2024-04-08 Nr. CB-2436-2-15-3-00613-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1254

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00613-2018-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 21 d. paduotu atsakovo L. D. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 19 d. nutarties, kuria pakeista dalis Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CPK 93 straipsnio normos netinkamo taikymo. Skunde teigiama, kad byloje netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 51 471,29 Eur atstovavimo ir kitų išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų išlaidų dydžio, tačiau apeliacinės instancijos nepagrįstai atlygino tik 10 proc. šių išlaidų, be to, net 87,57 procentais sumažino atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl apeliacinio skundo pateikimo. Skunde teigia, kad teismai pažeidė CPK 218 straipsnio, reglamentuojančio eksperto išvados įvertinimą, CPK 185 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų įvertinimą, normas, nesivadovavo teismų praktika dėl eksperto išvados privalomumo ir įrodomosios reikšmės, netinkamai nustatė sutuoktinių turto balansą ir jo vertę bei apskaičiavo kompensaciją ieškovei. Teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią 2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo ekspertės D. A. atliktam Ekspertizės aktui Nr. 22/08/84, nors jame netikslūs skaičiavimai, yra kitų klaidų. Atsakovo nuomone, teismai turėjo remtis kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertes ir padalijimo būdą. Skunde keliamas ir CPK 376 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas, nurodant, kad teismas nepagrįstai viršijo ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų ribas ir priteisė ieškovei atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalį, nepaisant to, kad ieškovė net nebuvo pareiškusi tokių reikalavimų. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant CPK 376 straipsnį.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai rėmėsi ieškovės pasiūlytu padalijamo turto natūra variantu. Atsakovo nuomone, teismai turėjo remtis jo pasiūlytu turto padalijamo natūra variantu, nes jis racionalesnis ir naudingesnis atsakovo ūkininko ūkiui. Teismas nevertino, kad šį ūkį atsakovas kūrė ir puoselėjo ilgus metus, todėl padalijimas natūra padarys didelės žalos ūkiui. Atsakovo ūkiui reikalingas turtas, kurį teismas priteisė ieškovei. Šalių santykiai gana konfliktiški, todėl besidubliuojančių ir viena kitam tarnauti reikalingų daiktų padalijimas sukels atsakovo ūkiui žalos, sukels grėsmę ūkiui patirti bankrotą ar būti išregistruotu. Teismas netinkamai vertindamas įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nepajėgus pakankamai operatyviai išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją, jeigu ūkininko ūkio turtas būtų natūra nedalijamas, o paliktas atsakovui.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad skunde nenurodyta ginčijama suma (CPK 347 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti L. D. (a. k. (duomenys neskelbti) 1175 (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 19 d. Luminor banko pavedimu, taip pat 1000 (vieną tūkstantį) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 21 d. mokėjimo terminale Perlas Finanse dviem įmokomis (2024 m. kovo 21 d. 09:49:46 ir 2024 m. kovo 21 d. 09:50:19) po 500 (penkis šimtus) Eur.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas