ed73fd5b-6e4e-4159-bbec-0e964e6edfd5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-132-1100/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48815-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič, kaltinamiesiems L. D., M. D., gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, nukentėjusiajam A. J., atstovui advokatui Andriui Baranskiui, specialistei R.

G., vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose (iÅ¡ dalies nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal prokurorės pakeistÄ kaltinimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o pagal nukentėjusiojo pateiktÄ praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ â€“ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnį.

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal prokurorės pakeistÄ kaltinimÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o pagal nukentėjusiojo pateiktÄ praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ â€“ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnį. Teismas n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės L. D. ir M. D. 2019 m. lapkričio 16 d. apie 3 val. vieÅ¡oje vietoje, prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, L. D. rankomis ir koja, o M. D. rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius A. J. į įvairias kÅ«no vietas, taip padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, krÅ«tinės kairėje, deÅ¡iniame petyje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, sėdmenyse, kairėje Å¡launyje ir blauzdoje; kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje ir virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje; nubrozdinimÄ deÅ¡inio žando gleivinėje; pirmųjų apatinių dantų emalės nuskilimÄ ; odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, deÅ¡inėje Å¡launyje; odos nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje ir iÅ¡orinėse kulkÅ¡nyse; stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžį, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sutrikdė A.

J. sveikatÄ . L. D. ir M. D. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis L. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iÅ¡ dalies dėl nusikalstamos veikos padarymo. PaaiÅ¡kino, kad jis pažįsta nukentėjusįjį apie metus, yra sulaukęs žinučių per draugus ir asmeniÅ¡kai į telefonÄ , kad nebendrautų su jo mergina, nors ji pati susitikusi rodydavo kaltinamajam dėmesį. Bendravimas truko apie du mėnesius, per tÄ laikÄ A.

J. pasakė jam, kad duoda leidimÄ bendrauti su A. G., nes iÅ¡siskyrė. Nagrinėjamo įvykio priežastis ir buvo A. G.. Per artimÄ draugÄ sulaukė įspėjimų, kad nukentėjusysis siekia susidoroti su juo, nes palaikė santykius su A. G.. Nagrinėjamo įvykio dienÄ jis su A. G. klube klausėsi koncerto. Koncerto pabaigoje atėjo A. J., Å¡is vienÄ kartÄ priėjo prie A. G., tačiau L. D. nesikiÅ¡o į tai. Po pokalbio A. G. priėjo prie kaltinamojo, ji buvo sudirgusi ir sutrikusi bei pasakė, kad viskas blogai baigsis.

Jiems bestovint, Å¡iurkščiai prie A. G. priėjo A. J., o L. D. užkiÅ¡o rankÄ , kad nukentėjusysis atsitrauktų. Tuo metu A. J. pakėlė rankÄ Ä¯ viršų agresyviai nusiteikęs. Kai nukentėjusysis padarė šį veiksmÄ , L. D. sulaukė smÅ«gio į veidÄ (A. J. mosikavo rankomis, o L. D. bandė jį sulaikyti). Nukentėjusysis sakė, kad L. D. blogai baigsis, kai dar susitiks. Klube esantys žmonės iÅ¡skyrė juos ir kaltinamasis nepastebėjo, kaip A. J. dingo. L. D. neberado Å¡alia buvusios draugės, todėl nusprendė iÅ¡eiti į laukÄ .

Lauke apsidairė, pamatė, kad A. G. nėra, ir iÅ¡girdo replikÄ . Dėl sugadinto vakaro, pataikyto smÅ«gio, pasakytos replikos jam kilo agresija ir jis smÅ«giavo A. J.. Atrodo, kad nepataikė (tai matoma ir vaizdo medžiagoje). Tuo metu puolė jį nukentėjusysis, L. D. atsitraukinėjo. A. J. vienÄ kartÄ pataikė kaltinamajam į kaklÄ , kitÄ kartÄ L. D. atsitraukė. A. J. vėl pradėjo bėgti į jį, tada L. D. iÅ¡tiesė rankas ir pakėlė kojÄ , taip stengdamasis iÅ¡vengti smÅ«gio. A.

J. neiÅ¡laikė pusiausvyros ir krito laiptais. Kai nukentėjusysis nukrito laiptais, L. D. pribėgo prie jo ir pasakė stotis. PrieÅ¡ tai pribėgo A. J. draugas M. J.. L. D. nežinojo, ar M. J. puls, todėl norėjo agresyviai pagÄ sdinti, bet nieko nenorėjo jam padaryti. A. J. atsikėlė ir sakė daug grasinimų bei keiksmažodžių. Kai A. J. stovėjo kovinėje padėtyje, iÅ¡bėgo M. D.. L. D. matė pirmÄ M. D. smÅ«gį ir kaip jie parkrito. A. J. draugas M. J. bėgo gulinčiųjų link, todėl L.

D. nuvijo liudytojÄ , o nukritę asmenys atsistojo. Kai L. D. grįžo, matė purÅ¡kiamas dujas. Po to, konfliktas baigėsi. Neįsivaizduoja, kaip galėjo atsirasti sužalojimai ant A. J. kÅ«no, gal iÅ¡ brolio pusės, nes Å¡is sudavė, abu asmenys nukrito prie sienos, gal krisdamas su L. D. sužalojimus patyrė nukentėjusysis. Matė, kad nukentėjusiajam bėgo kraujas, lyg bÅ«tų nosis pažeista. Nepadarė jokio bendro veiksmo su broliu prieÅ¡ nukentėjusįjį. Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iÅ¡ dalies dėl nusikalstamos veikos padarymo.

PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ jis su draugais ir broliu lankėsi naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, klausėsi koncerto. Jis stovėjo prie baro kitoje patalpoje, ten įvyko kitas įvykis. Po įvykio atėjo E. L. ir pasakė, kad sumušė M. D. brolį. M. D. pradėjo ieÅ¡koti klube to asmens, lipdamas laiptais matė, kaip du vaikinai puola brolį ir užgaulioja jį, nors per stiklÄ nesimatė kaip, bet A. J. buvo užsimojęs ranka ir siekė trenkti L. D.. Taip pat antras vaikinas buvo pribėgęs, bet kÄ darė, negali pasakyti.

Esant tokiai situacijai M. D. išėjo iÅ¡ klubo ir, siekdamas apginti brolį, sudavė smÅ«gį A. J. į veido sritį. Paskui jie nukrito, M. D. bandė keltis ir tuo metu apsauginis papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų. Kaltinamasis užsidengė veidÄ ir nieko nematė. A. J. užgauliojo jį necenzÅ«riniais žodžiais, dėl to, emocijų paveiktas, M. D. pribėgo ir sudavė nukentėjusiajam dar vienÄ smÅ«gį. Kažkas bandė atitraukti juos ir konfliktas baigėsi. Iki nagrinėjamo įvykio pažinojo nukentėjusįjį, nes Å¡is buvo sakęs draugui, kad sumuÅ¡ L.

D., kadangi jis pradėjo draugauti su A. J. buvusia mergina. M. D. sudavė nukentėjusiajam daugiau kaip du smÅ«gius, tačiau nespardė kojomis. Konflikto metu lauke buvo nemažai žmonių – gal keturi ar penki žmonės. Nebuvo bendrų veiksmų su L. D. prieÅ¡ A. J.. Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ jis buvo blaivus, atvyko į klubÄ , su draugais nuėjo į rÅ«komÄ jį, kur pamatė buvusiÄ merginÄ A. G.. Jie persimetė keliais žodžiais, po to, apsaugos darbuotojas paprašė jo pasidėti striukę.

Grįžus į rÅ«komÄ jį, A. G. stovėjo su L. D.. A. J. nespėjus prieiti, jis buvo L. D. pastumtas į korpusÄ , o A. J. iÅ¡tiesė rankÄ prieÅ¡ jį, tuomet tarp jų atsistojo barmenas. Nukentėjusysis, norėdamas iÅ¡vengti konflikto, išėjo į laukÄ parÅ«kyti, stovėjo su M. J. ir kita drauge (kalbėjo ir rÅ«kė). Po minutės iÅ¡bėgo L. D. ir apsidairęs puolė smÅ«giais į veido sritį (matyt, kad kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs, vaizdo įraÅ¡e matytųsi, kaip jis sureaguoja į A.

J. replikÄ , nes iÅ¡ nukentėjusiojo pusės nebuvo pasakyta jokių žodžių). L. D. sudavė jam į veido sritį (į smakrÄ ). A. J. gindamasis ėjo jo link, taip pat tiesdamas rankas į jį, bandydamas suduoti (gal palietė kiek), tačiau gavo smÅ«gį iÅ¡ kairės kojos į kojÄ ir krito į duobę prie įėjimo į klubÄ , susižeidė nugarÄ (krito nugara ant laiptų). L. D. priėjo prie jo ir užgauliojo. Kai nukentėjusysis gavo smÅ«gį iÅ¡ kojos, M. J. stengėsi nustumti L.

D. nuo jo, o L. D. bandė atakuoti M. J.. A. J. atsistojo, tarp jo ir L. D. stovėjo M. J.. A. J. nenorėjo veltis į konfliktÄ , paskui iÅ¡bėgo M. D. ir puolė jį penkiais ar Å¡eÅ¡iais smÅ«giais į veido sritį. A. J. prarado nuovokÄ ir nukrito ant žemės atsitrenkęs į sienÄ . M. D. pradėjo spardyti jį nukritusį. Tada pribėgo L. D. ir nukentėjusysis sulaukė keturiolikos ar Å¡eÅ¡iolikos smÅ«gių. Abu kaltinamieji smÅ«giavo kojomis. Po įvykio pribėgo apsaugos darbuotojas ir iÅ¡skyrė juos.

A. J. stengėsi atsitraukti, tačiau M. D. puolė jį, tampė už rÅ«bų ir užgauliojo necenzÅ«riniais žodžiais. Iki įvykio asmeniÅ¡kai nepažinojo kaltinamųjų, bet jie buvo žinomi. Kai jis bandė taikytis su A. G., prašė L. D., kad neraÅ¡ytų jai. A. J. buvo praskelta lÅ«pa, nuskelti dantys, nosis sutinusi, po akimi mėlynės, galva buvo patinusi nuo sumuÅ¡imų. Jam krentant antrÄ kartÄ , buvo perrėžta nugara, turi randÄ po įvykio. Patyrė didelį nugaros skausmÄ , negalėjo atsisėsti pats, buvo nustatytas kryžkaulio Å¡eÅ¡to slankstelio lūžis.

Buvo ilgÄ laikÄ nedarbingas, patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus. Civilinį ieÅ¡kinį sudaro gydymo iÅ¡laidos ir apgadinti daiktai. Batai buvo beveik nauji, jis apsiaudavo juos tik retomis progomis, kai iÅ¡eidavo į miestÄ . Batai buvo sudraskyti, subraižyti, prarado estetinę iÅ¡vaizdÄ . Taip pat buvo suplėšyti apie pusę metų neÅ¡ioti džinsai, kurie buvo brangÅ«s (ant jų matyti kraujas). Jis neteko darbo užmokesčio, nes turėjo nedarbingumÄ . IÅ¡ „Sodros“ gavo iÅ¡mokÄ , praÅ¡oma suma yra skirtumas, kuris turėjo bÅ«ti, jei įprastai dirbtų.

Jam buvo sudarkyta iÅ¡vaizda, jis turėjo bÅ«ti namuose. Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir nukentėjusįjį – su A. J. buvo pora, o su L. D. porÄ kartų bendravo. Nagrinėjamo įvykio dienÄ su kolegomis buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Jame sutiko L. D., su kuriuo pasikalbėjo, klausėsi koncerto, tada nuėjo į rÅ«komÄ jÄ zonÄ , po to, pamatė, kad ateina A. J., su kuriuo buvo iÅ¡siskyrę. Nukentėjusysis priėjo prie jos, persimetė keletu žodžių ir nuėjo pasidėti striukės. A.

J. grįžo ir ji nespėjo sureaguoti, kaip įvyko susistumdymas (nukentėjusysis ir L. D. buvo arti vienas kito, palinkę, jų rankos iÅ¡tiestos ir A. J. atÅ¡oko atgal) kurio metu paÅ¡alinis asmuo (barmenas) iÅ¡skyrė nukentėjusįjį ir L. D.. Po to, ji nusprendė važiuoti namo. Apie A. J. nieko blogo negali pasakyti, niekada nejuto agresyvumo iÅ¡ jo pusės (nepavadintų jo konfliktiÅ¡ku asmeniu). Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta A. J.. Nagrinėjamo įvykio dienÄ jis susitarė su nukentėjusiuoju susitikti mieste.

Susitikę nusprendė užeiti į naktinį klubÄ . Viduje A. J. sutiko A. G., o liudytojas bendravo su draugu. Po tam tikro laiko nukentėjusysis paskambino jam ir pasakė ateiti į laukÄ . Lauke stovėjo jie, taip pat atėjo E. A., bendravo ir rÅ«kė. Staiga pasirodė vienas iÅ¡ kaltinamųjų ir be jokių žodžių smÅ«giavo A. J. į galvÄ . Po smÅ«gio nukentėjusysis sureagavo, atsisuko ir pradėjo ginti save, nes asmuo toliau norėjo jį muÅ¡ti. Liudytojas bandė skirti abu asmenis, atsistojo tarp jų dviejų, kai iÅ¡bėgo dar vienas asmuo, kuris pradėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį (spardyti ir daužyti).

M. J. norėjo patraukti tÄ asmenį, bet jis puolė liudytojÄ ir pradėjo grasinti. Vėliau pamatė, kad A. J. vaikÅ¡to kruvinas. Pamena, kad nukentėjusysis buvo nustumtas nuo laiptų, jį, nukritusį ant nugaros, spardė. A. J. atsikėlė, tada jį vėl pargriovė prie sienos, smÅ«giavo rankomis ir kojomis (smurtavo abu asmenys). Ä®vykio vietoje buvo daug asmenų. Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis bylai reikÅ¡mingu laiku dirbo apsauginiu naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“.

Yra matęs kaltinamuosius ir nukentėjusįjį – jie yra naktinio klubo klientai. Matė, kad kažkas iÅ¡bėgo į laukÄ ir susimušė, tačiau nepastebėjo, kas kaltas, nes nebuvo įdomu. Turėjo dujų. Jei vyksta muÅ¡tynės ir bando užpulti, galima panaudoti dujas savigynai. Nagrinėjamu atveju jis purÅ¡kė dujų, nes norėjo iÅ¡skirti asmenis (galimai išėjus iÅ¡ klubo, deÅ¡inėje pusėje vyko įvykis). Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra mačiusi tiek kaltinamuosius, tiek nukentėjusįjį (bendri pažįstami).

Nagrinėjamo įvykio metu iÅ¡ naktinio klubo išėjusi į laukÄ , ji sutiko A. J., pasisveikino. Å alia buvo A. J. draugas. Praėjus minutei, iÅ¡girdo žodžius „gaidy, kÄ tu?“ iÅ¡ A. J. pusės, ji apsisuko ir pamatė L. D. bei prasidėjo konfliktas (po pasakyto sakinio labai greitai prasidėjo muÅ¡imasis ir stumdymasis). Liudytoja iÅ¡sigando ir traukėsi į Å¡onÄ . IÅ¡ pradžių nuo L. D. gavo smÅ«gį A. J.. Ji taip pat matė M. D., bet nepastebėjo konkrečių veiksmų. Matė, kad A.

J. buvo nuvirtęs. Nežino konflikto pabaigos. Liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, nukentėjusįjį yra matęs. Nagrinėjamo įvykio dienÄ jie buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kur klausėsi koncerto. Vakaro metu įvyko incidentas. Jis, stovėdamas prie rÅ«komojo, pamatė sambrÅ«zdį tarp L. D. ir A. J., buvo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai. Nukentėjusysis pirmas pradėjo rėkti ant L. D., po to, A. J. sudavė smÅ«gį kaltinamajam į veidÄ (nežino, ar pataikė), tada juos iÅ¡skyrė, nes patalpoje buvo labai daug žmonių.

L. D. nusiėmė akinius po smÅ«gio. A. J. Å¡aukė L. D. iÅ¡eiti į laukÄ , sakė, kad „sulaužys“. Tuomet liudytojas nuėjo prie baro, kur stovėjo jo draugė ir M. D., pasakė, kad Å¡io broliui sudavė smÅ«gį. M. D. tiesiog nuėjo ir liudytojas daugiau nieko nematė. 2019 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos ir vietovės apžiÅ«ros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), Å¡alia naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, apžiÅ«ra (1 t., b. l. 17–25). 2019 m. lapkričio 28 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, pateiktų naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ administracijos dėl 2019 m. lapkričio 16 d.

įvykio, apžiūra (1 t., b. l. 26–30). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 4117/2019(01) nurodyta, kad:

1) A. J. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, krūtinėje, dešiniame petyje, dilbiuose, kairiame žaste, sėdmenyse, kairėje kojoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešinėje šlaunyje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimas dešinio žando gleivinėje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir išorinėse kulkšnyse, kliniškai nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais);

2) sužalojimai padaryti mažiausiai septyniolika trauminių poveikių;

3) sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019 m. lapkričio 16 d., neilgai trukus vienas po kito;

4) sužalojimai tie visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

5) sužalojimų vietose neužsifiksavo pėdsakų, pagal kuriuose galima bÅ«tų spręsti apie įrankio formÄ , dydį;

6) atsakyta šios išvados 5-me punte;

7) odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje, iÅ¡orinėse kulkÅ¡nyse, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje, kairėje Å¡launyje, galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių. Kiti sužalojimai nėra bÅ«dingi vienkartiniam griuvimui;

8) atsakyta šios išvados 3-me punkte;

9) įprastinėmis sÄ lygomis patiriant tokio pobÅ«džio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 54–55). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 4538/2019(01) nurodyta, kad:

1) A. J. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, krūtinėje, dešiniame petyje, dilbiuose, kairiame žaste, sėdmenyse, kairėje kojoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir išorinėse kulkšnyse, kliniškai nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Neurologo diagnozuotam kryžkaulio slankstelio lūžio patvirtinimui turimų duomenų nepakanka;

2) sužalojimai padaryti mažiausiai šešiolika trauminių poveikių;

3) sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019 m. lapkričio 16 d., neilgai trukus vienas po kito;

4) sužalojimai tie visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

5) sužalojimų vietose neužsifiksavo pėdsakų, pagal kuriuose galima bÅ«tų spręsti apie įrankio formÄ , dydį;

6) atsakyta šios išvados 5-me punte;

7) odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje, iÅ¡orinėse kulkÅ¡nyse, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje, kairėje Å¡launyje, galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių. Kiti sužalojimai nėra bÅ«dingi vienkartiniam griuvimui;

8) atsakyta šios išvados 3-me punkte (1 t., b. l. 56–58). Byloje buvo atlikta ekspertizė nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 15(63)/2021 (01) (toliau – ekspertizės aktas Nr. PEKG 15(63)/2021 (01)) konstatuota, kad:

1) A. J. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, krūtinės kairėje, dešiniame petyje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, sėdmenyse, kairėje šlaunyje ir blauzdoje; kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje ir viršutinės lūpos gleivinėje; nubrozdinimas dešinio žando gleivinėje; pirmųjų apatinių dantų emalės nuskilimas; odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir išorinėse kulkšnyse; stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžis;

2) išvardyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniolika trauminių poveikių;

3) A. J. nustatytas kryžkaulio S6 slankstelio skersinės krypties lūžis su neženkliu poslinkiu į priekį;

4) remiantis medicinos dokumentų ir bylos duomenimis bei peržiÅ«rėjus tyrimui pateiktÄ filmuotÄ medžiagÄ , labiausiai tikėtina, kad kryžkaulio S6 slankstelio lūžis buvo padarytas A. J. griÅ«nant nuo laiptų bei juosmens/sėdmens/dubens sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar pavirÅ¡ius. Å io griuvimo metu taip pat galėjo bÅ«ti padaryta poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais nugaros kairėje ir deÅ¡inėje Å¡launyje, poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairiajame žaste, abiejų sėdmenų srityje, odos nubrozdinimas kairėje alkÅ«nėje, nes visi iÅ¡vardyti sužalojimai lokalizuoti užpakaliniuose Å¡ių sričių pavirÅ¡iuose. Kiti sužalojimai padaryti smÅ«giniais kietų bukų, ribotÄ kontaktinį pavirÅ¡ių turinčių daiktų poveikių;

5) nustatytas stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžio sveikata sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgiau kaip 10 dienų. Visi kiti išvardyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 143–147). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BylÄ su kaltinamuoju aktu perdavus į teismÄ L. D. ir M. D. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį.

BylÄ nagrinėjant teisme ir gavus ekspertizės aktÄ Nr. PEKG 15(63)/2021 (01), nukentėjusysis pateikė praÅ¡ymÄ perkvalifikuoti L. D. ir M. D. veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnį (2 t., b. l. 160–161), o prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ perkvalifikuoti kaltinamųjų veiksmus pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2 t., b. l. 181–182). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų) nustatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020).

Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. J. be kitų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžis (dėl Å¡io lūžio nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui). TokiÄ aplinkybę įrodo objektyvus įrodymas – ekspertizės aktas Nr. PEKG 15(63)/2021 (01). Teismas nenustatė priežasčių abejoti Å¡io įrodymo objektyvumu. Pagal byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusiajam Å¡is ir kiti sužalojimai buvo padaryti bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje, t. y. 2019 m. lapkričio 16 d. apie 3 val. prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini).

Teigti, kad A. J. sužalojimai atsirado kitu laiku, nėra pagrindo. Vertinant, ar L. D. ir M. D. veiksmuose yra BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, yra svarbu nustatyti visÄ nagrinėjamo įvykio eigÄ nuo pradžių. Pirmiausia, svarbios aplinkybės, vykusios naktinio klubo viduje tarp L. D. ir A. J.. L. D. bylÄ nagrinėjant teisme teigė, kad jis iki nagrinėjamo įvykio bendravo su A. J. buvusia mergina A. G.. Tiek L. D., tiek A. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jie iki nagrinėjamo įvykio bent minimaliai žinojo vienas apie kitÄ (pavyzdžiui, pasak, A.

J., jis prašė L. D. nerašyti A. G.. L. D. taip pat patvirtino, kad jis yra sulaukęs tiesiogiai ir per draugus (galimai ir grasinančių) žinučių dėl nebendravimo su minėta mergina). Taigi negalima daryti išvados, kad iki nagrinėjamo įvykio L. D. ir A. J. buvo visiškai atsitiktiniai asmenys. Priešingai, nėra abejonių, kad nukentėjusysis nepageidavo, jog kaltinamasis bendrautų su A. G.. L. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad klube po pokalbio su A. J. A. G. priėjo prie kaltinamojo, ji buvo sudirgusi ir sutrikusi bei pasakė, kad viskas blogai baigsis.

Jiems bestovint, Å¡iurkščiai prie A. G. priėjo A. J., o L. D. užkiÅ¡o rankÄ , kad nukentėjusysis atsitrauktų. Tuo metu A. J. pakėlė rankÄ Ä¯ viršų agresyviai nusiteikęs. Kai nukentėjusysis padarė šį veiksmÄ , L. D. sulaukė smÅ«gio į veidÄ (A. J. mosikavo rankomis, o L. D. bandė jį sulaikyti). Nukentėjusysis sakė, kad L. D. blogai baigsis, kai dar susitiks. Liudytojas E. L. bylÄ nagrinėjant teisme iÅ¡ esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir L. D., t. y. kad liudytojas, stovėdamas klube prie rÅ«komojo, pamatė sambrÅ«zdį tarp L.

D. ir A. J., buvo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai. Nukentėjusysis pirmas pradėjo rėkti ant L. D., po to, A. J. sudavė smÅ«gį kaltinamajam į veidÄ (nežino, ar pataikė), tada juos iÅ¡skyrė. L. D. nusiėmė akinius po smÅ«gio. A. J. Å¡aukė L. D. iÅ¡eiti į laukÄ , sakė, kad „sulaužys“. Tiek L. D., tiek liudytojas E. L. nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 100–102, 123–125). Nukentėjusysis A. J. bylÄ nagrinėjant teisme teigė, kad, jam bÅ«nant klube, A.

G. stovėjo su L. D.. A. J. nespėjus prieiti, jis buvo L. D. pastumtas į korpusÄ , o A. J. iÅ¡tiesė rankÄ prieÅ¡ jį, tuomet tarp jų atsistojo barmenas. Nukentėjusysis, norėdamas iÅ¡vengti konflikto, išėjo į laukÄ parÅ«kyti, stovėjo su M. J. ir kita drauge (kalbėjo ir rÅ«kė). A. J. davė panaÅ¡ius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 82–83, 85). Å iame kontekste svarbus objektyvus įrodymas – byloje esantis vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „XVR_ch3_main_20191116025200_20191116025400“ (1 t., b. l. 170), kuriame užfiksuota aptariamo įvykio eiga.

Vaizdo įraÅ¡o 0.49 min užfiksuota, kad greičiu žingsniu eina link A. G. ir Å¡alia stovinčio L. D. A. J.; nukentėjusysis nukreipęs dėmesį į merginÄ , o 0.58 min tarp nukentėjusiojo ir Å¡io kaltinamojo prasideda konfliktas, jie mosikuoja rankomis, apsistumdo. Svarbi aplinkybė, kad tame pačiame vaizdo įraÅ¡e A. J. atlieka akivaizdžius veiksmus – su delnu ne vienÄ kartÄ bando kontaktuoti L. D., tuo metu buvusiam su akiniais, į veidÄ (pirmÄ kartÄ nukentėjusiojo delnas buvo itin arti kaltinamojo veido).

Po to, jie buvo atskirti kito asmens. Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigė nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu, jis taip pat atliko aktyvius veiksmus prieÅ¡ L. D. ir nebuvo pasyvus stebėtojas. Teigti, kad A. J. norėjo iÅ¡vengti konflikto su kaltinamuoju, nėra pagrindo. Todėl pripažintina, kad dar iki bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su fizinio smurto naudojimu, tarp A. J. ir L. D. buvo susiklostę konfliktiniai santykiai. Analizuojant nagrinėjamo įvykio eigÄ lauke prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, taip pat svarbus kitas objektyvus įrodymas – byloje esantis vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „XVR_ch9_main_20191116030000_20191116031000“ (1 t., b. l. 170).

IÅ¡ Å¡io vaizdo įraÅ¡o matyti, kad Å¡alia įėjimo stovi A. J., kuris galėjo matyti, kas įeina ir iÅ¡eina į klubÄ , bei liudytojai E. A. (ji stovėjo prieÅ¡ais nukentėjusįjį) ir M. J. (stovėjo Å¡onu į A. J.). Vaizdo įraÅ¡o 0.14 min užfiksuota, kad iÅ¡ klubo į laukÄ iÅ¡eina L. D.. 0.17–0.22 min. A. J. žvilgsnis nukreiptas bÅ«tent į L. D. pusę, o minėti liudytojai bendravo tarpusavyje. L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis, lauke ieÅ¡kodamas A. G., iÅ¡girdo replikÄ .

Dėl sugadinto vakaro, pataikyto smÅ«gio, pasakytos replikos jam kilo agresija. Kaltinamasis davė tokius pačius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 123–125). Teismas pažymi, kad tai, jog A. J. pasakė replikÄ , patvirtino teisme apklausta liudytoja E. A. (ji iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡girdo žodžius „gaidy, kÄ tu?“). Pasak liudytojos, bÅ«tent po A. J. iÅ¡sakytos replikos itin greitai prasidėjo konfliktas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti liudytojos E. A. parodymais.

A. J. teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių minėta liudytoja bÅ«tų suinteresuota meluoti. Nukentėjusiojo iÅ¡sakytas teiginys, kad E. A. yra palanki kaltinamiesiems, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, tai, kad A. J. galėjo pasakyti įžeidžiančiÄ replikÄ L. D., netiesiogiai patvirtina ir tai, jog prieÅ¡ tai tarp Å¡ių asmenų neseniai įvyko konfliktas klubo viduje. Nors liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis negirdėjo, jog A.

J. kÄ nors sakytų kitam asmeniui, tačiau teismas pastebi, kad Å¡is liudytojas galėjo tiesiog negirdėti arba neprisiminti to, juolab M. J. bylÄ nagrinėjant teisme negalėjo prisiminti visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, taip pat tam tikrais atvejais davė nenuoseklius parodymus. Todėl pripažintina, kad byloje įrodyta, jog A. J. pasakė L. D. įžeidžiančiÄ replikÄ , taigi pats nukentėjusysis prisidėjo prie tolesnio konflikto skatinimo, nes akivaizdu, kad minėtos frazės pasakymas asmeniui, su kuriuo anksčiau buvo konfliktas, gali lemti atitinkamÄ jo reakcijÄ , taip pat ir fizinio smurto panaudojimÄ .

Konstatuotina ir tai, kad prieÅ¡ pat prasidedant susirėmimui tarp L. D. ir A. J., vėlgi tarp Å¡ių asmenų buvo konfliktiniai santykiai. Byloje taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad lauke prie klubo pirmas puolė L. D. ir jis ketino suduoti A. J. (vaizdo įraÅ¡o 0.24–0.25 min). Įžeidžiančios replikos iÅ¡girdimas nepateisina fizinio smurto panaudojimo ir negali lemti baudžiamosios atsakomybės Å¡alinimo. Nors vaizdo įraÅ¡e (0.25–0.26 min) tiksliai negalima pamatyti, ar L. D. bandymas smÅ«giuoti pasiekė tikslÄ (to kategoriÅ¡kai negalima konstatuoti ir analizuojant kaltinamojo pateiktÄ vaizdo įraÅ¡o iÅ¡artinimÄ ), tačiau nėra abejonių, kad Å¡iuo atveju kaltinamasis turėjo tikslÄ panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ A.

J. ir sužaloti jį. Po to, įvykio eiga buvo tokia – nukentėjusysis puolė L. D., t. y. ir pats A. J. buvo aktyvus konflikto dalyvis, jis norėjo sužaloti kaltinamÄ jį (vaizdo įraÅ¡o 0.27–0.28 min). Taigi prasidėjo abipusės muÅ¡tynės. Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtÄ naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, iÅ¡skyrus atvejį, kai viena iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita puola toliau (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).

Todėl nei A. J. puolamųjų veiksmų, nei tolimesnių L. D. veiksmų negalima vertinti kaip gynybos. Kitas svarbus momentas, kai nukentėjusysis puolė L. D., o Å¡is pakėlė kairę kojÄ ir spyrė A. J. į apatinę deÅ¡inės pusės kÅ«no pusę, taip pat kaire ranka smÅ«giavo nukentėjusiajam į veidÄ (nukentėjusysis atitinkamai bandė suduoti smÅ«gį L. D. į veidÄ ). Akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo galimybę apskritai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau jis sÄ moningai ėmėsi fizinio pobÅ«džio veiksmų darymo.

Be to, L. D. galėjo bandyti iÅ¡vengti smÅ«gių, pavyzdžiui, nespirti nukentėjusiajam į apatinę deÅ¡inės pusės kÅ«no dalį, ginti savo galvÄ rankomis ir pan., tačiau kaip minėta, jis buvo aktyvus muÅ¡tynių dalyvis. Teismas taip pat nepritaria versijai, kad A. J. pats neiÅ¡laikė pusiausvyros ir krito. Analizuojant vaizdo įraÅ¡Ä , nėra abejonių, kad L. D. anksčiau aptartais veiksmais prisidėjo prie to, kad nukentėjusysis kristų ant laiptų. Å iuo atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios A.

J. nukrito ant laiptų, buvo tai, kad jis puldamas užkliuvo už kaltinamojo bato (užmynė ant jo), kas neva lėmė jo nukritimÄ . Pastebėtina, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog nukentėjusysis pusiausvyrÄ prarado iÅ¡kart po to, kai L. D. spyrė kaire koja ir sudavė smÅ«gį A. J. (vaizdo įraÅ¡o 0.27–0.28 min). Taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo nukritimo buvo tiesioginis ryÅ¡ys. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad po to, nukentėjusysis nugara nukrito ant klubo įėjimo laiptų.

Ekspertizės akte Nr. PEKG 15(63)/2021 (01) nurodyta, kad, remiantis medicinos dokumentų ir bylos duomenimis bei peržiÅ«rėjus tyrimui pateiktÄ filmuotÄ medžiagÄ , labiausiai tikėtina, kad kryžkaulio S6 slankstelio lūžis buvo padarytas A. J. griÅ«nant nuo laiptų bei juosmens/sėdmens/dubens sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar pavirÅ¡ius (ekspertizės iÅ¡vadų 7 punktas). BÅ«tina įvertinti ir tolimesnius L. D. veiksmus, kai nukentėjusysis nukrito ant laiptų. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad kaltinamasis staigiai puolė prie A.

J., jis kaire ranka griebė nukentėjusiajam už veido, o deÅ¡ine atliko smÅ«giavimo veiksmÄ ir, tik sustabdytas liudytojo M. J., jis nebenaudojo fizinio smurto (vaizdo įraÅ¡o 0.29–0.32). Tai kategoriÅ¡kai paneigia L. D. parodymus, kad po A. J. nugriuvimo kaltinamasis tik pribėgęs pasakė nukentėjusiajam stotis. Be to, nugriuvus A. J., L. D. galėjo nieko nebedaryti, tačiau jis elgėsi prieÅ¡ingai – puolė nukentėjusįjį. Iki Å¡iol nagrinėjamo įvykio vietoje nebuvo kito kaltinamojo M.

D.. Jis vaizdo įraÅ¡e pasirodo 0.43 min, kai nei L. D., nei A. J. nebesimušė, jie buvo iÅ¡skirti kitų asmenų, o muÅ¡tynėse dalyvavę asmenys reiÅ¡kė savo nepasitenkinimus. M. D. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad, jam bÅ«nant klube, jo draugas E. L. pasakė, kad sumušė M. D. brolį. M. D. pradėjo ieÅ¡koti klube to asmens, lipdamas laiptais matė, kaip du vaikinai puola brolį ir užgaulioja jį, nors per stiklÄ nesimatė kaip, bet A. J. buvo užsimojęs ranka ir siekė trenkti L.

D.. Taip pat antras vaikinas buvo pribėgęs, bet kÄ darė, negali pasakyti. Esant tokiai situacijai M. D. išėjo iÅ¡ klubo ir, siekdamas apginti brolį, sudavė smÅ«gį A. J. į veido sritį. Kita vertus, kaip minėta, pagal anksčiau aptartas aplinkybes nenustatyta, kad L. D. puolė dar vienas asmuo, o ne tik A. J.. PrieÅ¡ingai, liudytojas M. J. siekė atitraukti L. D. nuo nukritusio nukentėjusiojo, kad kaltinamasis nebesmurtautų. Be to, M. D. teigė, kad jis matė per durų stiklÄ , kaip jo brolis buvo užpultas.

Kita vertus, byloje taip pat neabejotinai nustatyta, kad, nukritus A. J. ant laiptų, jį puolė ir pats L. D.. Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad M. D., matydamas, jog jo brolį neva puola du asmenys, nematė aplinkybės, kad jo brolis taip pat puolė nukritusį nukentėjusįjį. Todėl laikytina, kad M. D. siekia sumažinti savo kaltės laipsnį už padarytus veiksmus. ReikÅ¡minga ir tai, kad, išėjus Å¡iam kaltinamajam į laukÄ , jokie smurtiniai veiksmai nebebuvo atliekami. Taigi kaltinamasis neturėjo jokios priežasties ginti savo brolį L.

D.. Å iuo atveju nėra abejonių, kad M. D. pradėjo naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. J. tiesiog iÅ¡ kerÅ¡to, nes sužinojo iÅ¡ savo draugo, kad jo brolis buvo sumuÅ¡tas. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad M. D., išėjęs į laukÄ , iÅ¡ karto tikslingai ir itin energingai puolė A. J. (0.44–0.46 min.). Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis krito ant nugaros (vaizdo įraÅ¡o 0.46–0.47 min). Nors visas kritimas nebepatenka į kameros fiksavimo laukÄ , tačiau teismas, įvertinęs A.

J. kÅ«no pozicijÄ (pusiausvyros neiÅ¡laikymÄ , mosavimÄ rankomis), nėra abejonių, kad nukentėjusysis krito nugara. Todėl teismas netiki, kad nukentėjusysis buvo tik suklupęs. Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad, A. J. krentant, M. D. buvo Å¡iek tiek atsitraukęs. Todėl nukentėjusysis negalėjo kartu su M. D. nukristi. PrieÅ¡ingai, pagal vaizdo įraÅ¡Ä , Å¡is kaltinamasis arÅ¡iai puolė prie nukritusio A. J., taip pat toliau ketino suduoti smÅ«gius nukentėjusiajam (vaizdo įraÅ¡o 0.46–0.47 min).

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiojo parodymus, taip pat nėra abejonių, kad M. D. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukritusį A. J.. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis vėl pasirodęs vaizdo įraÅ¡e yra susikruvinęs (1.01 min). Nors nukentėjusysis nebeatliko jokių veiksmų prieÅ¡ kurį nors iÅ¡ kaltinamųjų, tačiau M. D. toliau puolė jį (vaizdo įraÅ¡o 1.08–1.23, sudavė smÅ«gį vaizdo įraÅ¡o 1.13 min.). Per visÄ laikÄ , kai M. D. naudojo ar ketino panaudoti fizinį smurtÄ , nenustatyta, kad L.

D. atliktų aktyvius veiksmus, kuriais bandytų akivaizdžiai sustabdyti savo brolį. Kaltinamųjų ir jų gynėjo pateiktas kitoks vaizdo įraÅ¡o vertinimas savaime nelaikytinas kaip pagrindas kitaip nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi įvertinus visas aplinkybes, nėra abejonių, kad fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. J. panaudojo tiek L. D., tiek M. D.. PrieÅ¡ingai, nei teigė gynyba baigiamojoje kalboje, Å¡iuo atveju kaltinamieji veikė bendrai. Pažymėtina, kad veikiant bendrai (bendrininkaujant) nėra bÅ«tina nustatyti, jog asmenys visuomet bÅ«tų iÅ¡ anksto susitarę dėl bendrų nusikalstamų veiksmų darymo.

Bendrų nusikalstamų veiksmų darymas galimas ir spontaniÅ¡kai, prisidedant konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmas fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. J. naudojo L. D.. Dėl anksčiau aptartų priežasčių teismas atmeta M. D. versijÄ , kad jis nematė, jog jo brolis puolė gulintį nukentėjusįjį. Taigi M. D., puldamas A. J., savo veiksmais parodė, kad jis pritarė L. D. veiksmams. Kita vertus, ir pats L. D., matydamas agresyvius ir intensyvius savo brolio veiksmus, iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo jiems (iÅ¡ esmės nestabdė savo brolio), taip parodydamas, kad jis sutinka, jog fizinio smurto naudojimas bÅ«tų tęsiamas prieÅ¡ A.

J.. Taigi pripažintina, kad abu kaltinamieji veikė bendrai smurtaudami prieÅ¡ nukentėjusįjį. Tokios iÅ¡vados nepaneigia tai, kad buvo tam tikras laiko tarpas tarp abiejų kaltinamųjų fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ A. J., nes Å¡is laiko tarpas nebuvo didelis ir esminis, kuris sudarytų pagrindÄ pripažinti, kad kaltinamieji veikė prieÅ¡ nukentėjusįjį visiÅ¡kai atskirai. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant nugaros du kartus – kiekvienÄ kartÄ atskirai nuo kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų veiksmų.

Kita vertus, teismas pripažino, kad L. D. ir M. D. veikė bendrai. Kaip minėta, ekspertizės akte Nr. PEKG 15(63)/2021 (01) nurodyta, kad, remiantis medicinos dokumentų ir bylos duomenimis bei peržiÅ«rėjus tyrimui pateiktÄ filmuotÄ medžiagÄ , labiausiai tikėtina, kad kryžkaulio S6 slankstelio lūžis buvo padarytas A. J. griÅ«nant nuo laiptų bei juosmens/sėdmens/dubens sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar pavirÅ¡ius (ekspertizės iÅ¡vadų 7 punktas). Kita vertus, dėl M. D. panaudoto fizinio smurto intensyvumo, suduotų smÅ«gių skaičiaus ir stiprumo nukentėjusysis taip pat buvo nukritęs ant nugaros.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju atsižvelgiant į abiejų kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto pobÅ«dį, intensyvumÄ , anksčiau aptartas įvykio aplinkybes, nėra svarbu nuo kurio iÅ¡ kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo nukentėjusiajam padarytas kryžkaulio S6 slankstelio lūžis, nes abu kaltinamieji atliko pavojingus veiksmus, dėl kurių nukentėjusysis krito ant nugaros. Å iuo atveju L. D. ir M. D. prisidėjo prie A. J. padarytų sužalojimų (tarp jų padarytų veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių sužalojimų, taip pat ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys), todėl jie atsako bendrai už nukentėjusiajam padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ .

Byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad M. D. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. J. kojomis, todėl Å¡i aplinkybė Å¡alinama iÅ¡ kaltinimo. L. D. ir M. D. panaudoto fizinio smurto pobÅ«dis, intensyvumas, A. J. patirtų sužalojimų skaičius, lokalizacija ir kitos aptartos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamieji veikė tyčia. Abiem kaltinamiesiems prokurorė ir nukentėjusysis praÅ¡ymuose pakeisti kaltinimÄ praÅ¡o inkriminuoti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojantį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas.

Teismas pažymi, kad Å¡iuose proceso dokumentuose inkriminuojant kaltinamiesiems BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , atskirai nėra apraÅ¡ytas chuliganiÅ¡kų paskatų turinys, o tiesiog Å¡ios paskatos siejamos su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymių iÅ¡dėstymu. Teismas, spręsdamas, ar L. D. ir M. D. veiksmuose buvo chuliganiÅ¡kos paskatos nesunkiai sutrikdžius A. J. sveikatÄ , atkreipia dėmesį į Å¡ias aplinkybes. Pirma, negalima daryti iÅ¡vados, kad iki nagrinėjamo įvykio L. D. ir A.

J. buvo visiÅ¡kai atsitiktiniai asmenys. PrieÅ¡ingai, nėra abejonių, kad nukentėjusysis nepageidavo, jog kaltinamasis bendrautų su A. G.. Viso konflikto užuomazga buvo Å¡i mergina. Antra, dar iki bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su fizinio smurto naudojimu, tarp A. J. ir L. D. buvo susiklostę konfliktiniai santykiai klubo viduje, juolab nukentėjusysis buvo aktyvus konflikto dalyvis. Trečia, byloje įrodyta, kad A. J., bÅ«damas lauke, pasakė L. D. įžeidžiančiÄ replikÄ , taigi pats nukentėjusysis prisidėjo prie tolesnio konflikto skatinimo, nes akivaizdu, kad minėtos frazės pasakymas asmeniui, su kuriuo anksčiau buvo konfliktas, gali lemti atitinkamÄ jo reakcijÄ , taip pat ir fizinio smurto panaudojimÄ , kuris ir greitai prasidėjo.

Konstatuotina ir tai, kad prieÅ¡ pat prasidedant susirėmimui tarp L. D. ir A. J., vėlgi tarp Å¡ių asmenų buvo konfliktiniai santykiai. Ketvirta, Å¡iuo atveju nėra abejonių, kad M. D. pradėjo naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. J. tiesiog iÅ¡ kerÅ¡to, nes sužinojo iÅ¡ savo draugo, kad jo brolis klube buvo sumuÅ¡tas. Kaip minėta, iÅ¡ tikrųjų nukentėjusysis intensyviai konfliktavo klube su L. D.. Teismui nekyla abejonių, kad fizinio smurto naudojimas aiÅ¡kinantis santykius negali bÅ«ti laikomas civilizuotu elgesiu.

Kita vertus, vien fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį dėl asmeninių konfliktinių priežasčių vieÅ¡oje vietoje savaime negali bÅ«ti siejamas su chuliganiÅ¡komis paskatomis. Nagrinėjamu atveju įvertinus A. J. ir L. D. santykius prieÅ¡ fizinio smurto naudojimÄ , paties nukentėjusiojo aktyvius veiksmus prieÅ¡ L. D., kaltinamųjų tarpusavio ryÅ¡ius (broliai), nėra abejonių, kad tiek L. D. ir M. D. galėjo supykti dėl A. J. elgesio ir atitinkamai reaguoti. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes Å¡itie padariniai yra BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, o jų atsiradimas nėra pakankamas konstatuojant chuliganiÅ¡kas paskatas.

PrieÅ¡ingu atveju kiekvienas fizinio smurto panaudojimas vieÅ¡oje vietoje, kai sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, galėtų bÅ«ti savaime vertinama chuliganiÅ¡komis paskatomis, net ir fizinį smurtÄ naudojant dėl asmeninių priežasčių. Tai, teismo vertinimu, bÅ«tų pernelyg platus nusikalstamos veikos vertinimas. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas neturi teisinio pagrindo kvalifikuoti L. D. ir M. D. veiksmų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes byloje nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti chuliganiÅ¡kų paskatų padarant A.

J. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tai nepažeidžia kaltinamųjų teisės į gynybÄ . Pagal bylos aplinkybes kaltinamieji panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. J. vieÅ¡oje vietoje – Å¡alia naktinio klubo, prie kurio buvo naktinio klubo lankytojų. Tai, kad L. D. ir M. D. buvo nepatenkinti dėl A. J. elgesio, savaime nepatvirtina, kad jie turėjo teisę (priežastį) panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. J.. Kaltinamieji galėjo tiesiog nereaguoti į nukentėjusįjį ir jo padarytus veiksmus, tačiau to nedarė.

Kaltinamieji, vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų akivaizdoje naudodami fizinį smurtÄ , elgėsi įžūliai (kita vertus, tas įžūlumas nepasiekia chuliganiÅ¡kų paskatų lygio). Å iuo atveju nėra abejonių, kad dėl L. D. ir M. D. veiksmų buvo sutrikdyta įprasta naktinio klubo veikla (naktinio klubo apsauginis A. M. buvo priverstas panaudoti aÅ¡arines dujas, kad konflikto dalyviai bÅ«tų nuraminti), tarp klubo lankytojų kilo sumaiÅ¡tis. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad paÅ¡aliniai asmenys bandė atitraukti kaltinamuosius nuo jų veiksmų darymo.

Liudytoja E. A. teigė, kad ji dėl prasidėjusio konflikto iÅ¡sigando ir traukėsi į Å¡onÄ . Taigi nėra abejonių, kad dėl kaltinamųjų veiksmų tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus patyrė paÅ¡aliniai asmenys. Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. D. ir M. D. nusikalstama veika vieÅ¡oje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamųjų padarytų veiksmų pobÅ«dis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jie padarė nusikalstamÄ veikÄ tyčia.

Todėl jų nusikalstama veika kvalifikuojama ir pagal BK 284 straipsnį. Taigi byloje įrodyta, kad L. D. ir M. D. 2019 m. lapkričio 16 d. apie 3 val. vieÅ¡oje vietoje, prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai įžūliu elgesiu veikdami bendrai įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, L. D. rankomis ir koja, o M. D. rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius A. J. į įvairias kÅ«no vietas, taip padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, krÅ«tinės kairėje, deÅ¡iniame petyje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, sėdmenyse, kairėje Å¡launyje ir blauzdoje; kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje ir virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje; nubrozdinimÄ deÅ¡inio žando gleivinėje; pirmųjų apatinių dantų emalės nuskilimÄ ; odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, deÅ¡inėje Å¡launyje; odos nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje ir iÅ¡orinėse kulkÅ¡nyse; stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžį, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sutrikdė A.

J. sveikatÄ . L. D. ir M. D. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje. IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas L. D. ir M. D. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jų baigtumÄ , kaltininkų kaltės formÄ â€“ kaltinamieji padarė po vienÄ tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai ir vieÅ¡ajai tvarkai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji, darydami nusikalstamas veikas, veikė kaip vykdytojai. Å iuo atveju įvertintinas A.

J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pobūdis, byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Teismas negali pripažinti, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tiek L. D., tiek M. D. pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų iš dalies, jie neprisipažino dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. J., taip pat kad veikė bendrai žalodami nukentėjusįjį, o tai yra vienos iš esminių aplinkybių. L. D. atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-207-1073/2018 ir kt.). Kaip minėta, pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. J. klube atliko akivaizdžius veiksmus – su delnu ne vienÄ kartÄ bandė kontaktuoti L. D. į veidÄ (pirmÄ kartÄ nukentėjusiojo delnas buvo itin arti kaltinamojo veido).

Po to, jie buvo atskirti kito asmens. Byloje įrodyta, kad A. J., bÅ«damas lauke, pasakė L. D. įžeidžiančiÄ replikÄ , taigi pats nukentėjusysis prisidėjo prie tolesnio konflikto skatinimo, nes akivaizdu, kad minėtos frazės pasakymas asmeniui, su kuriuo anksčiau buvo konfliktas, gali lemti atitinkamÄ jo reakcijÄ , taip pat ir fizinio smurto panaudojimÄ , kuris ir greitai prasidėjo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių A. J. lauke turėjo įžeidžiamai kibti prie L.

D.. Tai supykdė L. D. ir paskatino nusikalsti – panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. J.. Taigi pripažintina, kad nukentėjusysis provokuojančiai elgėsi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui prieÅ¡ jį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas nenustato tokios M. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Å is kaltinamasis iÅ¡ tiesų pradėjo naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. J. iÅ¡ kerÅ¡to, nes sužinojo iÅ¡ savo draugo, kad jo brolis klube buvo sumuÅ¡tas. Kita vertus, pats M.

D. pats nestebėjo situacijos tarp jo brolio ir A. J. klube; nenustatyta, kad L. D. patyrė realius sužalojimus dėl nukentėjusiojo veiksmų klube. M. D. pradėjo naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį po tam tikro laiko nuo informacijos apie savo brolį sužinojimo. Vien tokios informacijos sužinojimo, nesant pakankamai kitų duomenų, patvirtinančių, kad M. D. žinojo apie kitokį A. J. elgesį, kuris galėtų skatinti nusikalsti, Å¡iuo atveju nepakanka pripažinti, kad jam nusikalsti įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Taigi M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. L. D. ir M. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. L. D. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 105–106), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 107–108), dirba, teigiamai charakterizuojamas. Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ . M. D. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 128–129), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 130–131), dirba, teigiamai charakterizuojamas.

Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ . Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, paskyrus L. D. ir M. D. laisvės apribojimo bausmes:

1) L. D. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (už BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymÄ ) ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymÄ ) (BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų);

2) M. D. 1 metų laisvės apribojimo bausmę (už BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymÄ ) ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymÄ ) (BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir L. D. paskirti subendrintÄ bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir draudimu:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

2) įpareigoti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistÄ turtinę žalÄ (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir M. D. paskirti subendrintÄ bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

2) įpareigoti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistÄ turtinę žalÄ (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)). BylÄ nagrinėjant teisme buvo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas atleisti L. D. ir M. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant galimo laiduotojo G. D. atsakomybėn. BK 40 straipsnis reglamentuoja atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kad bÅ«tų galima pritaikyti šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ , bÅ«tina nustatyti visas BK 40 straipsnio 2 dalies sÄ lygas.

Kaip minėta, L. D. ir M. D. nepripažino visiÅ¡kai kaltės padarę A. J. nustatyto sužalojimo mastÄ , jie taip pat iÅ¡ dalies bandė sumažinti savo kaltės laipsnį, sumenkinti savo padarytų veiksmų pobÅ«dį. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lyga. Vien dėl Å¡ios priežasties nėra teisinės galimybės spręsti klausimÄ dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuo laidavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliau nepasisako Å¡iuo klausimu, taip pat dėl galimo laiduotojo tinkamumo.

V. Civiliniai ieÅ¡kiniai Nukentėjusysis A. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2806,18 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 25–30). A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo praskelta lÅ«pa, nuskelti dantys, nosis sutinusi, po akimi mėlynės, galva buvo patinusi nuo sumuÅ¡imų. Jam krentant antrÄ kartÄ , buvo perrėžta nugara, turi randÄ po įvykio. Patyrė didelį nugaros skausmÄ , negalėjo atsisėsti pats, buvo nustatytas kryžkaulio Å¡eÅ¡to slankstelio lūžis.

Buvo ilgÄ laikÄ nedarbingas, patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus. Civilinį ieÅ¡kinį sudaro gydymo iÅ¡laidos ir apgadinti daiktai. Batai buvo beveik nauji, jis apsiaudavo juos tik retomis progomis, kai iÅ¡eidavo į miestÄ . Batai buvo sudraskyti, subraižyti, prarado estetinę iÅ¡vaizdÄ . Taip pat buvo suplėšyti apie pusę metų neÅ¡ioti džinsai, kurie buvo brangÅ«s (ant jų matyti kraujas). Jis neteko darbo užmokesčio, nes turėjo nedarbingumÄ . IÅ¡ „Sodros“ gavo iÅ¡mokÄ , praÅ¡oma suma yra skirtumas, kuris turėjo bÅ«ti, jei įprastai dirbtų.

Jam buvo sudarkyta iÅ¡vaizda, jis turėjo bÅ«ti namuose. Civilinė ieÅ¡kovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 84,07 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl A. J. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo ir praÅ¡ymÄ dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68–69). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Nukentėjusysis A. J. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jam padarytÄ turtinę žalÄ sudaro 1) iÅ¡laidos, susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grÄ Å¾inimu;

2) kompensavimas už sugadintÄ turtÄ ;

3) netektas darbo užmokestis. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Taigi turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato kÄ kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Tai reiÅ¡kia, kad, be kita ko, vadovaujantis Å¡ia nuostata mažinant priteistinos žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti konstatuotas priežastinis ryÅ¡ys tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

A. J. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grÄ Å¾inimu, yra iÅ¡ viso 580,59 Eur. Jos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais dokumentais (2 t., b. l. 36–43). Nukentėjusysis praÅ¡o kompensuoti už apgadintus drabužius – kelnes ir batus, iÅ¡ viso 498 Eur (daiktų apgadinimai ir jų kainos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais dokumentais) (2 t., b. l. 45–48). Byloje nustatyta, kad dėl L. D. ir M. D. veiksmų A. J. buvo sužalotas, jam, be kita ko, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl to nukentėjusysis buvo priverstas gydytis, jis pirko vaistus. Todėl nėra abejonių, kad medicinos paslaugų suteikimas A. J. ir vaistų pirkimas buvo tiesiogiai susiję su kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymu. Todėl pripažintina, kad A. J. patyrė iÅ¡ viso 580,59 Eur iÅ¡laidų, susijusių su gydymu. Ä®vertinus visas aplinkybes, nėra abejonių, kad konflikto metu galėjo nukentėti ir nukentėjusiojo batai bei kelnės. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad jie gali bÅ«ti avimi, tačiau prarado savo iÅ¡vaizdÄ , praÅ¡oma atlyginti pusę jų įsigijimo vertės (248 Eur).

Tokia suma negalėtų bÅ«ti vertinama kaip per didelė. Pasak A. J., jo kelnių „Hugo Boss“ vertė buvo 250 Eur. Kita vertus, nukentėjusysis nepateikė tokių kelnių įsigijimo čekio. Be to, pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis apie pusę metų neÅ¡iojo Å¡itas kelnes, t. y. pakankamai nemaÅ¾Ä laikÄ . Todėl akivaizdu, kad A. J. kelnės nagrinėjamo įvykio metu nebuvo naujos, todėl negali kainuoti 250 Eur. Gynyba pateikė interneto parduotuvės tinklapio kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad džinsai (kelnės) „Hugo Boss“ kainuoja 119,95 Eur.

Teismo vertinimu, tai savaime neleidžia teigti, kad A. J. tokios firmos kelnės kainavo bÅ«tent 119,95 Eur, juolab interneto parduotuvės paprastai rengia akcijas ir įvairÅ«s drabužiai gali bÅ«ti parduodami pigiau. Taigi A. J. kelnės galėtų bÅ«ti vertinamos nagrinėjamo įvykio dienÄ 150 Eur, tai atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus. A. J. sieja jam turtinės žalos padarymÄ ir su darbo užmokesčio praradimu. Tai, kad negautos pajamos yra laikomos turtine žala ir priteisiamos, pripažįstama ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019).

Byloje nustatyta, kad A. J. buvo laikinai nedarbingas nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. sausio 14 d. (2 t., b. l. 49). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktÄ pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis 2019 m. birželio–spalio mėnesiais buvo 927,18 Eur (2 t., b. l. 52). A. J. teigia, kad jis iÅ¡ viso neteko 1727,59 Eur atlyginimo. Nukentėjusysis teigė, kad iÅ¡ „Sodros“ gavo iÅ¡mokÄ , praÅ¡oma suma yra skirtumas, kuris turėjo bÅ«ti, jei įprastai dirbtų.

Taigi A. J. turtinė žala sudaro iÅ¡ viso 2706,18 Eur (580,59 Eur + 248 Eur + 150 Eur + 1727,59 Eur). Teismas taip pat pažymi, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir nukentėjusiojo elgesį nagrinėjamo įvykio metu. Kaip minėta, byloje įrodyta, kad A. J., bÅ«damas lauke, pasakė L. D. įžeidžiančiÄ replikÄ , taigi pats nukentėjusysis prisidėjo prie tolesnio konflikto skatinimo, nes akivaizdu, kad minėtos frazės pasakymas asmeniui, su kuriuo anksčiau buvo konfliktas, gali lemti atitinkamÄ jo reakcijÄ , taip pat ir fizinio smurto panaudojimÄ , kuris ir greitai prasidėjo.

Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių A. J. lauke turėjo įžeidžiamai kibti prie L. D.. Tai supykdė L. D. ir paskatino nusikalsti – panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. J.. Pats nukentėjusysis buvo aktyvus konflikto dalyvis muÅ¡tynėse su L. D., t. y. jis puolė kaltinamÄ jį bandydamas jam suduoti (anksčiau aptartais įrodymais paneigta nukentėjusiojo versija, kad jis gynėsi). Taigi nėra abejonių, kad prie visos konfliktinės situacijos, kuri vėliau lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ prieÅ¡ jį, prisidėjo ir pats nukentėjusysis.

Tai vertintina A. J. dideliu neatsargumu, o tai iÅ¡ dalies lėmė ir nukentėjusiojo vėlesnės turtinės žalos atsiradimÄ . Todėl, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, A. J. iÅ¡ L. D. ir M. D. priteistina turtinė žala mažintina 30 procentų (811,85 Eur) ir laikytina, kad sudaro 1894,33 Eur (2706,18 Eur–811,85 Eur). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas pažymi, kad iÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. D. ir M. D. tyčine nusikalstama veika nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamieji savo veiksmais A. J. padarė skirtingus sužalojimus, taip pat ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžį.

Teismas nekyla abejonių, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ nuo kaltinamųjų veiksmų, o po Å¡io įvykio – tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Kaip minėta, A. J. po patirtų sužalojimų nemažai laiko buvo nedarbingas, gydėsi. Kita vertus, teismas nenustatė, kad A. J. jaučia itin sunkias ar iÅ¡skirtinio pobÅ«džio neigiamas pasekmes, dėl kurių jo gyvenimas bÅ«tų gerokai apsunkintas. Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje teigia, kad jis, grįžęs į darbo vietÄ po nagrinėjamo įvykio, negali pilnavertiÅ¡kai atlikti savo pareigų ir rÅ«pintis įmonės veikla, tačiau negauta duomenų, kad A.

J. sumažino darbo valandas, keitė darbovietę ar pan; jis vartojo raminamuosius ar kitus psichinę bÅ«senÄ gerinančius vaistus; nukentėjusysis lankėsi pas psichologÄ . Akivaizdu, kad kiekviena nusikalstama veika prieÅ¡ asmenį sukelia jam neigiamas emocijas, tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų apie prastÄ nukentėjusiojo emocinę bÅ«senÄ iki Å¡iol. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ir Å¡iuo metu jam yra sumažėjusios bendravimo galimybės. Dar vienas argumentas, susijęs su praÅ¡omos neturtinės žalos priteisimu, yra tas, kad po užpuolimo nukentėjusiajam nugaroje liko randas, kuris darbo kÅ«nÄ , todėl jis iÅ¡gyvena ir jaučia didelį diskomfortÄ , praranda pasitikėjimÄ savimi rodytis vieÅ¡ose vietose.

Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam randas atsirado ne visÄ laikÄ matomoje kÅ«no vietoje (pavyzdžiui, veide), o nugaroje, kuri paprastai yra dengiama drabužiais. Akivaizdu, kad dėl aprangos, rando kÅ«no vietos apribojama galimybė kitiems asmenims pamatyti nukentėjusiojo randÄ . A. J. teigia, kad jis nebegali užsiimti fizine veikla (nepateikta įrodymų, kad nukentėjusysis visiÅ¡kai negalėtų užsiimti bet kokiu sportu), jis negali vieÅ¡ose maudymosi vietose ar pirtyse laisvai nusirengti dėl aplinkinių reakcijos į jo kÅ«nÄ (objektyviai nenustatyta, kad nukentėjusysis ant kÅ«no turi tokio dydžio randÄ , dėl kurio reaguotų aplinkiniai asmenys, juolab žmonėms paprastai per gyvenimÄ ant kÅ«no dėl įvairių įvykio atsiranda randai).

Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-105-222/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-574/2020).

Teismas taip pat vertina ir anksčiau aptartÄ A. J. didelį neatsargumÄ nagrinėjamo įvykio metu, o tai iÅ¡ dalies lėmė ir nukentėjusiojo vėlesnės neturtinės žalos atsiradimÄ . Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartÄ teismų praktikÄ , A. J. didelį neatsargumÄ , taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡ L. D. ir M. D. 20 000 Eur neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl gerokai mažintinas.

A. J. iÅ¡ kaltinamųjų priteistina 1500 Eur neturtinės žalos dydis. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog A. J. dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bÅ«tų pagrindas priteisti praÅ¡omÄ 20 000 Eur neturtinę žalÄ . Byloje taip pat pareikÅ¡tas civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 84,07 Eur iÅ¡laidų priteisimo už A.

J. gydymÄ , taip pat 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68–69). BylÄ nagrinėjant teisme, buvo pateiktas banko Swedbank AB banko kapedimo kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad L. D. 2020 m. rugpjūčio 18 d. pervedė į civilinės ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ 84,07 Eur (2 t., b. l. 118), todėl bylos procesas dėl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. VI. Kiti klausimai Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡ais, taip pat A.

J. ambulatorinės kortelės kopijÄ . BylÄ nagrinėjant teisme, pateiktas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ L. D. ir M. D. A. J. naudai 3500 Eur atstovavimo iÅ¡laidas (2 t., b. l. 54–57). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktikÄ , teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Tokios taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad bÅ«tų tinkamai ginamos jo teisės. Teismas įvertina tai, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo tik bylÄ nagrinėjant teisme (vyko Å¡eÅ¡i teisiamieji posėdžiai), byla nėra didelės apimties (trys tomai, du kaltinamieji, dvi nusikalstamos veikos dėl to paties įvykio).

A. J. atstovas buvo gana aktyvus bylÄ nagrinėjant teisme – rengė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ (kita vertus, civilinis ieÅ¡kinys tik iÅ¡ dalies pagrįstas), aktyviai dalyvavo apklausiant proceso dalyvius, liudytojus ir kt. asmenis. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, mažina priteistinų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti ir priteisia iÅ¡ L. D. ir M. D. nukentėjusiajam 2000 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Byloje kaltinamiesiems kardomosios priemonės netaikytos, jie nebuvo laikinai sulaikyti, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

2) įpareigoti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistÄ turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)). L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

2) įpareigoti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistÄ turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir L. D. paskirti subendrintÄ bausmę – 10 mėnesių (deÅ¡imties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

2) įpareigoti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistÄ turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)). Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

2) įpareigoti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistÄ turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)). M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

2) įpareigoti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistÄ turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir L. D. paskirti subendrintÄ bausmę – 1 metų (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

2) įpareigoti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistÄ turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)). Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: iÅ¡ L. D. ir M. D. solidariai priteisti nukentėjusiajam A. J. 1894,33 Eur (tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus ir trisdeÅ¡imt tris euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur (tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

KitÄ nukentėjusiojo A. J. civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Bylos dalį dėl civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. IÅ¡ L. D. ir M. D. solidariai priteisti nukentėjusiajam 2000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡ais, taip pat A. J. ambulatorinės kortelės kopijÄ . Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Darius Lukaitis