2022-05-11 Nr. AB-11967-3-61-3-00838-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2331-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00838-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. S. Z. ir N. J. S. B. bei jų nepilnamečių vaikų A. A. A. Z., M. A. A. Z., A. A. A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. S. Z. ir N. J. S. B. bei jų nepilnamečių vaikų A. A. A. Z., M. A. A. Z., A. A. A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. A. S. Z., N. J. S. B. ir jų nepilnamečiai vaikai A. A. A. Z., M. A. A. Z., A. A. A. Z. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad kilmės valstybėje pareiškėjo A. A. S. Z. brolis buvo nužudytas milicijos, nes jis nesutiko prisijungti prie partijos. Pareiškėjas A. A. S. Z. taip pat buvo pakviestas būti partijos nariu, tačiau atsisakė. Dėl minėtų priežasčių pastarasis kilmės valstybėje jautėsi nesaugiai, bijojo, kad jo gali laukti toks pats likimas kaip ir brolio. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) .) buvo persekiojamas, todėl su šeima paliko kilmės šalį.

3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (išskyrus nepilnamečius vaikus).

4. Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento sprendimu, nurodė, kad buvo pažeista pareiškėjų teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą, nes Migracijos departamentas netenkino pareiškėjų prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra teisingo proceso garantija. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

5. Teigė, kad pareiškėjai nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastis, t. y., jog jie kilmės valstybėje yra persekiojami. Pareiškėjų pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir nužudymų dėl politinių motyvų, dėl to kyla reali grėsmė jų sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Taip pat atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjų išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik argumentavo tuo, jog sprendimai yra teisėti, o asmenys neturėjo teisės kirsti valstybės sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjų veiksmas neturėtų sukelti neigiamų padarinių, nes valstybės sienos kirtimas įvyko siekiant prašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjai papildomai nurodė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui A. A. S. Z. grasino politinė partija (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pusbrolis buvo prisijungęs prie šios partijos veiklos, todėl kvietė prisijungti ir jį, tuo pačiu pagrasino, jog jei jie neprisijungs, bus nužudytas vienas iš brolių. Pareiškėjui A. A. S. Z. buvo grasinama nuo 2017 m., o 2019 m. kovo mėn. buvo nužudytas jo brolis. Jį nužudė politinės partijos (duomenys neskelbtini) atstovai. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjas A. A. S. Z. ir jo šeima 2021 m. nusprendė išvykti iš kilmės valstybės. (duomenys neskelbtini) neverta kreiptis į policiją, nes pačios teisėsaugos institucijos bijo minėtos politinės grupuotės.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

8. Nurodė, kad šiuo atveju nei pareiškėjų pasakojimas, nei surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindžia jų baimės patirti persekiojimą. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, nebuvo pagrindo pareiškėjams suteikti prieglobstį.

9. Tvirtino, kad pagal Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) (buvęs pavadinimas – Europos paramos prieglobsčiui biuras (EPPB)) 2021 m. gaires, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), v (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, jog nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

10. Paaiškino, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) pakeitimams nebeliko prieglobsčio prašymo apskundimo galimybės ikiteismine tvarka, t. y. skundai dėl Migracijos departamento sprendimų nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra skundžiami tiesiogiai teismui. Atsakovas nepažeidė pareiškėjų įvardijamo teisės būti išklausytiems principo taikymo, kadangi Migracijos departamentas jų skundo ikiteismine tvarka nenagrinėjo. Be to, kaip patvirtina ginčijamo sprendimo turinys, Migracijos departamentas atliko pareiškėjų apklausą, t. y. suteikė galimybę pateikti visą turimą informaciją dėl jų prieglobsčio prašymo motyvų.

11. Be to, atsakovas nurodė, kad pagal kilmės valstybės informaciją, vienintelis pareiškėjo A. A. S. Z. įvardintas tariamas „persekiotojas“ – (duomenys neskelbtini) partija neverčia gyventojų prisijungti prie jų pajėgų. Įvertinus pareiškėjo A. A. S. Z. pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo ir jo šeimos narių išvykimą iš (duomenys neskelbtini) , nustatyta, kad pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Pareiškėjas su broliu buvo kviečiamas įstoti į partiją 2017 m., tačiau nepaisant jų atžvilgių išsakytų grėsmių dėl atsisakymo įstoti, jis atsisakė ir toliau gyveno įprastą gyvenimą, nekeisdamas gyvenamosios vietos bei darbovietės iki tol, kol jo brolis buvo nužudytas, vietoje to, kad nedelsdamas pakeistų savo ir šeimos gyvenamąją vietą bei užtikrintų savo ir šeimos saugumą. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo kviečiamas įstoti į partiją 4 kartus, tačiau detalizuoti, kada konkrečiai, negalėjo. Jis taip pat neminėjo miestų, kuriuose slapstėsi, tik nurodė, kad paskutinis miestas buvo (duomenys neskelbtini).

12. Be kita ko, atsakovas teigė, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų. Be to, iki ginčijamo sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjai nori savanoriškai grįžti, jie gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atitinkamai, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas turėjo teisę pareiškėjams (išskyrus nepilnamečiams pareiškėjams) nustatyti maksimalų 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes terminą, kuris yra proporcingas. Ginčijamu sprendimu pareiškėjams nėra uždrausta vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš savo kilmės valstybės atvyko (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo ten nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti valstybės sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką (Europos Sąjungą). Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, šios aplinkybes patvirtina ir pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą ir uždraudė pareiškėjams N. J. S. B. ir A. A. S. Z. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktą ir nusprendė įvesti duomenis į C.SIS II apie perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams N. J. S. B. ir A. A. S. Z. atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo išsiuntimo į kilmės šalį dienos; kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjas A. A. S. Z. 2021 m. rugpjūčio 13 d. pirminės apklausos metu nurodė, jog jam ir jo šeimai kilmės valstybėje grėsė pavojus, nes vietinė milicija liepė jam dirbti pas juos mechaniku, o jis nenorėjo. Be to, milicija nužudė jo brolį. Išvyko iš kilmės valstybės, nes bijojo, kad gali būti nužudytas jis ir / arba jo šeima. Tą pačią dieną, pirminės apklausos metu pareiškėjo sutuoktinė, pareiškėja N. J. S. B. nurodė tas pačias aplinkybes, t. y., kad jai ir jos šeimai kilmės valstybėje grėsė pavojus, nes vietinė milicija jos vyrui liepė eiti dirbti mechaniku, tačiau jis nenorėjo, nes milicija nužudė jo brolį. Bijodama dėl savo šeimos narių sveikatos ir gyvybės teko palikti kilmės valstybę. Pareiškėjas A. A. S. Z. 2021 m. lapkričio 11 d. Migracijos departamente apklausos metu nurodė, jog jis ir jo brolis buvo kviečiami įstoti į politinę partiją, bet jie atsisakė. Dėl to, kad jie atsisakė prisijungti prie politinės partijos, pareiškėjo brolis buvo nužudytas, o pats pareiškėjas pabėgo ir buvo persekiojamas. (duomenys neskelbtini) partijos atstovai pareiškėją pradėjo kviesti į prisijungti prie jų veiklos nuo 2017 m. ir nepaliko ramybėje iki kol 2019 m., buvo nužudytas jo brolis. Bendrai pareiškėjas buvo kviestas keturis kartus prisijungti prie (duomenys neskelbtini) politinės partijos. Pareiškėjas Bagdade turėjo privatų servisą, kuriame dirbo kartu su savo broliu. Jo pusbrolis, kuris buvo prisijungęs prie tos partijos/milicijos gretų bei žinodamas, kad pareiškėjas yra patyręs specialistas-mechanikas, kvietė pareiškėją bei jo brolį prisijungti prie partijos, tačiau jie atsisakė ir juos su broliu perspėjo, kad atsisakius jiems grės pavojus. Pareiškėja N. J. S. B. 2021 m. lapkričio 11 d. Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad jos vyras atsidūrė taikinyje ir galėjo būti nužudytas. Pareiškėja negalėjo būti kartu su pareiškėju A. A. S. Z. (savo vyru), nes po jo broliu nužudymo jis vis keitė savo buvimo vietą. Kadangi vyro ilgą laiką nebuvo šalia, pareiškėjai buvo sunku psichologiškai. Atitinkamai, jie nusprendė išvykti iš kilmės valstybės, kad galėtų būti kartu, vienas šalia kito, taip pat dėl saugumo bei vaikų ateities.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlių statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

16. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjų kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjų padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjų pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra Irano remiama (duomenys neskelbtini) milicija ir politinė partija, daugiausia veikia (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Partija yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) ir Sirijoje. (duomenys neskelbtini) partija įtariama vykdanti karo nusikaltimus, įtariami daugybe pagrobimų, nužudymų ir kankinimų, nukreiptų prieš šimtus sunitų berniukų ir vyrų jos kontroliuojamoje rytinėje (duomenys neskelbtini) provincijoje. 2020 m. sausį JAV valstybės departamentas dėl dalyvavimo rimtuose žmogaus teisių pažeidimuose (duomenys neskelbtini) , mirtinos jėgos panaudojimo prieš protestuotojus bauginimo tikslais, paskelbė (duomenys neskelbtini) teroristine organizacija. (duomenys neskelbtini) daugiausia veikia (duomenys neskelbtini) , o jos būstinė yra Bagdade, kur turi 2 politinius biurus. ESPA 2021 m. gairėse dėl (duomenys neskelbtini) piliečių prieglobsčio prašymų vertinimo nėra pateikta informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos prievarta verbuotų ar verstų prisidėti prie jų (duomenys neskelbtini) piliečius. (duomenys neskelbtini) saugumo tarnyba yra oficiali valstybės institucija, kuri aktyviai veikia padėdama (duomenys neskelbtini) armijai ir federalinei bei vietos policijai. Tyrimo metu nerasta duomenų, kad į šią (duomenys neskelbtini) instituciją piliečiai būtų verčiami eiti dirbti.

17. Teismo vertinimu, atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tikėtina, jog tam tikri asmenys gali susidurti su (duomenys neskelbtini) politine partija ir jos naudojamu smurtu, tačiau pareiškėjų individualios aplinkybės, t. y. pasakojimo metu nustatyti neatitikimai bei pozicijų keitimas, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjo A. A. S. Z. tariamas atsisakymas dalyvauti minėtos partijos veikloje, tapo priežastimi, dėl kurios jis (duomenys neskelbtini) partijos narių buvo pradėtas persekioti ir jam buvo grasinama.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas A. A. S. Z. ir pareiškėja N. J. S. B. nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jų kilmės valstybėje. Pareiškėjas A. A. S. Z. negalėjo pateikti jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis ir jo brolis buvo kviečiami į (duomenys neskelbtini) partiją, taip pat negalėjo pateikti įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl tariamo atsisakymo prisidėti prie partijos, pareiškėjo A. A. S. Z. sveikatai ir / ar gyvybei kilo grėsmė. Be kita ko, buvo nustatyti tam tikri pasakojimo neatitikimai, t. y. pareiškėjas A. A. S. Z. pirminės apklausos metu nurodė, jog vietinė milicija liepė dirbti pas juos mechaniku, tačiau jis nenorėjo, nes milicija nužudė jo brolį. A. A. (duomenys neskelbtini) partiją pareiškėjas jokių aplinkybių nepateikė. Tačiau Migracijos departamente apklausos metu pasakojo, kad nenuėjo dirbti mechaniku dėl to, jog nenorėjo tapti partijos nariu. Atitinkamai, šios aplinkybės patvirtina, jog neatitinka priežastis, dėl kurios pareiškėjas A. A. S. Z. atsisakė dirbti mechaniku partijoje, prie kurios jis buvo kviečiamas prisijungti. Pareiškėja N. J. S. B. Migracijos departamente vykusios apklausos metu nenurodė tikslaus grupuotės pavadinimo, į kurią buvo kviečiamas jos vyras (pareiškėjas A. A. S. Z.) ir jos vyro brolis. Minėtą grupuotę apibūdino tik kaip asmenis, kurie griauna (duomenys neskelbtini) . ir naudoja smurtą prieš tam tikrus asmenis. Tačiau pareiškėjas A. A. S. Z. apklausų metu aiškino, jog visi žinojo ir visiems buvo aišku, kas nužudė jo brolį, t. y. (duomenys neskelbtini) partijos atstovai. Taigi, minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjų pasakojimų metu nurodytos detalės, prieštarauja viena kitai.

19. Teismas pažymėjo, kad nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti nustatytus prieštaravimus kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų pateiktų faktų patikimumo, o Migracijos departamentas, atmesdamas pareiškėjų pasakojimą dėl patikimumo stokos, neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai. Teismo vertinimu, pareiškėjo A. A. S. Z. pasakojimas apie tariamus grasinimus iš (duomenys neskelbtini) partijos laikytinas itin abstrakčiu ir nedetaliu. Pareiškėjas A. A. S. Z. pasakojo, jog po brolio nužudymo jam buvo grasinama, bet apie grasinimus paminėjo tik bendrais bruožais, abstrakčiai atsakinėjo į papildančius klausimus. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas A. A. S. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog per laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m. jam buvo grasinama visąlaik, kol 2019 m. kovo mėn. buvo nužudytas jo brolis. Dėl šių priežasčių, pareiškėjas su šeima 2021 m. išvyko, tačiau kyla pagrįstų abejonių, kodėl pareiškėjas su šeima neišvyko iškart po tariamo brolio nužudymo.

20. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas A. A. S. Z. nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl nurodytų grasinimų ir / ar fizinio smurto, ir kad kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jam pagalbą. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Pareiškėjas A. A. S. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad į teisėsaugos institucijas negalėjo kreiptis, kadangi pačios teisėsaugos institucijos bijo (duomenys neskelbtini) partijos, todėl jos niekaip nepadėtų, tačiau toks negalėjimas ar nenoras kreiptis, teismo vertinimu, nepagrindžia prielaidos, jog jei pareiškėjas ar jo šeimos nariai būtų kreipęsi, jiems tinkama pagalba kilmės valstybėje nebūtų suteikta.

21. Teismas dėl Migracijos departamento sprendime nustatyto draudimo pareiškėjams (išskyrus nepilnamečius vaikus) atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nurodė, kad nesutinka su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjų (išskyrus nepilnamečius vaikus) atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcinga ir adekvati priemonė.

22. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjams (išskyrus nepilnamečius vaikus) atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jiems taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

23. Atsižvelgdamas į tai, teismas pakeitė sprendimą, nustatydamas, kad pareiškėjams (išskyrus nepilnamečius vaikus) uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

24. Nusprendęs pakeisti Migracijos departamento sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinęs terminą iki 2 metų, teismas pakeitė ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams (išskyrus nepilnamečius vaikus) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį, nurodydamas 2 metų terminą nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 25. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26. Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai vertino nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

27. Pareiškėjai negali pasilikti kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės A. A. (duomenys neskelbtini) persekiojimo, kuri yra teroristinė organizacija, kelianti pavojų pareiškėjų gyvybei. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjų šeimai dėl pareiškėjo A. A. S. Z. atsisakymo bendradarbiauti su teroristine organizacija A. (duomenys neskelbtini), kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjai gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

28. Taip pat teigia, kad pareiškėjai priskirtini padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojami dėl politinių motyvų, šeimoje yra vaikai ir moteris, todėl net pagal tris rizikos kategorijas jiems suteiktina papildoma apsauga.

29. Atsakovas vadovavosi sena (2020 m.) informacija apie (duomenys neskelbtini) Respubliką, nesurinko aktualios informacijos. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) . šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) . negali išspręsti struktūrinių problemų.

30. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti pareiškėjams neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nei pareiškėjo pasakojimas, nei surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio.

33. Taip pat teigia, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, o deklaratyvūs pareiškėjų skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas neatliko veiksmų, nesant nurodytas išvadas galinčios paneigti informacijos, t. y. iš esmės vien pareiškėjų nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

36. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjai ir jų atstovė advokatė, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjai nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

38. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 39. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, jog Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams atvykti (išskyrus jų nepilnamečius vaikus, kuriems draudimas netaikytas), todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 2 metų.

41. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

42. Pareiškėjų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo. Taip pat skunde teigiama, kad pareiškėjai priskirtini padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojami dėl politinių motyvų, šeimoje yra vaikai ir moteris, todėl net pagal tris rizikos kategorijas jiems suteiktina papildoma apsauga.

43. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

44. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

45. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

47. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta, remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94).

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

49. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio 3 dalį tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

50. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Tos pačios direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, jog sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, iš ESPA ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams.

51. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

52. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

53. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Teismas neįvertino, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į visus reikšmingus faktus, susijusius su prieglobsčio prašytojų asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjai priklauso rizikos grupei (moteris ir vaikai).

54. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties normose yra įgyvendintos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB).

55. Direktyvos 2011/95/ES preambulės 18, 19 punktuose nurodyta, kad įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Vertindamos geriausius vaiko interesus valstybės narės visų pirma turėtų tinkamai atsižvelgti į šeimos vienovės principą, nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, saugumo ir apsaugos aspektus ir į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. Būtina išplėsti šeimos narių sąvoką, atsižvelgiant į tam tikras skirtingas priklausomumo aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams.

56. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta, kad persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.

57. Direktyvos 2011/95/ES 7 straipsnyje nurodyta, kad apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybės arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį. Apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio. Tokia apsauga paprastai suteikiama, kai 1 dalies a ir b punktuose minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, be kita ko, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga.

58. Direktyvos 2008/115/EB preambulės 6 punkte nurodyta, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. Pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą. Naudodamos standartines sprendimų, susijusių su grąžinimu, t. y. sprendimų grąžinti ir, jei priimama, sprendimų uždrausti atvykti ir sprendimų dėl išsiuntimo, formas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tą principą ir visapusiškai laikytis visų taikytinų šios direktyvos nuostatų.

59. Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į: a) vaiko interesus, b) šeimos gyvenimą, c) atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę ir laikosi negrąžinimo principo.

60. Įstatymo 126 straipsnis, nustatantis išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus, kaip ir kiti šio Įstatymo straipsniai, susiję su išsiuntimu, turi būti aiškinami, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115/EB tikslus. Taikant Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnį valstybės narės privalo, pirma, tinkamai atsižvelgti į atitinkamo trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę ir, antra, paisyti negrąžinimo principo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Boudjlida, C-249/13, ECLI:EU:C:2014:2431).

61. Tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2022; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1913-556/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1978-502/2022).

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį, sutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamuosiuose atsakovo sprendimuose nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesų apsauga ir interesais, šeimos gyvenimu, negrąžinimo principu. Atsakovas, nesuteikdamas pareiškėjams prieglobsčio ir papildomos apsaugos, tik abstrakčiai nurodė, kad nenustatytos individualios aplinkybės, didinančios riziką pareiškėjams patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių, tačiau Migracijos departamento sprendime visiškai ignoruojamas faktas, jog sprendžiamas klausimas net dėl trijų nepilnamečių vaikų prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo. Departamentas atsižvelgė tik į pareiškėjų neteisėto buvimo faktą Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdamas Direktyvos 2008/115/EB preambulės 6 punkto nuostatas, pagal kurias sprendimai pagal prieglobsčio prašytojų prašymus dėl tarptautinės apsaugos suteikimo turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais.

63. Atsakovas neįvertino, kad prieglobsčio prašytojai yra ne tik sutuoktiniai A. A. S. Z. ir N. J. S. B., bet ir jų trys nepilnamečiai vaikai A. A. A. Z., M. A. A. Z., A. A. A. Z.. Migracijos departamentas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, nepasisakė ir nevertino, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos (prieglobsčio ir papildomos apsaugos) bus tinkamai užtikrinti geriausi pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesai.

64. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl Migracijos departamento sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 147 straipsnis), o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjų A. A. S. Z. ir N. J. S. B. bei jų nepilnamečių vaikų A. A. A. Z., M. A. A. Z., A. A. A. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų A. A. S. Z. ir N. J. S. B. bei jų nepilnamečių vaikų A. A. A. Z., M. A. A. Z., A. A. A. Z. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė