2019-01-24 Nr. AB-2313 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3416-525/2019

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui A. E. Q., jo atstovei – advokatei Renatai Narbutienei,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovui R. O. (R. O.),

vertėjui Giedriui Kašubai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. E. Q. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos teikimą dėl (duomenys neskelbtini)piliečio A. E. Q. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 20 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) teikimas Nr. 10-SP6-98 (toliau – ir Teikimas), kuriuo prašoma: sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. E. Q. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečiu registracijos centras) iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. kovo 20 d. (b. l. 1–3).

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba teikime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. E. Q. į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. Užsienietis 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, tačiau Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą neišduoti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi. Nesutikdamas su tokiu Migracijos departamento sprendimu, užsienietis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris panaikino minėtą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigojo pakartotinai nagrinėti užsieniečio prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2018 m. balandžio 24 d. pakartotinai neišdavė užsieniečiui leidimo laikinai gyventi. Todėl jis pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet šis 2018 m. liepos 19 d. sprendimu skundą atmetė. Migracijos valdyba 2018 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą grąžinti užsienietį į (duomenys neskelbtini). Jis buvo įpareigotas iki 2018 m. gruodžio 10 d. išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet to nepadarė. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, todėl tikslinga jį išsiųsti iš Lietuvos. Jis Lietuvoje turi nepilnametę dukrą, gimusią 2013 m. kovo 27 d., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimu jam laikinai apribota tėvo valdžia. Be to, užsienietis neturi pragyvenimui skirtų lėšų bei pastovios gyvenamosios vietos. Migracijos valdybos pareigūnams įteikiant sprendimą dėl grąžinimo į (duomenys neskelbtini), jis elgėsi agresyviai, grasino pareigūnams, reiškė nepasitenkinimą bei prieštaravimą vykdomiesiems procedūriniams veiksmams. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnas 2018 m. gruodžio 19 d. užsieniečiui įteikė pranešimą apie įspėjimą dėl grasinimų Migracijos valdybos pareigūnams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, Užsienietis 2018 m. gruodžio 19 d. buvo sulaikytas 48 val.

3. Migracijos departamento sprendimu užsienietis turi būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, tačiau Migracijos valdyba negali užtikrinti išsiuntimo vykdymo, nes jis gali užtrukti dėl užsieniečio perdavimo per kitą Šengeno valstybę tranzitu derinimo, kadangi tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) nėra.

II. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Migracijos valdybos teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį A. E. Q. Užsieniečių registracijos centre iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. kovo 20 d. (b. l. 97–99).

5. Teismas nurodė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi Migracijos valdyba 2018 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis to nepadarė. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punktu, sprendė, jog šiuo atveju sulaikyti užsienietį yra vienas iš įstatyme numatytų pagrindų. Įvertinęs tai, kad jis neturi galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios teisę jam būti Lietuvos Respublikoje, neturi pakankamai pragyvenimui skirtų lėšų bei pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, turi nepilnametę dukrą Lietuvoje, tačiau jo tėvo valdžia apribota, Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra galimybės taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, numatytas Įstatymo 115 straipsnyje, todėl tenkino teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. E. Q. sulaikymo.

III. 6. (duomenys neskelbtini) pilietis A. E. Q. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Migracijos valdybos teikimo netenkinti (b. l. 126–128).

7. Užsienietis pažymi, pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti. Apeliantas niekada nesislapstė, kviečiamas į Migracijos valdybą, atvykdavo, todėl šiuo atveju sulaikymas nėra būtinas. Užsienietis nuo 2017 m. rugsėjo nebuvo išvykęs iš Lietuvos ir nesinaudojo laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje. Jis turi gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje jis gyveno iki sulaikymo. Apeliantas yra baigęs bakalauro studijas Mykolo Romerio universitete ir yra įstojas į magistro studijas, kurios prasidės 2019 m. vasarį. Apeliantas nesiekia pasislėpti, jis nekelia grėsmės saugumui ar viešajai tvarkai. Jis turi nepilnametę dukrą. Nors jo tėvo valdžia yra apribota, tačiau tai netrukdo matytis su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Užsienietis turi galimybes pasirūpinti savo išlaikymu, nes jam padeda jo draugai.

8. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog užsieniečio nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) yra įsikūrusi viešoji įstaiga „Islamo kultūros ir švietimo centras“, kuri apgyvendinimo paslaugų neteikia. Be to, apklausos metu apeliantas teigė, jog pastovios gyvenamosios vietos neturi, laiką leidžia su draugais Vilniaus miesto centre ar naktiniuose klubuose, kuriuose jis leidžia naktis. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, kad šiuo metu jis yra įstojęs į Mykolo Romerio universiteto magistro studijas, yra mažai tikėtinas, nes neteisėtai būdamas Lietuvoje, užsienietis pagal galiojančius teisės aktus, negali atlikti jokių teisinių veiksmų.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde akcentuoja, jog nesiekia pasislėpti, nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę saugumui ar viešajai tvarkai. Atsakovas nurodo, jog apeliantas negerbia Lietuvos Respublikos įstatymų, t. y. buvimo laikotarpiu Lietuvoje ne kartą yra baustas administracine tvarka, 2015 m. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Be to, užsienietis grasino Migracijos valdybos pareigūnams, kad irgi parodo Lietuvos Respublikos įstatymų, tvarkos bei valstybinės institucijos darbuotojų negerbimą. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, jog turėdamas galimybę per nustatytą terminą išvykti į savo kilmės šalį, to nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teikimo taikyti sulaikymą užsieniečiui, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, tenkino Migracijos valdybos teikimą sulaikyti užsienietį iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. kovo 20 d. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, (duomenys neskelbtini) A. E. Q. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės taikymu.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko ir jų sulaikymo, klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

15. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius 2018 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini)piliečio A. E. Q. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ Nr. 10-SP9-405, kuriuo įpareigojo užsienietį išvykti iš Lietuvos iki 2018 m. gruodžio 10 d., bet per nustatytą terminą apeliantas savanoriškai iš Lietuvos Respublikos neišvyko. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) pilietis A. E. Q. nurodė, kad yra pateikęs Migracijos departamentui prašymą dėl prieglobsčio suteikimo bei pateikė tai patvirtinantį Migracijos departamento 2019 01 09 sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus faktines bylos aplinkybes, pažymėtina tai, kad užsienietis savo elgesiu neparodė ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos, netrukdė Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus bei kad jis vengs grąžinimo priemonės taikymo, todėl spręstina, jog užsienietis nesuteikė pagrindo manyti ar įtarti, jog yra didelė tikimybė, kad jis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos anksčiau ar pasislėpti bei vengti grąžinimo į kilmės valstybę, jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju yra didelė tikimybė, kad užsienietis išvyks iš Lietuvos (slėpsis), nesulaukęs jo pateikto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjimo bei bandys trukdyti ar kitaip vengs išsiuntimo priemonės taikymo. Taigi tolesnis užsieniečio sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu Užsieniečių registracijos centre nėra būtinas ir neatitiktų proporcingumo tarp Įstatymo siekiamų tikslų ir taikomų priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas (nagrinėjamas prieglobsčio suteikimo klausimas) nėra pagrindo taikyti ir užsienietį sulaikyti pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį.

19. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors užsieniečio elgesys ir galėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra (prašymą pateikė tik supratęs, kad bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, t. y. nepateikė prašymo nedelsiant), nagrinėjamu atveju, vertinant individualias situacijos aplinkybes (užsienietis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir neturi pakankamai lėšų, Lietuvoje yra jo nepilnametė dukra) ir atsižvelgiant į tai, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, anksčiau nėra bandęs pasislėpti arba išvengti išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, kol bus sprendžiamas užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, yra pagrindas skirti užsieniečiui sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

20. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nesprendė, šioje situacijoje pakaktų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, užsienietį paleidžiant iš sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ir užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini)piliečio A. E. Q. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. E. Q. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. kovo 20 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė