ed78fb07-c1cc-4e4a-8d3c-e3af006d0a5c · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-307/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44691-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.19.2.2.3; 2.4.6.5.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai, išteisintajam A.

P., gynėjui advokatui Valentinui Račiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro RamÅ«no Å ileikos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. P. pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams bei jiems prilygintiems asmenims, savo naudai tiesiogiai pats provokavo ir reikalavo duoti 210 470 eurų kyšį, susitarė priimti kyšį ir tiesiogiai per šešis kartus priėmė dalį 154 470 eurų reikalauto kyšio, pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent jis: 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykusių susitikimų metu R.

A. tiesiogiai pats provokavo duoti kyšį ir susitarė priimti kyšį bei per du kartus priėmė 6470 eurų kyšį, pažadėjęs R. A., jog pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad šie veiktų R. A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje būtų pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, ir susitikimo metu 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, PC „P.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš R.

A. priėmė dalį reikalauto kyÅ¡io – 1470 eurų vertės 7 dovanų maiÅ¡elius su kava, viskiu, saldainiais, o prie parduotuvės „E.“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ R. A. priėmė kitÄ dalį reikalauto kyÅ¡io – 5000 eurų vertės 5 PC „P.“ dovanų čekius. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. P. 2017 m. spalio–vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme R. A. tiesiogiai provokavo duoti kyšį ir susitarė priimti 75 000 eurų kyšį, pažadėjęs jam, jog pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad Å¡ie veiktų R.

A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje būtų pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, ir susitikimo metu 2017 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme iš R. A. tiesiogiai priėmė dalį reikalauto kyšio – 75 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. P., 2017 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykusių susitikimų metu iš R.

A. tiesiogiai provokavo duoti 65 000 eurų kyšį ir susitarė priimti 65 000 eurų kyšį, pažadėjęs R. A., jog, pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad Å¡ie veiktų R. A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje bÅ«tų pasiraÅ¡yta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ dėl pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir susitikimų 2017 m. balandžio–gegužės mėnesiais metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, per du kartus priėmė dalį reikalauto kyÅ¡io, tai yra dalį kyÅ¡io – 30 000 eurų – jis priėmė prie (duomenys neskelbtini) teatro, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telėje, o kitÄ dalį – 35 000 eurų – jis priėmė kotedžo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), garaže. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A.

P., 2017 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykusių susitikimų metu R. A. tiesiogiai toliau provokavo ir reikalavo duoti 8 000 eurų kyšį ir susitarė priimti 8 000 eurų kyšį, pažadėjęs R. A., jog pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad šie veiktų R. A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei būtų pateikta reikalinga (duomenys neskelbtini) inspekcijos pažyma, jog statybos projektas, (duomenys neskelbtini), vyksta be nukrypimų, susitikimų 2017 m. balandžio–gegužės mėnesiais metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme iš R.

A. priėmė dalį reikalauto kyšio – 8 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. P., telefono pokalbių metu ir 2017 m. gruodžio 28 d. namo esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme vykusio susitikimo metu R. A. tiesiogiai provokavo ir reikalavo duoti dar 50 000 eurų kyšį, minėtos taikos sutarties derinimui ir pasirašymui bei žadėdamas pasinaudoti savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad šie veiktų R.

A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje būtų pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės dėl pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. P. 2018 m. gegužės 18 d. apie 10.30 val. vykusio susitikimo metu šalia pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje savo naudai tiesiogiai R. A. provokavo ir reikalavo duoti 50 000 eurų kyšį bei tuo pačiu metu ir toje pat vietoje papildomai savo naudai tiesiogiai provokavo ir reikalavo 6 000 eurų kyšio, iš viso 56 000 eurų, žadėdamas pasinaudoti savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad šie veiktų R.

A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje bÅ«tų pasiraÅ¡yta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės dėl pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Å iais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 4 dalyje. II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 2. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. P. buvo kaltinamas padaręs BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jį pagal šį BK straipsnį iÅ¡teisino padaręs iÅ¡vadÄ , kad A.

P. veiksmuose nenustatytas nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, požymis – pažadas už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojus; neįrodyta, kad R. A. perdavė A. P. 154 000 Eur sumÄ ; 2017 m. gruodžio 28 d. garso įraÅ¡as padarytas nesant teisinio pagrindo, todėl negali bÅ«ti pripažintas įrodymu; garso įraÅ¡ai padaryti nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. gauti neteisėtu bÅ«du; duomenys, gauti atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus bei 2018 m. gegužės 18 d. garso įraÅ¡as negali bÅ«ti pripažinti leistinais įrodymais.

Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. A. be teismo leidimo atliekant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 3 dalyje, imituojančius veiksmus A. P. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamÄ veikÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo pripažinus A.

P. kaltu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, bei konfiskuoti iš A. P. valstybės naudai 154 470 Eur. 3.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad nenustatytas būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, požymis – A. P. pažadas už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojus, kad neįrodyta aplinkybė, jog R.

A. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. gegužės mėnesio kaltinimo nurodytomis aplinkybėmis perdavė A. P. 154 470 eurų sumÄ . Apygardos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp R. A. ir A. P. nuo 2012 m. iki 2017 m. jau buvo susiklostę neformalizuoti verslo santykiai, susiję su pastato, (duomenys neskelbtini), projektavimu ir statyba, jų pasėkoje tarp partnerių kilo ginčas dėl projekto finansavimo ir tarpusavio skolų, kurį R. A. ėmėsi spręsti baudžiamosios teisės priemonėmis, t. y. kreipdamasis į teisėsaugÄ dėl A.

P. tariamo sukčiavimo. 3.2. Anot prokuroro, tokios teismo iÅ¡vados yra paneigiamos bylos duomenimis. Visų pirma, nors A. P. neigia priėmęs minimÄ pinigų sumÄ iÅ¡ R. A. ir teigia, kad ne jis, o R. A. buvo skolingas jam, tačiau A. P. iÅ¡ esmės neneigia, jog apgaudinėjo R. A., teisiamojo posėdžio metu savo veiksmus įvardijo „gudrybe“, kuriÄ naudojo dėl tam tikrų savo asmeninių motyvų. A. P. nurodė kelias priežastis, kodėl apgaudinėjo R. A.. 3.3. Pirma, A. P. teigimu, jis buvo paskolinęs R.

A. 124 000 Lt, iÅ¡ kurių pastarasis buvo grÄ Å¾inęs tik 54 000 Lt. Todėl A. P. norėjo likusiÄ pinigų sumÄ iÅ¡vilioti ir tokiu bÅ«du susigrÄ Å¾inti savo skolÄ . Tačiau prokuroro teigimu, Å¡ie iÅ¡teisintojo teiginiai turėtų bÅ«ti vertinami kaip pastarojo gynybinė versija, kadangi jÄ paneigia bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Apklausiamas teisme R. A. teigė, kad A. P. skolingas nebuvo, byloje nėra jokių raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių paskolinius jų tarpusavio santykius, be to, A.

P. nurodyta 70 000 Lt (apie 20 000 Eur) suma, kuriÄ neva R. A. jam yra skolingas, yra kur kas mažesnė už 154 470 Eur bei praÅ¡omus dar 56 000 Eur. Apelianto teigimu, A. P. versija kelia pagrįstų abejonių ir todėl, kad remiantis jo paties parodymais, dalį skolos – 54 000 Lt, R. A. grÄ Å¾ino dalimis iÅ¡teisintajam nesiimant jokių „gudravimų“, be to, žadėjo grÄ Å¾inti viskÄ . Todėl prokuroro teigimu, visiÅ¡kai nesuprantama ir nelogiÅ¡ka, kodėl susigrÄ Å¾inti dalį tariamos skolos sukčiavimo nereikėjo, o likusiai daliai reikėjo. 3.4.

Kita priežastis, kuria A. P. grindžia poreikį „gudrauti“ siekiant iÅ¡ R. A. iÅ¡vilioti pinigus, - tai neva negrÄ Å¾inta skola R. A., kurį A. P. pasiÅ«lius R. A. buvo įdarbinęs vadybininku. Pasak iÅ¡teisintojo, R. A. buvo skolingas R. A. 150 000 Lt už įvairius darbus. Tačiau, apelianto teigimu, Å¡iuo atveju A. P. teiginiai irgi neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Visų pirma, apklausti R. A. ir R. A. nenurodo iÅ¡teisintojo minimos sumos. R. A. teigė, kad R. A. jam už darbÄ Ä¯monėje „duomenys neskelbtini“ buvo skolingas 3 000 Eur, be to, jis nenurodė, jog bÅ«tų taręsis su A.

P., kad pastarasis iÅ¡reikalautų jo pinigus. R. A. teigė, kad jam nebuvo mokami pinigai, o jis nieko nedarė. Be to, Å¡ioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų A. P. nurodytÄ atlyginimÄ R. A., o 150 000 Lt suma už R. A. paslaugas (pagalbÄ Ä¯sigyjant statybines medžiagas ir architektų suradimÄ ) akivaizdžiai nepagrįsta. Juo labiau, jog pats R. A. nurodė, kad architektus jis R. A. iÅ¡ties parekomendavo, tačiau tai buvo dar iki jo įdarbinimo. Bylos duomenys rodo, kad R. A. dėl taikos sutarties į savivaldybę ėjo du kartus, tačiau tokios pastangos, anot prokuroro, nėra vertos tokios sumos.

Be to, apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad R. A. nurodė, jog jis net nėra buvęs UAB „duomenys neskelbtini“ ofise, savo įdarbinimo sutarties su R. A. nederino, dėl įdarbinimo jis kalbėjosi tik su A. P., kuriam ir davė savo paso kopijÄ dėl įdarbinimo, o su R. A. po to buvo susitikęs tik vienÄ kartÄ . 3.5. Prokuroro teigimu, niekuo nepagrįsta ir trečia iÅ¡teisintojo nurodyta aplinkybė, kad jis neva norėjo iÅ¡sireikalauti pinigus advokato A. K. paslaugoms apmokėti, kadangi R.

A. Å¡iam nesumokėjo. Prokuroras nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad sutartį su advokatu pasirašė ne A. P., be to pats pripažino, kad su Å¡iuo advokatu apie taikos sutarties derinimo reikalus net nėra kalbėjęs, o pinigų sumos, kuriÄ jam neva reikėjo iÅ¡reikalauti, teismo posėdžio metu jis konkrečiai negalėjo nurodyti. 3.6. Anot apelianto, Å¡ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pinigų iÅ¡viliojimas iÅ¡ R. A. negali bÅ«ti susijęs su A. P. nurodytais tikslais. 3.7.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apie R. A. A. P. perduotas pinigų sumas patvirtina ir kratos metu iÅ¡teisintojo namuose rastas popieriaus lapas su užraÅ¡u „A. paduoti finansai projekto problemoms spręsti“, kuriame esančioje lentelėje padaryti įraÅ¡ai: 2016 m. – 75 000 eurų vienu kartu; 2017 m. kovÄ â€“ 30 000 eurų, balandį – 35 000 eurų, balandį – 8 000 eurų, viso 73 000 eurų; papildomai per 2 metus už įvairias paslaugas 36 870 eurų; viso paduota sprendimams – 184 870 Eur.

Å ios sumos iÅ¡ esmės atitinka A. P. inkriminuojamas sumas. Teisiamajame posėdyje R. A. taip pat patvirtino, kad raÅ¡telyje nurodytos sumos atitinka jo A. P. perduotas pinigų sumas. Tačiau prokuroro teigimu, teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai sumenkino Å¡io dokumento įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad R. A. iÅ¡teisintajam perduotas pinigų sumas buvo nurodęs anksčiau nei buvo atlikta krata A. P. namuose, be to, pastarasis Å¡io dokumento teisminio nagrinėjimo metu neginčijo, jokių Å¡io lapo atsiradimo jo namuose prielaidų nenurodė.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad panaÅ¡ios pinigų sumos minimos ir įraÅ¡ytuose pokalbiuose (pavyzdžiui, tarp R. A. ir A. P. vykę pokalbiai, įraÅ¡yti 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. rugsėjo 12 d.). 3.8. Tinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui bÅ«tina nustatyti, kokiu tikslu buvo perduodami kaltinime nurodyti pinigai. Prokuroro teigimu, apygardos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra nustatytas bÅ«tinasis nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, požymis – A.

P. pažadas už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojus, besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi R. A. parodymais, jog Å¡is mokėjo pinigus A. P. už jo paties ir jo komandos teisėtÄ konsultacinę ir teisinę veiklÄ . Prokuroras atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. A. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas panaikinti jo procesinę padėtį kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo, taigi egzistuojanti reali grėsmė ir teisinė galimybė, kad jis pats gali bÅ«ti kaltinamasis Å¡ioje byloje, galėjo įtakoti R.

A. parodymų turinį. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad R. A. jau savo kreipimesi į policijÄ 2017 m. rugpjūčio 30 d. nurodė, kad A. P. jį suklaidino pateikdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad turi ryÅ¡ių UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje, kas rodo, kad jau iÅ¡ paties R. A. pareiÅ¡kimo galima suprasti, kokiu tikslu jis davė pinigus A. P.. 3.9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog minimos sumos buvo skiriamos bÅ«tent paveikti valstybės tarnautojus, siekiant sudaryti taikos sutartį.

R. A. teiginių, kad pinigai buvo duoti už A. P. ir jo komandos teisėtÄ konsultacinę ir teisinę veiklÄ , derinant taikos sutarties sudarymÄ , nepagrindžia jokie objektyvÅ«s bylos duomenys – nėra jokių tai patvirtinančių sutarčių, pinigai buvo duodami grynais, neiÅ¡raÅ¡omi jokie jų sumokėjimÄ patvirtinantys dokumentai, be to, perduota suma visiÅ¡kai neadekvati darbo sÄ naudoms taikos sutarčiai pasiraÅ¡yti. Byloje apklausti Savivaldybės darbuotojai nurodė, kad taikos sutarčiai pasiraÅ¡yti reikalingas tik pačios savivaldybės sprendimas ir vėlesnis pasiraÅ¡ymas.

Prokuroras teigia, kad net pateisinus mokesčius teisininkams, byloje nurodyti teisininkų atlyginimai buvo apmokėti atskirai, turint sutartis, kuriose inkriminuojamos sumos neatsispindi. Be to, iš R. A. ir A. P. pokalbių turinio galima suprasti, jog buvo tariamasi veikti slaptai, nežinant advokatams (pavyzdžiui, tarpusavio pokalbiai, vykę 2017 m. lapkričio 14 d., 2018 m. vasario 8 d., pokalbis vykęs 2018 m. sausio 29 d. su V. Š. (Š.)). Prokuroras teigia, kad nors iš A. P. pokalbių su V. Š. galima suprasti, kad A.

P. vis dėl to bandė spęsti taikos sutarties klausimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nepagrindžia iÅ¡teisintojo gautų pinigų kaip gautų teisinėmis priemonėmis spręsti taikos sutarties sudarymo klausimÄ . Pats V. Å . apklaustas nurodė, kad jis tik parekomendavo advokatus, jokio atlygio negavo ir sutarties klausimo nesprendė. Realios A. P. galimybės atlikti veiksmus, kurių pasėkoje bÅ«tų sudaryta taikos sutartis tarp R. A. ir savivaldybės dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo menkos, nes A.

P. vadinamos „komandos“ neturėjo, t. y. realiai jis negalėjo padėti sudaryti tokiÄ taikos sutartį. Apeliantas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tuo momentu nei projektų, nei techninių statinio dokumentų nereikėjo rengti, t. y. architektams ar kitiems specialistams mokėti jau nereikėjo. 3.10. Anot prokuroro, byloje užfiksuoti pokalbiai nekelia abejonių, kad kaltinime nurodyti pinigai buvo skirti bÅ«tent (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojams paveikti, o ne tariamai „komandai“ (pavyzdžiui, pokalbiai vykę 2018 m. sausio 23 d., 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. birželio 5 d.).

Pokalbiuose minimi ir terminai, kas, prokuroro teigimu, suteikia pažadui paveikti valstybės tarnautojus konkretumo (pokalbiai vykę 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. gegužės 18 d.). 3.11. Apelianto teigimu, kad R. A. realiai tikėjo, jog A. P. paveiks tarnautojus, patvirtina gana didelės paduotų pinigų sumos, gana dažni telefoniniai pokalbiai, šių veiksmų trukmė, paties R. A. savybės (jis verslininkas, turintis gyvenimiškos patirties). Visos šios aplinkybės rodo, kad R. A. negalėjo nesuvokti kam tie pinigai turi būti skiriami.

Be to, R. A. taikos sutarties klausimÄ siekė iÅ¡spręsti ir teisėtu bÅ«du – teisminiu keliu. Tačiau, anot prokuroro, minėtų pinigų sumų perdavimas A. P. nieko bendro neturi su teisminiu Å¡io klausimo sprendimu, kadangi A. P. net ragino paduotÄ ieÅ¡kinį atsiimti (pavyzdžiui, 2018 m. balandžio 5 d. vykusio pokalbio metu). 3.12. Prokuroro teigimu akivaizdu, kad pinigų sumos buvo skiriamos konkrečiai valstybės tarnautojams paveikti, kad bÅ«tų sudaryta taikos sutartis dėl leidimo R. A. įmonei toliau vystyti projektÄ (duomenys neskelbtini), o ne tariamai A.

P. komandai, ar sutarties derinimui teisėtu keliu. Apygardos teismo nurodyta aplinkybė, jog R. A. nutylėjo, kad jis ir A. P. maždaug nuo 2012 m. buvo neformalūs verslo partneriai, šiuo atveju įtakos veikos kvalifikavimui neturi ir pirmiau aptartų bylos duomenų nepaneigia. 3.13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje didelę reikšmę turintys duomenys yra A. P. ir R. A. pokalbių garso įrašai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jų leistinais įrodymais, konstatuodamas, kad dalis įrašų buvo daryti be jokio teisinio pagrindo, atsirado R.

A. nesankcionuoto ir provokuojančio nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 3 dalyje, elgesio pasekmėje. 3.14. Prokuroro teigimu, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios R. A. teikė savo iniciatyva darytus garso įraÅ¡us, tačiau teismas juos vertino kaip gautus neteisėtu bÅ«du, suvaržant A. P. žmogaus teises (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. 3.15.

Apeliantas nurodo, kad bylos duomenimis 2017 m. spalio 17 d. vienam mėnesiui nuo 2017 m. spalio 17 d. buvo sankcionuota A. P. ir R. A. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas (BPK 154 straipsnis), terminui pasibaigus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė nebuvo pratęsta. Nuo 2018 m. sausio 10 d. vėl buvo sankcionuota A. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, kuris buvo tęsiamas iki 2018 m. birželio 10 d. 2018 m. sausio 10 d. teismo nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareigūnams ir R.

A. leista nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. kovo 10 d. neatskleidžiant savo tapatybės A. P. atžvilgiu atlikti slaptus veiksmus – techninėmis priemonėmis fiksuoti A. P. pokalbius ir kitokį susižinojimÄ bei veiksmus, daryti garso ir vaizdo įraÅ¡us, fotografuoti jo susitikimų su R. A. metu (BPK 158 straipsnis). 2018 m. balandžio 18 d. teismo nutartimi R. A. leista atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus iki 2018 m. liepos 21 d. (BPK 159 straipsnis). 3.16. Apeliaciniame skunde pažymima, kad be nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautų duomenų, ikiteisminio tyrimo metu R.

A. pateikė jo ir A. P. 2017 m. lapkričio 14 d. pokalbio garso įraÅ¡Ä su paties R. A. sudaryta stenograma; įraÅ¡us pokalbių, įvykusių 2017 m. gruodžio 22 d., 2017 m. gruodžio 27 d., 2017 m. gruodžio 28 d. (du garso įraÅ¡ai) su paties R. A. sudarytomis jų stenogramomis; pokalbių, įvykusių 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. sausio 31 d. garso įraÅ¡us su stenogramomis (tie patys pokalbiai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų užfiksuoti ir vykdant 2018 m. sausio 10 d. teismo sankcionuotÄ A. P. telefoninių pokalbių kontrolę); 2018 m. balandžio 12 d. pateikė jo paties iniciatyva darytus telefoninių pokalbių su A.

P. garso įraÅ¡us (tie patys pokalbiai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų užfiksuoti ir vykdant 2018 m. sausio 10 d. teismo sankcionuotÄ A. P. telefoninių pokalbių kontrolę) bei jo paties iniciatyva darytÄ susitikimo su A. P. garso įraÅ¡Ä . 3.17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia proceso dalyviams savo iniciatyva teikti į bylÄ duomenis, kurie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi tiriant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau numato reikalavimÄ , jog įrodymais gali bÅ«ti pripažinti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys.

Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu. Tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais. Atitinkamai privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais; privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu.

Privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, ir privatus tokio įrašo naudojimas, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis, nėra draudžiamas. Savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus prokuroras grindžia teismine praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, Nr. 2K-7-141/2008, Nr. 2K-491-303/2015, Nr. 2K-204-689/2019, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendime byloje van Vondel prieš Nyderlandų Karalystę. 3.18.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. P. atžvilgiu taikytos teismo sankcionuotos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154, 158 ir 159 straipsniuose, buvo taikomos laikotarpiais – elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. ir nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 10 d., savo tapatybės neatskleidžiančių pareigÅ«nų veiksmai nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. kovo 10 d., nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. liepos 21 d.

R. A. tyrimo metu yra pateikęs garso įrašų, kurie buvo daryti laikotarpiais, kai jokios procesinės prievartos priemonės nebuvo taikomos, taip pat padarytų jų taikymo metu (dalis įrašų yra tie patys, kurie buvo gauti atliekant teismo sankcionuotus veiksmus). Todėl prokuroro manymu, R. A. savo iniciatyva daryti garso įrašai laikotarpiais, kuomet ikiteisminiame tyrime nebuvo taikomos jokios procesinės prievartos priemonės, teismo nepagrįstai nepripažintos leistinais įrodymais. Šioje byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kad R.

A. įraÅ¡inėjant savo pokalbius kitais laikotarpiais nei buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, Å¡ių pokalbių įraÅ¡inėjimas bÅ«tų buvęs inicijuotas ar kontroliuojamas teisėsaugos pareigÅ«nų, nėra duomenų, kad valstybės institucija bÅ«tų Å¡iam parÅ«pinusi įrangÄ ar davusi specialius nurodymus, kokiÄ informacijÄ reikėtų iÅ¡gauti pokalbių metu. R. A. savo iniciatyva daryti ir pateikti įraÅ¡ai buvo apžiÅ«rėti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek iÅ¡tirti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateiktų įrašų patikimumas, anot prokuroro, nekelia abejonių.

A. P. taip pat nepaneigė, jog įraÅ¡uose užfiksuotose pokalbiuose kalba jis, įrašų autentiÅ¡kumo ir turinio neginčijo. 3.19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad R. A. veiksmai buvo provokuojantys atlikti BK 226 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra nepagrįsta, padaryta iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai neiÅ¡analizavus ir neįvertinus bylos duomenų visumos, įrodymus vertinant atsietai, selektyviai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Prokuroras, remdamasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, bei galiojančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-315/2009, Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-238-139/2015, Nr. 2K-422-303/2016, Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-149-511/2017, Nr. 2K-234-895/2018, Nr. 2K-361-699/2015 ir kt.) teigia, kad nusikaltimas, dėl kurio buvo kaltinamas A.

P., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikišimo dar iki R. A. kreipiantis į teisėsaugos institucijas. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybių, rodančių, kad A. P. buvo išprovokuotas atlikti jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, šioje byloje nėra. Prokuroro teigimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. P. tiek privačių pokalbių metu, kurie buvo įrašyti R. A. ir pateikti teisėsaugos institucijai, tiek atliekant BPK 159 straipsnyje nurodytus neviešo pobūdžio veiksmus, nebuvo skatinamas atlikti veiksmus, kurių pats neketino daryti.

IÅ¡ byloje esančių garso įrašų turinio galima suprasti, kad pokalbių metu A. P. pats elgėsi aktyviai, nurodydavo sumas, kurias reikia perduoti, tikindavo R. A., kad reikalai jau tuoj bus sutvarkyti, tokiu bÅ«du toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pats skatino veikti slaptai, neveikti teisėtu bÅ«du (pavyzdžiui, 2018 m. balandžio 5 d. vykęs pokalbis tarp A. P. ir R. A.). Be to, A. P. pats pripažino, jog bÅ«tent jis ėmėsi „gudrybių“ prieÅ¡ R. A., nei karto nenurodė, jog buvo R.

A. iÅ¡provokuotas atlikti kokius nors veiksmus. Tokios byloje nustatytos aplinkybės, anot prokuroro, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. P. tyčia daryti nusikalstamÄ veikÄ buvo susiformavusi anksčiau nei R. A. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, ir be valstybės pareigÅ«nų ar jų kontroliuojamų privačių asmenų – nusikalstamÄ veiksmÄ imituojančių veiksmų dalyvių neteisėto poveikio. Apygardos teismo teiginiai, jog R. A. veiksmai įraÅ¡ant jo pokalbius su A. P. buvo laikomi provokacija, prokuroro teigimu, pagrįsti atskirų pokalbių iÅ¡traukų analize, nevertinant jų viso tarpusavio bendravimo kontekste, neatsižvelgiant į paties iÅ¡teisintojo parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, bei kitas Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes.

Be to, prokuroro teigimu, nei R. A. veiksmai, nei prieÅ¡ A. P. taikomi slapti veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantÄ , jis turėjo galimybę savarankiÅ¡kai atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ ar kreiptis į kompetentingas institucijas ir praneÅ¡ti apie, jo nuomone, provokavimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau to nepadarė, o savo valia tęsė prieÅ¡ tai pradėtus nusikalstamus veiksmus. 3.20. Nurodytų aplinkybių bei baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma, anot prokuroro, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A.

P. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra visiÅ¡kai įrodyta. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo baudžiamojoje byloje nustatytomis ir patikrintomis aplinkybėmis, o darė vienpusiÅ¡kas, byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir nepagrįstai A. P. iÅ¡teisino.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis A. P. praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . 4.1. IÅ¡teisintasis atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jo (A. P.) tariamas pažadas už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojus iÅ¡ esmės byloje grindžiamas tik liudytojo R.

A. savarankiÅ¡kai, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, tačiau neturint sankcijų bei naudojant provokacijÄ darytais jų tarpusavio ir telefoninių pokalbių garso įraÅ¡ais. A. P. teigimu, apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje grindžiamas ne visų bylos duomenų analize, bet iÅ¡ duomenų visumos iÅ¡imtais jo pasisakymais, susijusiais tik su kaltinimo dalimi, t. y. su jo tariamu provokavimu ir reikalavimu duoti 56 000 Eur kyšį. 4.2. Anot iÅ¡teisintojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neįrodyta aplinkybę, kad liudytojas R.

A. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio kaltinimo nurodytomis aplinkybėmis perdavė jam (iÅ¡teisintajam) 154 470 Eur pinigų sumÄ . Å i kaltinimo dalis buvo grindžiama liudytojo R. A. parodymais, kurie, anot A. P., buvo nenuoseklÅ«s, netikslÅ«s ir netgi melagingi. Jokių kitų duomenų, galinčių pagrįsti kaltinimo teiginius apie 154 470 Eur pinigų sumos perdavimÄ , byloje surinkta nebuvo. Prokuroro minimas pas jį (A. P.) rastas lapas su lentele ir nurodytomis pinigų sumomis yra nepasiraÅ¡ytas, jo autorius nėra nustatytas, o R.

A. nurodė, kad jam Å¡i lentelė nėra žinoma. IÅ¡teisintasis taip pat atkreipė dėmesį, kad R. A. savarankiÅ¡kai, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, tačiau neturint sankcijų daryti tiek jų tarpusavio asmeninių pokalbių, tiek ir pokalbių telefonu garso įraÅ¡ai patvirtina, kad pokalbį apie tariamÄ 200 000 Eur perdavimÄ visuomet pradėdavo R. A.. Tuo tarpu jis (iÅ¡teisintasis) kalbėdavo tik apie savo skolÄ , akcentuodavo, kad jis nežino apie kokias pinigų sumas kalba R. A., teigdavo, kad visos pinigų sumos buvo investuotos į jo (R.

A.) statybos objektÄ . 4.3. A. P., remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-697/2017, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai R. A. parodymus vertino kritiÅ¡kai, bei taikė aukÅ¡tesnio standarto reikalavimus tikrinant Å¡ių parodymų patikimumo laipsnį. 4.4. Atsiliepime A. P. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp jo ir liudytojo R. A. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. jau buvo susiklostę neformalÅ«s verslo santykiai, susiję su pastato, (duomenys neskelbtini), projektavimu ir statyba, ko pasėkoje tarp jų kilo ginčas dėl projekto finansavimo ir tarpusavio skolų, kurį R.

A. ėmėsi spręsti baudžiamosios teisės priemonėmis. Anot A. P., Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad jis daugiau nei Å¡eÅ¡erius metus bendravo su R. A. dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, padėjo surasti architektus, pagal kurių projektÄ buvo gautas statybos leidimas, surado žmones, kurie buvo įdarbinti įmonėje, kartais mokėdavo pinigus už jo įmonę tvarkant einamuosius reikalus, bei jo (A. P.) tvirtinimu, skolindavo nemažas pinigų sumas. 4.5. Savo atsiliepime A.

P. nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, kad jo (A. P.) aiÅ¡kinimas apie R. A. paskolintus pinigus yra tik jo gynybinė versija, tačiau anot iÅ¡teisintojo, apie liudytojui R. A. suteiktÄ paskolÄ jis nuosekliai tvirtino viso bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡samiai atskleidė pinigų skolinimo aplinkybes, iÅ¡dėstė argumentus, kodėl reikėjo pinigus susigrÄ Å¾inti „gudraujant“. Tai, kad iÅ¡teisintasis buvo paskolinęs pinigų netiesiogiai pripažino ir pats liudytojas (pavyzdžiui, 2017 m. lapkričio 14 d. vykusio jų tarpusavio pokalbio metu, 2019 m. rugsėjo 11 d. teisiamojo posėdžio metu). 4.6.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu visiÅ¡kai pagrįstai nustatyta, kad ikiteisminiam tyrimui jau vykstant beveik tris mėnesius, liudytojas R. A., savarankiÅ¡kai, su pareigÅ«nų žinia, tačiau be jokių procesinės prievartos priemonių taikymo sankcionavimo, įraÅ¡inėjo tiek jų pokalbius telefonu, tiek ir asmeninius pokalbius. Be to, kÄ teisingai nuosprendyje akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, liudytojas faktiÅ¡kai nuo pat tyrimo pradžios atliko nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje, imituojančius veiksmus.

Nors teismo nutartis, kuria R. A. leidžiama tai atlikti, buvo priimta tik 2018 m. balandžio 18 d. Išteisintasis taip pat abejoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria tiek pareigūnams, tiek R. A., buvo leista du mėnesius, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti slaptus veiksmus, teisėtumu, kadangi ši nutartis visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta. 4.7. A. P. atsiliepime nurodo, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491-303/2015, 2019 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-689/2019) negali būti remiamasi šioje byloje kaip precedentu, kadangi minimuose baudžiamosiose bylose ir nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

O Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje Nr. 2K-7-141/2008 buvo padarytos prieÅ¡ingos iÅ¡vados nei nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde. 4.8. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiais, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad R. A. įraÅ¡inėjant savo pokalbius kitais laikotarpiais nei buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, Å¡ių pokalbių įraÅ¡ymas buvo inicijuotas ar kontroliuojamas teisėsaugos pareigÅ«nų, ir nėra duomenų, kad valstybės institucija bÅ«tų Å¡iam parÅ«pinusi įrangÄ ar davusi specialius nurodymus, kokiÄ informacijÄ reikėtų iÅ¡gauti pokalbių metu.

IÅ¡teisintasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad R. A. veikė su pareigÅ«nų žinia, tÄ pripažino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. A.. Todėl iÅ¡teisintojo teigimu, nekelia abejonių tai, kad baudžiamosios bylos duomenys Å¡ioje dalyje buvo surinkti neteisėtu bÅ«du. 4.9. IÅ¡teisintojo A. P. teigimu, apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių aiÅ¡kių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad jis buvo provokuojamas daryti nusikalstamÄ veikÄ , yra nepagrįsta ar neteisėta.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta jo ir R. A. pokalbio iÅ¡trauka apie jo tariamÄ reikalavimÄ duoti kyšį neatspindi viso jų pokalbių konteksto, be to, Å¡is įraÅ¡as buvo padarytas praėjus beveik septyniems mėnesiams po ikiteisminio tyrimo pradžios. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2010, Nr. 2K-7-86/2011) teigia, kad faktiÅ¡kai nesankcionuoti liudytojo provokatyvÅ«s veiksmai jo atžvilgiu tęsėsi nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio, t. y. beveik metus laiko, todėl toks terminas turi bÅ«ti vertinamas kaip ilgalaikis nusikalstamos iniciatyvos palaikymas, kuris irgi leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis buvo provokuojamas daryti nusikalstamÄ veikÄ .

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

7. Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir A. P. pripažinti kaltu padarius BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp A. P. ir R. A. buvo susiklostę neformalÅ«s verslo santykiai, nebuvo nustatytas A. P. pažadas už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojus, taip pat, jog neįrodyta aplinkybė, kad R. A. perdavė A. P. 154 470 Eur sumÄ , o taip pat, kad A. P. buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroras nesutinka ir su teismo sprendimu nepripažinti R. A. iniciatyva darytų garso įrašų leistinais įrodymais.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , iÅ¡ naujo iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. P. iÅ¡teisinimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį yra priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų įrodymais ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas, kuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms dėl A.

P. kaltės. Dėl paminėtų aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

9. BK 226 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę tam, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti, arba reikalavo ar provokavo duoti, arba priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji - nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (poveikiu prekiaujantis asmuo) už kyšį pažada paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ arba jų valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko (poveikiu prekiaujančio asmens) pažadas kyÅ¡io davėjui gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ne tik žodžiu, raÅ¡tu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi bÅ«ti jam suprantamas bei aiÅ¡kus.

Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iÅ¡ viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyÅ¡io davėjui susidarytų įspÅ«dis, jog kaltininkas paveiks subjektÄ , dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-113-696/2018 ir kt.).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis A. P. teise duoti parodymus nesinaudojo (t. 11, b. l. 10-11, 15-16). Apklausiamas teisiamajame posėdyje A. P. parodė, kad dar 2011-2012 m. atsitiktinai sutiktas R. A. pasiūlė dirbti su projektu – pastatu (duomenys neskelbtini). R. A. sakė, kad jis (A. P.) uždirbs 300 000 Lt. Be to, jis paskolino R. A. 124 000 Lt, atgavo tik 54 000 Lt, šiuos pinigus R. A. atidavinėjo 2015 – 2017 m., paskutinis skolos mokėjimas įvyko prie (duomenys neskelbtini) teatro.

R. A. liko skolingas 70 000 Lt. Prašė gražinti tik investuotus pinigus, neprašė pinigų už savo darbÄ . Skola nebuvo įforminta, buvo tik žodinis susitarimas. Å ios apklausos metu iÅ¡teisintasis nurodė, kad 2011-2017 m. nėra gavęs jokių pinigų, taip pat nėra gavęs 5 000 Eur PC „P.“ dovanų čekių. R. A. nėra davęs 75 000, 8 000 Eur. Jis (A. P.) liko skolingas advokatams ir R. A.. Su R. A. buvo susitaręs, kad R. A. bus sumokėta 150 000 Lt. Apie taikos sutarties sudarymo žinojo tik iÅ¡ pasakojimų, nedalyvavo jokiuose pokalbiuose.

R. A. nežadėjo padėti dėl taikos sutarties sudarymo, tik norėjo atgauti savo pinigus (t. 11, b. l. 140-144). Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas A. P. iÅ¡ esmės nurodė alogiÅ¡kas aplinkybes. Tvirtino, jog jis R. A. buvo paskolinęs 124 000 Lt, Å¡ie pinigai buvo panaudoti iÅ¡laidomos, susijusioms su pastatu, (duomenys neskelbtini). R. A. jam grÄ Å¾ino 54 000 Lt, tačiau iÅ¡teisntasis negalėjo nurodyti laikotarpio per kurį Å¡i suma buvo grÄ Å¾inta. IÅ¡teisintasis parodė ir tai, kad R.

A. žadėjo, jog užbaigus šį objektÄ bus sumokėtas 300 000 Lt sėkmės mokestis. 2017 m. lapkričio 14 d. pokalbio stenogramoje (t. 2, b. l. 18-35) minimos sumos, tai sėkmės mokestis, o jis (A. P.) Å¡io pokalbio metu įvardindamas sumas kalbėjo „gudraudamas“, norėdamas atgauti savo pinigus.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija A. P. parodymus, neigiant padarius nusikalstamÄ veikÄ , atmeta kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės bei gresiančios bausmės. Pirmiau aptarti iÅ¡teisintojo parodymai prieÅ¡tarauja bylos duomenims – liudytojo R. A. parodymams, R. A. 2017 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. sausio 9 d. praÅ¡ymuose pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei pateiktuose garso įraÅ¡uose, taip pat ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones užfiksuotiems duomenims. Byloje pateiktų A. P. ir R. A., taip pat iÅ¡teisintojo A. P. liudytojo V. Å . pokalbių eiga bei turinys, A. P. iÅ¡sakytos konkrečios frazės leidžia teigti, kad jis nurodė konkrečias pinigų sumas, siedamas jas, ne su, kaip pats teigia, skola ar sėkmės mokesčiu, o su jo neteisėtai atliekamais veiksmais, susijusiais su poveikiu tarnautojams darymu.

12. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ A. P. dėl nusikalstamos veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, buvo pradėtas 2017 m. rugpjūčio 31 d. pagal R. A. 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kimÄ pateiktÄ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai. Å iame pareiÅ¡kime R. A. nurodė, kad A. P. apgaule iÅ¡viliojo 184 870 Eur (t. 1, b. l. 44-49). 2017 m. rugsėjo 7 d. R.

A. pateikė papildomus dokumentus: susiraÅ¡inėjimo, vykusio tarp jo (R. A.) ir A. P., kopijas, teisinių paslaugų sutarčių, sudarytų su adv. A. K., iÅ¡raÅ¡us, bei pokalbio tarp R. A., L. P., R. A. ir E. B. garso įraÅ¡Ä bei stenogramÄ (t. 1, b. l. 52-201). Pokalbio tarp paminėtų asmenų stenogramoje užfiksuota, kad R. A., atsakydamas į L. P. klausimÄ , nurodė, kad A. P. yra duota pinigų suma. L. P. nurodo, jog iÅ¡ Å¡ios sumos tik 3 000 skirti advokatams. R. A. nurodo, kad A. P. jam sakė „bÅ«k ramus, žmonės viskÄ tvarko“.

L. P. nurodo, kad „16-ais, 75 vienu ypu, 17-ais kovÄ tracokÄ , balandį – 35, dar kartÄ balandį – 8, neva advokatui“, „5 P. čekiai po 1 000, mergaitėms padalinti. Tada du po 1 000 savivaldybei, kad neuždarytų objekto, kol vyko statybos. Tada 9 maiÅ¡ai po 210 Eur – viskis, kava, saldainiai Kalėdom“ (t. 2, b. l. 1-2, 3-12).

13. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro 2017 m. spalio 16 d. praÅ¡ymÄ (t. 8, b. l. 3-4) Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. spalio 17 d. nutartimi, leista klausytis A. P. ir R. A. pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuoti ir kaupti (t. 8, b. l. 6-7).

IÅ¡ prokuroro praÅ¡ymo ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties matyti, kad juose konkrečiai nurodyti asmenys prieÅ¡ kuriuos leidžiama atlikti slaptus procesinius veiksmus. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjai priimta nutartimi leidus atlikti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimÄ ir kaupimÄ , patvirtina buvusį teisinį pagrindÄ taikyti procesinės prievartos veiksmus. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti A.

P. ir R. A. bei A. P. ir R. A. pokalbiai bei SMS. 2017 m. lapkričio 8 d. pokalbyje su R. A. A. P. nurodo, jog galėtų padėti R. A., nes turi tinkamų žmonių. R. A. teigia, kad Å¡ansų nebėra. A. P. nurodo, jog „teisėtais bÅ«dais jų neprispausi“, „tie žmonės dar neatsisakė ir nepasakė ne, dar reikia palaukti“, „žmogus, kuris tvarko reikalus nėra jo pavedęs“. 2017 m. lapkričio 14 d. pokalbio metu R. A. ragina A. P. nesikarščiuoti ir situacijÄ bandyti iÅ¡spręsti taikiai (t. 8, b. l. 12-14, 191-195). 2017 m. lapkričio 14 d. pokalbio metu R.

A. A. P. nurodo, kad Å¡iomis dienomis sprendžiasi „M.“ klausimas (t. 8, b. l. 18). 14. 2017 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai R. A. pateikė 2017 m. lapkričio 14 d. pokalbio tarp jo (R. A.) ir A. P. garso įraÅ¡Ä ir stenogramÄ . Å io pokalbio metu R. A. nurodo, kad davė „200 Å¡tukių“, „kiek praÅ¡ei, tiek daviau“, A. P. atsako „aÅ¡ viskÄ dariau kÄ praÅ¡ei“, taip pat teigia, kad jis „įdėjo 124 tÅ«kstančius savo pinigų“ bei . klausia, kur įraÅ¡yti jo pinigai, taip pat nurodo, kad pirmÄ darbÄ jis padarė.

R. A. teigia, kad A. P. liko 18 ar 19 tÅ«kst. Eur. A. P. nurodo, kad visus 200 tÅ«kst. perdavė, taip pat, jog „jis dabar pasakys pedisiat jam, 20 tam“. R. A. klausia už kÄ paduoti Å¡ie pinigai, A. P. „čia leidimai, architektai“, taip pat sako „aÅ¡ galvojau, kad tu mane į verslÄ Ä¯traukei“, „sakiau uždirbsiu 300 Å¡tukų litų, pasidalinsime“. R. A. nurodo, kad nėra sudaryta taikos sutartis, už kurios sudarymÄ buvo duodami pinigai. A. P. teigia „aÅ¡ žinau pačiÄ sistemÄ â€œ, taip pat, kad jis skolingas „20 M., 50 jam“, „yra žmogus per kurį pinigai eina“, „būčiau 5 Å¡tukas nunešęs, bÅ«tų ramu“, „aÅ¡ niekada nesiraÅ¡au, nes bijau, kad mane gali STT paimt“.

R. A. nurodo, jog „mus nori iškeldint iš patalpų, o tu sakai susitvarkys“, A. P. nurodo „jam sakė, kad padarys, dar laukit“ (t. 2, b. l. 18-35).

15. R. A. pateikė ir 2017 m. gruodžio 22, 27 ir 28 dienomis vykusių pokalbių tarp jo (R. A.) ir A. P. garso įraÅ¡us ir stenogramas (t. 2, b. l. 37-39, 40-42, 43-44, 45-53, 54). Pokalbių metu A. P. nurodo „čia toks pats modelis kaip pirmÄ kartÄ â€œ, „reikia dovanų paruoÅ¡t“, „99,9 proc. kad viskÄ iÅ¡spręsim“, „telefonu negaliu“, „sutartis kainuos pidisiat“, „kas daro, jie dabar valdžioje, jų berniukas dabar „stovi“ vietoj tos, laikinai, bet kol laikinai, reikia viskÄ padaryt“, „pusantros Å¡tukos aÅ¡ jam duodu, jis eina tartis“, „sakė daugiau 50 tikrai nekainuos“, „nė cento neduosim, kol tu nepasakysi, kad viskas gerai, jei viskas gerai, tu eini pasiraÅ¡yt, tik tada aÅ¡ atiduodu „bapkes“, taikos sutartis automatiÅ¡kai“, „tu pasiraÅ¡ai sutartį <...> ir tik tada aÅ¡ atiduodu pinigus“.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmiau paminėtas R. A. pateiktas 2017 m. gruodžio 28 d. garso įrašas padarytas nesant teisinio pagrindo, todėl negali būti pripažintas įrodymu. Bylos duomenimis 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu R. A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Šis jo statusas pasikeitė tik 2018 m. spalio 2 d. (t. 10, b. l. 108, 110-111). Nukentėjusiojo teisės išvardintos BPK 28 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kitų teisių, yra numatytos nukentėjusiojo teisės teikti įrodymus, pateikti prašymus ir kt.

Å i teisės norma lemia aktyvų nukentėjusiojo dalyvavimÄ procese. Nukentėjusysis nustatytomis teisėmis gali naudotis taip pat, kaip ir kaltinamasis, tai atitinka BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ , garantuojantį kaltinimo ir gynybos Å¡alims bylos nagrinėjimo teisme metu lygias procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-191-2005 ir kt.).

Å iuo atveju, vien garso įraÅ¡o darymas slapta ir nežinant kitai Å¡aliai nėra tokia aplinkybė, kuri leistų daryti iÅ¡vadÄ dėl garso įrašų padarymo pažeidžiant įstatymus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Å¡iuos garso įraÅ¡us R. A. darė tiesiogiai kontroliuojant ar su teisėsaugos institucijų žinia. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad tuo metu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais nesikonsultavo dėl garso įrašų darymo.

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nebuvo informuoti apie tai, kad jis (R. A.) daro pokalbių garso įraÅ¡us. Liudytojas nurodė, jog jam įgriso A. P. apgaudinėjimai, todėl patarus advokatui, kuris ir davė garso įraÅ¡ymo įrenginį – diktofonÄ Philips, pradėjo įraÅ¡inėti pokalbius. Tik tuomet, kai tyrimÄ vykdė STT pareigÅ«nai, jam (R. A.) buvo duotas kitas įrenginys, kurį jis privalėjo turėti kiekvieno pokalbio su A. P. metu. 16. 2018 m. sausio 9 d. R. A. Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog 2017 m. gruodžio 28 d. pokalbio metu A.

P. pareikalavo 50 000 Eur (t. 2, b. l. 55-57). 2018 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymus dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi leista (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus pareigūnams ir R.

A., neatskleidžiant savo tapatybės A. P. atžvilgiu atlikti slaptus veiksmus (t. 7, b. l. 146-147). Slaptieji veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės nebuvo atliekami, nes nebuvo gauta duomenų apie tiksliÄ susitikimo datÄ , vietÄ . Susitikimai tarp A. P. ir R. A. buvo nuolat atidedami, o tai apsunkino atitinkamų priemonių organizavimÄ ir panaudojimÄ (t. 7, b. l. 149). 2018 m. sausio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas leido klausytis A. P. pokalbių perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, kontroliuojant kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuoti ir kaupti.

To paties teismo 2018 m. vasario 9 d. Å¡ios procesinės priemonės terminas pratęstas dar dviem mėnesiams (t. 8, b. l. 26-27, 70-72). Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti A. P. telefoniniai pokalbiai su V. Å . bei R. A.. Å ių pokalbių metu A. P. su V. Å . derina UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų pateikimÄ , kuriuos A. P. pažada pateikti V. Å . el. paÅ¡tu. A. P. tvirtina, jog bÅ«tina sudaryti taikos sutartį. V. Å . paklausus A.

P. nurodo, kad jam žmogus turės duoti 50 000 Eur. Pokalbio metu V. Å . nurodo ir tai, kad buvo susitikęs su savo draugu J. K., „jį jau iÅ¡kvietė „mÅ«sų berniukas“, A. P. nurodo priminti „berniukui“, kad jo nepamirÅ¡. A. P. paklausus kaip jų draugas, V. Å . atsako „tiek gavęs, tai džiaugiasi“. Pokalbio su R. A. metu Å¡is klausia A. P., kodėl jam nežinant buvo pasamdyta kita advokatė. A. P. nurodo, jog Å¡i advokatė tik suraÅ¡ys taikos sutarties tekstÄ , o toliau jie viskÄ organizuos, taip pat nurodo, kad „sistema ta pati kaip ir praėjusį kartÄ , tik dabar kiti žmonės valdžioje ir jie viskÄ galės padaryti“.

Kitų pokalbių metu A. P. R. A. nurodo „dabar reikia 1 500 Eur duoti, vėliau reikės tos pagrindinės sumos“, „50 000 Eur tai maksimali suma“. R. A. pasakius, jog jis negali iÅ¡ įmonės kasos paimti tokios sumos, kad jam reikia atsiskaityti, A. P. nurodo „pasakyk, jog tie pinigai arbatai, kad toliau vyktų veiksmas“. Taip pat A. P. nurodė, kad tie žmonės, kurie prieÅ¡ tai darė, dabar ne prie valdžios, o tie su kuriais dabar tvarko – prie valdžios ir viskÄ sutvarkys, be to, praÅ¡o R.

A. apie jų tvarkomus dalykus niekam nepasakoti, net savo advokatams (t. 8, b. l. 32-37, 77-78, 80-81, 90-100, 103-133, 135-146). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu nebuvo užfiksuotas 2018 m. vasario 8 d., 17.48 val., pokalbis tarp R. A. ir A. P., kurį garso įrašymo įrenginiu užfiksavo R. A., tačiau iš šių asmenų pokalbio turinio galima spręsti, jog pokalbis vyko jiems susitikus gyvai, o ne kalbant telefonu. 17. 2018 m. sausio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 17-18).

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro 2018 m. sausio 19 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungti į vienÄ , tyrimui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 3). 2018 m. kovo 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 4 dalyje (t. 1, b. l. 5-7). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuota elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitÄ BK normÄ , savaime nepaneigia Å¡ių duomenų reikÅ¡mės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybių (leistinumo).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-194/2014, 2K-P-94-895/2015 ir kt.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi leista klausytis V. Å . ir R. A. telefoninių pokalbių, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuoti ir kaupti (t. 9, b. l. 1-2). Å ios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas to paties teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi (t. 9, b. l. 11-12).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi paskirtas A. P. deklaruojamos gyvenamosios vietos bei jos prieigos, taip pat jo naudojamo automobilio ir V. Å . gyvenamosios vietos bei jos prieigos, jo darbo vietos bei jos prieigos slaptas sekimas. Å ios procesinės prievartos taikymo terminas pratęstas to paties teismo 2018 m. birželio 5 nutartimi (t. 9, b. l. 155-156, 161-163). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi leista klausytis A. P. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuoti ir kaupti.

To paties teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi leista Å¡iÄ procesinės prievartos priemonę taikyti dar du mėnesius (t. 9, b. l. 23-25, 34-36). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi Specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos pareigÅ«nams leista A. P. atžvilgiu atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (t. 9, b. l. 172-174). Nėra pagrindo abejoti, jog teisėjai, priėmę minėtas nutartis, susipažino su jiems pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis ir įvertino juos kaip pakankamus leisti taikyti slapto pobÅ«džio veiksmus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ ir dėl minėtomis nutartimis leistų atlikti veiksmų pagrįstumo bei teisėtumo.

18. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos kaupimo ir fiksavimo protokole užfiksuoti pokalbiai tarp R. A. ir A. P., vykę 2018 m. balandžio 4 d. - gegužės 22 d., kurių metu A. P. aiÅ¡kina „daugiau aÅ¡ neturiu žmonių per kÄ galima eiti. Čia paskutiniai žmonės, kurie gali kažkÄ padaryt“, „daugiau nėra per kÄ prieit“, „čia vienintelė per kÄ galima prieiti“, taip pat Å¡ių pokalbių metu A. P. spaudžia R. A. UAB „duomenys neskelbtini“ vardu nesikreipti į teismÄ (t. 9, b. l. 100-150).

19. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. A. parodė, kad prasidėjus ginčams tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ su juo, kaip UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, susisiekė A. P., kuris nurodė, jog turi ryÅ¡ių UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje, taip pat turi reikiamų žinių ir kompetencijÄ tarpininkauti siekiant ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. Taip pat nurodė, jog jis turi savo komandÄ .

A. P. nurodė ir Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikalingÄ pinigų sumÄ â€“ 75 000 Eur. A. P. nurodė, kad Å¡i suma reikalinga taikos sutarties suderinimui, sudarymui ir pasiraÅ¡ymui. Jis (R. A.) suprato, kad taikos sutarties sudarymo procesas vyks oficialiai, teisėtu bÅ«du. Praėjus maždaug mėnesiui po jų pokalbio, vykusio 2016 m. rugsėjo mėnesį, A. P. nurodė, jog yra susitaręs dėl taikaus ginčo iÅ¡sprendimo, todėl jo (A. P.) nurodymu, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario mėnesio antroje pusėje perdavė A.

P. vokÄ su 75 000 Eur suma, visos kupiÅ«ros buvo 500 Eur. Po pinigų perdavimo jokie konkretÅ«s veiksmai nevyko. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje A. P. tvirtino, jog jis kontroliuoja situacijÄ , taip pat nurodė priimti į darbÄ jo nurodytÄ asmenį (R. A.) ir iÅ¡duoti jam įgaliojimÄ veikti UAB „duomenys neskelbtini“ vardu bei sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu A. K.. Å ie A. P. reikalavimai buvo įvykdyti. SÄ skaitas už advokato A. K. paslaugas elektroniniu paÅ¡tu pateikdavo A.

P.. Å ios sÄ skaitos, bendrai apie 10 000 Eur sumai, buvo apmokėtos jo (R. A.). 2017 m. kovo-balandžio mėn. A. P. nurodė, kad taikos sutarties derinimui reikalinga papildoma 73 000 Eur suma. Å iÄ sumÄ A. P. perdavė per tris kartus. 30 000 Eur grynaisiais, įvairiomis kupiÅ«romis, padavė A. P. prie (duomenys neskelbtini) teatro, vokÄ su 35 000 Eur, įvairiomis kupiÅ«romis, perdavė (duomenys neskelbtini) mikrorajone, galimai (duomenys neskelbtini) gatvėje. 8 000 Eur perdavė (duomenys neskelbtini). Dalį lėšų iÅ¡grynino iÅ¡ UAB ,,duomenys neskelbtini” banko sÄ skaitos, dalį paėmė iÅ¡ kasos.

Be šių sumų, A. P. pasisavino dar apie 36 870 Eur, kurie, kaip teigė A. P., buvo panaudoti dovanoms ir kitiems su taikos sutarties derinimu susijusiems reikalams, t. y. jis (A. P.) liepė nupirkti 5 PC „P.“ dovanų čekius po 1 000 Eur, parengti 7 dovanų maišelius su kava, viskiu ir saldainiais, kurio vieno vertė 210 Eur. Iš viso A. P. iš jo apgaule išviliojo 184 870 Eur. Tik vėliau paaiškėjo, kad A. P. neturi jokių specialių žinių ir kompetencijos, kuri buvo reikalinga jo prisiimtiems įsipareigojimams atlikti.

Liudytojas parodė ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvykusio susitikimo metu pirmÄ kartÄ pamatė R. A.. Å io susitikimo metu buvo daromas garso įraÅ¡as. Å iame susitikime dalyvavo jis (R. A.), R. A., advokato A. K. padėjėjas E. B., UAB „duomenys neskelbtini“ darbų vadovas A. B. bei UAB „duomenys neskelbtini“ atstovaujantis advokatas L. P.. Å io susitikimo metu jis negavo konkretaus atsakymo dėl galimybės sudaryti taikos sutartį. 2017 m. rugpjūčio 17 d. ten pat įvyko susitikimas su advokatu A.

K., kurio metu advokatas nurodė, kad jo nuomone, nėra jokių galimybių sudaryti taikos sutartį. Telefoninio pokalbio, vykusio 2017 m. rugpjūčio 17 d., metu A. P. jam nurodė, kad taikos sutarties sudarymas galimas (t. 10, b. l. 96-100). Papildomos apklausos metu liudytojas R. A. nurodė, jog A. P. perduota 75 000 Eur suma buvo 100, 200 ir 500 Eur kupiūromis, pinigai buvo sudėti į maišelį. Po šios sumos perdavimo, 2017 m. balandžio mėnesį A. P. nurodė, kad taikos sutarties suderinimui ir pasirašymui reikalinga dar 65 000 Eur suma. 2017 m. balandžio - gegužės mėn. jis A.

P. perdavė 30 000 Eur ir 35 000 Eur. 30 000 eurų grynais pinigais įvairiomis kupiūromis padavė A. P. aikštelėje prie (duomenys neskelbtini)teatro, 35 000 Eur perdavė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kotedže, kurį A. P. tuo metu remontavo. Paėmęs pinigus A. P. jam pasakė, kad ketvirtadienį bus pasirašyta sutartis. Po savaitės A. P. pasakė, kad dėl sutarties pasirašymo pritarta, tačiau (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei reikalinga (duomenys neskelbtini) inspekcijos pažyma apie tai, kad pastato rekonstrukcijos projektas vykdomas be nukrypimų ir šio klausimo sprendimui reikalingi 8 000 Eur.

Praėjus savaitei po Å¡io pokalbio, 2017 metų balandžio - gegužės mėn., namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme perdavė A. P. 8 000 Eur, 200 Eur nominalo kupiÅ«romis, sudėtomis į vokÄ . Liudytojas parodė ir tai, kad A. P. nurodymu dovanoms ir kitiems su taikos sutarties derinimu susijusiems reikalams, nupirktus 5 PC ,,P.“ dovanų čekius po 1 000 Eur A. P. perdavė PC ,,P.“ automobilių parkavimo aikÅ¡telėje, 7 dovanų maiÅ¡elius su kava, viskiu ir saldainiais, kurio vieno vertė 210 Eur - greičiausiai prie PC „E.“. 2017 m. gruodžio 28 d. susitikimo su A.

P. metu šis papildomai taikos sutarties derinimui pareikalavo 50 000 Eur. 2018 m. sausio mėn. vykusio susitikimo metu A. P. paprašė dar 6 000 Eur. 2018 m. sausio mėn. pabaigoje vykusio susitikimo metu A. P. reikalavo dar 3 000 Eur, kad taikos sutartis būtų pasirašyta. 2018 m. sausio mėn. jis A. P. nurodymu sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatės L. M. advokatų kontora. Šios apklausos metu liudytojas nurodė ir tai, kad nuo 2018 m. sausio mėn. savo iniciatyva darė pokalbių su A.

P. garso įraÅ¡us (t. 10, b. l. 101-105). Papildomos apklausos metu liudytojas R. A. parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. susitikimo su A. P. metu Å¡is dar kartÄ nurodė, jog reikalinga 56 000 Eur suma, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje bÅ«tų suderinta ir pasiraÅ¡yta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 10, b. l. 106-107). Liudytojas R. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, kad pasitikėjo A. P., kuris 2015 m. pabaigoje sutiko teikti konsultacines paslaugas – sudaryti taikos sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

A. P. buvo padaryti du pavedimai po 4 400 Eur. Vėliau A. P. už Å¡ias paslaugas sumokėta 75 000 Eur. Pinigai perduoti sudėti į vokÄ . Vėliau, kai sutartis buvo suderinta, A. P. pareikalavo 73 000 Eur, Å¡i suma buvo sumokėta per tris kartus. Tačiau kai taikos sutartis jau turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡oma savivaldybėje, jis suprato, kad buvo apgautas. PrieÅ¡ kreipdamasis į policijos pareigÅ«nus, prašė A. P. grÄ Å¾inti pinigus, nes darbai nebuvo atlikti. Jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , A.

P. prašė dar pinigų – virÅ¡ 60 000, iÅ¡ jų 10 000 Eur advokatei, teigė, kad jo komanda jį pavedė. Patvirtino, jog lentelėje (t. 7, b. l. 127) nurodytos sumos buvo perduotos A. P., kuris pageidavo pinigus gauti grynaisiais (t. 11, b. l. 147-154). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad su A. P. nekalbėjo apie kyÅ¡io davimÄ , buvo kalbėta apie sėkmės mokestį. Nei statybų, nei teritorijos tvarkymo veikloje A. P. nedalyvavo. Jis buvo samdomas kaip patarėjas, turėjo savo komandÄ .

Pokalbio metu (stenograma, t. 2, b. l. 3-12) buvo nurodyta suma, kuriÄ A. P. buvo gavęs taikos sutarties sudarymui. Buvo paminėtos sumos – 75 000 Eur, 30 000 Eur, 35 000 Eur ir 8 000 Eur, Å¡ios sumos įteiktos A. P.. 187 000 Eur tai bendra suma. Å io pokalbio garso įraÅ¡Ä darė advokatas L. P.. 2017 m. lapkričio 14 d. vykusio pokalbio su A. P. metu (stenograma, t. 2, b. l. 18-35), Å¡is nurodė naujÄ sumÄ už tarpininkavimÄ , todėl jis (R. A.), supratęs, kad jį norima apgauti, „žaidė A.

P. žaidimÄ â€œ, bandė su juo tartis gražiuoju. Liudytojas nurodė, jog jam nežinoma iÅ¡ ko susideda 124 000 Lt suma, kuriÄ reikalavo sumokėti A. P. už esÄ atliktus darbus.

20. Tai, kad liudytojas R. A. davė teisingus parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje R. A. pateikti garso įrašai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, taip pat kratos, atliktos A. P. gyvenamojoje vietoje, protokolas bei šio procesinio veiksmo metu paimtų daiktų apžiūros protokolas. Kratos, atliktos A. P. gyvenamojoje vietoje, metu išteisintasis kartu su kitais dokumentais pateikė ir lentelę „A. paduoti finansai projekto problemoms spręsti“, kurioje nurodyta, kad A. sprendimams paduota 184 870 Eur suma.

Å ioje lentelėje nurodytos pinigų perdavimo datos (2016 m. - 75 000 Eur, 2017 m. – 73 000 Eur), taip nurodyta, kad papildomai per 2015-2017 m. mažom dovanom iÅ¡duota 36 870 Eur, tarp kurių nurodyti ir penki 1 000 Eur vertės PC „P.“ dovanų čekiai, 1 470 Eur vertės (1 vnt. – 210 Eur) maiÅ¡eliai su Kalėdinėmis dovanomis (t. 7, b. l. 94-98, 120-123, 127). ApžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėjus mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , rastÄ ir paimtÄ kratos metu A. P. gyvenamojoje vietoje, užrašų knygelėje yra 2017 m. spalio 14 d. darytas įraÅ¡as „M. 15 000+40 000+10 000+8 000+20 000+6 000+10 000+15 000(2013m)“ (t. 7, b. l. 115-118).

IÅ¡ A. P. ir R. A. pokalbių turinio analizės matyti, kad pokalbių turinys atitinka liudytojo R. A. parodymus. Ä®vertinus visÄ R. A. ir A. P. pokalbių kontekstÄ , akivaizdu, kad pokalbiuose minimos sumos nebejotinai siejamos su R. A. vadovaujamos bendrovės siekiu sudaryti taikos sutartį. IÅ¡ pokalbių turinio taip pat akivaizdu, jog A. P. neneigia iÅ¡ R. A. gavęs 200 tÅ«kst. Eur sumÄ bei deda pastangas neteisėtais bÅ«dais (A. P. frazė „teisėtais bÅ«dais jų neprispausi“, „bijau, kad mane gali STT paimt“) iÅ¡spręsti R.

A. vadovaujamos bendrovės problemas su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe. Išteisintojo frazės, kad „aš galvojau, kad tu kažkada mane į biznį paimsi“ paneigia A. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytus teiginius, jog jis buvo R. A. verslo partneris. Teisėjų kolegijos vertinimu, pokalbių metu A. P. išsakytos frazės patvirtina jam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis susitarė priimti kyšį ir per šešis kartus priėmė 154 470 Eur reikalauto kyšio, pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. kad jie veiktų R.

A. vadovaujamos bendrovės naudai sudarant taikos sutartį tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“. Taigi A. P. aiÅ¡kiai suprato R. A. nurodytÄ jo vadovaujamos bendrovės problemÄ , pats nurodė, jog gali padėti, nes pažįsta „tinkamus“ žmones, taip pat pats įvardino reikalingas pinigų sumas (pokalbių metu R. A. nurodė <kiek praÅ¡ei, tiek daviau>; A. P. nurodo, kad <visus 200 tÅ«kst. perdavė>, <yra žmogus per kurį pinigai eina>). Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, A.

P. veiksmuose yra visi jam inkriminuojamo nusikaltimo požymiai, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai iÅ¡teisintas pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

21. IÅ¡ pirmiau aptartų liudytojo R. A. parodymų matyti, kad jis nebuvo absoliučiai nuoseklus pasakodamas apie įvykių aplinkybes, tačiau jo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu. Tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tiek apklausiant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme, jo parodymai dėl esminių aplinkybių (A. P. pasiÅ«lė už atlygį padėti suderinti taikos sutarties sudarymÄ ; susitikimų metu A. P. perduotų pinigų sumų) sutampa, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu Å¡altiniu nėra pagrindo.

Tai, kad Å¡io liudytojo parodymuose yra kai kurie nežymÅ«s neatitikimai, taip pat, kad skirtingų apklausų metu liudytojas skirtingai nurodė tam tikras įvykių eigos aplinkybes (A. P. perduotų pinigų kupiÅ«rų nominalus; perduotų pinigų pakuotes (vokas, maiÅ¡elis)), teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nuo vykusių susitikimų praėjusį laiko tarpÄ , susitikimų skaičių ir aplinkybes, neturi esminės reikÅ¡mės įrodymų visumos vertinimui, nes kaip buvo paminėta pirmiau, tokie liudytojo parodymai atitinka baudžiamojoje byloje pateiktÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ .

Tuo pačiu būtina pažymėti, kad įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių. Todėl vieni ar kiti liudytojo, kuris gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, parodymuose esantys neesminiai neatitikimai nemenkina jų, kaip įrodymų šaltinio patikimumo, juolab, kad, kaip jau minėta, dėl esminių aplinkybių pirmiau aptarti liudytojo parodymai yra nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir papildo rašytinė bylos medžiaga.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

22. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, liudytojas R. A. parodė, jog A. P. perduoti pinigai priklausė UAB „duomenys neskelbtini“ ir tik dalis pinigų buvo jo nuosavi. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp A. P. ir R. A. esÄ egzistavo neformalÅ«s verslo santykiai, nes neva A. P. iÅ¡ dalies dalyvavo pastato, (duomenys neskelbtini), statybos procese, taip pat projekto derinimo ir kt. veiksmuose. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindė aplinkybe, kad A. P. turėjo iki 2016 m. vykusio susiraÅ¡inėjimo tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ bei kitus UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentus (pastato projektinę dokumentacijÄ ir kt.).

Vis tik vien tokia aplinkybė, neleidžia teigti apie net ir neformalių verslo santykių egzistavimÄ tarp A. P. ir R. A., o juo labiau apie R. A. neva egzistavusiÄ skolÄ A. P.. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad A. P. teismui pateiktos dokumentų kopijos (t. 12, b. l. 1-153), tai pastato, (duomenys neskelbtini), projektinė dokumentacija. Å iuos dokumentus A. P. galėjo turėti, nes jie buvo reikalingi derinant taikos sutartį. 2015 m. jis (R. A.) A. P. praÅ¡ymu padarė UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų kopijas, tačiau tai yra labai mažas fragmentas iÅ¡ visos statybų bylos.

Projektavimo dokumentai A. P. buvo duoti, nes jis buvo įsipareigojęs sudaryti taikos sutartį, tuo tikslu turėjo pristatyti projektÄ savivaldybėje. Liudytojas R. A. parodė ir tai, kad A. P. neatliko nė vieno projektavimo darbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. aiÅ¡kinimas apie planuojamÄ uždirbti 300 000 sumÄ dėl įgyjamų ir vėliau parduodamų statybinių medžiagų kainų skirtumo, akivaizdžiai nelogiÅ¡kas, nes Å¡ių statybinių medžiagų pirkėjas bÅ«tų buvęs UAB „duomenys neskelbtini“ vadovaujamas R.

A. , t. y. tariamas jo (A. P.) verslo partneris, kuris ir turėtų sumokėti didesnę minėtų medžiagų kainÄ .

23. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie tarp A. P. ir R. A. esÄ egzistavusius neformalius verslo santykius nepatvirtina ir liudytojo A. P. parodymai apie tai, kad 2012 -2013 m. A. P. siÅ«lymu jo įmonė turėjo atlikti vidaus apdailos darbus pastate, (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡ių darbų neatlikinėjo. A. P. tuomet sakė, kad yra Å¡io objekto dalininkas. Taip pat liudytojas parodė, kad 2016 m. pastate, esančiame Filaretų g., A. P. padėjo atlikti vidaus darbus, kuomet pas A. P. turėjo atvykti asmuo ir atiduoti skolÄ . A. P. šį asmenį įvardino „tas su kuriuo darome objektÄ M.“ (t. 13, b. l. 2-7).

24. Liudytojo R. A. nurodytas aplinkybes, jog jis manė, kad taikos sutarties sudarymÄ organizuos teisininkai, kuriems pagal jų pateiktas sÄ skaitas buvo sumokėtas atlyginimas už teisines paslaugas, iÅ¡ dalies patvirtina ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai. Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas R. A. tvirtino, jog jam nežinomos aplinkybės apie UAB „duomenys neskelbtini“ derybas su UAB „duomenys neskelbtini“ dėl taikos sutarties sudarymo, tuo rÅ«pinosi advokatai E. B. ir E. K..

Jis buvo įdarbintas UAB „duomenys neskelbtini“, kad paruoštų statybos aikštelę pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau jokių darbų neatliko, nes negavo atlyginimo (t. 11, b. l. 184-190). Vis tik šio liudytojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad 2017 m. dalyvavo pokalbyje su R. A., jo advokatu bei advokatu E. B.. Šio pokalbio metu R. A. jo klausė kada bus pasirašyta taikos sutartis, jis atsakė, kad informuos vėliau, tačiau jam (R.

A.) nebuvo sumokėtas atlyginimas, todėl jis neatliko jokių veiksmų. Å io pokalbio metu buvo kalbama apie pinigus, „butelius“, tačiau pokalbio esmės jis neprisimena (t. 10, b. l. 159-161). Liudytojas V. Å . parodė, jog A. P. jam pasakojo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ sprendžia ginÄÄ su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe bei UAB „duomenys neskelbtini“ dėl žemės naudojimo sÄ lygų. A. P. praÅ¡ymu supažindino jį su advokate K. Č., kuri derino taikos sutarties sÄ lygas.

Kartais jis persiųsdavo advokatei A. P. pateiktus dokumentus. Pagal teisinių paslaugų sutartį advokatės honoraras turėjo bÅ«ti 10 000 Eur. IÅ¡ A. P. pinigų nėra gavęs, apie kyÅ¡ių davimÄ su juo nėra kalbėjęs (t. 10, b. l. 167-168, t. 11, b. l. 160-162). Apklaustas kaip liudytojas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos narys J. K. parodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė advokatė K. Č. teiravosi apie taikos sutarties su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe sudarymo galimybes bei procedÅ«rÄ , todėl jis kreipėsi į savivaldybės (duomenys neskelbtini) departamento vadovÄ E. V., apie tai jis kalbėjo ir su (duomenys neskelbtini) pavaduotoja E. T. bei savivaldybės (duomenys neskelbtini) pavaduotoju J.

M.. E. T. jam persiuntė el. laiÅ¡kÄ , kuriame buvo nurodyta, jog taikos sutarties sÄ lygos nėra naudingos savivaldybei. Daugiau jokių veiksmų, susijusių su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), jis neatliko (t. 10, b. l. 191-192, t. 11, b. l. 184-190). Liudytojas J. M. parodė, kad E. K. teiravosi dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jis Å¡iuo klausimu kalbėjo su (duomenys neskelbtini) departamento direktoriumi E. V., kuris paaiÅ¡kino, jog dėl pastato vyksta ginčas su privačia bendrove (t. 10, b. l. 181-182, t. 13, b. l. 2-7).

Liudytoja E. T. parodė, kad jai einant (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) pareigas į jÄ kreipėsi miesto savivaldybės narys J. K. dėl situacijos, susijusios objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) departamentÄ dėl nuomonės pateikimo, o gavusi atsakymÄ , jį perdavė J. K. (t. 10, b. l. 188-189, t. 11, b. l. 184-190). Liudytojai E. V., P. P. ir V. J. parodė, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje buvo gauti UAB „duomenys neskelbtini“ pasiÅ«lymai dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau sutarties sÄ lygos buvo nenaudingos UAB „duomenys neskelbtini“, todėl tokiai sutarčiai nebuvo pritarta (t. 10, b. l. 171-172, 174-175, 177-179, t. 11, b. l. 160-162, 184-190).

25. IÅ¡ byloje esančio (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio mėnesio raÅ¡to, adresuoto advokatės L. M. kontoros advokatei K. Č., atstovaujančiai UAB „duomenys neskelbtini“, matyti, kad iÅ¡nagrinėjusi UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės 2018 m. balandžio 18 d. pateikto taikaus susitarimo sÄ lygas, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija nepritarė taikaus susitarimo sudarymui tarp UAB „duomenys neskelbtini“, likviduojamos UAB „duomenys neskelbtini“ ir Savivaldybės (t. 11, b. l. 179).

26. R. A. veiksmai, kuomet jis pranešė pareigÅ«nams ir prašė iÅ¡tirti A. P. veiklÄ ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, o vėliau ir pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nepažeidė BPK nustatytų reikalavimų. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga patvirtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ liudytojas R. A. naudodamasis jam advokato suteikta garso įraÅ¡ymo įranga, neatliko veiksmų, numatytų BPK 158, 159 straipsniuose.

Å iuo atveju pokalbių įraÅ¡us padarė privatus asmuo (R. A.) savo iniciatyva ir pateikė juos į bylÄ , norėdamas pagrįsti savajÄ nagrinėjamo įvykio versijÄ . Todėl ikiteisminio tyrimo metu R. A. pateikti garso įraÅ¡ai, nors ir nebuvo gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, tačiau laikytini įrodymu. Pažymėtina ir tai, kad A. P. neginčijo, kad įraÅ¡uose yra ne jo balsas, taip pat nekėlė klausimo, jog įraÅ¡ai sumontuoti, be to, paaiÅ¡kino garso įraÅ¡e ir jo stenogramoje užfiksuotas frazes.

27. Būtina pažymėti ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, ir privatus tokio įrašo naudojimas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis (2007 m. spalio 25 d. sprendimas byloje van Vondel prieš Nyderlandų Karalystę). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tuomet, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-338-511/2017 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija privataus asmens (R.

A.) įrašus, kurių pagrindu surašyti apžiūros protokolai pripažįsta tinkamais įrodymais, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog šie įrodymai būtų gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu.

28. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintasis A. P. veikė savo iniciatyva pasiūlydamas paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje būtų pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ dėl pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos.

29. Ikiteisminio tyrimo metu gavus informacijos apie galimai A. P. daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. kovo 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 226 straipsnio 4 dalyje. Taigi prokurorui kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, pareigÅ«nai disponavo tam tikra informacija apie A. P. galimai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroras, gavęs informacijÄ apie A. P. galbÅ«t daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , turėjo faktinį pagrindÄ kreiptis, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – priimti nutartį leisti atlikti prieÅ¡ A.

P. nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmus, numatytus BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose. Situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siÅ«loma, ar iÅ¡ jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai informacijÄ Å¾odžiu (ar raÅ¡tu), arba taip pat ir savo paties padarytus garso įraÅ¡us, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, Nr. 2K-241-693/2015 ir kt.).

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių prokuroro praÅ¡ymų ir ikiteisminių tyrimo teisėjų nutarčių galima nustatyti kokiems asmenims, kokius veiksmus bei prieÅ¡ kokius asmenis ir kokiose vietose leidžiama atlikti slaptus procesinius veiksmus. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjams priimtomis nutartimis leidus atlikti nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmus, patvirtina buvus teisinį pagrindÄ atlikti minėtų procesinių prievartos priemonių veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad teisėsaugos institucijos gavusios duomenų apie galimai daromus nusikalstamus veiksmus turi pareigÄ imtis įstatymuose nustatytų priemonių, patikrinti, atskleisti ir iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis.

Å iuo atveju, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti galimai daromų nusikalstamų veikų aplinkybes, buvo tiriami ir R. A. veiksmai, nurodant kad jo veiksmai gali atitikti BK 226 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymius, bÅ«tent minėto straipsnio dispozicijoje įtvirtintos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas atitinka Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro praÅ¡ymuose ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartyse iÅ¡dėstytÄ jų turinį.

30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi leista R. A. atlikti A. P. atžvilgiu nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, t. y. sutikti su A. P. kyÅ¡io reikalavimu, tiesiogiai A. P. arba jo nurodytam per kitus asmenis ar per tarpininkÄ , per vienÄ ar daugiau kartų tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėti, susitarti ir duoti reikalaujamo dydžio ar didesnės negu 250 MGL vertės kyšį grynais pinigais ar kitokiais bÅ«dais už tai, kad A. P., pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės institucijai, valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiks juos, kad Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent: bÅ«tų pasiraÅ¡yta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, tai yra, leisti R.

A. atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1, 3 dalyse, imituojančius veiksmus, atleidžiant Å¡iuos veiksmus atliksiantį R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už Å¡ių veiksmų atlikimÄ . Taip pat leista iÅ¡vardintiems veiksmams fiksuoti daryti vaizdo ir (ar) garso įraÅ¡us, panaudojant visų rÅ«Å¡ių vaizdo ir (ar) garso fiksavimo technines priemones (t. 9, b. l. 181-183). NusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad A. P., 2018 m. gegužės 18 d. vykusio susitikimo su R.

A. metu Å¡iam nurodo „piam Å¡eÅ¡ias padarai, kitÄ savaitę iÅ¡kart priima sprendimÄ â€œ. R. A. nurodo „A., aÅ¡ Å¡nekėsiu su teisininku“. Tuomet A. P. teigia „departamentas praleido, viskas gerai, <>, kitÄ savaitę pasiraÅ¡ysim taikos sutartį“, „savivaldybėj pačioj“, „ten pasakė žmogus, viskas, mes praėjom, viskas gerai“, „viskas sutarta“, „aÅ¡ neduosiu, kol tu nepasiraÅ¡ysi sutarties“, „savivaldybei sumokėsim nedaug, <>, į kiÅ¡enę“ (t. 9, b. l. 187-199).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog UAB „duomenys neskelbtini“ atstovaujanti advokatė 2018 m. balandžio 18 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijÄ ir pateikė taikaus susitarimo sÄ lygas (t. 11, b. l. 170-172). Å is UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės pateiktas siÅ«lymas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) departamentuose (t. 11, b. l. 177, 178, 180, 181-182), pirmiau buvo minėta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija apie nepritarimÄ pasiÅ«lytam taikaus ginčo sprendimui UAB „duomenys neskelbtini“ atstovę informavo 2018 m. birželio mėnesio raÅ¡tu.

31. Pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti: priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operacijÄ ; pareigÅ«nų dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ laipsnį; kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobÅ«dį (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Milinienė prieÅ¡ LietuvÄ , Edwards ir Lewis prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Vanyan prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

32. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimas, kurio padarymu buvo kaltinamas A. P., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo, dar iki R. A. kreipiantis į (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei valdybÄ . Nagrinėjamoje byloje atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus buvo tik prisijungta prie galimai daromos, o ne naujai provokuojamos nusikalstamos veikos. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A.

P., prieÅ¡ingai nei konstatavo apygardos teismas, tiek privačių pokalbių metu, tiek atliekant BPK 159 straipsnyje numatytus nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmus, nebuvo skatinamas atlikti veiksmus, kurių pats neketino daryti. Be to, prieÅ¡ A. P. taikomi slapti veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantÄ , taip pat jis turėjo galimybę savarankiÅ¡kai atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ ar kreiptis į kompetentingas institucijas ir praneÅ¡ti apie, jo nuomone, provokavimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau to nepadarė, o savo valia tęsė prieÅ¡ tai pradėtus nusikalstamus veiksmus.

IÅ¡ pirminiuose garso įraÅ¡uose užfiksuotų pokalbių, taip pat iÅ¡ įrašų gautų atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, o taip pat elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo užfiksuotų duomenų ir liudytojo R. A. parodymų matyti, kad A. P. elgėsi aktyviai - pats skambindavo R. A. ir aiÅ¡kindavo kokioje stadijoje yra taikos sutarties sudarymo procesas, nurodydavo konkrečias pinigų sumas, skirtas bÅ«tent taikos sutarties sudarymui, taip pat pats kalbėjo apie pakankamai konkrečius tokios sutarties sudarymo terminus.

Nusikalstamos veikos imitavimo metu užfiksuoti duomenys bei Å¡iuos veiksmus atlikusio asmens – liudytojo R. A. – elgesys teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ A. P. taikyti nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantÄ . Ä®vertinus pirmiau aptartas aplinkybe, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad R. A. atlikdamas nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, laikėsi BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatų, draudžiančių provokuoti asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio supažindinimo su nutartimi atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus protokolo, asmuo (R. A.), kuriam leista atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, buvo įspėtas neperžengti nustatytų nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo ribų, taip pat informuotas apie draudimÄ provokuoti asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ (t. 9, b. l. 185).

33. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad R. A. dar iki kreipimosi į teisėsaugos institucijÄ iÅ¡provokavo A. P. padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nenustatyta, kad R. A. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. (kai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybÄ ), bÅ«tų kreipęsis dar ir į kitas ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl A. P. veiksmų, ir kad tų institucijų iniciatyva ar nurodymu R.

A. bÅ«tų daręs jo su A. P. bei kitais asmenimis, pokalbių įraÅ¡us. Liudytojas R. A. nurodė, jog pasikonsultavęs su advokatu jo duotu garso įraÅ¡ymo įrenginiu fiksavo pokalbius su A. P.. IÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. A. į teisėsaugos institucijas praneÅ¡damas apie galimus A. P. nusikalstamus veiksmus kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 30 d., po ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojo R.

A. aktyvus domėjimasis taikos sutarties tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ dėl pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, sudarymu, nepatvirtina A. P. provokavimo fakto padaryti nusikalstamÄ veikÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pirmiau aptartais duomenimis nustatyta, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje procesinės prievartos priemonės – nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai, slaptas sekimas, buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai.

34. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad išteisintasis pats nurodė pinigų sumas reikalingas, kad būtų sudaryta taikos sutartis tarp R. A. vadovaujamos UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, po ko R. A. kreipėsi į teisėsaugos institucijos pareigūnus ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi nusikaltimas, kurio padarymu buvo kaltinamas A. P., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikišimo, o nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais buvo prisijungta prie tęstinio nusikaltimo; išteisintojo A.

P. tyčia prekiauti poveikiu buvo susiformavusi savarankiÅ¡kai. IÅ¡teisintasis A. P. nebuvo skatinamas atlikti veiksmų, kurių pats neketino daryti, o nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai buvo atlikti tada, kai buvo pagrindas manyti, kad jis nusikalstamÄ veikÄ darė ir anksčiau. Tuo pačiu pažymėtina, kad prieÅ¡ A. P. taikomi nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantÄ â€“ jis turėjo visas galimybes savarankiÅ¡kai atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir praneÅ¡ti, apie, jo nuomone, provokavimÄ padaryti nusikaltimÄ .

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. A. ir A. P. užfiksuotų pokalbių turinys paneigia iÅ¡teisintojo keliamÄ versijÄ , kad jis nuolatos kalbėjo tik apie savo skolÄ , o visos pinigų sumos buvo investuotos į objektÄ â€“ į jo statybÄ bei statybos leidimo gavimÄ , techninio projekto parengimÄ bei patvirtina liudytojo R. A. nurodytas aplinkybes apie A. P. dalyvavimÄ aptariamo nusikaltimo padaryme. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, jog iÅ¡ pirmiau aptartų pokalbių turinio matyti, kad A. P. praÅ¡o R.

A. atsitraukti nuo automobilio, nes jame buvo rastos „blakės“, taip pat, jog jis savo automobilį tikrina kas dvi savaites; praÅ¡o R. A. niekam nesakyti apie tvarkomus reikalus, net savo advokatams (t.8, b. l. 103-133). Akivaizdu, jog veikdamas teisėtai ir nepažeidinėdamas įstatymų A. P. nesibaimintų, kad kažkas gali iÅ¡girsti ar pasiklausyti jo ir R. A. pokalbių. Toks A. P. elgesys neatitinka jo deklaruojamų neva konsultacijų, kalbų apie jo skolÄ , taip pat apie tariamÄ â€žgudravimÄ â€œ siekiant atgauti skolÄ pobÅ«džio, o atskleidžia nusikalstamÄ prekybos poveikiu mechanizmÄ .

36. Surinktų duomenų, kuruos teismas pripažįsta įrodymais, visuma leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad A. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, tai yra kad A. P. pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams bei jiems prilygintiems asmenims, savo naudai tiesiogiai pats provokavo ir reikalavo duoti 210 470 Eur kyšį, susitarė priimti kyšį ir tiesiogiai per Å¡eÅ¡is kartus priėmė dalį 154 470 Eur reikalauto kyÅ¡io, pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus.

A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 4 dalį kaip prekyba poveikiu. A. P. veiksmuose yra nustatyti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymių visuma. Nustatyta, kad A. P. suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ ir norėjo taip veikti. Tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ar buvo susitarimai su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojais dėl kyÅ¡io, nepaÅ¡alina A.

P. atsakomybės pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nes nusikaltimo įvykdymas nepriklauso nuo to, ar buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas ar ne. Prekybos poveikiu norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatÄ ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2014). Nors A. P. veiksmuose galima įžvelgti apgaulės požymių, tačiau Å¡i aplinkybė veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

Šiuo atveju byloje nustatytų A. P. veiksmų tinkamam kvalifikavimui, jų atribojimui nuo BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, esminę reikšmę turi tai, kad jis iš R. A. pinigus gavo žadėdamas paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos pareigūnus, t. y. specialias teises ir valdinius įgaliojimus turinčius valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis. Dėl A. P. skirtinos bausmės 37. A. P. pripažinus kaltu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, spręstinas ir bausmės paskyrimo klausimas.

38. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Å ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

39. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

40. A. P. įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas korupcinio pobÅ«džio nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. A. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau iÅ¡dėstytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgdama į byloje esančiÄ A. P. charakterizuojančiÄ medžiagÄ - anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi Å¡eimÄ (augina du vaikus, kurių vienas mažametis), darbÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos, Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) klubo, pateiktas A.

P. charakteristikas, kuriose jis apibÅ«dinamas teigiamai, kaip atsakingas, taktiÅ¡kas, iniciatyvus, motyvuotas, darbÅ¡tus darbuotojas, akcininkas, įmonės vadovas bei treneris (t. 13, b. l. 11, 12, 13, 14, 15, 16), ir vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžia, kad A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

41. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi bei Å¡iuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymÄ , tačiau 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui. Å is įstatymas laikytinas nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamÄ jÄ galiÄ .

42. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sÄ lygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintÄ Å¡iÄ baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktikÄ , teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y.

įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.) Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.) 43.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant maksimaliam trejų metų laikotarpiui ir paskiriant jam vienÄ iÅ¡ BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų. A. P. pripažintas kaltu dėl vieno sunkaus nusikaltimo padarymo. Byloje nustatyta, kad A. P. nusikalto pirmÄ kartÄ . Po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Byloje pateiktos pirmiau paminėtos A. P. charakteristikos, kuriose jis charakterizuojamas tik teigiamai. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad Å¡iuo metu A. P. laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų. Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. P. izoliavimas nuo visuomenės turės daugiau neigiamÄ , nei teigiamÄ poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamÄ poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę.

Todėl bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam trejų metų laikotarpiui, nenutrauks nuteistojo socialinių ryÅ¡ių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. P. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. BK 75 straipsnio nuostatos reikalauja atidedant bausmės vykdymÄ , paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 2 dalis (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Todėl A. P. skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Dėl BK 72 straipsnio taikymo 44. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o konfiskuoti iÅ¡ A. P. valstybės naudai 154 470 Eur sumÄ . Toks prokuroro praÅ¡ymas tenkinamas.

45. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Tais atvejais, kai konfiskuotino turto neįmanoma paimti dėl objektyvių priežasčių (jis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir pan.), teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis).Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti keliÄ toliau naudoti šį turtÄ tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).

46. A. P. pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, byloje nustatyta, kad jis iÅ¡ nusikalstamos veikos gavo turtÄ - 154 470 Eur (148 000 Eur grynaisiais, 7 dovanų maiÅ¡elius, kurių vertė 1 470 Eur, 5 PC „P.“ dovanų čekius, kurių vertė 5 000 Eur), tai yra jo įvykdytos nusikalstamos veikos rezultatas, kuris atitinka konfiskuotino turto, apibrėžto BK 72 straipsnyje požymius. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis iÅ¡ A. P. iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 154 470 Eur. Dėl daiktinių įrodymų 47. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ , dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

48. Įvertinus tai, kad teismui prie baudžiamosios bylos pateikti daiktai: 19 CD ir 4 DVD diskai, 1 USB laikmena su įrašais, kratos metu A. P. gyvenamojoje vietoje paimti dokumentai (Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų knygelė; A4 formato lapas ant kurio užrašyta „A. paduoti finansai projekto problemoms spręsti; Rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); R. A. prašymas) turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti, neužima daug vietos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iÅ¡ A. P. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 154 470 (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt) eurų.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti: 19 CD ir 4 DVD diskus, 1 USB laikmenÄ su įraÅ¡ais, kratos metu A. P. gyvenamojoje vietoje paimtus dokumentus (Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų knygelę; A4 formato lapÄ ant kurio užraÅ¡yta „A. paduoti finansai projekto problemoms spręsti; Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); Darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); R. A. praÅ¡ymÄ ) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Šiukšta