ed763477-f8ea-41ae-9331-65759d5d3f17 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1434-460/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03765-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antetas“ (apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bendrijos „Pušų namai“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Antetas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 634,59 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikė atsakovei komunalines ir administravimo paslaugas, tačiau atsakovė už minėtas paslaugas nesumokėjo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė už laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas liko skolinga ieškovei 634,59 Eur.

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 129108/741530 dalis negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kitų patalpų minėtame pastate atsakovė nevaldo. Atsakovės valdomas patalpas sudaro automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimas (išvažiavimas) bei privažiavimas prie konkrečių automobilių stovėjimo vietų, kuriomis naudojasi išimtinai ieškovė ir kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai.

Atsakovė jokios automobilio stovėjimo vietos, kurioje galėtų parkuoti transporto priemonę, neturi. Pažymi, kad tokia situacija susiklostė dėl to, jog atsakovė patalpas įgijo bankroto proceso metu iš bankrutuojančios įmonės, todėl nebuvo tinkamai išspręstas klausimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės (įvažiavimo / išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimo prie automobilių stovėjimo vietų) dalių priskyrimo savininkams. Atsakovė iš jos valdomų patalpų dalies negauna jokios turtinės naudos.

Atsakovė nurodė, kad ji neprieÅ¡taravo, jog ieÅ¡kovė ir butų savininkai naudotųsi jai priklausančiomis patalpomis, kurios reikalingos automobilio stovėjimo vietų eksploatacijai, tačiau atsakovė dėl Å¡ių aplinkybių patiria nuostolius, kadangi ieÅ¡kovė, kuriai pavesta administruoti patalpas, reikalauja atlyginti iÅ¡laidas už įvairias paslaugas (administravimo mokestis, banko paslaugos, bendras apÅ¡vietimas, lifto eksploatacija ir kt.). Atsakovė ne kartÄ siÅ«lė Å¡alims sureguliuoti teisinius santykius taip, jog ieÅ¡kovė ir butų savininkai galėtų nekliudomai naudotis atsakovei priklausančia patalpų dalimi, o pastaroji dėl to nepatirtų nuostolių, t. y. nereikalauti atsakovės atlyginti iÅ¡laidų už tÄ patalpų dalį, kuria naudojasi patys butų savininkai ir ieÅ¡kovė.

Atsakovė taip pat siÅ«lė neatlygintinai perleisti visÄ jos valdomÄ patalpų dalį bendrosios dalinės nuosavybės dalininkams, o pastarieji atlygintų atsakovės iki Å¡iol patirtus nuostolius, kuriuos, be kitų iÅ¡laidų, sudaro atsakovės sumokėti mokesčiai ieÅ¡kovei už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, ar sutarti dėl atlygintinio servituto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas.

Teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovei bendrijai „Pušų namai“ iÅ¡ atsakovės UAB „Antetas“, juridinio asmens kodas 302633623, 634,59 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių eurų 59 centų) skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 634,59 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 0,87 Eur (nulio eurų 87 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Antetas“, juridinio asmens kodas 302633623, 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Pagrindiniai argumentai: 3.1. Teismas nenustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausanti negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), dalis būtų atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės, ar, kad būtų nustatyta naudojimosi minėtu nekilnojamuoju turtu tvarka. Teismas nusprendė, kad ieškovė teikė atsakovei komunalines ir administravimo paslaugas, atsakovė jomis naudojosi, tačiau už teikiamas paslaugas nesumokėjo. 3.2. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovė nurodė, kad atsakovės skola sudaro 634,59 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., tačiau ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos duomenimis nustatė, kad ginčo skola susidarė už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. 3.3.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, be kitko, priteisė 634,59 Eur skolÄ (CK 6.59, 6.63 straipsniai). III. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 4.1. IeÅ¡kovė pateikė tik skolos suvestines (ataskaitas), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog tokios paslaugos apskritai buvo atliekamos ir suteikiamos. 4.2.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei nurodė patikslinti iki 2017 m. gegužės mėn. susidariusios 76,07 Eur skolos pagrindÄ , ieÅ¡kovė vėl pateikė tik skolos suvestines (ataskaitas), pagal kurias galima spręsti, kad skola susidarė dar 2014 m., nors ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog skola susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31d. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovei ieÅ¡kinyje nurodžius, jog reikalaujama skola už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., tačiau įrodinėjant aplinkybes, jog skola susidarė dar 2014 m., yra keičiamas ieÅ¡kinio pagrindas, todėl ieÅ¡kovei privalėjo bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta pareiga pateikti patikslintÄ ieÅ¡kinį, o tokį teismui priėmus atsakovei turėjo bÅ«ti suteikta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai. 4.3.

IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu įrodinėdama pirmininko paskyrimÄ pateikė 2017 m. liepos 15 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo nuoraÅ¡Ä . IÅ¡ nurodyto protokolo galima spręsti, kad ieÅ¡kovės narių susirinkimas yra priėmęs sprendimÄ â€ždėl parkingo ir sandėliukų apmokestinimo“ ir nutaręs pakeisti teisės aktuose nustatytÄ proporcingumo principÄ nusprendžiant, jog skirstant su pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu, priežiÅ«ra ir administravimu susijusias iÅ¡laidas ir sÄ naudas, savininkams priklausančių sandėliukų ir automobilių stovėjimo vietų plotui bÅ«tų taikomas koeficientas 0,5.

Taigi nurodytas nutarimas aiškiai patvirtina, jog išlaidos paskirstomos tik sandėliukų ir automobilių stovėjimo vietų savininkams ir tai sumažintu koeficientu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė yra sandėliuko ar stovėjimo vietos savininkė, todėl akivaizdu, jog bendrųjų patalpų savininkams sutarus kitaip paskirstyti išlaidas bendro turto išlaikymui, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog atsakovė, neturinti sandėliuko ir automobilio stovėjimo vietos, atlygintų patalpų naudojimo ir priežiūros išlaidas. 4.4.

Bendrijos narių 2017 m. liepos 15 d. susirinkimo protokolo nutarimų taikymo aspektu pirmosios instancijos teismas privalėjo į bylÄ Ä¯traukti trečiuosius asmenis - automobilių stovėjimo vietų savininkus, nes teismo sprendimas sukels pasekmes jų teisėms ir pareigoms. 4.5. Atsakovė 2017 m. liepos 15 d. protokole nėra įvardijama ieÅ¡kovės skolininke, tačiau ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė tvirtina, kad skola susidarė nuo 2017 m. gegužės 1 d., o pateikus naujus įrodymus, net nuo 2014 m. Akivaizdu, kad jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų buvusi skolinga dar nuo 2014 m., ar nuo 2017 m. gegužės 1 d. už suteiktas paslaugas, ji ir 2017 m. liepos 15 d. protokole bÅ«tų nurodyta skolininke. 4.6.

Atsakovė visada manė ir mano, jog galima ginÄÄ sureguliuoti taikiai, nes esama situacija, vertinant jÄ protingai ir teisingai, reikalauja iÅ¡spręsti jÄ taip, kad bÅ«tų savininkai galėtų naudotis automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, o atsakovė dėl to nepatirtų, jokių iÅ¡laidų.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė su juo nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 5.1. Atsakovei priklauso automobilių aikÅ¡telės dalis, dėl to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalimis, atsakovė privalo proporcingai savo daliai sumokėti iÅ¡laidas pastatui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti. 5.2. IeÅ¡kovė yra pateikusi byloje visas atsakovei iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, jų pagrindu ir susidarė reikalaujama sumokėti skola, t. y. sÄ skaitas už 2014 m. gruodžio mėnesį bei 2017 m. birželio - 2020 m. sausio mėnesius, imtinai. 5.3.

Protokolu buvo įformintas tik sprendimas organizuoti atskirÄ balsavimÄ raÅ¡tu, tačiau ne pats sprendimas mažinti automobilių stovėjimo vietų ir sandėliukų savininkų mokėtinas bendrÄ sias iÅ¡laidas ir sÄ naudas taikant 0,5 dydžio koeficientÄ . 5.4. Atsakovės nurodytas ieÅ¡kovės narių sprendimas, kuriuo atsakovė grindžia bÅ«tinybę įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis kitus automobilių aikÅ¡telės savininkus, niekada nebuvo priimtas, todėl toks atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 5. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 6. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 129108/741530 dalis negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų 7. IeÅ¡kovė pateiktomis pažymomis teigė, kad atsakovės skola už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudarė 634,59 Eur. Pirmosios instancijos teismas jÄ priteisė.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieÅ¡kovė pateikė tik skolos suvestines (ataskaitas), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog tokios paslaugos apskritai buvo atliekamos ir suteikiamos, Jos nuomone, įrodinėjant aplinkybes, jog skola susidarė dar 2014 m., yra keičiamas ieÅ¡kinio pagrindas. Apeliantė teigia, kad 2017 m. liepos 15 d. bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta, jog skirstant su pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu, priežiÅ«ra ir administravimu susijusias iÅ¡laidas ir sÄ naudas, savininkams priklausančių sandėliukų ir automobilių stovėjimo vietų plotui bÅ«tų taikomas koeficientas 0,5, tačiau ji nėra minėtų objektų savininkė. Apeliantė tikina, kad 2017 m. liepos 15 d. susirinkimo protokolo nutarimų taikymo aspektu pirmosios instancijos teismas privalėjo į bylÄ Ä¯traukti trečiuosius asmenis.

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).  10. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Å io subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ kyla iÅ¡ įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei Å¡ios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

11. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , į tai, kad atsakovei priklauso automobilių aikÅ¡telės (toliau ir aikÅ¡telė) dalis, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalimis, atsakovė privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas pastatui / aikÅ¡telei iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos aikÅ¡telei atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus.

12. Aktualu ir tai, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Bendrųjų namo objektų iÅ¡laikymo pareiga kyla ne iÅ¡ faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės iÅ¡laikyti tinkamÄ bendrosios nuosavybės objektų bÅ«klę, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji nedisponuoja aikÅ¡telės stovėjimo vieta, o yra įvažiavimo / iÅ¡važiavimo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės savininkė, neįtakoja atsakovės, kaip dalies aikÅ¡telės savininkės, pareigos iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, o ta aplinkybė, kad paslaugomis / stovėjimo aikÅ¡tele naudojasi ir kiti asmenys, ar tai, kad atsakovė neturi jokios turtinės naudos, nagrinėjamo klausimo kontekste neturi teisinės reikÅ¡mės. Atsakovė yra juridinis asmuo (profesionalus verslininkas), todėl, įsigydama automobilių aikÅ¡telės dalį, turėjo suprasti, kÄ Ä¯gyja ir kokias pasekmes tokios nuosavybės turėjimas jai gali sukelti.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad be apeliantės apeliaciniame skunde minimos skolų valdymo ataskaitos ieÅ¡kovė byloje taip pat yra pateikusi visas atsakovei iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, jų pagrindu susidarė reikalaujama apmokėti skola, t. y. sÄ skaitas už 2014 m. gruodžio mėnesį bei 2017 m. birželio - 2020 m. sausio mėnesius, imtinai. Å iose sÄ skaitose yra aiÅ¡kiai nurodyta už kokias bendrÄ sias, t. y. pastato eksploatavimo, priežiÅ«ros ir administravimo, paslaugas jos yra iÅ¡raÅ¡ytos. Sutiktina su ieÅ¡kove, jog atsakovė privalo sumokėti Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų dalį, proporcingÄ jos pastate turimos nuosavybės daliai (CK 4.82 str. 3 ir 4 d.).

Tai, kad apeliantė nesutinka su tokiu mokesčiu, neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti už paslaugas, reikalingas aikštelei prižiūrėti, siekiant išlaikyti statinį ir jį išsaugoti. Atsakovė neginčijo, kad šios paslaugos nebuvo suteiktos ar buvo suteiktos netinkamai. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos skolų valdymo ataskaitos, atsakovė iki pat 2019 metų balandžio mėnesio tam tikrais intervalais apmokėdavo dalį susidarius skolos (eksploatavimo, priežiūros ir administravimo išlaidas), t. y.: 2017 m. spalio mėn. sumokėjo 150 Eur, 2018 m. sausio mėn. - 181,09 Eur, 2018 m. kovo mėn. - 192,78 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. - 149,55 Eur, 2018 m. spalio mėn.- 100 Eur ir 2019 m. balandžio mėn. - 226,12 Eur.

Taigi, pati atsakovė pripažino savo pareigÄ mokėti už atitinkamas eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugas bei niekada neginčijo jam už Å¡ias paslaugas iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje pateiktos skolų valdymo ataskaitos pirmoje eilutėje ties 2017 m. gegužės mėn. periodu nurodyta įsiskolinimo suma žymi skolÄ , kuri susidarė atsakovei neapmokėjus 2014 m. gruodžio sÄ skaitos, t. y. žymi skolos likutį skolų valdymo ataskaitoje pateikto laikotarpio pradžioje. Kolegijos vertinimu, tai negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kinio pagrindo keitimu, kaip bando argumentuoti atsakovė savo apeliaciniame skunde. Be to, apart skolų valdymo ataskaitos, atsakovės skolÄ patvirtina ir anksčiau minėtos byloje pateiktos ieÅ¡kovės atsakovei iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos.

Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad Å¡ias sÄ skaitas ji bÅ«tų visiÅ¡kai apmokėjusi (CPK 12, 178 straipsniai). Pridėtina, kad atsakovės argumentas, kad 2017 m. liepos 15 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokole atsakovė nebuvo nurodyta ieÅ¡kovės skolininke, nereiÅ¡kia, kad ji nėra skolinga ieÅ¡kovei. Pritartina ieÅ¡kovei, kad 2017 m. liepos 15 d. protokolas nėra skolÄ patvirtinantis ar paneigiantis dokumentas. Atsakovės skolÄ patvirtina byloje pateiktos ieÅ¡kovės sÄ skaitos ir skolų valdymo ataskaita.

Be to, minimo protokolo dienÄ atsakovės mokėtina skolos suma buvo tik 76,07 Eur.

15. Atsakovė apeliacinį skundÄ grindžia 2017 m. liepos 15 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. VS-17/07/15-1 (pateikta su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ) įformintu sprendimu, kad bendrijos „Pušų namai“ (ieÅ¡kovė) nariai yra nusprendę, kad, skirstant su pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu, priežiÅ«ra ir administravimu susijusias iÅ¡laidas ir sÄ naudas, savininkams priklausančių sandėliukų ir automobilių stovėjimo vietų plotui bÅ«tų taikomas koeficientas 0,5.

Å iuo aspektu kolegija pabrėžia, kad atsakovė ne iki galo teisingai nurodė anksčiau minėtu ieÅ¡kovės narių susirinkimo protokolu įformintÄ sprendimÄ Akcentuotina, kad ieÅ¡kovės nariai nusprendė organizuoti visų Pastate esančių patalpų savininkų visuotinį susirinkimÄ balsuojant raÅ¡tu dėl pritarimo pakeisti teisės aktuose nustatytÄ proporcingumo principÄ (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir nuspręsti, jog skirstant su Pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu, priežiÅ«ra ir administravimu susijusias iÅ¡laidas ir sÄ naudas, savininkams priklausančių sandėliukų ir automobilių stovėjimo vietų plotui bÅ«tų taikomas koeficientas 0,5.

Taigi, 2017 m. liepos 15 d. protokolu buvo įformintas tik sprendimas organizuoti atskirÄ balsavimÄ raÅ¡tu anksčiau minėtu klausimu, tačiau ne pats sprendimas mažinti automobilių stovėjimo vietų ir sandėliukų savininkų mokėtinas bendrÄ sias iÅ¡laidas ir sÄ naudas taikant 0,5 dydžio koeficientÄ . Atkreiptinas dėmesys, tÄ nurodo ir ieÅ¡kovė kad toks balsavimas raÅ¡tu buvo suorganizuotas, tačiau neįvyko dėl kvorumo nebuvimo ir sprendimas nebuvo priimtas (CPK 314 straipsnis).

16. Apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įtraukti į bylÄ visus kitus automobilių aikÅ¡telės savininkus atsakovė grindžia anksčiau aptartu 2017 m. liepos 15 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. VS-17/07/15-1, kuriuo, apeliantės nuomone, automobilių aikÅ¡telės savininkams buvo nustatytas 0,5 dydžio koeficientas skirstant su Pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu, priežiÅ«ra ir administravimu susijusias iÅ¡laidas. Pasikartotina, jog sprendimas mažinti automobilių aikÅ¡telės savininkų mokėtinas su Pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu, priežiÅ«ra ir administravimu susijusias iÅ¡laidas ir sÄ naudas nebuvo įformintas nei 2017 m. liepos 15 d. protokolu, nei jokiais kitais bendrijos narių ar visų Pastato savininkų sprendimais.

Vertinant tai, kad atsakovės nurodytas bendrijos narių sprendimas, kuriuo atsakovė grindžia bÅ«tinybę įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis kitus automobilių aikÅ¡telės savininkus niekada nebuvo priimtas, todėl atsakovės reikalavimas įtraukti į bylÄ visus kitus automobilių aikÅ¡telės savininkus yra nepagrįstas.

17. Atsakovė mano, jog galima ginÄÄ sureguliuoti taikiai, nes esama situacija, vertinant jÄ protingai ir teisingai, reikalauja iÅ¡spręsti jÄ taip, kad bÅ«tų savininkai galėtų naudotis automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, o atsakovė dėl to nepatirtų jokių iÅ¡laidų. Teigia, kad nebuvo naudotasi mediacija. Atsakant į Å¡iuos argumentus dera paminėti, kad atsakovė praÅ¡ymo dėl mediacijos skyrimo ir / ar mediatoriaus skyrimo nereiÅ¡kė, atsiliepime ir apeliaciniame skunde tik nurodė, kad su mediacija sutinka. Dėl to negalima sutikti, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, nesiekė ginčo sureguliuoti taikiai. Kitas aspektas tas, kad Å¡alys taikos sutartį gali sudaryti bet kokioje proceso stadijoje.

18. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.). Dėl bylos procesinės baigties 19. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 20. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys).

Dėl to jos nepriteistinos.

21. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o iÅ¡ apeliantės priteisti 350 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

22. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei bendrijai „Pušų namai“ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antetas“ 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė