2025-11-26 Nr. AB-20803-3-62-3-02846-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1134-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02846-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M., S. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai R. M. ir S. K. (toliau abu kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. (33.194 E) R-2323 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 5 d. raštas) bei įpareigoti atsakovą Administraciją pakartotinai išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT) 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jie yra pretendentės O. M. įpėdiniai, pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 2,0000 ha buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Likę neatkurta 1,8011 ha žemės. Pareiškėjai siekia, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra.

2.2. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir reiškė reikalavimą panaikinti Administracijos 2020 m. sausio 22 d. raštą Nr. 70-2-253 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir 2020 m. sausio 22 d. raštas) bei įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti NŽT Prašymą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-24-428/2022 (toliau – ir 2022 m. vasario 3 d. sprendimas) įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-400-789/2023. Teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimu buvo nuspręsta pareiškėjų skundą patenkinti iš dalies – panaikinti Administracijos 2020 m. sausio 22 d. rašto dalį dėl informacijos pateikimo apie laisvos žemės nebuvimą pareiškėjų schemoje pažymėtame laisvame žemės sklype Nr. 1, patenkančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1, ginčo teritorija). Atsakovas įpareigotas pakartotinai išnagrinėti NŽT Prašymą dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 1).

2.3. Pareiškėjai su 2023 m. birželio 20 d. prašymu kreipėsi į Administraciją dėl įsiteisėjusios teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo dalies dėl pakartotinio NŽT Prašymo išnagrinėjimo pagal teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendime išdėstytus motyvus vykdymo. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu nurodė, kad Administracija žemės sklypo Nr. 1 neturi pagrindo žymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės, pareiškėjų pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypo Nr. 1 plotas yra laikytinas valstybės išperkama žeme. 2023 m. rugsėjo 5 d. raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas tinkamai nevykdė įsiteisėjusio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjų schemoje pažymėtas laisvas žemės sklypas Nr. 1, apie 450 kv. m ploto, nepatenka į įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, taip pat ir kitų įregistruotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teritorijų ribas. Pareiškėjų schemoje pažymėta laisvos žemės sklypo Nr. 1 teritorija nėra suformuota, taip pat nepatenka nei į pirmiau minėto įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, nei į gatvių, t. y. (duomenys neskelbtini), raudonąsias linijas. Atsakovas faktiškai neišnagrinėjo NŽT Prašymo dėl teritorijos, kuri pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1, ir nepagrįstai nurodė, jog ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra laisva žemė.

2.4. 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą atsakovas grindžia dviem motyvais: ginčo teritorija yra užimta magistralinių tinklų ir, kad į ginčo teritoriją nėra galimybės nustatyti įvažiavimo. Šie motyvai nepagrįsti, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Tiek iš 2023 m. rugsėjo 5 d. „Geoportal“ ištraukos, tiek ir 2023 m. rugsėjo 5 d. Regia ištraukos matyti, kad būtent prašomas pažymėti žemės sklypo Nr. 1 plotas patenka į tinklais neužimtą žemę. Gretimais, t. y. pietinėje pusėje, buvo suformuotas žemės sklypas, į kurį pareiškėjams jau buvo atkurtos nuosavybės teisės, per didžiąją dalį šio žemės sklypo yra pravestos komunikacijos ir magistraliniai tinklai, tačiau tai nebuvo kliūtis nei atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą, nei išduoti naujajam savininkui statybą leidžiantį dokumentą dviejų aukštų komercinės paskirties statiniui pastatyti. Pareiškėjams nėra suprantama, kokios aplinkybės pasikeitė nuo nagrinėtos administracinės bylos, kokie nauji miesto planai buvo parengti ginčo teritorijai, kad ji galėtų būti laikoma valstybės išperkama žeme. Atsakovas nepagrįstai atsisakė pažymėti žemės sklypą Nr. 1, kaip laisvą neužstatytą žemę nuosavybės teisėms atkurti, pažeisdamas teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 ir 1061 punktus.

2.5. 2023 m. balandžio 6 d. priimtame Žemės įstatymo Nr. 1-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1877 numatyta galimybė savivaldybių ir privačios žemės sklypams nustatyti servitutus administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalis numato, kad valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Atsakovas tinkamai neišnagrinėjo aplinkybių dėl privažiuojamojo kelio ar servituto, jo nurodytas motyvas dėl valstybinėje žemėje esančių želdynų nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Kauno miesto savivaldybė neskaidriai įgyvendina įstatymo nustatytas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. 2023 m. rugsėjo 5 d. raštas buvo priimtas vykdant teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendime nurodytą įpareigojimą. Administracija pakartotinai išnagrinėjo NŽT Prašymą dėl teritorijos, kuri pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1, ir pagrįstai nurodė, kad žemės sklypo Nr. 1 neturi pagrindo žymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės, nes žemės plotas yra laikytinas valstybės išperkama žeme, kadangi yra užimtas inžineriniais tinklais: magistraliniais lietaus nuotekų tinklais, kurių diametras 1 700 mm ir magistraliniais buitinių nuotekų tinklais, kurių diametras 600 mm, bei šių tinklų apsaugos zonomis.

4.2. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tokiais infrastruktūros objektais (magistraliniais vamzdynais) užimta teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei. Todėl 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte pagrįstai nurodyta, kad buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės dalis, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr.1), yra reikalinga ir naudojama kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, t. y. magistraliniams vamzdynams ir kitiems tinklams.

4.3. Atkūrimo tvarkos 1061 punkte pažymėta, jog prie formuojamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte pagrįstai pažymėta, kad į žemės sklypą Nr. 1 nėra privažiuojamojo kelio. Vakarinėje ir rytinėje teritorijos dalyje yra nesuformuota valstybinė žemė (želdynai), į kurią nėra numatyto įvažiavimo. Šiaurinėje dalyje yra (duomenys neskelbtini) žiedinė sankryža, iš kurios taip pat nėra suprojektuotas išvažiavimas į pažymėtą žemės sklypą Nr. 1. (duomenys neskelbtini) yra B kategorijos gatvė. Įvertinus ginčo teritorijos padėtį, jau esančias sankryžas ir įvažiavimus / išvažiavimus, įvažos negalima suprojektuoti, nes tai prieštarautų Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, (toliau – ir STR) nuostatoms ir saugaus eismo principams.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą iš dalies, t. y. panaikino Administracijos 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą, įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti NŽT Prašymo dalį dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1), nutraukė bylą likusioje dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus. Teismas priteisė pareiškėjams iš atsakovo 700 Eur (teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta suma žodžiais septyni tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. 2023 m. rugsėjo 5 d. raštas buvo priimtas vykdant teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-400-789/2023. Teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pakartotinai išnagrinėti NŽT Prašymą dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1). 2023 m. rugsėjo 5 d. raštas nėra tiesiogiai skirtas pareiškėjams ir jame nurodyta informacija buvo skirta NŽT, tačiau 2023 m. rugsėjo 5 d. raštas priimtas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procese ir sukuria konkrečias teisines pasekmes pareiškėjams dėl jų prašomo nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra.

6.2. Iš teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo nustatyta, jog pareiškėjai yra pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą O. M. teisių perėmėjai, kurie siekia atkurti nuosavybės teises natūra į likusią neatkurtą 1,8011 ha žemę buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ribose.

6.3. 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu, pakartotinai išnagrinėjusi NŽT Prašymą dėl ginčo teritorijos (žemės sklypo Nr. 1), Administracija nurodė, kad žemės sklypo Nr. 1 neturi pagrindo žymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės, nes šis žemės plotas yra laikytinas valstybės išperkama žeme. 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodyta, jog buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės dalis (žemės sklypas Nr. 1) patenka tarp (duomenys neskelbtini) ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra reikalinga ir naudojama kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija – žemės sklypas Nr. 1 yra užimtas inžineriniais tinklais: magistraliniais lietaus nuotekų tinklais, kurių diametras 1700 mm, magistraliniais buitinių nuotekų tinklais, kurių diametras 600 mm, bei šių tinklų apsaugos zonomis. Į ginčo teritoriją nėra privažiuojamojo kelio. Vakarinėje ir rytinėje teritorijos dalyje yra nesuformuota valstybinė žemė (želdynai), į kurią nėra numatyto įvažiavimo. Šiaurinėje dalyje yra (duomenys neskelbtini) žiedinė sankryža, iš kurios taip pat nėra suprojektuotas išvažiavimas į pažymėtą žemės sklypą Nr. 1. Pietinėje dalyje nagrinėjama teritorija ribojasi su privačios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra nustatyto servituto patekti į besiribojančią teritoriją (žemės sklypą Nr. 1).

6.4. Pareiškėjai teismo posėdžio metu pripažino, jog ginčo teritorijoje pagal atsakovo pateiktus dokumentus yra nutiesti inžineriniai tinklai: magistraliniai lietaus nuotekų ir buitinių nuotekų tinklai.

7. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo, Atkūrimo tvarkos normomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo aspektu, nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte atsisakymas ginčo teritoriją žymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę iš esmės grindžiamas dviem argumentų grupėmis: 1) ginčo teritorija yra užimta magistralinių tinklų; 2) į ginčo teritoriją nėra galimybės nustatyti įvažiavimo.

8. Teismas nustatė, jog į ginčo teritoriją patenka magistraliniai lietaus nuotekų tinklai (diametras 1700 mm, žemėlapio ištraukoje pažymėti raide „L“) ir magistraliniai buitinių nuotekų tinklai (diametras 600 mm, žemėlapio ištraukoje pažymėti raide „F“). Tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio žemėlapio (tinklų žemėlapio) ir geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenys. Nekilnojamojo turto viešame registre yra registruoti tik Nuotekų šalinimo tinklai – Buitinių nuotekų tinklai (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. spalio 10 d. išrašas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad viešame registre būtų registruoti magistraliniai lietaus nuotekų tinklai, tačiau teismas priėjo prie išvados, jog jie egzistuoja faktiškai – eina per nuosavybės teisėms atkurti siekiamą suformuoti žemės sklypą Nr. 1. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog inžineriniams tinklams eksploatuoti būtų parengtas ar rengiamas detalusis planas ar kitokio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentas.

9. Teismas nurodė, jog pareiškėjai siekia, kad sklypas būtų suformuotas magistralinių tinklų apsaugos zonoje, o iš pateiktų brėžinių aišku, jog pareiškėjus tenkina ir mažesnio ploto sklypas – apie 207 kv. m. Teismas pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato apribojimų natūra grąžinamam žemės sklypo dydžiui, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu.

10. Teismas vadovavosi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo paskirtimi (1 str.) ir nustatė, jog šis įstatymas neriboja teisės apsaugos zonose atkurti nuosavybės teisių. Teismas iš atsakovo schemos prie (duomenys neskelbtini) nustatė, jog ginčo teritorija (apie 545 kv. m ploto) pažymėta kaip laisvas žemės sklypas pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą – didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos (apie 500 kv. m ploto), Schemoje nurodytas įrašas, jog pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą galimas įvažiavimas į sklypą, ginčo teritorija iš vakarinės ir rytinės pusės yra nesuformuota valstybinė žemė. Teismas sprendė, jog Administracijos argumentai dėl visą valstybinės žemės plotą užimančių želdynų, dėl kurių privažiavimo negalima suformuoti, nėra įtikinami, atsakovo pateikta ortofotonuotrauka nepaneigia pareiškėjų argumentų. Teismas taip pat nustatė, jog ginčo teritorija iš pietinės pusės ribojasi su privačiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas sklypas buvo suformuotas ir pareiškėjams jau buvo atkurtos nuosavybės teisės, byloje nepaneigti pareiškėjų teiginiai, kad per didžiąją dalį minėto žemės sklypo yra pravestos komunikacijos ir magistraliniai tinklai ir tai netrukdė nuosavybės teisėms atkurti natūra.

11. Teismas pažymėjo, kad teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendime dėl ginčo teritorijos jau buvo konstatuota, jog pareiškėjų schemoje pažymėtas laisvas žemės sklypas Nr. 1, apie 450 kv. m ploto, nepatenka į įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, taip pat ir kitų įregistruotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teritorijų ribas. Ginčo teritorija nėra suformuota kaip atskiras sklypas, taip pat nepatenka nei į Nekilnojamojo turto registre registruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, nei į gatvių, t. y. (duomenys neskelbtini), raudonąsias linijas. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikomas Kauno miesto savivaldybės mero 2024 m. gegužės 3 d. potvarkis Nr. M-458 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis), kuriuo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, laikoma, kad natūra grąžinamos žemės plotų žymėjimas ir projektavimo procesas baigtas, nes procedūros buvo pradėtos dar iki Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuriuo vadovaujantis priimtas Potvarkis, todėl turi būti užbaigtos pagal iki tol galiojusio įstatymo nuostatas.

12. Teismas nusprendė, jog nagrinėdamas šį klausimą iš naujo teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo pagrindu, atsakovas neatliko išsamios ginčo teritorijos analizės dėl laisvos (neužstatytos) žemės, 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodyta išvada, kad žemės sklypo Nr. 1 nėra pagrindo žymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės, nes šis žemės plotas yra laikytinas valstybės išperkama žeme, nėra objektyviai pagrįsta ir motyvuota, neįvertinti visuomenės interesai inžinerinių tinklų požiūriu, iš esmės neatsakyta, ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.

13. Nors atsakovas atsiliepime į skundą išanalizavo ginčo teritorijos padėtį, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) yra B kategorijos gatvė, pagal jau esančias sankryžas ir įvažiavimus / išvažiavimus, ir padarė išvadą, jog privažiavimo negalima suprojektuoti, nes tai prieštarautų STR reikalavimams, teismas sprendė, kad šių argumentų nesant 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte, situacija, kai pareiškėjams ginčijamo sprendimo motyvai paaiškėja tik teisme iš atsiliepimo į skundą, nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir gero administravimo principu.

14. Teismas pripažino 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir jį panaikino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais. Teismas taip pat įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti NŽT Prašymo dalį dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1).

15. Teismas nustatęs, kad nėra pagrindo visa apimtimi tenkinti pareiškėjų reikalavimo ir įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti NŽT Prašymą, nes kita pareiškėjų reikalavimo dalis buvo išnagrinėta ir dėl to priimtas įsiteisėjęs teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimas, bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.

16. Teismas priteisė pareiškėjams iš atsakovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 17. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

18. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. 2023 m. rugsėjo 5 d. rašto motyvai yra konkretūs ir aiškūs, išdėstyti išsamūs ir motyvuoti ginčo teritorijos priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrindai, kurie paremti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų normomis.

18.2. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ginčo teritorija patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Pareiškėjų nurodyta konkreti teritorija – žemės sklypas Nr. 1 – užimtas inžineriniais tinklais bei šių tinklų apsaugos zonomis. Byloje buvo pateikti tai patvirtinantys duomenys. Teismo sprendime remiamasi pareiškėjų į bylą pateiktu brėžiniu (Schema Nr. 1), kuriame pažymėta apie 207 kv. m ploto tariamai laisva (neužstatyta) žemė visa patenka į magistraliniais tinklais ir jų apsaugos zonomis užimtą teritoriją. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nereglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo, tokios nuostatos įtvirtintos Atkūrimo įstatyme, pagal kurį infrastruktūros objektais – magistraliniais vamzdynais užimtos teritorijos priskirtos valstybės išperkamai žemei. Magistralinių vamzdynų apsaugos zonos yra skirtos būtent šiems inžineriniams tinklams eksploatuoti ir reiškia tam tikrus veiklos ribojimus nurodytose teritorijos dalyse, atitinkamai tai reiškia tam tikrus apribojimus ar negalimumą naudoti žemės sklypą pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytą naudojimo būdą (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos). Dėl šių priežasčių 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte teisingai nurodyta, kad žemės sklypas Nr. 1 yra reikalinga ir naudojama kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, t. y. magistraliniams vamzdynams ir kitiems tinklams eksploatuoti.

18.3. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą galimas įvažiavimas į žemės sklypą Nr. 1, o pateikti įrodymai, kad nėra galimybės suformuoti įvažiavimą dėl aplink esančių želdynų, „nėra įtikinami“. 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodyta, jog į žemės sklypą Nr. 1 nėra privažiuojamojo kelio. (duomenys neskelbtini) yra B kategorijos gatvė. STR 6 lentelėje įtvirtintas 600 m minimalus atstumas tarp sankryžų ir 150 m minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais. Įvertinus žemės sklypo Nr. 1 padėtį, akivaizdu, kad minimalūs atstumai nebūtų tenkinami. Pagal ginčo teritorijos padėtį įvažiavimas turėtų būti įrengiamas iš (duomenys neskelbtini) sankryžos, kas taip pat prieštarauja tiek STR reikalavimams, tiek elementariems saugaus eismo principams. Pietinėje dalyje žemės sklypas Nr. 1 ribojasi su privačios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra nustatyto servituto patekti į ginčo teritoriją. Nurodytas aplinkybes patvirtina ortofotonuotrauka. Teismas šių duomenų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Teismo sprendime klaidingai nurodyta, kad įvažos galimybę pagrindžia pareiškėjų pateikta schema, nes joje iš viso nėra pažymėta įvažos vieta į tariamai laisvą (neužstatytą) žemės sklypą (nurodyta tik žymėjimo reikšmė sutartiniuose ženkluose).

18.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju Administracija neturi galimybių nurodyti servitutų patekti į ginčo teritoriją, nes tokie servitutai nebuvo suprojektuoti formuojant gretimus žemės sklypus. Pareiškėjai niekada nesikreipė dėl tokių servitutų suprojektavimo teisės aktų nustatyta tvarka, neišreiškė savo valios dėl servitutų nustatymo. 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte pagrįstai nurodyta, jog Administracija neturi teisinio pagrindo projektuoti bei siūlyti nustatyti servituto privačiame žemės sklype, skirto patekti į žemės sklypą Nr. 1, skirtą nuosavybės teisėms atkurti, be viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko ir tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko valios. Nagrinėjamu atveju gretimų žemės sklypų formavimo metu ginčo teritorijoje nebuvo suformuoto žemės sklypo Nr. 1, atitinkamai nebuvo būtinybės į jį suprojektuoti servituto, todėl šiuo atveju netaikytina Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta galimybė.

18.5. Administracija dar iki 2023 m. rugsėjo 5 d. rašto ne kartą informavo NŽT (2013 m. spalio 30 d. raštas Nr. 70-2-3017, 2019 m. spalio 24 d. raštas Nr. 70-2-3680) apie tai, kad nėra laisvos (neužstatytos) žemės ginčo teritorijoje. Šie sprendimai nebuvo ginčijamai, nebuvo pakeisti ir iki šiol yra galiojantys. Pareiškėjai neskundė šių sprendimų, tokiu būdu pripažino juose konstatuotas aplinkybes, kad ginčo teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės. Faktinės aplinkybės iki šiol išliko nepasikeitusios, šiuo metu galioja tokie patys bendrojo plano sprendiniai, taip pat nėra pasikeitusios teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimą, todėl net ir pakartotinai nagrinėjant NŽT Prašymo dalį dėl žemės sklypo Nr. 1, Administracija neturėtų jokio teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo. Pareiškėjai byloje nepateikė jokių duomenų, kokios faktinės ar teisinės priežastys galėtų lemti, kad Administracija pakeistų savo anksčiau priimtus sprendimus ir konstatuotų, jog laisvos (neužstatytos) žemės atsirado.

18.6. Teismas klaidingai nurodė, jog Potvarkis nagrinėjamu atveju neturi reikšmės ir negali būti taikomas. Iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, apie kokias pradėtas procedūras kalbama, taigi nėra aišku, kokiu laikotarpiu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis Administracija turėtų vadovautis, iš naujo nagrinėdama NŽT Prašymą. Administracija, pakartotinai nagrinėdama NŽT Prašymą, privalės vadovautis sprendimo priėmimo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, tame tarpe ir Potvarkiu. Administracija negali priimti Potvarkiui (norminiam administraciniam aktui) prieštaraujančio administracinio sprendimo, negalės žemės sklypo Nr. 1 žymėti kaip laisvo (neužstatyto) kartografinėje medžiagoje. Taigi, tiek 2023 m. rugsėjo 5 d. rašto panaikinimas, tiek pakartotinis NŽT Prašymo nagrinėjimas pareiškėjams nesukels jokių realių teisinių pasekmių.

19. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjų atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėjai neneigia, jog dalis byloje esančiose schemose pažymėto žemės sklypo Nr. 1 patenka į magistraliniais vamzdynais neužimtą žemę. Tam pagrįsti byloje pateikta architekto parengta schema, kurioje pažymėta 207 kv. m ploto laisva (neužstatyta) žemė, tinkama nuosavybės teisėms atkurti. Atsakovas plečiamai aiškina, kad ne tik magistraliniais vamzdynais faktiškai užimta valstybinė žemė yra laikoma valstybės išperkama žeme, bet ir šių tinklų apsaugos zona. Toks Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos plečiamas aiškinimas yra nesuderinamas su paties atsakovo pozicija, kuomet laisvos valstybinės žemės sklypai yra pažymimi kelių, draustinių, kultūros paveldo, aukštos įtampos elektros linijų apsaugos zonose. Pareiškėjams nėra suprantama, kodėl atsakovas šio ginčo atveju ėmė priešingai taikyti ir aiškinti minėtą teisės aktą išimtinai pareiškėjams, nors nei teisės aktų nuostatos, nei teismų praktika šiuo klausimu nepasikeitė.

20.2. Atsakovas klaidina teismą, tikslingai nepasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo teisme metu aptarto patekimo į žemės sklypą Nr. 1 kelio – valstybine žeme iki gretimais esančio daugiabučiui gyvenamajam namui suformuoto neįprastai didelio valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), per kurį ir šiai dienai yra nustatytas servitutas pravažiuoti kitų, toliau esančių žemės sklypų naudotojams ((duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju teisės aktai numato galimybę išspręsti patekimo klausimą į formuojamą žemės sklypą nustatant servitutą per jau suformuotus savivaldybių ir privačios žemės sklypuose. Tiek ir 2023 m. rugsėjo 5 d. rašto priėmimo metu, tiek ir nauja Žemės įstatymo redakcija suteikia teisę išspręsti patekimo klausimą į prašomą atkuri natūra žemės sklypą Nr. 1.

20.3. Atsakovas nesirėmė aplinkybe apie NŽT informavimą dėl nesančios laisvos (neužstatytos) žemės ginčo teritorijoje, kai priėmė 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą. Atsakovas pareiškėjų ir NŽT Prašymą pažymėti laisvą valstybinę žemę kartografinėje medžiagoje išnagrinėjo ir priėmė 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą, vietoje to, kad vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu atsisakytų nagrinėti pateiktą prašymą. VAĮ 16 straipsnis suteikia atsakovui teisę iki tol priimtus administracinius sprendimus pripažinti netekusiu galios, jei atsakovui tai kliudo įvykdyti tinkamai savo funkcijas arba įsiteisėjusį teismo sprendimą.

20.4. Dėl argumentų, susijusių su Potvarkiu, pateiktas NŽT išaiškinimas (priedas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą), kuris nurodo, jog atsakovo nurodytos aplinkybės neturi ir negali turėti reikšmės nuosavybės teisėms atkurti natūra. Potvarkyje taip pat yra išdėstyta, kad pradėti, bet nebaigti nagrinėti prašymai bus išnagrinėti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija), VAĮ principais (įstatymo viršenybės), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nuosavybės teisių atkūrimo bei individualaus administracinio teisės akto teisėtumo aspektais ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės hierarchiją, inter alia (be kita ko), kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai aktai turi būti priimami remiantis įstatymais. Pareiga remtis įstatymais, be kita ko, reiškia ir viešojo administravimo subjekto pareigą veikti tik pagal įstatymų nustatytą kompetenciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. (33.194 E) R-2323 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjams R. M. ir S. K. atsisakyta ginčo teritoriją žymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, panaikino Administracijos 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą, įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti Prašymo dalį dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri Pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1), likusią bylos dalį nutraukė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas 2023 m. rugsėjo 5 d. raštas nepagrįstas konkrečiais duomenimis ir argumentais, atsakovas tinkamai neištyrė Prašymo dalyje nurodytų aplinkybių, nepateikė pakankamai ir objektyviai pagrįstų duomenų, kad ginčo teritorija yra valstybės išperkama, neišdėstė konkretaus visuomenės poreikio į ginčo teritoriją.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčo situaciją, byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisę, nepagrįstai panaikino motyvuotą ir pagrįstą 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

26. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Pareiškėjai prie atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą pridėjo NŽT 2024 m. spalio 30 d. raštą Nr. 1SD-82910-(6.1 E.) „Dėl prašymo“. Teisėjų kolegija neprideda pareiškėjų pateikto NŽT rašto prie bylos, nes nenustatyti ABTĮ 142 straipsnyje nustatyti naujų įrodymų tyrimo apeliacinėje instancijoje pagrindai.

28. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, teisėjų kolegija jas tik papildo, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

30. 2023 m. rugsėjo 5 d. raštas priimtas, vykdant Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-24-428/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-400-789/2023, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Atkūrimo tvarkos 1061 punktu.

31. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

32. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

33. Atkūrimo tvarkos 1061 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato atvejus, kai žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad žemė, atitinkanti šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali būti grąžinta natūra. Iš šio straipsnio matyti, jog minėti kriterijai pasireiškia tuo, kad siekiama susigrąžinti natūra žemė turi specialų statusą arba tuo, kad ji yra užimta šiame straipsnyje išvardintų objektų (žr., pvz., 2005 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-799-05; 2006 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-962-06; 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-401-09; 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1913/14).

35. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

37. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

38. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

39. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su byloje esančių įrodymų (pačio 2023 m. rugsėjo 5 d. rašto, schemų, brėžinių ir t. t.) vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai apie faktų buvimą ar nebuvimą ir, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-520/2025; ir kt.). Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalies netenkinantys ar, jos manymu, neišsamūs ar netinkami teismo sprendimo motyvai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ar teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

40. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. raštas neatitinka anksčiau aptartų reikalavimų administracinio sprendimo (individualaus administracinio akto) turiniui: i) 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte nėra teisingai nustatytos faktinės aplinkybės (kokie magistraliniai vamzdynai kurią ginčo žemės sklypo dalį faktiškai užima, o kiek užima apsaugos zona). Pažymėtina, kad teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas vyko dalimis, ginčo teritorija tapo laisva pakeitus gatvės raudonąsias linijas, tačiau šios aplinkybės nėra nustatytos ir patvirtintos byloje esančiais įrodymais, atsakovo atstovė šios informacijos taip pat nei patvirtino, nei paneigė, ji paaiškėjo teismo posėdyje pareiškėjui atsakant į atsakovo atstovės klausimus; ii) nemotyvuota, kodėl magistralinių vamzdynų užimta žemė tapatinama su apsaugos zonos žeme, kodėl teigiama, kad negalimas įvažiavimas į ginčo žemės sklypą (bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai pateikė pavyzdį, koks galėtų būti patekimas į ginčo teritoriją, nėra aišku, kodėl toks būdas nelaikomas teisėtu); iii) nėra paaiškinta (motyvuota), kodėl atsakovo akcentuojamos teisės ir teisėti interesai negalėtų būti užtikrinami ginčo teritorijoje nustatant apsaugos zonas, nepagrįstas pakankamas pagrindas ginčo žemės sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei teisės aktų numatyta tvarka. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodyti 2023 m. rugsėjo 5 d. rašto trūkumai yra esminiai, nes jie sudaro kliūtis pareiškėjams suprasti jiems nepalankaus administracinio sprendimo pagrindus ir, nustačius būtinybę, efektyviai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą ir įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti NŽT Prašymo dalį dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1).

41. Analogiškos pozicijos dėl būtinybės laikytis VAĮ reikalavimų nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-9-502/2024).

42. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus: i) kad pareiškėjų atžvilgiu galiojo anksčiau priimti administraciniai sprendimai. Pažymėtina, kad skundžiamas 2023 m. rugsėjo 5 d. raštas priimtas vykdant Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-24-428/2022 (išnagrinėti NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-400-789/2023. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.). Atsakovas privalėjo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir priimdamas skundžiamą 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą atliko atsakovo kompetencijai teisės aktais priskirtas funkcijas; ii) kad Potvarkis nustato, kad laisvos žemės Kauno mieste nebėra. Skundžiamas atsakovo 2023 m. rugsėjo 5 d. raštas priimtas anksčiau nei Potvarkis (2024 m. gegužės 3 d.). Taigi procedūra pradėta iki Potvarkio priėmimo, procedūra buvo baigta 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2341-415/2023).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka skundžiamo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendime, be kita ko, pareiškėjams iš atsakovo priteista 700 Eur (teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta suma žodžiais septyni tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kadangi pareiškėjai prašė atlyginti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, pirmosios instancijos teismas motyvuose aptarė šį prašymą ir tenkino jį iš dalies (atsižvelgė į patenkintų reikalavimų dalį), skaičiais nurodė 7 00 Eur sumą, teisėjų kolegija septynių tūkstančių eurų sumos užrašymą žodžiais laiko rašymo apsirikimu, kuris ištaisomas šia nutartimi. Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje skliausteliuose vietoje „septynis tūkstančius eurų“ įrašoma „septynis šimtus eurų“.

44. Atsakovas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat ir tą dalį, kuria bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus nutraukta. Pažymėtina, kad šiuo aspektu atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, <...>. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ši reikalavimo dalis (įpareigoti iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) visa apimtimi, išskyrus NŽT Prašymo dalį dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1)) buvo išnagrinėta priimant Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-24-428/2022 ir įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. birželio 14 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-400-789/2023. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu.

45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą (tenkinti pareiškėjų skundą iš dalies, panaikinti 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą, įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. prašymo Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) dalį dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1), likusią bylos dalį nutraukti), kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis dėl pareiškėjams priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, užrašytos skliausteliuose žodžiais ištaisoma, skliausteliuose vietoje „septynis tūkstančius eurų“ įrašant „septynis šimtus eurų“. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, ištaisant rašymo apsirikimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

46. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

47. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

48. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tikslinant iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (taisant rašymo apsirikimą), laikytina, kad galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 400 Eur.

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į pareiškėjų atstovo suteiktų paslaugų pobūdį (atsiliepimo parengimas), apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjams iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisia 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skliausteliuose vietoje „septynis tūkstančius eurų“ įrašant „septynis šimtus eurų“.

Likusią Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjams R. M. ir S. K. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Beata Martišienė

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė