ed87161f-e55f-4a1a-9fde-63c6a7e1562b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Adm                                                                                                                                                             Adm.byla Nr. A2.6.-18048-271/2015Proceso Nr. 4-68-3-17401-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS Vilnius, 2015 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal protokolÄ , suraÅ¡ytÄ J. L., a.k(duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigÅ«nas A. B. 2015 m. lapkričio 13 d. surašė J. L. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr.10P-43265435-15 už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 12 d., apie 18.36 val., Vilniuje, Vilniaus gatvėje 39, vairuodama automobilį WV Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nesilaikė saugaus atstumo iÅ¡ Å¡ono, pravažiuodama pro stovintį automobilį Nissan Qashqai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono ir su juo susidÅ«rė.

IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nepraneÅ¡usi policijai ir nesulaukusi apgadinto automobilio savininko/valdytojo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.              J. L. teismo posėdžio metu pripažino, kad eismo įvykio vakarÄ važiavo Vilniaus gatve, eismo sÄ lygos buvo blogos, lijo, matomumas buvo blogas.

Kad ji savo automobiliu kliudė kitÄ transporto priemonę, nepajuto, nežinojo. Nuvažiavo į Bernardinų, o po to į Žygio gatvę. BÅ«tent Žygio gatvėje pastebėjo, kad yra apgadintas jos automobilis. Nežinojo, ar tai jai kas padarė, ar tai ji buvo neatsargi ir kliudė kitÄ transporto priemonę. Pasitarė su Å¡eimos nariais, kÄ privalėtų tokiu atveju daryti ir nuvyko į tÄ vietÄ , kur vakare važinėjo, t.y. Bernardinų, Vilniaus gatvę. Taip pat paskambino policijai ir pranešė apie situacijÄ , sulaukė pareigÅ«nų.

IÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, kad eismo įvykis buvo Vilniaus gatvėje, kuomet ji kliudė automobilį Nissan ir yra liudytojas tos situacijos. Neneigia, kad tai bÅ«tent ji galėjo bÅ«ti eismo įvykio dalyve ir apgadinti kitÄ automobilį. Tačiau tikrai tyčios iÅ¡važiuoti, nuslėpti įvykį ji neturėjo. Jos automobilis apdraustas. Tikslo ir motyvų pasiÅ¡alinti neturėjo, niekada nevykdė Å¡iurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų, nebuvo bausta. Jos automobilis didelių apgadinimų neturi.

Gailisi dėl savo veikos.              Automobiliui VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinti: deÅ¡inės pusės priekinės ir galinės durys, bamperis, sparnas, apžiÅ«ros metu rasti įbrėžimai (b.l.10).Automobiliui Nissan Qashai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta deÅ¡inė pusė galinio bamperio. Automobilis priklauso D. S. (b.l. 10). Ä®rodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu.

Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  yra ne kartÄ pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).Byloje surinktų įrodymų visuma – pačios J.

L. parodymais teisme, nukentėjusiojo D. S. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, policijos pareigÅ«nės E. Č. tarnybiniu praneÅ¡imu, automobilių apžiÅ«ros rezultatais (b.l 20-22) įrodyta, kad J. L., vairuodama automobilį, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir apgadino stovintį kitÄ automobilį, padarė nukentėjusiajam D. S. turtinę žalÄ . Tokiais veiksmais vairuotoja pažeidė KET 126 p. reikalavimus. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad savo veiksmais J.

L. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Å is punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykis bÅ«tų susijęs su nesaugiu vairuotojos greičiu, todėl nuoroda į KET 127 punkto pažeidimÄ Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo. Taip pat J. L. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla Å¡ioje dalyje nutrauktina, nes J.

L. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. KET 219.1 p. numato, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

Nuvažiavimas neatlikus Å¡ių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. J. L. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

             Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).              IÅ¡analizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumÄ darytina iÅ¡vada, kad J.

L. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi ji nesuvokė buvusi jo dalyve. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobÅ«dį, kurie yra nedideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti nedideli apgadinimai, įbrėžimai (b.l.10). Oro sÄ lygos vairavimui buvo sudėtingos. Po susidÅ«rimo su kitu automobiliu jokių ženklų jai niekas nerodė, vairuotojos nestabdė. Vairuotoja J. L. anksčiau nevykdė kelių eismo taisyklių pažeidimų, jos automobilis buvo apdraustas.

Alkoholio ji nevartoja. Pastebėjusi Žygio gatvėje, kad jos automobilis turi apgadinimų, ji grįžo į tÄ vietÄ , kur važinėjo vakare (Bernardinų, Vilniaus gatves), skambino policijai ir sulaukė pareigÅ«nų, pastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina policijos pareigÅ«nės E. Č. tarnybinis praneÅ¡imas (b.l.7) apie tai, kad buvo skambutis, kad apgadintas automobilis VW Passat ir įvykio vietoje (Vilniaus gatvėje) pareigÅ«nų laukė J. L..IÅ¡vardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad J.

L. tyčia iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčiÄ , t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitÄ transporto priemonę ir tyčia, tikslu iÅ¡vengti galimos atsakomybės iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, ko J. L. veikoje nenustatyta.Tokiu bÅ«du, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. L. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nuobaudos skyrimas Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobÅ«dį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba, mokosi, gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinančių J. L. atsakomybę aplinkybių nėra. Administracinių nuobaudų neturi. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytÄ pažeidimÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta  bauda, kuri tik nežymiai virÅ¡ija įstatymo sankcijoje numatytÄ minimumÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas n u t a r ė : J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 30 (trisdeÅ¡imties) eurų bauda.Administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., nesant J. L. veikoje Å¡io pažeidimo sudėties, nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ bet kuriame kitame banke.

Ä®mokos kodas 1001. Mokant baudÄ mokėjimo paskirtyje bÅ«tina nurodyti ROIK 15053146385. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Pavel Borkovski            Â