ed7bd0ce-1b49-4770-ba32-abbd232fa509 · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-875/2020 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00151-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, nuteistajam M.

V., gynėjui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. V. ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lauryno Butvido apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (dvi veikas), 221 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M.

V. paskirtas baudas subendrinus tarpusavyje iÅ¡ dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė - 750 MGL bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrintÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė sumažinta bausmė - 500 MGL bauda (215 MGL taikant 37,66 € MGL dydį, 285 MGL – 50 € MGL dydį). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į atliktÄ baudos bausmę santykiu 1:2 nutarta įskaityti M. V. laikino sulaikymo laikÄ , jį prilyginant 2 MGL baudos, kai MGL lygus 50 €. Tuo pačiu nuosprendžiu nutrauktas procesas pagal civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus civilinį ieÅ¡kinį dėl 23 077,67 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pripažinta proceso iÅ¡laidomis 16,79 € iÅ¡laidos, susijusios su automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimu, ir priteista Å iaulių apskrities VPK naudai iÅ¡ M. V. 16,79 € proceso iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. V. nuteistas už tai, kad versliÅ¡kai neteisėtai vykdė komercinę veiklÄ , o bÅ«tent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d.

įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – GPMÄ®) 35 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ â€žnuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rÅ«Å¡ies individualiÄ veiklÄ , privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (2009 m. lapkričio 6 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų iÅ¡davimo taisyklių 4 punktÄ , nustatantį, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rÅ«Å¡ies individualiÄ veiklÄ , apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti tinkamai užpildytÄ Nuolatinio Lietuvos gyventojo praÅ¡ymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrÄ FR0792 formÄ â€œ, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) virÅ¡ininko 2005 m. balandžio 4 d.

įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualiÄ veiklÄ , įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ /iÅ¡registravimo iÅ¡ Mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 6.1 punktÄ , pagal kurį Taisyklės taikomos mokesčių mokėtojams, kurie pradeda vykdyti individualiÄ veiklÄ (įskaitant individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę), iÅ¡skyrus tų veiklos rÅ«Å¡ių vykdymÄ , kurias pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali vykdyti tik juridiniai asmenys“, 7 punktÄ , pagal kurį “Mokesčių mokėtojai, kuriems taikomos Å¡ių taisyklių nuostatos, turi tinkamai užpildytÄ Fizinio asmens praÅ¡ymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrÄ (duomenys neskelbtini) formÄ (toliau – praÅ¡ymas) pateikti VMI“, 9.5 punktÄ , pagal kurį [...] kiti individualiÄ veiklÄ ar kitÄ veiklÄ vykdantys mokesčių mokėtojai praÅ¡ymÄ turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dienÄ â€œ, nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos VMI, sistemingai vykdė komercinę veiklÄ - prekiavo automobilių dalimis: internetinėje erdvėje skelbė duomenis apie parduodamas detales, surasdavo pirkėjus ir parduodavo automobilių dalis. 1.1.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, į gyventojo pajamų mokesčio deklaracijÄ (forma (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iÅ¡ individualios veiklos - prekybos automobilių dalimis – gautas pajamas ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o bÅ«tent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 26 d., pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį užpildė gyventojo pajamų mokesčio deklaracijÄ (forma (duomenys neskelbtini) už ataskaitinį 2017 m. laikotarpį.

Siekdamas iÅ¡vengti 789,38 € gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 5 673,13 € valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų ir 1 751,32 € privalomo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų, iÅ¡ viso 8 177,83 € mokesčių, M. V. gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad 2017 m., vykdydamas individualiÄ veiklÄ , jis gavo 100 469 € pajamų su pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (arba 83 032,23 € pajamų be PVM), nors per šį laikÄ , vykdydamas individualiÄ veiklÄ , gavo 127 759 € pajamų su PVM (arba 105 585,95 € pajamų be PVM).

Tokiu bÅ«du jis tyčia nedeklaravo 27 290 € su PVM (arba 22 553,72 € be PVM) iÅ¡ individualios veiklos gautų apmokestinamų pajamų ir Å¡iÄ gyventojo pajamų mokesčio deklaracijÄ (forma (duomenys neskelbtini) už ataskaitinį 2017 m. laikotarpį 2018 m. balandžio 26 d. elektroniniu bÅ«du pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI. 1.2. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, į pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0608) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iÅ¡ individualios veiklos - prekybos automobilių dalimis – gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotÄ mokėtinÄ PVM bei ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o bÅ«tent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 22 d., M.

V., kaip individualiÄ veiklÄ vykdantis asmuo, kurio pajamos per paskutinius 12 mėnesių iÅ¡ individualios veiklos virÅ¡ijo 45 000 € (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, 92 straipsnio 1, 3 dalis), užpildė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0608) už ataskaitinius laikotarpius nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir, siekdamas iÅ¡vengti į valstybės biudžetÄ mokėtino 12 984,76 € PVM, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad: - nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. jis, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , esÄ gavo 1 590 € pajamų su PVM (arba 1 314,05 € pajamų, apmokestinamų PVM), nurodė, kad jo į valstybės biudžetÄ mokėtinas PVM sudaro 276 €, nors per šį laikÄ , vykdydamas individualiÄ veiklÄ , jis gavo 17 272,73 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iÅ¡ individualios veiklos gautų 15 958,68 € pajamų, nuo kurių turėjo bÅ«ti apskaičiuotas ir sumokėtas 3 351,32 PVM; - nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. jis, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , esÄ gavo 4 800 € pajamų su PVM (arba 3 966,94 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laikÄ , vykdydamas individualiÄ veiklÄ , jis gavo 7 045,45 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iÅ¡ vykdomos individualios veiklos gautų 3 078,51 € pajamų, nuo kurių turėjo bÅ«ti apskaičiuotas ir sumokėtas 646,49 € PVM; - nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. jis, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , esÄ gavo 870 € pajamų su PVM (arba 719,01 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laikÄ , vykdydamas individualiÄ veiklÄ , jis gavo 4 636,36 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iÅ¡ vykdomos individualios veiklos gautų 3 917,35 € pajamų, nuo kurių turėjo bÅ«ti apskaičiuotas ir sumokėtas 822,65 € PVM; - nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. jis, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , esÄ gavo 2 230 € pajamų su PVM (arba 1 842,98 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laikÄ , vykdydamas individualiÄ veiklÄ , jis gavo 15 914,88 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iÅ¡ vykdomos individualios veiklos gautų 14 071,90 € pajamų, nuo kurių turėjo bÅ«ti apskaičiuotas ir sumokėtas 2 955,1 € PVM; - nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. jis, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , esÄ gavo 3 590 € pajamų su PVM (arba 2 966,42 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laikÄ , vykdydamas individualiÄ veiklÄ , jis gavo 4 516,53 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iÅ¡ vykdomos individualios veiklos gautų 1 549,59 € pajamų, nuo kurių turėjo bÅ«ti apskaičiuotas ir sumokėtas 325,41 € PVM; - nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. jis, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , esÄ gavo 3 960 € pajamų su PVM (arba 3 272,73 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laikÄ , vykdydamas individualiÄ veiklÄ , jis gavo 6 342,98 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iÅ¡ vykdomos individualios veiklos gautų 3 070,25 € pajamų, nuo kurių turėjo bÅ«ti apskaičiuotas ir sumokėtas 644,75 € PVM; - nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. jis, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , esÄ gavo 800 € pajamų su PVM (arba 661,16 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laikÄ , vykdydamas individualiÄ veiklÄ , jis gavo 14 305,79 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iÅ¡ vykdomos individualios veiklos gautų 13 644,63 € pajamų, nuo kurių turėjo bÅ«ti apskaičiuotas ir sumokėtas 2 865,37 € PVM; - nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jis, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , esÄ gavo 6 505 € pajamų su PVM (arba 5 376,03 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laikÄ , vykdydamas individualiÄ veiklÄ , jis gavo 11 917,36 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iÅ¡ vykdomos individualios veiklos gautų 6 541,33 € pajamų, nuo kurių turėjo bÅ«ti apskaičiuotas ir sumokėtas 1 373,67 € PVM.

Po to, Å¡ias 8 pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0608), kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis, tÄ pačiÄ dienÄ (2019 m. gegužės 22 d.) elektroniniu bÅ«du pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI. 1.3. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos apie mokėtinÄ pridėtinės vertės mokestį, nors Å¡i valstybės institucija raÅ¡tu priminė apie pareigÄ tokius duomenis pateikti, o bÅ«tent: jis, vykdamas individualiÄ veiklÄ , nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. gavo daugiau kaip 45 000 € pajamų.

Atsiradus prievolei įsiregistruoti PVM mokesčių mokėtoju arba pildyti ir pateikti VMI pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitÄ (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, 92 straipsnio 1, 3 dalys), M. V. iki 2017 m. sausio 25 d. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nedeklaravo 6 055 € pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1 050,87 € PVM.

Iki 2017 m. vasario 25 d. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir nedeklaravo 7 720 € pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1 339,83 € PVM. Iki 2017 m. kovo 25 d. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ir nedeklaravo 10 800 € pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1 874,38 € PVM.

Iki 2017 m. balandžio 25 d. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir nedeklaravo 2 200 € pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 381,82 € PVM. Iki 2017 m. gegužės 25 d. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir nedeklaravo 7 877 € pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1 367,08 € PVM.

VMI 2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. (17.5-40) R-685 priminė M. V., kad jis turi apskaičiuoti ir sumokėti PVM už 2017 m. Jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnį ir siekdamas išvengti mokėtino 6 013,98 € PVM, valstybės įgaliotai institucijai - VMI nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų už laikotarpius nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir nuo 2017 m. balandžio 1 iki 2017 m. balandžio 30 d. 1.4.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: jis, vykdydamas individualiÄ veiklÄ â€“ prekybÄ automobilių detalėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (iÅ¡skyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių II dalies 2 ir 5 punktus, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių bei galimybės nustatyti jo iÅ¡ individualios veiklos gaunamas pajamas, nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nefiksavo atliktų Å«kinių ir finansinių operacijų, nepildė apskaitos dokumentų, nevedė pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalo, o gyventojų pajamų mokesčių deklaracijose per laikotarpius nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. deklaruotų iÅ¡laidų nepagrindė apskaitos dokumentais, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti M.

V. veiklos už 2016 m. ir 2017 m. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį: veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, (dėl neteisingų duomenų įraÅ¡ymo į gyventojo pajamų mokesčio deklaracijÄ ir jų pateikimo bei neteisingų duomenų į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas įraÅ¡ymo ir pateikimo) laikyti viena tęstine nusikalstama veika ir už jÄ skirti vienÄ bausmę, ir už padarytas nusikalstamas veikas skirti sankcijose numatytus minimalius baudos dydžius bei galutinę subendrintÄ bausmę – baudÄ , sumažinti. 2.1.

Skunde nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija sutinka, tačiau vertina, kad teismas galėjo skirti Å¡velnesnę bausmę, be to, dvi veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, kurias padarė yra tęstinės ir teismas skirdamas bausmes negalėjo taikyti dalinio sudėjimo taisykles. 2.2. Laiko, kad paskirta galutinė bausmė neteisinga, nes piniginė naÅ¡ta atlyginant civilinius ieÅ¡kinius ir labai didelė bauda finansiÅ¡kai nepakeliama. Å iuo atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui atlygino 23 077,67 Eur turtinę žalÄ , VMI teks sumokėti dar ne mažiau kaip biudžetui nesumokėtų 62 306,76 Eur.

Atsižvelgdamas, jog valstybei sumokės daugiau kaip 85 384 Eur mokesčių, laiko, jog skirtos baudos dydis daugiau kaip 22 000 Eur, prieÅ¡tarauja bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams. Akivaizdu, jog sieks kuo greičiau atlikti paskirtÄ bausmę, t. y. sumokėti skirtÄ baudÄ , todėl net neįsivaizduoja kaip Å¡iuo metu galėtų dar atlyginti ir VMI žalÄ , o jos neatlyginus, jam bÅ«tų skaičiuojamos palÅ«kanos, kad dar labiau apsunkintų ne tik jo galimybes įvykdyti teismų sprendimus, bei kaip minėjo jį visiÅ¡kai sužlugdytų. 2.3.

Dėl tęstinės veikos nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu parodė, jog nusikalstamas veikas darė siekdamas sumokėti mažesnius mokesčius, todėl įrašė neteisingus duomenis tiek į deklaracijÄ , tiek į pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas. Taigi, pagal nustatytas faktines aplinkybes nuo 2016 metų spalio mėnesio siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, tiek į deklaracijÄ tiek į mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas įrašė neteisingus duomenis ir juos pateikė VMI.

Jo vieninga apibrėžta tyčia darant nusikalstamÄ veikÄ buvo siekis sumokėti mažiau mokesčių, tik pagal atitinkamÄ jo statusÄ , vienu metu turėjo teikti tik deklaracijÄ , kitu metu teikė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas, minėtuose dokumentuose įraÅ¡ant klaidingus duomenis, taip siekdamas sumažinti mokėtinus mokesčius valstybei. Å iÄ vieningÄ tyčiÄ nustatė ir teismas, kuris nuosprendyje aptarė tyčios turinį, tačiau nepagrįstai Å¡ias veikas iÅ¡skaidė pagal teiktus neteisingus dokumentus VMI.

Be to, teisme baigiamųjų kalbų metu kartu su advokatu prašė Å¡ias dvi veikas laikyti tęstine nusikalstama veika, tačiau apylinkės teismas nuosprendyje dėl to nepasisakė. Å iuo atveju yra bÅ«tina nustatyti, ar nusikalstama veika yra tęstinė ar ne, nes tik tuomet tinkamai galima kvalifikuoti veiksmus bei paskirti teisingÄ bausmę.

3. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras L. Butvidas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir jį iÅ¡dėstyti taip: vadovaujantis BK 723 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti iÅ¡ M. V. 34 000 eurų vertės butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 723 straipsnio 2 dalies nuostatų ir taip pažeidė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. V. laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. versliÅ¡kai vykdė komercinę veiklÄ , neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos. Å iuo nuosprendžiu teismas pripažino, kad jis minėtu periodu padarė apysunkę nusikalstamÄ veikÄ ekonomikai ir verslo tvarkai ir iÅ¡ Å¡ios veikos gavo ekonominę naudÄ ir Å¡i aplinkybė visiÅ¡kai atitinka BK 723 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ sÄ lygÄ . 2016 m. spalio 3 d. kaltinamasis įregistravo individualiÄ veiklÄ , netrukus 2016 m. spalio 11 d. už 34 000 eurų įsigijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad M. V. negalėjo pagrįsti Å¡io buto įsigijimo jokiomis teisėtai gautomis pajamomis. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina Å iaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. rugsėjo 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), susijusi su M. V. finansų tyrimu. Ir Å¡i aplinkybė visiÅ¡kai atitinka BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytÄ sÄ lygÄ . IÅ¡ Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės iÅ¡rašų matyti, kad laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2016 m. spalio 3 d.

M. V. jokia darbine veikla neužsiėmė, o iÅ¡ vis M. V. iki 2016 m. spalio 3 d. per savo gyvenimÄ yra dirbęs įvairiose darbovietėse vos 8 mėnesius, bei minimu laikotarpiu nėra deklaravęs jokių gautų pajamų. Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad M. V. negavo teisėtų pajamų, kuriomis galėtų pagrįsti didesnės negu 250 MGL vertės turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimÄ . Ir Å¡i aplinkybė visiÅ¡kai atitinka BK 723 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ sÄ lygÄ . 3.2.

Pažymi, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje buvo nurodytos iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui taikyti bÅ«tinos sÄ lygos, tačiau iÅ¡ nuosprendžio turinio taip ir liko neaiÅ¡ku, kodėl nebuvo taikytos BK 723 straipsnio 2 dalies nuostatos, neįvardinta ar M. V. turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini), gali bÅ«ti laikomas turtu į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas, ir jeigu taip, tai kodėl jis nagrinėjamu atveju netaikytinas. 3.3.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Teismų praktikoje konstatuota, kad turto konfiskavimo klausimas negali bÅ«ti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iÅ¡ veiklos, kuri jokiais atvejais negali bÅ«ti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyÅ¡ininkavimas ir pan.), kai visos iÅ¡ tokios veiklos gautos lėšos be jokių iÅ¡imčių turi bÅ«ti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamÄ veiklÄ , kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumÄ . [...] turto konfiskavimas dažniausiai (paprastai) gali bÅ«ti pritaikytas bÅ«tent savanaudiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymo atvejais. [...] konstituciniai teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai bÅ«tų iÅ¡kreipti, jei bÅ«tų konstatuojama, kad kelių tÅ«kstančių litų dydžio baudos paskirties įgyvendinimui turi bÅ«ti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - keliasdeÅ¡imt kartų baudos dydį virÅ¡ijančios pinigų sumos konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).

Su aukščiau nurodytu iÅ¡aiÅ¡kinimu sutiktina, nes tokio pobÅ«džio praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau tokia praktika yra formuojama klausimui dėl visų tokiÄ veiklÄ vykdančio asmens pajamų (apyvartinių lėšų) konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju prokuroras, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vadas, ir nekvestionuoja fakto, kad neturėtų bÅ«ti konfiskuojamos visos M. V. laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. gautos pajamos (kurios gali bÅ«ti traktuojamos kaip apyvartinės lėšos), nes tai prieÅ¡tarautų protingumo ir proporcingumo principui.

Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas: „247 211,54 €, kuriuos kaltinamasis gavo už parduotas automobilių dalis nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d., yra ne „pajamos“, o apyvarta, tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje ir nebuvo pasisakoma dėl visų M. V. vykdant nusikalstamÄ veikÄ gautų pajamų konfiskavimo, kaip nusikalstamos veikos rezultato (tiesioginio turto konfiskavimo). 3.4. Skunde nurodo ir tai, kad versliÅ¡kai vykdydamas komercinę veiklÄ , neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos M.

V. gavo ekonominę naudÄ , o kadangi tokiÄ veiklÄ vykdė vienas, nekvestionuotina, kad visa iÅ¡ jo vykdomos neteisėtos veiklos gauta nauda vertintina kaip jo asmeninė nauda ir tai laikytina aksioma, kurios papildomai įrodinėti nagrinėjamu atveju nereikia. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apskaičiuota jo iÅ¡ neteisėtos veiklos gauta nauda, kuri pasireiÅ¡kė nesumokėtų mokesčių pavidalu ir Å¡i nauda bus iÅ¡ieÅ¡koma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, nereiÅ¡kia, kad bet kokia kita jo gauta nauda (pav. iÅ¡ neteisėtos veiklos gautas pelnas) tapo teisėta („iÅ¡ ne teisės, teisės negimsta“), taip pat, kad M.

V. turimas turtas nebeturi bÅ«ti pagrįstas jo teisėtai gautomis pajamomis. Apskaičiuoti M. V. iÅ¡ nusikalstamos veikos gautos naudos pelno pavidalu nebuvo ir nėra galimybės bÅ«tent dėl jo paties nusikalstamų veiksmų, t. y., veiklÄ jis vykdė neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos, nepildydamas jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kaip nurodė pats M. V., įgydamas automobilių dalis jis nepildydavo pats (nereikalaudavo ir pardavėjų) jam pateikti jokių apskaitos dokumentų, parduodamas detales taip pat jų nepildė, tad nėra galimybės nustatyti jo iÅ¡laidų ir gautų pajamų santykio.

Taigi apskaičiuoti absoliučiai visos jo iÅ¡ neteisėtos veiklos gautos naudos (gauto pelno ir nesumokėtų mokesčių pavidalu bendrai) nėra galimybės bÅ«tent dėl paties M. V. neteisėtų veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms buvo bÅ«tina patikrinti (nustatyti) M. V. turtÄ , neatitinkantį jo teisėtai gautoms pajamoms. Pažymėtina tai, kad 2016 m. spalio 3 d. įregistravęs individualios veiklos vykdymÄ M. V. ir toliau užsiėmė analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikla, o jo vykdomos veiklos apyvarta nesumažėjo (2018 metais deklaruota jo vykdomos veiklos apyvarta už 2017 metus buvo didesnė negu 100 000 eurų), kas rodo, kad jo apyvartai skirtos lėšos iÅ¡ esmės liko tokios pačios (t. y. teisėtai veiklai vykdyti skirtų lėšų apimtis, lyginant su jo neteisėtai vykdytos veiklos laikotarpiu, nesumažėjo, o Å¡ių piniginių lėšų kilmė - anksčiau neteisėtai vykdyta veikla), todėl lieka neaiÅ¡ku kokias konkrečiai lėšas M.

V. panaudojo butui įsigyti. Tyrimo metu nenustatyta, kad bÅ«tent tokia pinigų suma (34 000 eurų) buvo iÅ¡gryninta iÅ¡ jo naudotų banko sÄ skaitų konkrečiam pirkiniui įsigyti. Tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jo įgytas turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini), vertintinas per turto, kurio įgijimas negali bÅ«ti pagrįstas teisėtai gautomis pajamomis ir kurių kilmė, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos aplinkybes, yra nusikalstama, prizmę. 3.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad M.

V. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Atsižvelgiant į tai, kad jis pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje, be to, anksčiau pripažintas padaręs ir kitokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad jo gautos piniginės lėšos ir iÅ¡ jų įgytas turtas turi neteisėtumo požymius. Taip pat, verta pažymėti ir tÄ aplinkybę, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog M.

V. neteisėtos veiklos vykdymo laikotarpiu buvo realizavęs automobilių dalių, kurios priklausė, užsienyje paieÅ¡komoms transporto priemonėms, ir nors jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu), tačiau tai nepaneigia fakto, kad tam tikra tyrimo metu nenustatyta dalis jo gautų piniginių lėšų, vertinant Å¡ias aplinkybes per civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų prizmę, gautos neteisėtai - nepagrįstai (t. y. vertinant tai kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ ).

Tad sprendimas nekonfiskuoti tokio turto kardinaliai prieÅ¡tarauja BK 723 straipsnyje įtvirtintos normos esmei - panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos. 3.6. Skunde argumentuojama, kad 2016 m. spalio 3 d. (kai M. V. pradėjo vykdyti veiklÄ Ä¯registravęs individualiÄ veiklÄ ) jis ir toliau savo veiklai vykdyti (generuoti apyvartai) naudojo pinigines lėšas, kurios iÅ¡ esmės gautos iÅ¡ anksčiau jo vykdytos neteisėtos veiklos. Maža to, skirto galutinės bausmės santykis su konfiskuotino turto - buto - verte nėra tiek didelis, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas kartu su bausme pažeistų proporcingumo principÄ .

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. 5.1. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei kaltės, tačiau praÅ¡o nusikalstamas veikas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2 veikos) vertinti kaip vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , bei suÅ¡velninti jam paskirtÄ galutinę bausmę.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras L. Butvidas apeliaciniu skundu neginčija nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei paskirtos bausmės nuteistajam, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl netaikytos M. V. 34 000 eurų vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), konfiskacijos ir vadovaujantis BK 723 straipsnio 2 dalimi, praÅ¡o jį konfiskuoti. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 7. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra bÅ«tinos Å¡ios objektyvios sÄ lygos:

1) įraÅ¡ymas į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių;

2) Å¡ių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Å io straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

8. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori.

9. Nagrinėjamoje byloje M. V. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2 veikos) už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 26 d., už ataskaitinį 2017 m. laikotarpį, siekdamas iÅ¡vengti GPM, VSD ir PSD įmokų, gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad 2017 m., vykdydamas individualiÄ veiklÄ , jis gavo 100 469 € pajamų su PVM) (arba 83 032,23 € pajamų be PVM), nors per šį laikÄ , vykdydamas individualiÄ veiklÄ , gavo 127 759 € pajamų su PVM (arba 105 585,95 € pajamų be PVM), bei už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 22 d., užpildė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas už ataskaitinius laikotarpius nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir, siekdamas iÅ¡vengti į valstybės biudžetÄ mokėtino 12 984,76 € PVM, nurodė žinomai neteisingus duomenis , po ko, Å¡ias 8 pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas elektroniniu bÅ«du pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl pastarosios kaltinimų dalies, pirmosios instancijos teismas rėmėsi specialistų iÅ¡vadomis, paaiÅ¡kinimo protokolais, VMI ir VSDFV duomenimis, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, kitų objektų apžiÅ«ros protokolais ir visa kita byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas, pasireiÅ¡kęs nuteistojo M. V. neteisingai užpildytos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos, pateikimu VMI ne vėliau negu 2018 m. balandžio 26 d. ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino PVM mokesčio apyskaitų, užpildymu ir pateikimu VMI ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 22 d., sÄ lygojo dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisingų duomenų pateikimu, kvalifikuotų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, padarymÄ .

Atmetant nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad padarytos dvi atskiros, o ne tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, kadangi nusikalstamos veikos padarytos skirtingais laikais, pateikiant skirtingus duomenis ir skirtingas formas, bei skirtingomis aplinkybėmis (deklaracijos teikiamos savarankiÅ¡kai ir su raginimu).

10. Tęstinė nusikalstama veika suprantama kaip veika, kuri susideda iÅ¡ kelių pavojingų veikų, iÅ¡ kurių kiekviena, atskirai paėmus, gali bÅ«ti vertinama kaip savarankiÅ¡ka baigta nusikalstama veika ar atsižvelgiant į tyčiÄ â€“ kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ pagal tÄ patį BK straipsnį sujungtų vieningu kaltės turiniu ir pažeidžiančių tÄ pačiÄ tiesioginę baudžiamojo įstatymo saugomÄ vertybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių, laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolusių, analogiÅ¡ku bÅ«du ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012 ir kt.).

Tęstinės veikos sampratai neprieÅ¡tarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiÅ¡kai tapatÅ«s ar vienarÅ«Å¡iai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvÅ«s veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-124/2007; 2K-322/2008, 2K-7-48/2012). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rÅ«Å¡inių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali bÅ«ti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010, 2K-650/2010, 2K-180/2014).

11. Nagrinėjamu atveju specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad kiekvienu iÅ¡ dviejų kaltinime nurodytu atitinkamų deklaracijų pateikimo atveju buvo iÅ¡vengta sumokėti PVM ar PSD, VSD, GPM mokesčių, kurių sumos yra didesnės nei 100 MGL, todėl M. V. už abi veikas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Minėta schema patvirtina, kad M. V. suvokė, jog pateikia žinomai neteisingus duomenis apie mokėtinus mokesčius valstybės įgaliotai institucijai, turėdamas konkretų tikslÄ - siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, ir to norėjo – veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi byloje nustatyta, kad dėl M. V. tyčinių veiksmų VMI buvo teikiamos neteisingos deklaracijos, darytina išvada, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuoti M. V. veiksmų dėl neteisingų duomenų apie PVM ir PSD, VSD, GPM pateikimo, kaip vienos tęstinės veikos, įvertinus tai, kad buvo siekiama išvengti skirtingų mokesčių, neteisingai pildomos ir skirtingai pateikiamos vienu atveju – gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos, kitu PVM deklaracijos, nėra teisinio pagrindo (kasacinė nutartis Nr. 2K-180/2014).

Dėl bausmės 12. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtÄ bÅ«tinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikÅ¡mingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

14. BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas M. V. skyrė sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , bausmės dydį nustatydamas artimÄ sankcijoje numatytam bausmės minimumui (paskirta 300 MGL bauda). BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas M. V. skyrė Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , bausmės dydį nustatydamas artimÄ sankcijoje numatytam bausmės minimumui (paskirtos 200 MGL ir 250 MGL baudos).

BK 221 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas M. V. skyrė Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , bausmės dydį nustatydamas beveik lygų sankcijoje numatytam bausmės minimumui (paskirta 150 MGL bauda). BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas M. V. skyrė Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , bausmės dydį nustatydamas beveik lygų sankcijoje numatytam bausmės minimumui (paskirta 150 MGL bauda).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, bei pritaikius BK 641 straipsnį, galutinę subendrintÄ ir sumažintÄ bausmę paskyrė - 500 MGL baudÄ (iÅ¡ jų 215 MGL taikant 37,66 € MGL dydį, 285 MGL – 50 € MGL dydį). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį – padarytos keturios nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formÄ - padarytos tiesiogine tyčia.

Atsižvelgta ir į M. V. asmenybę – nusikalstamas veikas padarė (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už nusikalstamas veikas pagal BK 201 straipsnio 1 ir 3 dalis, baustas administracine tvarka, dirbantis pagal verslo liudijimÄ . Ä®vertintos ir M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, bei atlygino VSDFV Å iaulių skyriui padarytÄ turtinę žalÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rÅ«Å¡imi, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius M. V. bei jo padarytų nusikalstamų veikų charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Be to, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, parinko bausmę, kuri atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir nuteistojo asmenybės pavojingumÄ .

NeÅ¡velninant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės negalima neatsižvelgti į tai, kad M. V. jau buvo atleistas už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ (BK 201 straipsnio 1 dalis), todėl Å¡iuo atveju suÅ¡velninus jam ir taip pirmosios instancijos teismo paskirtÄ proporcingÄ bausmę jo padarytiems nusikaltimams, gali formuoti nebaudžiamumo įpročius bei nepagarbos baudžiamajam įstatymui toleravimÄ . Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

Vien prisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nelaikytinas iÅ¡imtine aplinkybe, sÄ lygojančia Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ ar jos atlikimo tvarkos keitimÄ . Bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ . BÅ«tent tuo ir pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas. Dėl BK 723 straipsnio 2 dalies taikymo 15. Konstitucinis Teismas aiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame nustatyta, jog nuosavybė neliečiama, ne kartÄ yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio.

Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad BK nuostata konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę turinčius daiktus yra imperatyvi, o bÅ«tinumas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja bei įgyvendinimo bÅ«dus nustato BPK, CK bei kiti teisės aktai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).

17. BK 723 straipsnyje įtvirtintas iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas – viena iÅ¡ turto konfiskavimo rÅ«Å¡ių – apibrėžiamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. BK 723 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , iÅ¡ kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos;

2) kaltininkas turi Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir Å¡is skirtumas virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ arba per Å¡iame punkte nurodytÄ laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto;

3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia Å¡io turto įsigijimo teisėtumo. Darant iÅ¡vadas dėl Å¡ių sÄ lygų buvimo konkrečioje byloje, bÅ«tina įvertinti nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iÅ¡ jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad kaltininkas iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečiÄ turtinę naudÄ .

18. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ M. V. atžvilgiu, kadangi M. V. laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. versliÅ¡kai vykdė komercinę veiklÄ , neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos, o skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino, kad jis minėtu periodu padarė apysunkę nusikalstamÄ veikÄ ekonomikai ir verslo tvarkai ir iÅ¡ Å¡ios veikos gavo ekonominę naudÄ ir Å¡i aplinkybė visiÅ¡kai atitinka BK 723 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ sÄ lygÄ .

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kadangi pagal BK 723 straipsnį iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. IÅ¡plėstinis turto konfiskavimas gali bÅ«ti taikomas tik esant BK 723 straipsnio 2 dalyje numatytoms sÄ lygoms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytų bÅ«tinųjų Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygų, nurodytų BK 723 straipsnyje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jÄ taikyti.

20. BK 723 straipsnyje („IÅ¡plėstinis turto konfiskavimas“) įtvirtintos normos esmė yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iÅ¡ nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos SÄ jungoje 5 straipsnio 1 dalyje („IÅ¡plėstas konfiskavimas“) nustatyta, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad bÅ«tų užtikrinta galimybė visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies konfiskuoti turtÄ , priklausantį dėl nusikalstamos veikos nuteistam asmeniui ir galintį tiesiogiai ar netiesiogiai duoti ekonominės naudos, kai teismas, remdamasis bylos aplinkybėmis, įskaitant konkrečius faktus ir turimus įrodymus, pavyzdžiui, tai, kad turto vertė yra neproporcinga nuteistojo teisėtoms pajamoms, yra įsitikinęs, jog tas turtas įgytas iÅ¡ nusikalstamos veikos; preambulės 21 punkte nurodyta, kad iÅ¡plėstinį konfiskavimÄ turėtų bÅ«ti galima taikyti tuomet, kai teismas yra įsitikinęs, jog atitinkamas turtas yra įgytas iÅ¡ nusikalstamos veikos.

Tai nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta, jog minėtas turtas yra įgytas iÅ¡ nusikalstamos veikos. Valstybės narės gali numatyti, kad teismas, įvertinęs tikimybę, mano arba pagrįstai daro prielaidÄ , kad žymiai labiau tikėtina, jog minėtas turtas įgytas iÅ¡ nusikalstamos veikos, o ne iÅ¡ kitos veikos. Teismas turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, įskaitant faktus ir turimus įrodymus, kuriais remiantis galėtų bÅ«ti priimtas sprendimas dėl iÅ¡plėstinio konfiskavimo (kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du).

Å iuo atveju bÅ«tina įrodymų pusiausvyra, t. y. principas, reiÅ¡kiantis, kad įrodymai nurodo tam tikrÄ tikrumÄ (įsitikinimÄ ) ir nėra abejonių, kad yra įmanoma taikyti bet kokiÄ pagrįstÄ alternatyvÄ .

21. Pirmoji įstatyme numatyta sÄ lyga, leidžianti taikyti iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ yra ta, kad kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , iÅ¡ kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos. M. V. apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 221 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad BK 220 straipsnio dispozicija yra su formaliaisiais veikos požymiais, todėl nenumato materialių padarinių, t. y. turtinės žalos padarymo.

Å ios veikos subjektyvusis požymis – siekimas iÅ¡vengti mokesčių – yra nusikalstamos veikos motyvas ir neapima padarinių, kurie kyla iÅ¡vengiant mokesčių, panaikinant mokestinę prievolę ar įgyjant pinigines lėšas. Jei tokių padarinių atsiranda, tai tokie veiksmai kartu su BK 220 straipsniu kvalifikuotini ir pagal kitus BK straipsnius. BK 222 straipsnio 1 dalis numato veikos padarinius, tačiau Å¡io straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai taip pat nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu.

Jei tvarkant apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje, kad vien iÅ¡ apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla.

Veiklos neteisėtumÄ ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitÄ , ar jos dalies pripažinimÄ nusikalstamos veikos rezultatu lemia Å¡ių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-308-697/2016). Kadangi byloje nebuvo M. V. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl kitų turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų, t. y., kad nuteistasis bÅ«tų padaręs kitas nusikalstamas veikas iÅ¡ kurių turėjo turtinės naudos, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytų bÅ«tinųjų Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygų, nurodytų BK 723 straipsnyje, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo jÄ taikyti.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu bÅ«du gauti pinigai ir (ar) kitÄ materialÄ vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-511/2010). Tais atvejais, kai nusikalstamu bÅ«du užvaldytas turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai, arba kitokiu bÅ«du susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytÄ turtÄ ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu bÅ«du gavęs iÅ¡ jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-7-84/2012, 2K-368/2011).

23. BK 201 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra priskiriami nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams ekonomikai ir verslo tvarkai. BK 220, 221, 222 straipsniais yra BK skyriuje, skirtame nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams finansų sistemai, taigi, pažeidžiant buhalterinės apskaitos tvarkÄ , yra kėsinamasi į valstybės finansinius interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2014). Å iomis veikomis pažeidžiama buhalterinės apskaitos tvarka, taigi paprastai vien apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimas pats savaime nelemia turto nusikalstamos kilmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai apgaulinga buhalterinė apskaita yra inkriminuojama kartu su kitais nusikaltimais, pavyzdžiui, numatytais BK 183 arba 184 straipsniuose (turto pasisavinimas arba iššvaistymas), ir tokiose bylose yra konfiskuojamas pasisavintas (iššvaistytas) turtas (arba jo vertė) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-222/2016, 2K-194/2012, 2K-445/2012, 2K-598/2011, 2K-575/010, 2K-171/2010). Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo aspektu tai reiškia, kad turi būti konfiskuojamas būtent konkrečios nusikalstamos veikos rezultatas.

Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. IÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015).

24. Svarbiausias turto nusikalstamos kilmės aspektas – nusikalstamos veikos, iÅ¡ kurios toks turtas gaunamas, padarymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). BK 72 straipsnio aspektu svarbus bÅ«tent nusikalstamas, o ne prieÅ¡ingas teisei bendrÄ ja prasme konfiskuotinų lėšų Å¡altinis. Å iuo atveju neapskaitytų lėšų neteisėtumÄ bendrÄ ja prasme yra analizuojama ne baudžiamosios teisės, o kitų teisės aktų reguliuojamų teisinių santykių sritis (mokestinių prievolių).

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ nurodęs (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-304-976/2016), jog turto konfiskavimo klausimas negali bÅ«ti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iÅ¡ veiklos, kuri jokiais atvejais negali bÅ«ti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyÅ¡ininkavimas ir pan.), kai visos iÅ¡ tokios veiklos gautos lėšos be jokių iÅ¡imčių turi bÅ«ti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamÄ veiklÄ , kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-295-222/2019).

25. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad žala valstybei dėl mokesčių nesumokėjimo kilo ne dėl M. V. neteisėtų nusikalstamų veiksmų, o dėl M. V., kaip mokesčių mokėtojo, pareigos tinkamai mokėti mokesčius nevykdymo. Taigi, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti tik prielaidÄ , jog M. V. butas gali bÅ«ti nupirktas iÅ¡ pinigų, kurių mokesčių valstybei pavidalu nesumokėjo, tačiau Å¡i mokesčių nepriemoka iÅ¡ M. V. gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Remdamasis pirmiau nurodytomis ir byloje pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, kad sprendimas netaikyti M. V. BK 723 straipsnio nuostatų yra teisingas. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi iÅ¡ esmės bylos įrodymais neparemti teiginiai, kad M. V. butas (kuriam yra praÅ¡oma taikyti iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ ) yra galimai gautas vykdant kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y., realizuojant užsienyje paieÅ¡komų transporto priemonių automobilių dalis, negali bÅ«ti pagrindu konfiskuoti nurodomÄ butÄ , kadangi ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį M.

V. atžvilgiu buvo nutrauktas. Kaip jau minėta, viena iÅ¡ BK 723 straipsnio taikymo sÄ lygų yra tai, kad kaltininkas nepagrindžia turto įsigijimo, tačiau kaip nustatyta, M. V. pripažįsta kaltę, kad nebuvo atsidaręs individualios veiklos ir nedeklaravo jam priklausomų deklaruoti pajamų, iÅ¡ kurių galimai ir nusipirko butÄ , ir Å¡iuo metu jo įsiskolinimas valstybei bus iÅ¡ieÅ¡komas mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Pakartotinai paminėtina, kad taikant BK 723 straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o bÅ«tina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos bÅ«tent nusikalstamu bÅ«du.

Tai įrodinėjimo dalykÄ sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali iÅ¡aiÅ¡kėti atlikus patikrinimÄ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ ) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018).

26. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali bÅ«ti traktuojama kaip turtinės prievolės rÅ«Å¡is, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

Neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemÄ . Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų prieÅ¡ingumÄ pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių, taip pat ir pelno mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – bÅ«tina valstybės biudžeto surinkimo sÄ lyga, taigi tokio pobÅ«džio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini prieÅ¡ingais bÅ«tent finansų sistemai.

Paprastai neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas mokesčių administratoriui yra kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.). Sprendžiant dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimo (BK 220 straipsnis) skirtumų, kasacinės instancijos teismo praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius Å¡ių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus: kėsinimosi objektÄ , atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifikÄ , naudojamos apgaulės pobÅ«dį, grobimo požymių buvimÄ ar nebuvimÄ , tyčios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016).

Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje nelaikomi turtiniu sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-515/2014, 2K-189/2014 ir kt.). Ši praktika patvirtinta ir išplėstinėje septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-304-976/2016.

Kita vertus, teismų praktikoje tam tikrais atvejais mokestiniai pažeidimai kvalifikuojami taikant turtinio sukčiavimo normÄ . Pavyzdžiui, kad kai kurios veikos pateikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui dėl specifinio mokestinių santykių reguliavimo ir galimybės tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų iÅ¡mokų ar kompensacijų iÅ¡ valstybės biudžeto gali bÅ«ti vertinamos kaip sukčiavimas (PVM deklaracijų pagrindu įgyjamos fiktyvios teisės į PVM atskaitÄ , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikiami melagingi duomenys apie pajamas, sukuriant fiktyviÄ teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ ).

Tokių veiksmų teisinį vertinimÄ iÅ¡ esmės lemia aplinkybė, jog veiksmai su mokesčių deklaracijomis ar kitais dokumentais atliekami taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti atitinkamÄ prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų bÅ«du (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017). Tokie veiksmai, kaip neoficialus dalies darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojui nesilaikant apskaitos reikalavimų, teikiant melagingus duomenis apie pajamas ir nesumokant atitinkamų mokesčių (GPM ir kt.) kaip sukčiavimas nekvalifikuojami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

Pažymėtina, kad mokesčio, kurio buvo vengiama Å¡ioje byloje, teisinis reguliavimas nesuponuoja galimybės asmeniui į jų susigrÄ Å¾inimÄ arba kitokį kompensavimÄ , vadinasi, biudžeto lėšos grobiamos nebuvo. Kasacinėje praktikoje neteisingų duomenų į pelno mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡ymas taip sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumÄ taip pat vertinamas ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-699/2018, 2K-7-648/2019).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , taikyti prokuroro praÅ¡omÄ iÅ¡plėstinę konfiskacijÄ M. V. turtui nėra teisinio pagrindo.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nuteistojo M. V. ir prokuroro apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. V. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas Zederštremas Virginija Žindulienė