ed7d7a92-cf93-46e9-bb55-ecbe3ec0d2a3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinė byla Nr               Administracinė byla Nr. A2.6.-9762-818/2014Proceso Nr. 4-68-3-09243-2014-6                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.,45.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2014 m. spalio 2 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, Agnei Vaičiulytei, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R.

A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pensininko, administracinė tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,-n u s t a t ė: R. A., 2014-07-01 apie 18.00 val., S.Stanevičiaus g. 25, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas KET 232 punkto reikalavimÄ ir tokiose R. A. veiksmuose įžvelgiami administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

R. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad neneigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis buvo apgadintas svetimas automobilis, tai įvyko pasak R. A., dėl jo neatidumo. Pasak R. A., pravažiuodami automobiliai vienas kitÄ kliudė Å¡oniniais veidrodėliais. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio vyko pokalbis su kitu vairuotoju, iÅ¡ jo elgsenos R. A. suprato, kad materialinė žala nėra žymi, jam pretenzijų nereiÅ¡kė, todėl ir iÅ¡važiavo. Papildomai nurodė, kad nuo smÅ«gio automobilio „Toyota“ Å¡oninis veidrodėlis buvo kiek užsilenkęs. IÅ¡ įvykio vietos tyčios pasitraukti jis neturėjo, apgadinimai buvo nežymÅ«s. Liudytojas J.

S. paaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad gavus iÅ¡ Vilniaus m. OVS praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį buvo nuvykęs į S.Stanevičiaus g., Vilniuje, kur į atvykusius policijos pareigÅ«nus kreipėsi apgadintos transporto priemonės „Toyota“ vairuotojas (kartu buvo moteris), kuris paaiÅ¡kino, jog važiuodamas neprasilenkė su kitu automobiliu bei apgadino iÅ¡orinį Å¡oninį veidrodėlį. Po įvykio automobilis „Audi 80“ sustojo, vairuotojas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio, pasak J.

S., apgadinto automobilio vairuotojas (kaip vėliau nustatė jo tapatybę – G. V.) sakė Å¡iam asmeniui apie apgadinimÄ , rodė apgadinimų žymės. Vyko pokalbis dėl žalos atlyginimo, tačiau „Audi 80“ vairuotojas netrukus iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Liudytojas G. V. paaiÅ¡kino, kad vairavo automobilį „Toyota“ ir važiavo S.Stanevičiaus g., ties pastatu Nr. 25, Vilniuje, toje kelio vietoje yra siauras pravažiavimas. PrieÅ¡prieÅ¡ais bevažiuojantis automobilis „Audi 80“ su Å¡oniniu veidrodėliu kliudė G.

V. vairuojamo automobilio Å¡oninį veidrodėlį. Automobilio „Audi 80“ vairuotojas buvo iÅ¡lipęs bei priėjęs, jam buvo pasakyta apie apgadinimÄ , liudytojas rodė apgadinimų žymes. R. A. su eismo įvykiu nesutiko, todėl skambinta Bendruoju pagalbos telefonu. Tai iÅ¡girdęs R. A. pasiÅ«lė 100 litų atlygį ir iÅ¡siskirti. Pasak liudytojo, bendraujant su R. A., nuo „Audi 80“ vairuotojo sklido alkoholio kvapas. R. A. supratęs, jog iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos.

Liudytoja I. V. paaiÅ¡kino, kad važiavo S.Stanevičiaus g. automobiliu „Toyota“, kurį vairavo liudytojas vyras G. V.. Bevažiuojant neprasilenkė su kitu prieÅ¡ais važiuojančiu automobiliu, įvyko Å¡oninių veidrodėlių susidÅ«rimas. Po susidÅ«rimo teko kalbėti su „Audi“ vairuotoju, jam rodė apgadintÄ veidrodėlį. Kiek atsimena liudytojÄ , po kontakto Å¡oninio veidrodėlio korpusas buvo nedaug iÅ¡siskleidęs, pats veidrodėlis nesudužo.„Audi“ vairuotojas nesutikus su įvykiu iÅ¡važiavo, jam iÅ¡važiavus buvo paskambinta į policijÄ .

              Teismo vertinimu tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, kad 2014-07-01 apie 18.00 val. S.Stanevičiaus g. 25, Vilniuje eismo įvykį dėl savo neatidumo ir neatsargumo sukėlė R. A., kuris pravažiuodamas su kitu priešais važiavusių automobilių „Toyota“, nepaliko saugaus tarpo iš šono, ko pasėkoje įvyko transporto priemonių šoninių veidrodėlių kontaktas. R. A. pasišalino iš įvykio vietos. R. A. neneigė, jog įvyko eismo įvykis.

Liudytojai G. V. ir I. V. nurodė, jog po susidÅ«rimo abu automobiliai sustojo, R. A. buvo priėjęs arčiau bei apžiÅ«rėjo apgadinimÄ . Po įvykio R. A. siÅ«lė tartis, pasak liudytojo, buvo siÅ«lomas 100 litų atlygis, bei nekviesti policijos pareigÅ«nų. G. V. atsisakius, R. A. sėdo ir iÅ¡važiavo. Pažymėtina, kad tokie liudytojų parodymai atitinka jų raÅ¡ytam pirminiam paaiÅ¡kinimui. Kaip seka iÅ¡ tyrimo medžiagos (b.l. 22), yra užfiksuoti tokie automobilio „Toyota“ apgadinimai – apgadintas Å¡oninis veidrodėlio korpusas, stiklas nėra sudužęs. Teismo vertinimu, R.

A. sustojęs bei priėjęs prie apgadinto automobilio „Toyota“ matė apgadinimų žymes, suprato, jog šie apgadinimai atsidaro dėl jo neatsakingų veiksmų, tačiau nepasiliko įvykio vietoje bei pasišalino. Pažymėtina, kad liudytojas J.S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog R. A. kalbėjo su „Toyota“ vairuotoju bei siūlė tartis dėl šio įvykio. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusio policijos pareigūno parodymais teismui pagrindo nėra, kad šis liudytojais būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su R.

A. nenustatyta, pats R. A. tokių aplinkybių taip pat nenurodė. R. A. veiksmai atitinka LR ATPK 130 str. 1 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad R.

A. sukeltas eismo įvykis mažareikÅ¡mis, jo metu tik nežymiai apgadintas automobilio „Toyota“ Å¡oninis veidrodėlis, žmonės nenukentėjo. Pats pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimÄ bei teisės pažeidimÄ padarę asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, R. A.administracinėmis nuobaudomis nėra baustas, neteistas, yra pensininkas.Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. A. paskirtos didelės baudos dydis bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas) rūšies jam neskirti bei mažinti piniginės baudos dydį.

ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis.Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 301 str., 31 str. 1 d. 1 ir 10 p.,130 str. 1 d., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,n u t a r i a: R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį skirti 500 (penkių Å¡imtų) Lt (144 eurų) baudÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos.

Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Jeigu neturite galimybės sumokėti baudÄ , turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudÄ paskyrusiÄ institucijÄ ar pareigÅ«nÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo.Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                    Miroslavas Gvozdovičius