžių lajos). Statant statinį nebuvo nukirstas nė vienas medis.

Pasisakydamas dėl 0,0131 ha sklypo dalies (43-3), pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai konstatavo, jog teritorijoje 43-3 buvo sunaikinta 1 kv. m miško. Nurodoma, kad ši teritorija užimta statinių. Tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad su šia teritorija ribojasi du statiniai. Abiejų statinių plotis apie 5 metrus. Taigi, aplinkosaugos pareigūnai konstatavo, kad statiniai į miško žemę patenka per 10 cm. Tokie duomenys akivaizdžiai patenka į galimas matavimų paklaidas.

Pareiškėjas pabrėžė, kad iš Patikrinimo akto bei Privalomojo nurodymo turinio ir aukščiau nurodytų argumentų matyti, kad aplinkosaugos pareigūnai patikrinimą atliko neteisingai, nenustatė reikšmingų aplinkybių, nesurinko pažeidimo įrodymų, priėmė skubotas ir nepagrįstas išvadas ir įpareigojimą. Konstatavus, kad Patikrinimo akte nustatyti duomenys yra netikslūs, neteisingi, nepagrįsti, neteisėtu ir nepagrįstu laikytinas ir Privalomasis nurodymas ir dėl to naikintinas. Be to, Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, ginčo sprendime (Patikrinimo akte) nenurodydama motyvų, argumentų, apskundimo tvarkos (e-bylos I t. b. l. 6–1).

Atsakovai Tarnyba kartu su Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritoriniu poskyriu atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai paaiškino, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl 0,0131 ha sklypo dalių 43-1, 43-2 ir 43-3 yra grindžiami prielaidomis. Matavimai atlikti sertifikuotu matavimo prietaisu GeoMax Zenith20 GSM. Privalomasis nurodymas yra pagrįstas, nes vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatomis, neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo (e-bylos I t. b. l. 63–66).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo G. S. skundą atmetė.

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamame Patikrinimo akte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir tai laikytina skundžiamo akto trūkumu. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė yra tik šio Patikrinimo akto formos trūkumas ir šis pažeidimas neturi ir neturėjo jokios įtakos Patikrinimo akto teisėtumui.

Teismas įvertinęs įrodymus padarė išvadą, kad iš Patikrinimo akto turinio matyti, jog patikrinimo vietoje metu pagrįstai buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys ir grafiniai duomenys neatitinka faktinių duomenų dėl miško žemės transformacijos, t. y. iškirsta dalis miško, priklausančio pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad Tarnyba pateikė į bylą sertifikatą, kuris patvirtina, jog patikrinimo metu matavimai buvo atlikti sertifikuotu GeoMax Zenith20 GSM prietaisu, todėl yra nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl netikslių matavimų. Be to, patikrinimas buvo atliktas A. S. 2014 m. liepos 18 d. prašymu, kuriame jis nurodė aplinkybes, jog pareiškėjas iškirto miško dalį ir toje vietoje pasistatė ūkinius pastatus bei nutiesė kelią patekimui į kitus sklypus.

Teismas konstatavo, kad visuma byloje esančių įrodymų, t. y. 2014 m. liepos 31 d. betarpiškas patikrinimas vietoje, kurį atliko kompetentingi bei kvalifikuoti Tarnybos atstovai, fotonuotraukos, ortofotonuotraukos, matavimo prietaiso, kuriuo buvo naudojamasi patikrinimo metu, sertifikatas, A. S. 2014 m. liepos 18 d. prašymas Valstybinei miškų tarnybai, patvirtina, jog neteisėtai buvo iškirsta Patikrinimo akte nurodyta dalis pareiškėjui priklausančio miško.

Teismas pažymėjo, kad liudytojos G. S. teisminio nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai nepaneigia teismo nustatytų faktų, jog neteisėtai buvo iškirsta dalis pareiškėjui priklausančio miško. Eigulio A. N. 2015 m. lapkričio 9 d. rašytinius paaiškinimus teismas vertino kaip samprotavimus ir prielaidas, o ne kaip specialisto išvadas. Pareiškėjui neįrodžius, jog patikrinimas vietoje buvo atliktas netinkamai ir nustačius, jog Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas, o šį Patikrinimo aktą teisėtai ir pagrįstai 2014 m. rugpjūčio 11 d. patvirtino Tarnyba, nėra pagrindo naikinti ir Privalomąjį nurodymą. Taip pat, kaip išvestinis, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti Tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą.

Pareiškėjas G. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Apeliantas nurodo, kad teismas analizavo ir pasisakė dėl Privalomojo nurodymo, tačiau niekaip nevertino ar kadastro tvarkytojo sprendimas tvirtinti esą nustatytus miškų kadastro pokyčius, kuris taip pat yra administracinis aktas ir buvo skundžiamas byloje, atitinka tuos pačius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir gero viešojo administravimo principus. Nei sprendimas tvirtinti kadastro duomenų pokyčius, nei Privalomasis nurodymas be kita ko nėra patvirtinti antspaudais, nors šį rekvizitą kaip privalomą numato įstatymas. Atsakovo priimtas sprendimas tvirtinti kadastro pokyčius (pakeisti miškų kadastro duomenis) yra priimtas nenurodant teisinio pagrindo. Akte nurodytas tik teisinis pagrindas miško inventorizacijai (Patikrinimo akto Nr. 844 1 punktas), tačiau nėra nurodytos jokios teisės normos, kuri reglamentuotų atsakovo teisę/pareigą atlikti miško kadastro duomenų pakeitimą/taisymą, ką, uždėdamas tvirtinimo žymą, padarė atsakovas.

Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo 11 p. nurodo, kad dėl kadastro duomenų taisymo yra priimamas aktas, kurio forma nustatyta 6 aprašo priede. Tokios formos sprendimo atsakovas niekada nėra priėmęs, nurodo, kad sprendimą tvirtinti (keisti) kadastro duomenis priėmė uždėdamas tvirtinimo žymą ant Patikrinimo akto 844. Taigi, atsakovas nesilaikė akto formos reikalavimo.

Iš motyvuojamosios skundžiamo teismo sprendimo dalies matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas itin paviršutiniškai apžvelgė byloje esančius įrodymus, savo motyvus dėl to išdėstė vos keliais sakiniais, nepasisakė dėl esminių pareiškėjo argumentų.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl abejonių dėl atliktų matavimų tikslumo, konstatuodamas, kad matavimo tikslumą įrodo atsakovo į bylą pateiktas matavimo prietaiso sertifikatas. Sertifikato pateikimas jokiu būdu ir niekaip neįrodo, kad prietaisas buvo naudotas patikrinimo metu, nes tokių duomenų nėra niekur fiksuota.

Teismas visiškai nepateikė savo motyvų ir niekaip nepasisakė dėl pareiškėjo atstovės pateiktų detalių paaiškinimų dėl matavimų tikslumo ir galimų/leistinų matavimo paklaidų.

Teismas nepagrįstai susiaurino pareiškėjo argumentus, spręsdamas tik dėl 2014 m. liepos 31 d. patikrinimo ir esą atliktų matavimų tikslumo. Pareiškėjas daug labiau akcentavo, kad atsakovas miško ribas neteisingai nustatė ne tik patikrinimo metu, bet atlikdamas miško inventorizaciją (paskutinė atlikta 2009 m).

Atsakovas nevertino leistinų matavimo paklaidų ir miško iškirtimo faktą konstatavo 10 centimetrų tikslumu, kas miško ribai, kaip nestabiliam objektui, neturinčiam aiškios ribos (medžių šakos, kamienai, krūmai) tiesiog nelogiška ir neįmanoma.

Vien ortofotografijos pagalba nustatytos miško ribos yra itin netikslios. Apie ortofotografijos tikslumą į bylą pareiškėjas pateikė NŽT prie ŽŪM oficialų išaiškinimą 2015-07-23 rašte Nr. 1SS-1973-(11.5). Ši institucija minėtame išaiškinime pažymėjo, kad jos nurodytos paklaidos, (kurios yra apie 3 metrus) taikytinos stabiliems objektams, kurių konfigūracija ir riba yra aiškiai matoma ir nesikeičia nuo sezono, gamtinių sąlygų.

Ortofotografijos atliekamos masteliu 1:10000, kur 1 mm atitinka 10 metrų natūroje. Ant ortofotografijos originalaus mastelio atsakovo deklaruojamų kelių metrų miško ribos esą pakitimo net nebūtų įmanoma parodyti ir nustatyti. Tuo tarpu didinat ortofotografijos mastelį, vaizdas yra iškreipiamas. Dėl šios priežasties, vos kelių metrų tikslumu nustatyti miško ribos, vadovaujantis išimtinai tik ortofotografija, taip pat neįmanoma. Taigi, Teismas nevertino, kad net jei atsakovas išties naudojo sertifikuotą ir tikslų matavimo prietaisą, prieš tai atliekant sklypinę inventorizaciją, kuri padaryta 2009 m. naudojant ortofotografiją, galėjo būti kelių metrų netikslumai, kuriuos visais atvejai privalu vertinti kaip galimą paklaidą.

Atsakovas nepagrįstai nesivadovavo ir ginčo atveju tiesiogiai taikytinu teisės aktu – Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta 2010-01-14 Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 11-10-V. Šio teisės akto 2 priede yra reglamentuota objektų padėties nustatymo leistina vidutinė kvadratinė paklaida.

A. S. ir pareiškėjo G. S. santykiai yra itin konfliktiški. A. S. pareiškime nurodytų aplinkybių negalima vertinti objektyviomis, nes jos sąlygotos siekiu pareiškėjui pakenkti. Teismas taip pat konkrečiai nepasisakė, kodėl nesirėmė liudytojos G. S. parodymais.

Atstovų dalyvavimas patikrinimo metu vietovėje sąlygojo tik galimybę atstovams įvertinti medžių lajas, tačiau toks vertinimas realiai ir objektyviai negalėjo sąlygoti jokių bylai reikšmingų aplinkybių konstatavimo. Vadinasi Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atstovų dalyvavimas vietovėje yra reikšmingas įrodymas dėl atlikto patikrinimo rezultatų teisingumo.

Teismas pareiškėjo pateiktą rašytinį įrodymą – eigulio N. paaiškinimus – vertino kaip samprotavimus, o ne specialisto išvadas. Su tuo būtų galima sutikti vienintelius atveju, jei ir atsakovo atstovų (miškininko ir matininko) paaiškinimus dėl to paties dalyko (dėl medžių lajų išvaizdos) vertinti vienodai – tik kaip asmenų samprotavimus, o ne specialistų išvadas.

Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atskiru proceso dalyviu į bylą savo iniciatyva įtraukė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį.

Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pokyčiai buvo nustatyti ir patvirtinti aktu Nr. 844 ne vien tik atlikus matavimus kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu, bet ir išanalizavus ir patikrinus 1988 m. (pagrindas - Utenos rajono „Gegužės pirmosios“ kolūkio medynų plano (1988 m. miškotvarka), taksoraščio, 1999 m., 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, archyvinę 1995-1998 m., 2005 m. ortofotomedžiagą bei įvertinus šalia šios teritorijos augančių medžių lajų išvaizdą. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai įrodo, kad pagal 1988 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ginčo sklype buvo inventorizuota 0,7 ha miško, pagal 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ginčo sklype yra registruota 0,8 ha miško. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad atsakovas miško ribas neteisingai nustatė ne tik patikrinimo metu, bet ir atlikdamas miško inventorizaciją 2009 m., yra visiškai neįrodytas, nes valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją 2009 m. ginčo sklype atliko ne pats atsakovas, o valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas - Valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas. 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti ir nepanaikinti, t. y. galiojantys. Nei eigulio A. N. 2015-11-19 rašytiniai paaiškinimai, kuriuos Teismas vertino kaip samprotavimus ir prielaidas, nei liudytojos G. S. teisminio nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai nepaneigia teismo nustatytų faktų ir aplinkybių, jog neteisėtai buvo iškirsta dalis pareiškėjui priklausančio miško.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos sprendimų, nustačius, kad miške augę medžiai yra sunaikinti, o miško žemė verčiama ne miško žeme, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Ginčijamas Privalomasis nurodymas yra paremtas Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje išdėstyta norma, nustatančia, kad neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Taigi, šioje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjas G. S. neteisėtai iškirto mišką.

Visų pirma, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Remiantis šiomis nuostatomis teismas patikrino bylą.

Atsakovai teismui pateikė ištraukas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro su 1995 m. 2005 m. ir 2012 m. ortofotonuotraukomis (e-bylos I t. b. l. 27–29). Ortofotonuotraukos yra susietos su koordinačių sistema, jose pažymėtas ginčo žemės sklypas. 2005 m. ir 2012 m. ortofotonuotraukos yra ypač geros kokybės, aiškiai matoma medžių lapija, ją nėra sunku atskirti nuo šešėlių ir pastatų. Sulyginus šiuos įrodymus neabejotina, kad miškas buvo iškirstas. Pareiškėjas šių esminių įrodymų nenuginčijo – t. y. nepateikė įrodymų, kad sklypo ribos, ar ortofotonuotraukos atvaizduotos koordinačių sistemoje neteisingai. Teismas atmeta apelianto argumentą, kad medžių kirtimo faktas nepatvirtintas objektyviai nustatytais faktais.

Kaip jau minėta, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad ortofotonuotraukos negali būti pagrindas sprendžiant, ar buvo iškirsti medžiai pačiame miško pakraštyje, kad medžių lajų išvaizda negali objektyviai įrodyti miško kirtimo fakto ir iškirstų medžių kiekio.

Didžioji dalis pareiškėjo argumentų yra susijusi su jo teiginiais, kad, jo nuomone, atsakovas miško ribas neteisingai nustatė atlikdamas miško inventorizaciją (paskutinė atlikta 2009 m). Šie argumentai nėra reikšmingi, kadangi pareiškėjas nėra pareiškęs jokių reikalavimų, kuriais būtų ginčijami administraciniai sprendimai, kurių pagrindu suformuoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys 2009 m. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti ir nepanaikinti, t. y. galiojantys.

Kaip jau minėta, esant neabejotinam kirtimo faktui, spręstinas klausimas koks miško plotas iškirstas. Atsakovas pateikė duomenis, kad 0,0221 ha dydį nustatė sertifikuotu matavimo prietaisu GeoMax Zenith20 GSM. Teismui nėra pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kad buvo naudojamas šis prietaisas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad plotas apskaičiuotas neteisingai, paremtų panašiu sertifikuotu matavimo prietaisu ir galiojančiais ir nenuginčytais kadastro duomenimis. Pareiškėjo G. S. abstraktūs samprotavimai apie galimas paklaidas nėra pakankamas pagrindas nuginčyti matavimams skirto specialaus prietaiso duomenims. Taigi, 2014 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. 844 nustatyti faktai įrodyti.

Suinteresuotos bylos baigtimi liudytojos G. S. parodymai prieštarauja objektyviems įrodymams - galiojantiems ir nenuginčytiems kadastro duomenimis, bei ortofotonuotraukoms, todėl teismas pagrįstai atmetė G. S. parodymus.

Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskiru proceso dalyviu į bylą savo iniciatyva įtraukė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį, nėra įstatymo numatytas pagrindas teismo sprendimo panaikinimui.

Apeliaciniame skunde nurodomi administracinių aktų formos trūkumai nėra pagrindas panaikinti iš esmės teisingiems administraciniams aktams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 136 str.), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė