2024-05-15 Nr. AB-7821-3-61-3-09794-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1592-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09794-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.2.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 23S208674 „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Departamento 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 23S209154 „Uždrausti atvykti į LR“ (toliau – ir Sprendimas 2); 3) panaikinti Departamento 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 23SD24956 „Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą A. A.“ („Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą <...> Baltarusijos Respublikos piliečiui A. A.“) (toliau – ir Sprendimas 3, toliau su Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 – ir Sprendimai); 4) netenkinus prašymo panaikinti Sprendimą 2, sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki minimalaus. Pareiškėjas tai pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas grindė reikalavimus tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Departamentas neteisingai suprato ir aiškino grėsmės valstybės saugumui sąvoką, nenustatė, koks asmeninis pareiškėjo elgesys rodė egzistuojant realią grėsmę valstybės saugumui;

2.2. Departamento Sprendimų argumentacija yra teorinio pobūdžio, neatitinka teismų praktikos;

2.3. Departamentas neįvertino, kad pareiškėjas turi agronomo specialybę ir jo išsilavinimas nėra susijęs su valstybės valdymu ar karyba;

2.4. ne tik Departamentas, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) nevertino pareiškėjo tarnybos aplinkybių, neatsižvelgė, kad pareiškėjas turėjo atlikti karo prievolę, kuri yra visuotinė ir privaloma, o už karo prievolės vengimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, kad pareiškėjas ištarnavo minimaliai reikalaujamą laiką, įsidarbino pasienyje ne dėl ideologinių, o dėl ekonominių priežasčių, nes pusę metų negalėjo susirasti darbo, dirbo pasienyje trumpą laiką (pusantrų metų), ėjo žemas pareigas ir jokių strateginių ar atsakingų sprendimų nepriiminėjo, pareiškėjui nebuvo suteikti kokie nors apdovanojimai ar laipsniai, pareiškėjui niekada nebuvo duodami ir pareiškėjas niekada nevykdė jokių neteisėtų, amoralių ar politinio pobūdžio įsakymų, pareiškėjas išėjo iš darbo pasienyje savo noru prieš 19 metų, tuo metu, kai pareiškėjas tarnavo kariuomenėje ir dirbo pasienyje, geopolitinė situacija buvo kitokia, pareiškėjas iki ir po darbo pasienyje dirbo išimtinai privačiame sektoriuje, pareiškėjas laikosi opozicinių pažiūrų, nepalaiko, neremia ir kategoriškai smerkia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios politiką, pareiškėjas, pildydamas Departamento klausimyną, pats atskleidė informaciją apie savo buvusią tarnybą;

2.5. nei Departamentas, nei VSD nenustatė jokių pareiškėjo nusikalstamų veiksmų ar kėsinimosi padaryti nusikalstomą veiksmą, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia ar per neatsargumą būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką arba pagrįstų pareiškėjo lojalumą Baltarusijos Respublikos režimui, taip pat nenustatė jokių pareiškėjo motyvų imtis kokių nors veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką, taip pat nenustatė, kad pareiškėjo pažiūros neatitinka Lietuvos Respublikos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar Lietuvos Respublikos politikos vertybinio pagrindo;

2.6. Departamento ir VSD neigiamos išvados kildinamos iš teisėtos pareiškėjo veiklos;

2.7. Pareiškėjas nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą priklausančiu Ukrainai;

2.8. kadangi nuo pareiškėjo tarnybos praėjo beveik 20 metų, sieti ją su pareiškėjo politinėmis pažiūromis, esant visiškai kitokiai geopolitinei situacijai, nėra korektiška;

2.9. Departamentas Sprendimą 1 grindė vienintele aplinkybe – pareiškėjo tarnyba, nors kitos su pareiškėjo biografija susijusios aplinkybės aiškiai rodo, kad jokios grėsmės valstybės saugumui pareiškėjas nekelia;

2.10. Departamentas neatliko visapusiško ir objektyvaus individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo;

2.11. Departamentas į Sprendimą 1 perkėlė VSD argumentus ir bendro pobūdžio informaciją apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje;

2.12. Sprendime 1 nėra konkrečiai paaiškinta, kodėl pareiškėjo buvęs darbas reiškia, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, neatskleista, kodėl pareiškėjas turi būti atsakingas už Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vykdomą politiką;

2.13. pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena 18 metų;

2.14. pareiškėjas mažiausiai 9 kartus buvo tikrinamas dėl grėsmės valstybės saugumui, kas reiškia, kad pareiškėjo tarnyba anksčiau nebuvo laikoma grėsme valstybės saugumui. Todėl argumentas, kad pareiškėjo tarnyba automatiškai reiškia lojalumą režimui ir iš to kylančią grėsmę valstybės saugumui, neatitinka paties Departamento ir VSD praktikos, kas pagrindžia praktikos nenuoseklumą;

2.15. Departamentas ir VSD nepateikė priežasčių, kodėl pasikeitė jų vertinimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui;

2.16. Departamentui ir VSD manant, kad vien geopolitinės situacijos pasikeitimas lemia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pasikeitimą, jie turėjo tai įrodyti, tačiau to nepadarė;

2.17. valstybės tarnyba ar net karinė tarnyba savaime nereiškia lojalumo režimui, nes buvęs valstybės tarnautojas ar net karininkas gali ne tik laikytis opozicinių pažiūrų, bet ir savo galimybių ribose veikti prieš režimą;

2.18. Sprendimais taikomos administracinio poveikio priemonės neproporcingos, nes grėsmė valstybės saugumui nustatyta ne dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų ar dėl prieš Lietuvos Respubliką nukreiptų veiksmų, o dėl jo tarnybos, kuri nebuvo draudžiama;

2.19. pareiškėjas visiškai palaiko Lietuvos Respublikos užsienio politiką, įskaitant poziciją karo Ukrainoje klausimu;

2.20. pareiškėjas nepažįsta nė vieno Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo ar karininko ir nepalaiko jokių santykių su buvusiais kolegomis Baltarusijos Respublikoje;

2.21. pareiškėjas turi stiprių ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika: turi darbą ir nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje; pareiškėjo šeimos nariai (sutuoktinė ir abu vaikai) gimė ir gyvena Lietuvos Respublikoje, jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai;

2.22. Departamento Sprendimai kelia grėsmę pareiškėjo šeimos išsaugojimui;

2.23. pareiškėjas šiuo metu yra Baltarusijos Respublikoje pas savo tėvus ir grįžti pas šeimą negalės iki 2026 m. gegužės 21 d. arba dar ilgiau, o pareiškėjo sutuoktinė negali važiuoti į Baltarusijos Respubliką gyventi kartu su pareiškėju, nes Lietuvos Respublikoje gyvena ir mokyklą lanko abu jų nepilnamečiai vaikai;

2.24. Departamento Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos. Departamentas ne tik nesuteikė Lietuvos Respublikoje dirbančiam pareiškėjui kokių nors lengvatų ar kitokios pagalbos, bet pademonstravo visišką abejingumą ir net nusistatymą prieš jį. Toks Departamento elgesys pareiškėjo atžvilgiu yra žalingas Lietuvos Respublikos ekonomikai kaip atstumiantis tuos, kuriuos valstybė siekia pritraukti;

2.25. Departamento Sprendimas 1 priimtas, pažeidžiant jo priėmimo tvarką, taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą;

2.26. Departamentas, turėjo ištirti aplinkybes, susijusiais su pareiškėjo tarnyba, o ne apsiriboti ryšių su Lietuvos Respublika išvardinimu;

2.27. pareiškėjas apie jam taikomas poveikio priemones sužinojo tik po atitinkamų sprendimų priėmimo;

2.28. Departamentas galėjo apklausti pareiškėją apie jo buvusį darbą, paprašyti pateikti dokumentus ir paaiškinimus;

2.29. Departamento veiksmai neatitinka gero viešojo administravimo principo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinto viešojo administravimo objektyvumo principo;

2.30. Departamentas VSD pateiktą informaciją turėjo vertinti ne kaip pagrindą baigti tyrimą, o kaip pagrindą jį tęsti;

2.31. Departamentas perkėlė savo funkcijas ir atsakomybes VSD, taip pažeisdamas VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad:

3.1. Departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus;

3.2. Departamentas įvertino pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius, pareiškėjo ekonominius ir socialinius (šeiminius) ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ginčijamų sprendimų proporcingumą, taip pat, kad pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai;

3.3. vien pareiškėjo atsakymai į Departamento 10 ir 11 klausimus nepatvirtina, kad pareiškėjas nėra lojalus Baltarusijos Respublikai;

3.4. Departamento įvertintos individualios aplinkybės, susijusios su pareiškėju, nepaneigė jo keliamos grėsmės, kuri kyla ne dėl pareiškėjo požiūrio į susiklosčiusią geopolitinę situaciją, bet dėl pareiškėjo tarnybos pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, valstybės saugumui;

3.5. pareiškėjo tarnyba pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste patvirtina, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra reali ir akivaizdi;

3.6. Departamentas, priimdamas Sprendimus, rėmėsi VSD pateikta informacija. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl Departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad:

4.1. Departamento Sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus;

4.2. Departamento Sprendimais nėra nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės;

4.3. pareiškėjo asmeniniai ir (ar) šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje negali būti pripažinti aukščiau už valstybės saugumą;

4.4. pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo. Nustatyti konkretūs tokią Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvos Respublikoje patvirtinantys atvejai. Palankią terpę tokiai Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybėje sistema. Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio. bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijos Respublikoje gyvenantiems giminaičiams (pvz., grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos Federacijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui;

4.5. grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo tarnyba, ryšiai Baltarusijos Respublikos kariuomenėje gali kelti grėsmę valstybės saugumui;

4.6. vien faktas, jog pareiškėjas jau baigė tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šiomis tarnybomis yra išnykusi.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Departamento Sprendimus, priteisti pareiškėjui iš Departamento 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė:

6.1. pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. kovo 22 d., turėdamas jam išduotus leidimus laikinai gyventi, kurie buvo pratęsiami;

6.2. pareiškėjas 2023 m. sausio 12 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė;

6.3. pareiškėjas, atsakydamas į Departamento klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), nurodė, kad 2003–2004 metais tarnavo pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariniame komisariate;

6.4. pareiškėjas, atsakydamas į Departamento klausimyno 3 klausimą (Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją, kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis), nurodė, kad 2000–2002 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje;

6.5. Departamentas gavo VSD 2023 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 18-4304 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir VSD raštas), kurioje nurodyta, kad: Baltarusijos Respublikos pilietis, t. y. pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikoje kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys; pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo; pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD rašte pateiktas prašymas pareiškėjui neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams;

6.6. Departamentas, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė Sprendimą 1, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Šiame sprendime Departamentas nurodė, kad: įvertinus nustatytas aplinkybes ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas; atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes; Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų; grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse;

6.7. Departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui;

6.8. Departamentas, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 19 straipsnio 2, 5 ir 12 punktais, priėmė Sprendimą 3, kuriuo atsisakė išduoti nacionalinę vizą. Šiame sprendime Departamentas, be kita ko, nurodė, kad: atsižvelgiant į tai, kad nacionalinė viza pareiškėjui galėtų būti išduota, kaip pateikusiam prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi, o Departamentas priėmė Sprendimą 1, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;

7. Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (4 str. 2–4 d., 6 d., 50 str. 1 d. 14 p.), VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, sprendimų, kuriais remiamasi VSD išvadomis, priėmimo, situacijų vertinimo, taikant proporcingumo, gero administravimo principus, individualaus užsieniečio ir su juo susijusių aplinkybių (šeiminių, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika) vertinimo, nacionalinio saugumo užtikrinimo, sąvokos „gali grėsti“ turinio, taip pat konkrečia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2024 m. sausio 31 d., priimta administracinėje byloje Nr. eA-1041-662/2024, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje akcentuojamas pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmenis ir jų fundamentalių interesų užtikrinimo, dėl grėsmės sąvokos turinio.

8. Teismas nurodė, kad nors pagal reglamentavimą VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo, vertinimo grėsmės valstybės saugumui požiūriu, tačiau nagrinėjamu atveju VSD neatliko pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimo. VSD rašte yra pateikta bendro pobūdžio informacija, t. y. joje nurodyti pareiškėjo duomenys nėra susieti konkrečiai su pareiškėju ir nėra su konkrečiai pareiškėju, jo konkrečiais veiksmais susijusių išvadų.

9. Teismas sutiko su Departamentu, kad jam nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų ir jis nėra Įstatymo įpareigotas, prieš priimdamas sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, gauti papildomus užsieniečių paaiškinimus. Tačiau, teismas pažymėjo, kad, atliekant Departamento priimto sprendimo teisminę kontrolę, vertinama ir sprendimo, ir VSD išvados, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumas ir pagrįstumas, kartu su pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimais ir įrodymais.

10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra reali ir akivaizdi.

11. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad: pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje 18 metų, reguliariai į Baltarusijos Respubliką vyko aplankyti senyvų tėvų (t. y. šeiminiais tikslais), toks vykimas nėra draudžiamas, o byloje nepateikta jokių įrodymų apie bet kokį galimą pareiškėjo bendravimą su Baltarusijos Respublikos režimui priklausančiais asmenimis; yra nustatyti stiprūs pareiškėjo šeiminiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika – turi šeimą, du nepilnamečiai vaikai ir sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos piliečiai; pareiškėjas valdo nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje; pareiškėjas turi ilgalaikius darbinius santykius; nėra jokių duomenų apie kokius nors pareiškėjo atliktus teisės pažeidimus.

12. Teismas nurodė, kad šių visų aplinkybių Departamentas neginčijo, jos nebuvo nagrinėtos VSD sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

13. Atsižvelgęs į tai, taip pat nustatęs, jog nėra jokių duomenų ir papildomų indikacijų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, visų su pareiškėju susijusių svarbių aplinkybių (dalyvavimo opozicinės veiklos rėmime, apie ką teigė pareiškėjas, jo tarnybos kariuomenėje ir išėjimo iš jos aplinkybių, užimtų pareigų, važinėjimo į Baltarusiją tikslų, jo Lietuvoje darbo pobūdžio, visų šeimyninių aplinkybių) kontekste, teismas padarė išvadą, kad vien faktas, jog pareiškėjas prieš 20 metų 4 metus tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, pareigose, kurios buvo visiškai eilinės ir nereikšmingos, nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui egzistavimą ar akivaizdumą.

14. Teismas padarė išvadą, kad iš Departamento Sprendimo 1 turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių ir duomenų vertinimas.

15. Teismas nustatė, kad, priimant Departamento Sprendimą 1, nebuvo nustatyta ir įvertinta pareiškėjo atliktos tarnybos pobūdis, pareigos, trukmė, tarnybos pasibaigimo pagrindas, praėjęs laiko tarpas nuo atliktos karinės tarnybos (prieš 20 metų), nesurinka duomenų apie pareiškėjo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos Respublikos įvairiose valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, neatsižvelgta į pareiškėjo poziciją dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, Ukrainos rėmimo karo fone, šeiminio gyvenimo aplinkybių, nors šios aplinkybės, vertinant jas pagal byloje esančių įrodymų visumą, yra reikšmingos, vertinant VSD rašte akcentuojamą pareiškėjo lojalumą Baltarusijos Respublikos valdžiai.

16. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2000–2004 metais gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus valstybės saugumui, tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesuteikia teisės Departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog, šiuo atveju, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų.

17. Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendimas 1, kuriame nėra išanalizuotos aptartos su pareiškėju susijusios aplinkybes, savaime nelaikytinas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, be kita ko, dėl motyvavimo.

18. Teismas, nustatęs, kad teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtintos pareigos Departamentui visais atvejais atlikti užsieniečio apklausą, tačiau tokiais atvejais, kai grėsmė valstybės saugumui grindžiama tik vienu faktu (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo tarnyba Baltarusijos Respublikos kariuomenėje), o byloje yra ir kitų aplinkybių, rodančių, kad užsienietis gali būti priešiškas režimui ir jo nepalaikyti, kad turi itin stiprius socialinius, šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika, rekomendavo atlikti užsieniečio apklausą, siekiant patikslinti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali būti pagrindas pripažinti asmenį keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

19. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo apklaustas, padarė išvadą, kad Departamentas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, jų neįvertino, neindividualizavo, todėl priėmė formalius Sprendimus.

20. Teismas konstatavo, kad neatliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje prieš 20 metų, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui egzistavimą.

21. Teismas, vadovaudamasis padarytomis išvadomis, pripažino, kad Departamento Sprendimas 1 naikintinas.

22. Teismas, nustatęs, kad kiti Departamento Sprendimas 2 ir Sprendimas 3 priimti, remiantis tuo pačiu VSD raštu, juose nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir Sprendime 1, juos priimant neatliktas joks papildomas tyrimas dėl pareiškėjo asmeninių, socialinių, šeiminių aplinkybių, jo pažiūrų, pareiškėjas nebuvo apklaustas dėl jo atliktos tarnybos, padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas panaikinti ir šiuos sprendimus.

23. Teismas, nustatęs, kad nėra ginčo, jog Departamentas yra priėmęs dar vieną sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, kuris nagrinėjamoje byloje nėra apskųstas, tačiau jis yra įvykdytas, nes pareiškėjas šiuo metu yra Baltarusijos Respublikoje, nurodė, kad šis sprendimas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, todėl plačiau dėl jo nepasisakoma, neanalizuojami ir kiti pareiškėjo ir jo atstovo argumentai apie panašiose situacijose esančius kitus užsieniečius ir jų palankesnį vertinimą.

24. Teismas nevertino likusių pareiškėjo argumentų, kurie nėra esminiai sprendžiant kilusį ginčą ir niekaip nekeičia padarytų teismo išvadų.

25. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė pareiškėjui iš Departamento jo patirtas teismo išlaidas.

III. 26. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

27. Departamentas, kartodamas aplinkybes ir argumentus, nurodytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčo faktines aplinkybes, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

27.1. pirmosios instancijos teismo išvada, kad VSD neatliko pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimo, nepagrįsta, neatitinka byloje esančios medžiagos. VSD rašte nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD įvertino pareiškėjo realiai atliktus veiksmus (tarnybą);

27.2. pirmosios instancijos teismas nevertino, kad „grėsmė valstybės saugumui“ sąvoka apima ir grėsmės valstybės saugumui galimybę;

27.3. pirmosios instancijos teismas izoliuotai vertino bylos aplinkybes, jų nesiejo nei su dabartine geopolitine situacija, nei su VSD turima informacija, kad pareiškėjas gali būti išnaudojamas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo;

27.4. pirmosios instancijos teismo išvados dėl neatlikto individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo nepagrįsta. Pareiškėjo teismui nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas reguliariai į Baltarusijos Respubliką vyko aplankyti senyvų tėvų patvirtina, kad pareiškėją su Baltarusijos Respublika sieja stiprūs šeiminiai, socialiniai ryšiai. Ši aplinkybė pareiškėjo kontraktinės tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje ir VSD surinktos informacijos kontekste patvirtina, kad pareiškėjo atveju yra didesnė tikimybė, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo (pareiškėjas gali būti lengviau išnaudotas Baltarusijos Respublikos tarnybų dėl jo artimųjų gyvenimo Baltarusijos Respublikoje, nei asmuo, kuris neturi ryšių su Baltarusijos Respublika);

27.5. nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Departamentas nevertino pareiškėjo užimamų pareigų, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023, nurodyta, kad aplinkybė, jog užsienietis neužėmė aukštų pareigų kontraktinės tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje metu neleidžia teigti, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui;

27.6. pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės niekaip nepaneigia Departamento atlikto individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo ir nepaneigia padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui;

27.7. pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš Departamento Sprendimo 1 negalima vienareikšmiškai spręsti, jog buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių ir duomenų vertinimas, ir su tuo susiję teismo motyvai nepagrįsti. Kaip minėta, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. šios teismo nutarties 27.5 p.), tarnybos pobūdis, pareigos, trukmė, tarnybos pasibaigimo pagrindas, praėjęs laikas tarpas nuo karinės tarnybos pabaigos nėra reikšminga informacija, nes nešalina užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui. Šios grėsmės nepašalino ir pareiškėjo atsakymai į Departamento klausimą. Šią grėsmę, kaip minėta, patvirtina pareiškėjo dažni apsilankymai Baltarusijos Respublikoje.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

29. VSD apeliaciniame skunde, kartodamas aplinkybes ir argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiomis aplinkybės ir argumentais:

29.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, pagrindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių;

29.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, nepagrįsta, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių;

29.3. pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos panašaus ir (ar) analogiško pobūdžio bylose, dėl ko jo padarytos išvados dėl su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimo ir jo įtakos išvadai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis (2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2177-815/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-951-1188/2024);

29.4. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Rusijos Federacijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos Respublikos piliečio (pareiškėjo) teisėms ir interesams prieš valstybės saugumo interesą;

29.5. pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja įstatymų leidėjo tikslams, kurie buvo išsikelti, nustatant taisykles dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

30. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinius skundus prašo atmesti Departamento ir VSD apeliacinius skundu, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos medžiagos naują įrodymą – 2023 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimą.

31. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinius skundus iš esmės kartoja aplinkybes ir argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatytas bylos aplinkybes, teismo motyvus. Pareiškėjas, be argumentų, kuriais grindžia Departamento Sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą, savo skundo pagrįstumą, sutinka su teismo motyvais, laikosi pozicijos, kad Departamento ir VSD apeliaciniai skundai yra nepagrįsti. Byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas neturėjo pareigos teikti įrodymus, paneigiančius Departamento išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Šiuo atveju Departamentas privalo aktyviai rinkti įrodymus, įrodyti savo priimamų sprendimų pagrįstumą, priimti juos savarankiškai ir už juos prisiimti atsakomybę. Pareiškėjo vertinimu, teismas laikėsi panašaus ir (ar) analogiško pobūdžio bylose nustatyto įrodinėjimo standarto, jo nepažeidė. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad pareiškėjas, kai grįžta į Baltarusijos Respubliką, nėra sulaikomas, pareiškėjas nedalyvavo 2020 metais vykusiuose protestuose, jau daugiau nei 15 metų negyvena Baltarusijos Respublikoje, savo politines pažiūras išreiškė, dalyvaudamas mitinge prieš karą Vilniuje 2022 metais kovo mėnesį, teikdamas pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos.

Pareiškėjas pažymi, kad Departamento Sprendimai nepagrįstai pažeidžia ne tik pareiškėjo teises, bet ir jo šeimos narių – nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, kurie papildomi ginami atitinkamų įstatymų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Departamento ir VSD apeliaciniuose skunduose nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nepagrindžia Departamento ir VSD išvadų, kad aplinkybės, susijusius su pareiškėjo tarnyba, sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, nėra svarbios.

Departamentas ir VSD nekorektiškai interpretuoja teismų praktiką aptartos aplinkybės vertinimo kontekste. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, buvo padarytos priešingos išvados, nei teigia Departamentas ir VSD, nes buvo atsižvelgta į laikotarpį nuo karo tarnybos pabaigos. Be to, Departamento ir VSD apeliaciniuose skunduose nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ir sprendimų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi, todėl juose pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju neaktualūs.

32. Pareiškėjas prašo priimti ir prijungti prie bylos naują įrodymą – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjos elektroninį laišką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Pareiškėjas prašo priimti naujus įrodymus – 2023 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimą ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjos elektroninį laišką.

34. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

35. Sprendžiant dėl naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tyrimo apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina ir tai, kad tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas yra saistomas ne tik aptartų teisės nuostatų dėl atsiradusio būtinumo naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teisme, bet ir, be kita ko, tokių įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo negrindė išvadomis, susijusiomis su Departamento nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo gaunamų pajamų dydžio, dėl jų ginčo nekėlė ir pareiškėjas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikiamo 2023 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimo pateikimo būtinybė iškilo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija šio naujo įrodymo netiria.

37. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjos elektroninį laišką gavo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, teisėjų kolegija, įvertinusi jame pateiktos informacijos pobūdį (pateiktas institucijos atsakymas į kreipimąsi dėl Departamento priimtų sprendimų neatitikimo vaikų interesams) ir turinį (išdėstytas teisinis reguliavimas), daro išvadą, kad šiame įrodyme pateikta informacija nei patvirtina, nei paneigia konkrečių aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos nagrinėjamos apeliacijos ribose. Vien tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjos elektoriniame laiške pateikta informacija, pareiškėjo vertinimu, pagrindžia pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė savo poziciją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savaime neįrodo būtinumo šį įrodymą pateikti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ir (ar) jo ryšio su apeliacijos dalyku. Todėl teisėjų kolegija netiria šio naujo įrodymo, nenustačius tam pagrįstos būtinybės.

V. 38. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo 1, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu („<…> pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikos gali grėsti valstybės saugumui <...>“), atsisakyta pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, Sprendimo 2, kuriuo, vadovaujantis, be kita ko Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi („Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui <...>“), uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir Sprendimo 3, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu („Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti <...>, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų <...>) ir 5 punktu („Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti <...>, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui <...>“), atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes, priėmus Sprendimą 1, pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Departamento Sprendimus, dėl kurių kilo ginčas, konstatavęs, Departamentas, nenustatęs visų svarbių aplinkybių, be kita ko, neapklausęs pareiškėjo dėl jo atliktos karinės tarnybos, neatliko kompleksinės visų pareiškėją charakterizuojančių savybių ir duomenų vertinimo, dėl ko neįrodė pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realios ir akivaizdžios galimybės ir todėl priėmė nemotyvuotus ir formalius Sprendimus.

40. Atsakovas Departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realios ir akivaizdžios galimybės.

41. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinių skundų ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas.

42. Atsižvelgus į tai, byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Kadangi pareiškėjas nepadavė apeliacinio skundo, apeliacine tvarka netikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pareiškėjo atsiliepime į atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinius skundus išdėstytus naujus (papildomus) argumentus dėl Departamento Sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo.

44. Prieš tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų ribose, pažymėtina, kad visose pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvuojamosiose dalyse turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais vadovavosi teismas, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d.).

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šia teisės norma Departamentas nesivadovavo, priimdamas Sprendimus, dėl kurių kilo nagrinėjamas ginčas. Tačiau, kaip nustatyta šios teismo nutarties 38 punkte, visi apskųsti Departamento Sprendimai priimti, padarius išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas (buvimas) Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju apeliacijos ribose keliamas esminis ginčo klausimas, ar teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Departamentas neįrodė pareiškėjo gyvenimo (buvimo) Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui realios ir akivaizdžios galimybės, nekvestionuojant šios išvados teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nustatyta aplinkybė yra kritikuotina. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamos apeliacijos ribose ji nevertinama, kaip savaime turinti esminę teisinę reikšmę apeliacijos rezultatui.

46. Vertinant atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus dėl įrodymų, pagal juos nustatytų bylos aplinkybių vertinimo pažymėtina, kad kiekvienu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus joje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.), jokie įrodymai jam neturi iš anksto nustatytos galios, nes juos teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

47. Sprendžiant dėl galimos grėsmės valstybės saugumui turi būti įvertintas tokios galimybės realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali; todėl sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvos Respublikoje pavojaus (grėsmės) valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas; tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas; tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais užsieniečio veiksmais, jų pobūdžiu; būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2221-556/2023).

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad Departamentas, net ir gavęs VSD išvadą, kurioje pateikiamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas, turi pats pagrįsti priimamą sprendimą objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą, laikytis proporcingumo, gero administravimo principų (žr., pvz., 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023).

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatęs, kad byloje nėra įrodymų apie bet kokį galimą pareiškėjo bendravimą su Baltarusijos Respublikos režimui priklausančiais asmenimis, nėra įrodymų apie pareiškėjo atliktus teisės pažeidimus, konstatavo, kad Departamentas suabsoliutino faktą, jog pareiškėjas prieš 20 metų viso 4 metus tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo poziciją dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, veiksmų, remiant Ukrainą minėtų karinių veiksmų kontekste, kompleksiškai neįvertino su pareiškėju susijusių aplinkybių (t. y. šeiminių, socialinių, ekonominių), nepagrįstai nenustatė aplinkybių, susijusių su pareiškėjo tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje trukme, pobūdžiu, išėjimo iš jos priežasčių, važinėjimo į Baltarusijos Respubliką tikslų, nepagrįstai neįvertino nustatytų, teismo vertinimu, pakankamai stiprių pareiškėjo šeiminių ir socialinių ryšių taip pat ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, konstatavo, kad Departamentas nagrinėjamu atveju neįrodė pareiškėjo gyvenimo (buvimo) grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo galimybės.

50. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, teismo atlikto byloje esančių įrodymų vertinimo aspektu, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu dėl įrodymų vertinimo tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, bylose, sprendžiant, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė, vidiniu savo įsitikinimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš esmės sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nenustačiusi esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Vien tai, kad byloje esančių įrodymų, pagal juos teismo nustatytų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių vertinimas, kurį atliko teismas, skiriasi nuo atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD vertinimų, savaime nereiškia, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ar padarė nepagrįstas išvadas. Apeliaciniuose skunduose nėra pateikta teisiškai reikšmingų argumentų, kurie paneigtų ar sudarytų pagrįstą pagrindą nepritarti aptartoms pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

51. Dėl atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinių skundų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos panašaus ir (ar) analogiško pobūdžio bylose, be kita ko, dėl tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje ir šios aplinkybės vertinimo, nukrypo nuo jos, pažymėtina, jog ginčai dėl atitinkamų Departamento sprendimų, kurie priimti įvertinus panašias situacijas dėl užsieniečių gyvenimo ar jų pačių keliamos grėsmės valstybės saugumui ar jos galimybės, visgi yra individualūs. Kiekvienu vertintinu atveju skiriasi aplinkybės, susijusios su konkrečiu užsieniečiu, kurias Departamentas, kaip nustatyta, turi įvertinti individualiai ir kompleksiškai visų kitų reikšmingų aplinkybių, kurios taip pat skiriasi, kontekste. Nagrinėjamu atveju Departamento ir VSD apeliaciniuose skunduose nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nustatytos aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad aptariamu aspektu pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinių skundų argumentai, likę pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės Departamento ir VSD apeliacinių skundų ribose sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl dėl jų atskirai nepasisakoma ir jie nevertinami.

53. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištyręs, priėmė sprendimą, kurio naikinti atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Todėl Departamento ir VSD apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan