ed8496f2-9a55-45b5-90cb-e8d133a704d5 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Baudž                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-107-416/2012                                                                                      Proceso Nr.1-36-1-00425-2011-6                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                            2.3.6.4.4.;1.2.26.2.1.;1.2.4.8.3.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                            N U O S P R E N D I S                                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               Marijampolė                                                                       2012-10-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L.

B., dalyvaujant prokurorui O. D., gynėjams adv. V. J. ir R. M., nuknetėjusiajai D. M., jos įstatyminei atstovei D. M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje                        R. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1984-05-11 Kalvarijos sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-08-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 284 str. 1 d., 63 str.1d., 5d. 1p. -2 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėn., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir Å¡aunamojo ginklo – dujinio revolverio konfiskavimÄ . 2011-12-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2011-08-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis – panaikinta nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė -10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir sumažintas nuo 15 000,00 Lt. iki 10 000,00 Lt. civilinis ieÅ¡kinys nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti, kaltinamas pagal LR BK 140 str.2d., 284 str.1d.           Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â NUSTATĖ:           R.

M. buvo kaltinamas tuo, kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ mažametei ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , tai yra, 2011-11-26 apie 15.00 val., atviroje vietovėje prie neaptvertų fermų, esančių Santakos kaime, Kalvarijos savivaldybėje - vieÅ¡oje vietoje, matant mažamečiui asmeniui, tyčia, elgdamasis įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, sugriebė ten buvusiai mažametei D. M., gimusiai 1998-07-09, už deÅ¡inio peties, jÄ pastÅ«mė, laikydamas už deÅ¡inio paties jÄ tempė bei tyčia koja spyrė, pataikydamas į D.

M. lytinius organus, tokiais savo veiksmais sukėlė D. M. fizinį skausmÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .             Apklaustas teisme R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-11-26 kartu su Povilu Å¡altiniu dirbo prie jam su pusbroliu priklausančių fermų. Ten iÅ¡kraunami po keitimo iÅ¡imti seni langai su rėmais. Kurie sandėliuojami, o paskui ir iÅ¡montuojami. IÅ¡montuotų langų rėmai išėmus stiklus yra naudojami malkoms. Ten buvo iÅ¡montuotų ir dar su stiklais langų rėmų.

Kadangi pradėjo lynoti, su P. Å . atsistojo fermų tarpduryje. Taip stovint pamatė D. M. su broliu D. M., kurie ruošėsi vogti malkoms skirtas rėmų atliekas. Dovilė buvo krÅ«vos virÅ¡uje ir mėtė malkas žemyn, o brolis rinko ir krovė. Tai pamatęs aprėkė vaikus, kad nevogtų malkų bei ten nevaikščiotų, nes yra pavojinga – vaikai gali susižaloti. Vaikai jam net neprisiartinus pabėgo. Tada jis iÅ¡kart nuėjo pas vaikų tėvÄ R. M. ir pasakė, kad vaikai nevogtų ir ten nevaikščiotų, nes yra pavojinga.

Jam būnant pas M., vaikų namuose nebuvo, jie buvo kažkur pasislėpę. Jokių smurtinių veiksmų vaikų atžvilgiu neatliko, net nebuvo prie jų priartėjęs, kad pasiekti. Yra kaltinamas tik todėl, kad vaikų motinai atsirado proga iš jo išpešti pinigų.              Nukentėjusioji D. M. parodė, kad 8 metų brolis Deividas pasiūlė nueiti ir pažaisti prie fermų ant žvyro krūvos. Ir anksčiau ten žaisdavo, niekas už tai nebarė. Nuėjo ir prie tų fermų žaidė.

Jie su broliu tik lakstė ir jokių malkų, ar daiktų neėmė. Taip jiems su broliu bežaidžiant, R. M. pradėjo ant jų Å¡aukti, kÄ jie daro. Jie iÅ¡sigando ir pradėjo bėgti. Ji kiek pabėgėjusi sustojo, o tada R. M. sugriebė už peties ir pradėjo tÄ syti, įspyrė į raktikaulį ir pastÅ«mė. Verkdama nuėjo namo, o R. M. nuėjo pas tėtę. Kai jis buvo pas tėtę, ji buvo pasislėpusi. Girdėjo, kaip M. tėtei sakė, kad jie su broliu laksto prie fermų. Brolis tuo metu stovėjo ir verkė.

Ten prie fermų su M. buvo ir kitas dėdė. Kai ji su broliu ten lakstė, jie stovėjo prie malkų. R. M. tikrai mušė, jai skaudėjo ir mama vedė pas daktarÄ . Įspyrė koja vidine pėdos dalimi. SmÅ«gio metu buvo nugara į jį užsisukusi. Nežino, ar tas kitas dėdė tai matė. Buvo iÅ¡sigandusi. Po Å¡io įvykio naktimis krÅ«pčioja, buvo priÅ¡lapinusi į lovÄ . Å itÄ problemÄ apsigydė. Prie fermų jie su broliu buvo apie 11-12 val. Apie įvykį mamai pasakė tik po pietų.           Mažametis liudytojas D.

M. parodė, kad praeitais metais su sese Dovile lakstė prie greta jų namų esančių fermų. Jiems belakstant, atėjo M.. Dovilė norėjo bėgti, bet M. pasiÅ¡aukė Dovilę. KÄ jis sakė, dabar jau neatsimena. M. paėmė Dovilę už peties ir spyrė su koja į užpakalį. Spyrė su deÅ¡ine koja, tiksliau – keliu. Dėl ko taip padarė, jis nežino, nes jie tik žaidė ir nieko neėmė. Jie tik buvo užlipę ant lentų krÅ«vos. Dovilė nuėjo pas tėtį ir viskÄ jam pasakė.

Paskui dėdė nuėjo pas jų tėtį. KÄ jam pasakė, jis nežino.           Liudytoja D. M. parodė, kad yra nukentėjusiosios D. M. motina. 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, Dovilė pasiskundė, kad jÄ sumušė R. M.. Viskas buvo po pietų, dukra sakė, kad buvo su broliu fermose prie smėlio ir žaidė. Pasakojo, kad R. M. rėkė, tÄ sė jÄ už pečių, spyrė į užpakalį. Sakė, kad jÄ spardė. TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ policijÄ nesikreipė, galvojo su juo pakalbės kaip su žmogumi, o jis atsipraÅ¡ys.

Ä®vykio metu ji buvo pas kaimynę ir pati girdėjo, kaip rėkdami vaikai parbėgo į namus apie 17 val. Po to vaikai dar pasakojo, kad R. M. buvo atėjęs pas tėvÄ ir priekaiÅ¡tavo, kad vaikai laksto po fermas. Dėl malkų vogimo nieko nesakė. SekančiÄ dienÄ ji sutiko M. ir paklausė, kokiÄ teisę jis turi spardyti jos vaikus. Vietoje to, kad atsipraÅ¡ytų, M. pradėjo aiÅ¡kinti, kad ten, kur buvo vaikai, yra jo nuosavybė ir vaikai ten visur laksto. Po tokio M. elgesio, paskambino į policijÄ .

R. M. tokiu elgesiu mergaitei įvarė stresÄ , ji Å¡lapinosi į lovÄ , teko pirkti dėl to vaistus. Anksčiau dukrai Å¡lapinimosi problemų nebuvo. Dėl streso ir dukters Å¡lapinimosi pažymų iÅ¡ gydytojų neėmė, nors gydytoja sakė, kad tai nuo iÅ¡gÄ sčio. Mergaitę pas gydytojus vedė tik po trijų dienų nuo įvykio. Nors gydytoja siuntė pas chirurgÄ , tačiau jo tÄ dienÄ nebuvo, todėl vėliau pas jį nėjo. Mergaitei nebuvo didelių skausmų, kad ji nepaeitų. Buvo ten niekas nelūžę, tik buvo patinimas ir paburkimas, kurį ji tepė vaistais.

Mergaitė buvo atleista nuo fizinio. Jai skaudėjo apatinį uodegos kauliukÄ , negalėjo pasilenkti. Ir ant kojos buvo patinęs paskutinis kauliukas. Po Å¡io įvykio teko bendrauti su M. motina. Ji atsiprašė už sÅ«nų, sakė, kad atsiskaitys už vaistus, jei tokių reikia. Liepė sakyti policijoje, kad mergaitė pati puolė ir susimušė. Dukters pasakojimu pilnai patikėjo, nes ji to iÅ¡sigalvoti negali. Tačiau patvirtina faktÄ , kad dukra buvo įskundusi tėvÄ dėl smurto, bet tai buvo neteisybė.

Pripažįsta, kad yra įspėta dėl dukros, kad ji grįžo namo po 22val. M. pinigų neprašė. Jo motina už jį atsiprašė, sakė, kad jis stresuotas. Jei jis pats bÅ«tų atsiprašęs, dėl įvykio niekur nebÅ«tų kreipusis. Pinigų M. neprašė, tačiau kaip įstatyminė atstovė reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 10 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinį reiÅ¡kia, kadangi vaikai iÅ¡sigando, patyrė stresÄ , o M. neturi teisės jos vaikų spardyti.

           Liudytojas R. M. parodė, kad yra nukentėjusiosios tėvas. 2011 m. rudenį, dabar datos tiksliai neprisimena pas jį atėjo R. M. ir pasakė, kad vaikai vagia malkas. Ä® tai M. atsakė, kad vaikams ir jiems malkos nereikalingos. Sakiau, kad ten ne malkos o langai. Sakiau, kam vaikam tos malkos ir jis išėjo. Be to, jis pats prie tų fermų malkų nebuvo matęs, o ti senus langus. Jų pokalbio su M. metu, vaikai buvo kažkur pasislėpę. Jam išėjus, vaikai jam nieko nei apie malkas, nei apie sumuÅ¡imÄ nesakė.

Vaikam sakė ten daugiau neiti, nes ten lakstyti nėra saugu.              Liudytojas P. Å . parodė, kad 2011-11-26 su R. M. dirbo prie fermų. Kadangi pradėjo lyti, nuėjo į vidų ir buvo tarpduryje. R. M. pamatė, kad kaimynų vaikai vagia malkas. Mergaitė buvo virÅ¡uje, o mažiukas apačioje. Mergaitė ėmė iÅ¡ krÅ«vos malkas ir davė vaikui, o tas vaikas dėjo į krÅ«vÄ . Jei bÅ«tų nepamatę, bÅ«tų jas nusinešę. Jis riktelėjo, o mergaitė lipdama nuo malkų puolė, o vaikas nuėjo.

Tikrai matė, kad M. prie tų vaikų net nebuvo priėjęs, nes iki tos vietos buvo apie 50 metrų. Pats M. vaikų net nebandė vytis, o iÅ¡kart nuėjo pas jų tėvus į namus. Vaikai bėgdami nerėkė.             Liudytoja I. R. G. parodė, kad dirba gydytoja Kalvarijos PSPC. Nukentėjusioji su motina pas jÄ lankėsi poliklinikoje 2011-11-29. Motina paaiÅ¡kino, kad 2011-11-26 nepažįstamas apstumdė ir apspardė dukrÄ . Mergaitė nurodė stuburkaulio apačioje nežymų skausmÄ .

Tai ir buvo įraÅ¡yta į kortelę. Mergaitę apžiÅ«rint objektyviai jokio sumuÅ¡imo žymių ir mėlynių nebuvo. Kadangi nėra Å¡ios srities specialistė, pacientę nusiuntė pas chirurgÄ detalesniam nusiskundimo ir jo priežasčių iÅ¡tyrimui. Kiek jai žinoma iÅ¡ medicininės dokumentacijos, nežiÅ«rint jos siuntimo, motina su mergaite pas chirurgÄ apsilankiusios taip ir nebuvo. Ji pati nieko nediagnozavo ir nekonstatavo, o tik pacientės kortelėje padarė įraÅ¡Ä , kuo skundžiasi pacientė ir jos nurodytas aplinkybes.

Vizualiai jokių sužalojimų nebuvo, todėl ir siuntė pas chirurgÄ . Be skausmo stuburo srityje nei mergaitė, nei motina jokių nusiskundimų daugiau neiÅ¡sakė. Ar buvo įvykis ir trauma, pasakyti negali. Ä®raÅ¡as tik iÅ¡ paciento žodžių. Objektyviai nieko nebuvo.          Liudytoja Z. M. parodė, kad yra kaltinamojo motina ir sutinka duoti parodymus. Kadangi su sÅ«numi mažai bendrauja, iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad tarp sÅ«naus ir D. M. kažkas įvyko, nes yra paduotas pareiÅ¡kimas policijoje.

Iš kito giminaičio sužinojo, kad tie vaikai vogė malkas. Kadangi slėgė nežinia ir pergyveno dėl sūnaus, o jis jai nieko apie tai nesakė, kaip motina nuėjo pas Matulevičienę išsiaiškinti, kas ten atsitiko. Apie finansinį atlygį nebuvo jokios kalbos. Mergaitės motina gyrėsi, kad išpeš iš sūnaus, t.y., R. M. pinigų.              Kaltinamojo kaltė buvo įrodinėjama bylos rašytine medžiaga: 2011-11-28 protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad D.

M. 2011-11-28 kreipiasi į Kalvarijos PK ir praneÅ¡a, kad 2011-11-26 apie 14.30 val., jos mažametę dukterį D. M. sumušė R. M., t.y., pastÅ«mė sugriebęs už peties ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į lytinius organus(b.l. 1); 2011-11-29 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad įvykio vieta yra Santakos kaime, Kalvarijos savivaldybėje, esanti teritorija Å¡alia fermų, kurias sudaro du korpusai. Netoli fermų D. M. priklausanti sodyba(b.l. 5-10); Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1002/11(09), iÅ¡ kurios matyti, jog D.

M. iÅ¡oriniai kÅ«no sužalojimai nekonstatuoti. Klinikiniais duomenimis konstatuotas sėdynės sumuÅ¡imas paremtas nukentėjusiosios nusiskundimais. D. M. galėjo jausti fizinį skausmÄ (b.l.23).Teismas pažymi, jog pagal LR BK 140str.2d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tyčia muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui, o pagal BK 284 str.1d. – tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu , grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Vadovaujantis LR BPK 7 str., 20str., 301str., teismas konstatuoja, kad iÅ¡tyrus teismui pateiktus įrodymus, nėra įrodyta, kad kaltinamasis R. M. įvykdė jam inkriminuotus veiksmus: kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ mažametei ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , tai yra, 2011-11-26 apie 15.00 val., atviroje vietovėje prie neaptvertų fermų, esančių Santakos kaime, Kalvarijos savivaldybėje - vieÅ¡oje vietoje, matant mažamečiui asmeniui, tyčia, elgdamasis įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, sugriebė ten buvusiai mažametei D.

M., gimusiai 1998-07-09, už deÅ¡inio peties, jÄ pastÅ«mė, laikydamas už deÅ¡inio paties jÄ tempė bei tyčia koja spyrė, pataikydamas į D. M. lytinius organus, tokiais savo veiksmais sukėlė D. M. fizinį skausmÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Vertinant baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus duomenis teismas konstatuoja, kad vienintelis tiesioginis įrodymas patvirtinantis nukentėjusios nurodytas aplinkybes apie naudotÄ smurtÄ bei tai, kad juo buvo sukeltas fizinis skausmas yra pačios nukentėjusios parodymai.

Teismas konstatuoja, kad tokiu atveju vertinant Å¡ių duomenų pakankamumÄ kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, yra ypač svarbus pačios nukentėjusios aiÅ¡kinimo nuoseklumas bei neprieÅ¡taringumas iÅ¡ karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu, jų sutapimas su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusi nebuvo nuosekli aiÅ¡kindama apie įvykio aplinkybes, kas teismui kelia abejones dėl įvykio eigos ir kaltinamojo faktinių veiksmų. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstytų byloje surinktų įrodymų, nukentėjusiosios motina ir įstatyminė atstovė įvykio pati nematė.

Apie jį sužinojo tik iÅ¡ pačios nukentėjusiosios, t.y., dukters Dovilės. Remdamasi jos perteiktomis įvykio aplinkybėmis, D. M. 2011-11-28 pateikia protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ Kalvarijos PK, kuriame nurodo, kad 2011-11-26 apie 14.30 val. jos mažametę dukterį D. M. sumušė R. M., t.y., pastÅ«mė sugriebęs už peties ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į lytinius organus. Pati nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2011-12-09 nurodo analogiÅ¡kas aplinkybes, t.y., kad ji kaltinamojo buvo sugriebta už peties bei jis įspyrė į lytinius organus.

Å is veiksmas – spyrimas mažametei į lyties organus inkriminuotas ir kaltinime R. M. kaip jo veikos vienas objektyviųjų požymių.            Tačiau apklausus teisme, D. M. nurodo, kad jai stovint nugara į kaltinamÄ jį, buvo įspirta į užpakalį tai padaryta vidine pėdos dalimi. Nors pati nukentėjusi nurodo, kad įspirta jai buvo „į raktikaulį“, teismas vertina, jog ji nesuvokia Å¡io sÄ vokos prasmės, nes faktiÅ¡kai ranka parodo, kad buvo įspirta į sėdmenų sritį.

Taip pat nurodo, jog po įvykio Å¡lapinosi į lovÄ . Å iÄ problemÄ apsigydė. Nurodo, jog prie fermų buvo apie 11-12 val., o mamai apie įvykį papasakojo tik po pietų. D. M. teismo apklausoje parodė, kad viskÄ apie įvykį sužinojo iÅ¡ dukters. Nurodo, kad dukra pasakojo, kad R. M. jai įspyrė į užpakalį laikydamas rankomis už pečių. Ä®vykis buvo tikrai apie 17 val., nes bÅ«dama pas kaimynę bÅ«tent Å¡iuo laiku girdėjo rėkiančius vaikus parbėgusius į namus. Po įvykio mergaitė Å¡lapinosi į lovÄ , teko pirkti dėl to vaistus.

Anksčiau dukrai Å¡lapinimosi problemų nebuvo. Dėl Å¡lapinimosi gydytoja sakė, kad tai nuo iÅ¡gÄ sčio. Mergaitę pas gydytojus vedė tik po trijų dienų nuo įvykio. Nors gydytoja siuntė pas chirurgÄ , tačiau jo tÄ dienÄ nebuvo, todėl vėliau pas jį nėjo. Mergaitei nebuvo didelių skausmų, kad ji nepaeitų. Buvo ten niekas nelūžę, tik buvo patinimas ir paburkimas, kurį ji tepė vaistais. Mergaitė buvo atleista nuo fizinio. Jai skaudėjo apatinį uodegos kauliukÄ , negalėjo pasilenkti.

Ir ant kojos buvo patinęs paskutinis kauliukas. Minėti nukentėjusiosios ir jo motinos parodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Visų pirma, teisme nė viena iÅ¡ jų jau nekalba apie įspyrimÄ Ä¯ lyties organus, o tik į sėdmenis. IÅ¡siskiria motinos ir dukters versija dėl įvykio. Mergaitė nurodo, kad įvykis buvo iki pietų, o tik mamai apie jį papasakojo po pietų. Pati M. tvirtina, kad pati girdėjo apie 17 val. vaikus rėkiančius parbėgančius į namus po R. M. smurto jų atžvilgiu.

Nors D. M. nurodo, kad mergaitei buvo patinimas ir paburkimas vadinamojo uodegos kauliuko srityje, kurį teko tempti vaistais, taip pat patinęs kojos kauliukas, liudytoja apklausta gydytoja R. G. Å¡ių aplinkybių nepatvirtina. Patvirtino, jog 2011-11-29 motina dėl dukros sumuÅ¡imo kreipėsi į jÄ . Motina nurodė, kad 2011-26 nepažįstamas asmuo apstumdė ir apspardė dukrÄ . Mergaitė nurodė nedidelį skausmÄ stuburkaulio apatinėje dalyje. Tai ir buvo iÅ¡ nukentėjusiosios ir jos motinos žodžių įraÅ¡yta į mergaitės sveikatos istorijÄ .

Apie lytinių organų sumuÅ¡imÄ ir kojos kauliuko patinimÄ kalbos nebuvo. Mergaitę apžiÅ«rint jokių sumuÅ¡imo ir kraujosruvų nebuvo. Pabrėžė, kad apžiÅ«rint objektyviai jokio sumuÅ¡imo žymių ir mėlynių nebuvo, todėl pacientę nusiuntė pas chirurgÄ detalesniam nusiskundimo ir jo priežasčių iÅ¡tyrimui. Kiek jai žinoma iÅ¡ medicininės dokumentacijos, nežiÅ«rint jos siuntimo, motina su mergaite pas chirurgÄ apsilankiusios taip ir nebuvo. Ji pati nieko nediagnozavo ir nekonstatavo, o tik pacientės kortelėje padarė įraÅ¡Ä , kuo skundžiasi pacientė ir jos nurodytas aplinkybes.

Vizualiai jokių sužalojimų nebuvo, todėl ir siuntė pas chirurgÄ . Be skausmo stuburo srityje nei mergaitė, nei motina jokių nusiskundimų daugiau neiÅ¡sakė. Ar buvo įvykis ir trauma, pasakyti negali. Ä®raÅ¡as tik iÅ¡ paciento žodžių. Objektyviai nieko nebuvo. Minėtos liudytojos parodymai paneigia nukentėjusiosios ir jo motinos parodymus apie lyties organų sumuÅ¡imÄ , naktinį Å¡lapinimÄ si ir kojos kauliuko sutinimÄ . Kaltinamasis tiek aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek atliekant įrodymų tyrimÄ teisme, nuosekliai teigė, kad jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo.

Pamatęs vaikus pavojingoje vietoje ir vagiant malkas, jis juos apÅ¡aukė, o pastarieji pabėgo. Jų nesivijo ir net nebandė vytis. Vaikams pabėgus, nuėjo pas nukentėjusiosios tėvÄ ir pasakė, kad vaikai yra pavojingoje vietoje bei vagia malkas. Å iÄ kaltinamojo versijÄ nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino liudytojas P. Å .. Jis patvirtino, jog vaikai R. M. buvo apÅ¡aukti per atstumÄ ir pabėgo. Jis jų ne tik nesivijo, bet ir nebandė vytis, todėl nebuvo tarp jų jokio fizinio kontakto.

Jis patvirtino, kad mergaitė buvo virÅ¡uje ant malkų, o jos broliukas apačioje ir dėjo į krÅ«vÄ metamas malkas. M. suÅ¡ukus, vaikai pabėgo, o mergaitė lipdama nuo malkų krÅ«vos parpuolė. Po to R. M. nuėjo per kitÄ fermų pusę, nei nubėgo vaikai, pasakyti apie jų elgesį greta gyvenantiems tėvams. Pati nukentėjusioji taip pat patvirtina, kad be R. M. prie fermų buvo dar vienas vyriÅ¡kis. Nukentėjusiosios tėvas liudytojas R. M. patvirtino, kad buvo atėjęs R. M. ir sakė apie vaikų darytÄ malkų vagystę.

R. M. išėjus, prieÅ¡ tai buvę pasislėpę vaikai, jam apie malkų vagystę ar sumuÅ¡imÄ nieko nesakė. Tai patvirtina kaltinamojo iÅ¡dėstytÄ Ä¯vykių eigÄ ir paneigia D. M. nurodomÄ versijÄ , kad vaikai po sumuÅ¡imo apie 17 val. rėkdami parbėgo į namus.Liudytoju apklaustas mažametis nukentėjusiosios brolis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo apklausos metu pas teisėjÄ , tiek ir nagrinėjant bylÄ teisme, nurodė, kad jis su sese žaidė prie fermų, atvažiavo R. M., pasiÅ¡aukė sesę ir laikydamas jÄ už pečių, jai kojos keliu spyrė į užpakalį.

Jis ir sesuo verkė tiek prie fermų, tiek ir po to namuose, nes buvo labai iÅ¡sigandę. Minėtos aplinkybės, kiek liečia patį vaikų nurodomÄ smurto mechanizmÄ nesutampa tarpusavyje. Be to, vaikų verkimÄ ir iÅ¡gÄ stį namuose nepatvirtina liudytojas R..M.. Todėl Å¡iais parodymais, kaip prieÅ¡taringais, teismas nesiremia. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis ir liudytojas P. Å . nurodė, kad vaikai krovė malkas: mergaitė buvo ant malkų krÅ«vos virÅ¡aus ir jas padavinėjo apačioje esančiam broliui.

Pati nukentėjusioji nurodo, jog lakstė po teritorijÄ , žaidė ant žvyro krÅ«vos ir jokių malkų nebuvo. Pats mažametis D. M. nurodo detalę, kuri sutampa su kaltinamojo ir liudytojo P. Å . parodymais – jis nurodo, kad jie nieko blogo nedarė, o tik sesė buvo ant lentų krÅ«vos užsilipusi. Å i detalė, teismo nuomone, tik patvirtina liudytojo P. Å . ir paties kaltinamojo parodymų sutapimÄ ir nuoseklumÄ ir prieÅ¡ingai – nenuoseklius ir prieÅ¡taringus nukentėjusiosios parodymus.          Vertindamas įrodymus, teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojų D.

M. ir Z. M. parodymus apie jų tarpusavio susitikimÄ ir pokalbio turinį. Viena iÅ¡ jų yra kaltinamojo, o antra nukentėjusiosios motina, todėl abi yra suinteresuotos bylos baigtimi ir sau naudinga linkme interpretuoja tarpusavio pokalbio turinį. Todėl teismas Å¡ioje dalyje jų įrodymais nesiremia, juolab, kad pokalbis buvo tik apie pinigus, ieÅ¡kinį, atlygį, o ne apie įvykio aplinkybes. Vienintelis objektyviu įrodymu Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti aukščiau cituota teismo medicinos specialisto iÅ¡vada.

Joje konstatuota, kad D. M. iÅ¡oriniai kÅ«no sužalojimai nekonstatuoti. Klinikiniais duomenimis konstatuotas sėdynės sumuÅ¡imas paremtas nukentėjusiosios nusiskundimais. D. M. galėjo jausti fizinį skausmÄ (b.l.23). Tačiau ir Å¡i iÅ¡vada tėra padaryta remiantis tik nukentėjusiosios ir jos motinos subjektyviais parodymais, kuriuos į medicininę dokumentacijÄ Ä¯traukė gydytoja, pati objektyviai nieko nekonstatavusi. Todėl Å¡i iÅ¡vada taip pat kategoriÅ¡kai nepatvirtina buvus kaltinamajam inkriminuotus veiksmus, o yra tik prielaidinio pobÅ«džio, kad jei buvo nukentėjusiosios nurodyti kaltinamojo veiksmai jos atžvilgiu, tai ji galėjo jausti skausmÄ .Vertindamas įrodymus, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiÄ jÄ kaip asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ .

Byloje yra pateikta jÄ charakterizuojanti medžiaga. IÅ¡ byloje esančių D. M. charakteristikų(b.l.19, 165) už 2011 ir 2012 metus matosi, kad ji yra charakterizuojama neigiamai, linkusi į melavimÄ , akiplėšiÅ¡kumÄ , negerbia suaugusių. Taip pat teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios motinos parodymus, kad buvo faktas, kuomet duktė melagingai buvo smurtu apkaltinusi tėvÄ , o tyrimas, tam paaiÅ¡kėjus, nutrauktas. Be to, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji nors įstatymo prasme ir yra mažametė, tačiau jau yra trylikos metų amžiaus, ir jos jaunumas tikrai nėra priežastimi, nulemiančia jos parodymų nenuoseklumÄ .

Vertindamas nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumÄ ir pastarÄ jÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vada, kad jos parodymai atskirai, tiek ir visete su kitais įrodymais, nesudaro pakankamos įrodyminės bazės kaltinamojo kaltei pagrįsti ir įrodyti. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu(BPK 20 str.). Teismas konstatuoja, kad įstatyme numatytomis priemonėmis, iÅ¡samiai iÅ¡tyrus visas bylos aplinkybes, įvertinus visus surinktus byloje įrodymus, nėra neabejotinai nustatyta ir neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus - sukeldamas mažametei nukentėjusiai fizinį skausmÄ ir pažeisdamas tokiais veiksmais vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesant neginčijamų įrodymų, jog R. M. tyčia spirdamas nukentėjusiajai į lytinius organus ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažametei fizinį skausmÄ bei tokiais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jis iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2d. ir BK 284 str.1d.,  požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Civilinės ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, iÅ¡aiÅ¡kinant teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka(BPK 115str.3d.2p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305,307, 308str.1d., teismas n u s p r e n d ė :R.

M. pagal LR BK 140str.2d. ir LR BK 284 str.1d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir periodinę registracijÄ policijos įstaigoje – R. M. panaikinti.D. M. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                            Laimondas Noreika