Legislator Case Law & Legislation
ed7336ed-3a5c-4c30-bdd2-aa631690959e AI generated

Court dismisses appeal upholding combined sentence and suspended execution for minor intentional crimes.

Case Number ed7336ed-3a5c-4c30-bdd2-aa631690959e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the defendant's appeal against a first-instance judgment convicting him of minor intentional crimes and imposing a combined prison sentence. The defendant argued for leniency, but the court found the conviction and sentencing proportions correct under the Criminal Code. Consequently, the court upheld the original verdict, confirming the suspension of sentence execution and the imposition of probationary duties.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 63 straipsnio 1, 3 dalys; Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnio 1 dalis. Teismas gali atidėti bausmės vykdymą, jei nusikaltimas yra nesunkus ir teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus atlikimo.

Keywords

AI generated
combined punishment suspended sentence minor intentional crime probationary duties proportionality principle criminal appeal Criminal Code

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 63 straipsnio 1, 3 dalys
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnio 7 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 68 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso kodeksas 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-988/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56308-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui, nuteistojo D.

G. gynėjui advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 7 (septynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, vadovaujantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277 įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. ir galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė D. G. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas D. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. lapkričio 26., 01 val. 55 min., iki 2018 m. lapkričio 26 d., 11 val. 32 min, t. y. viena para.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams paskiriant D. G. šias pareigas:

1) pradėti dirbti arba tęsti darbÄ ;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) neišeiti iš namų nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Paskirta D. G. BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir 2 (dvejiems) metams nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos uždrausta jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. Iš D. G. nuspręsta išieškoti valstybės naudai automobilio „Mercedes Benz S500“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Mautoras“, vertės dalį, tai yra 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. G. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis 2018 m. rugsėjo 13 d., 02 val. 18 min., prie vieÅ¡bučio „P.“, esančiame (duomenys neskelbtini), įėjimo į vieÅ¡bučio vidinį kiemÄ brome, kilus žodiniam konfliktui dėl to, kad V. T. nenorėjo su juo likti vieÅ¡butyje, jis po to, kai nukentėjusioji kairės rankos delnu palietė pastarojo veido deÅ¡inį skruostÄ lyg suduodama, ir besitęsiančio žodinio konflikto vienÄ kartÄ dėl kaltinamojo pasakytų žodžių Å¡iam nestipriai sudavė vienÄ kartÄ per deÅ¡inį skruostÄ , jis sugriebdamas V.

T. abiem rankomis už gerklės Å¡iÄ stÅ«mė iki bromo sienos, jÄ parklupdė ant kelio, o, pakėlęs, sudavė du stiprius smÅ«gius deÅ¡inės rankos kumščiu ir vienÄ stiprų smÅ«gį deÅ¡inės rankos delnu į galvos sritį, dėl ko V. T. galva atsitrenkė į bromo sienÄ . Taip muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo V. T. padarydamas kairiojo žando minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ su kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje. Å iais veiksmais D. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, D. G. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o bÅ«tent: jis 2018 m. lapkričio 26 d., apie 01 val. 24 min., Vilniuje, Didžioji g., ties pastatu Nr. 19, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz S500“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje buvo rasta 2,20 promilių etilo alkoholio).

Å iais veiksmais D. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. D. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio pagrindu, taip pat jį iÅ¡teisinti nepadarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo, o nusprendus, kad jis yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, už jo padarytas veikas jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. 3.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas nuosprendį netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė bausmės skyrimo taisykles ir skyrė per griežtÄ bausmę. 3.2. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, apeliantas paminėjo, kad jis pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, su nukentėjusiÄ ja susitaikė ir atlygino jai jos patirtÄ Å¾alÄ . Apylinkės teismas vertindamas, ar yra pagrindo manyti, jog D.

G. nedarys naujų nusikalstamų veikų, netinkamai įvertino jo asmenybę bei bylos aplinkybes. Nors praeityje D. G. yra suklydęs, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ir ateityje nesilaikys įstatymų reikalavimų. Be to, mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pačios nukentėjusiosios elgesio. 3.3. D. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad jo poelgis buvo iÅ¡provokuotas pačios nukentėjusiosios elgesio, kadangi nukentėjusioji bandė pasiÅ¡alinti su jo daiktais (kuprine), o sulaikyta sukėlė konfliktÄ ir pirma jam sudavė į veidÄ .

Tokiu bÅ«du pati nukentėjusioji savo veiksmais sukėlė situacijÄ (tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ video įraÅ¡o), kurioje nukentėjo, ji pati Å¡ių faktų neneigė, todėl buvo pagrindai taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. 3.4. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvuoja, kodėl nesivadovauja Teismo medicinos konsultacine specialisto iÅ¡vada Nr. 0388/19. Teismas nuosprendyje apsiribojo keliais sakiniais apie tai, kad laiko nepatikimais liudytojo J.

D. parodymus teisme, o ekspertų duomenys yra tik tikėtini. Liudytojo J. D. parodymai visiškai sutapo su D. G. parodymais ir juos patvirtino teisme peržiūrėtas video įrašas, iš kurio matyti, kad faktinės aplinkybės buvo kitokios nei teismas nurodė nuosprendžio 31.1 papunktyje. Iš šio įrašo akivaizdžiai matyti, kad D. G. pirmasis nuėjo į automobilį, buvo jame, o J. D. atėjo ir įsėdo vėliau, dar iki atvažiuojant policijos pareigūnams. Video įrašas yra objektyvus įrodymas, kuris visiškai patvirtina tiek D.

G., tiek liudytojo J. D. nurodytas aplinkybes, tačiau apylinkės teismas jo nevertino. Šioje byloje yra tik abejonės dėl D. G. kaltės, kadangi teismas byloje vadovavosi prielaidomis, kurios nėra patvirtintos leistinais įrodymais. 3.5. Dėl paskirtos bausmės apeliantas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai neatitinka visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Be to, apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos skiriant bausmės dydį tokios kategorijos bylose. 3.6.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog BK 140 ir 281 straipsniuose numatytos kelios bausmių rūšys, tame tarpe ir bauda, todėl teismui skiriant bausmę pagal Å¡iuos straipsnius suteikiama plati diskrecija jÄ individualizuoti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog vis dėlto D. G. yra kaltas, D. G. mano, kad bausmės tikslai atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis gali bÅ«ti pasiekti paskiriant Å¡velnesnę bausmės rūšį ir tai neprieÅ¡tarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas 3. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuojama, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadarė, tinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles, nuteistojo D.

G. veikos kvalifikuotos tinkamai ir už jas paskirtos bausmės yra proporcingos ir teisingos, subendrintos tinkamai. Dėl įrodymų vertinimo D. G. pripažįstant kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 4. BK 281 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

5. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde ginčija apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , laikydamas, kad Å¡is teismas netinkamai įvertino konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ bei liudytojo J. D. parodymus.

6. Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

7. Pagrindinis nuteistojo skundo argumentas yra susijęs su dar ikiteisminio tyrimo metu pateikta jo versija, kad iki automobilio vairavimo jis nevartojo tiek alkoholio, jog jau kiltų baudžiamoji atsakomybė, o policijos pareigÅ«nų nustatytÄ neblaivumÄ lėmė po vairavimo automobilyje iÅ¡gertas alkoholis.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, plačiai ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs tiek nuteistÄ jį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį ir baudžiamojo proceso įstatymus, todėl 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas neÅ¡aliÅ¡kai ir tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

9. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad praneÅ¡imas apie neblaivaus asmens galimÄ transporto priemonės vairavimÄ , buvo gautas 2018 m. lapkričio 26 d. 01:26 val., kai privatus asmuo nurodytÄ dienÄ paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ (toliau – BPC) ir pranešė, kad į automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdo neblaivus vyras, ruoÅ¡iasi važiuoti. Ä® šį praneÅ¡imÄ 01:26:47 val. buvo iÅ¡siųstos pajėgos (V1733), kurios atvyko 01:27:00 (t. 2, b. l. 4) 10.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. S. („E.“ apsaugos darbuotojas), parodė, kad darbo metu gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ „A.“ barÄ . Atvažiavęs pirmas į iÅ¡kvietimÄ paprašė asmenų pasiÅ¡alinti iÅ¡ baro. Jie dviese iÅ¡eidinėjo iÅ¡ baro, o jis ėjo iÅ¡ paskos. Vyko konfliktas, abu asmenys buvo girti, sklido alkoholio kvapas. Vienas iÅ¡ jų nuėjo link maÅ¡inos. Skambino į policijÄ , o ji kaip tik važiavo. Nuėjo kaltinamasis į automobilį, baltas Mercedes, atsisėdo, užvedė, privažiavo prie pat baro pėsčiųjų perėjos, kvietė draugÄ , kad „važiuojame iÅ¡ čia“, bet policija pro Å¡alį važiavo.

Antras asmuo nespėjo iki maÅ¡inos nueiti, nes policija prisistatė. Nematė, kad jis bÅ«tų įlipęs į maÅ¡inÄ . Policija prisiparkavo prie Mercedes.

11. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. K. („E.“ apsaugos darbuotojas) parodė, kad darbo metu gavo pavojaus signalÄ per radijo ryšį vykti į „A.“, (duomenys neskelbtini). Atvykus pamatė, kai kolega iÅ¡ ekskomisarų biuro tarpduryje bendrauja su dviem vaikinais. Akivaizdžiai buvo neblaivÅ«s. Buvo neblaivÅ«s, nes stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Atsisėdo į automobilį, šūkavo dar kažkÄ , kvietėsi draugÄ , kad „važiuojame“, užsivedė, pavažiavo 20 m ir sustojo ant pėsčiųjų perėjos prieÅ¡ais „A.“. Kaltinamasis sustojo ant perėjos, neiÅ¡jungė variklio, reguliavo „magÄ â€œ, garsiai muzika grojo. Kaip tik tuo metu ir pravažiavo patrulis, kurį susistabdė ir paaiÅ¡kino situacijÄ . Atsisėdo važiuoti jis vienas, paskui gal draugas atsisėdo pas jį, tiksliai neatsimena. Vaizdo medžiagoje puikiai matosi kaip atsisėdo, ėjo.

12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų E. S. ir V. K. parodymais, nes jie yra nuoseklÅ«s, apie įvykio aplinkybes iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai nurodė apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu bei raÅ¡ydami tarnybinius praneÅ¡imus. Jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nuteistojo nepažįsta, todėl pagrindo jį apkalbėti neturi. Be to, jų parodymus patvirtina ir objektyvÅ«s įrodymai – vaizdo įraÅ¡as, pateiktas V. K..

13. PeržiÅ«rėjus liudytojo V. K. pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä (iÅ¡ neÅ¡iojamos vaizdo kameros), nustatyta, kad D. G., eidamas nuo restorano „A.“ link gatvės kviečia su juo buvusius du asmenis važiuoti kartu. D. G. judesiai nekoordinuoti, eidamas neženkliai svyruoja, staiga keičia krypti ir perėjęs Stiklių gatvę, įsėda į baltos spalvos automobilį „Mercedes Benz“ markės, vairuotojo pusę, automobilį užveda ir pavažiuoja į priekį, kol sustoja ant pėsčiųjų perėjos, esančios prieÅ¡ais restoranÄ â€žA.“.

Važiuoja nuo 01:23:53 val. iki 01:24:03 val. Girdima, kaip 01:24:22 apsaugos darbuotojas praneÅ¡a apie neblaivų vairuotojÄ . Tuo metu matyti, kaip prie aptariamo automobilio, 01:24:24 val. yra tik priėjęs kitas asmuo, kuris įsėda į automobilio priekinę keleivio vietÄ , kažkÄ pasakęs, iÅ¡lipa ir link automobilio eina moteris, kuriÄ pasitinka minėtas keleivis paėjęs kelis žingsnius link moters nuo automobilio, ir prieÅ¡ pradedant padėti pastarajai įsėsti į automobilį, apsaugos darbuotojas, tęsdamas pokalbį su budėtoju informuoja, kad mato policijos patrulį.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad prieÅ¡ingoje Rotušės aikÅ¡tės pusėje, nuo Rotušės, važiuoja policijos automobilis. Vaizdo įraÅ¡o 01:24:45 val. matyti, kaip mergina įsėdo į automobilio galinę sėdynę, o kitas asmuo sėda į automobilio priekinę keleivio vietÄ . Apsaugos darbuotojas eina pasitikti policijos automobilio, kuris 01:24:55 val. važiuoja pro fontanÄ link restorano „A.“ ir Stiklių g. Durys automobilio uždarytos. Policijos automobilis privažiuoja iÅ¡ vairuotojo pusės prie pat automobilio 01:25:11 val., o 01:25:28 val. iÅ¡lipęs iÅ¡ tarnybinio automobilio, policijos patrulis pradeda bendrauti su automobilio vairuotoju pro praviras vairuotojo dureles.

Vairuotojas dar automobilyje. 01:25:55 atsidaro keleivio durelės. 01:26:01 automobilio vairuotojas sunkiai išlipa iš automobilio vairuotojo vietos, po to, išlipa moteris. Girdima, kaip su vairuotoju kalba policijos pareigūnai. Nuteistasis klausia, kodėl negalima sėdėti automobilyje.

14. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms, kad nuo to laiko, kai D. G., vairuodamas automobilį, sustojo, iki to laiko, kol prie jo automobilio privažiavo policijos pareigÅ«nai, praėjo vos 1 min. 8 s.: automobilis važiavo nuo 01:23:53 val. iki 01:24:03 val., o policijos pareigÅ«nų automobilis privažiavo prie D. G. automobilio 01:25:11 val. Per šį laiko į automobilį du kartus buvo įlipęs vyras (kuris po pirmo įlipimo iÅ¡lipo) ir vienÄ kartÄ moteris. Å ie keleiviai iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo tik po to, kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, su Å¡iais keleiviais (ar vienu iÅ¡ jų) D. G. galimai kalbėjo.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal liudytojų E. S. ir V. K. paaiÅ¡kinimus, D. G. prieÅ¡ įsėsdamas į automobilį buvo pakankamai neblaivus ir nekoordinuotas, laikotarpis, trunkantis kiek daugiau nei minutę, yra per trumpas suspėti paimti alkoholio butelį, jį atidaryti ir visÄ ar dalį jo iÅ¡gerti, tuo pačiu metu bendraujant su įlipančiais kitais asmenimis. Apygardos teismas tokius nuteistojo skundo argumentus vertina kaip jo gynybinę versijÄ , kuri yra nepagrįsta ir neįtikinama, todėl atmetama. Kartu sutinkama su apylinkės teismo atliktu kritiÅ¡ku liudytojo J. D. parodymų vertinimu, nes Å¡is liudytojas yra nuteistojo pažįstamas, be to, jis yra ir bendrovės, kuriai priklauso nuteistojo vairuotas automobilis, vadovas (t. 2, b. l. 25, 26-27), todėl turi suinteresuotumÄ byloje, dėl ko gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas.

16. Pažymima ir tai, kad tokia nuteistojo D. G. versija atsirado tik ikiteisminio eigoje, o apie neva gertÄ alkoholį po vairavimo jis nepasakojo pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiems pareigÅ«nams, dėl ko pareigÅ«nams nebuvo pagrindo apžiÅ«rėti automobilį ir taip patikrinti Å¡iÄ versijÄ . Be to, D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme skyrėsi dėl iÅ¡gerto alkoholio rūšies bei laiko, per kurį jis tÄ alkoholį gėrė. Å ios aplinkybės tik dar labiau sustiprina abejones dėl D. G. versijos nepatikimumo ir sudaro pagrindÄ jÄ atmesti.

17. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad tiek iÅ¡ 15 punkte apraÅ¡yto vaizdo įraÅ¡o, tiek iÅ¡ liudytojo K. B. parodymų matyti, jog nuteistasis D. G. į klausimÄ dėl automobilio vairavimo atsakė, kad automobilio nevairavo, o tik stovėjo ir klausėsi muzikos. Labai tikėtina, kad jeigu D. G. bÅ«tų tuo metu gėręs alkoholį, rankoje bÅ«tų laikęs butelį, o Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tų pastebėję prie pat jo automobilio privažiavę policijos pareigÅ«nai, ko pasekoje alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo procedÅ«ra bÅ«tų buvusi kiek kitokia (palaukiant nustatytÄ laikotarpį po alkoholio vartojimo).

Tačiau liudytojais apklausti pareigÅ«nai apie Å¡iÄ aplinkybę nieko nepaminėjo, o pats D. G. įvykio vietoje pareigÅ«nams teigė, kad klausydamas muzikos ir po vairavimo vartojo alkoholį. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. E. parodė, kad D. G. neneigė tos dienos vakare gėręs alkoholį (o ne Å¡iuo momentu automobilyje), tačiau neigė automobilį vairavęs (t. 2, b. l. 12, 117-118). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog D. G. apie neva po vairavimo gertÄ alkoholį sugalvojo tik vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, kaip savo gynybinę versijÄ .

18. Nuteistasis skunde teigia, kad nepagrįstai apylinkės teismas nevertino 2019 m. lapkričio 28 d. teismo medicinos konsultacinės specialisto iÅ¡vados Nr. 0388/19, dėl tikėtinos alkoholio koncentracijos kraujyje (AKK), iÅ¡gėrus alaus bokalÄ (19 val.), kuri bÅ«tų 0,275 ‰, ir tikėtinos alkoholio koncentracijos kraujyje (AKK) iÅ¡gėrus 2 Cuba libre (1 val. nakties), kuri bÅ«tų 0,376‰ (t. 2, b. l. 178-181), taip pat specialistais apklaustų ekspertų J. M. P. ir P. P. paaiÅ¡kinimų dėl alkoholio koncentracijos kraujyje, jo pasiÅ¡alinimo laiko, galimybių ir pan.

19. Apygardos teismas Å¡iuo skundo argumentus atmeta, nes minėta specialisto iÅ¡vada ir ekspertų paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės buvo paremti nuteistojo parodymais apie iÅ¡gertÄ alkoholio kiekį, taip pat ir jo versija apie tai, kad alkoholį jis gėrė ir po automobilio vairavimo. Jau minėta, kad tokia nuteistojo versija apylinkės teismo pagrįstai buvo atmesta, todėl netenka reikÅ¡mės nustatinėti tikėtinÄ alkoholio koncentracijÄ kraujyje pagal nuteistojo parodymais nustatytÄ iÅ¡gertÄ alkoholio kiekį.

20. Pažymima, kad alkoholio koncentracija D. G. kraujyje buvo nustatyta naudojant tinkamas priemones ir nustatymo metodus du kartus – pirmÄ kartÄ alkotesterio pagalba 2018 m. lapkričio 26 d., 02:03 val. D. G. buvo nustatytas 1,98 promilės neblaivumas (t. 2, b. l. 32, 33); antrÄ kartÄ â€“ specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. G. kraujyje, paimtame 2018 m. lapkričio 26 d., 02:23 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio (t. 2, b. l. 34-35).

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bÅ«tent Å¡ie įrodymai yra patikimi, todėl jais vadovaudamasis apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad D. G. vairavo automobilį esant bÅ«tent tokiai alkoholio koncentracijai kraujyje. Nesant abejonių dėl to, kad D. G. alkoholį vartojo tik iki vairuojant automobilį, konstatuojama, kad jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Dėl D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį 22. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra galimas tik tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , be to, nėra jo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių.

Šioje byloje apeliaciniu skundu neginčijamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ar D. G. kaltė, byloje ginčo dėl to nėra, o keliamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija šioje nuosprendžio dalyje pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

23. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

24. Apylinkės teismas nustatė BK 38 straipsnio 1–3 dalyje numatytas sÄ lygas, tačiau, įvertinęs D. G. teistumus bei nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, nuteistojo elgesį nusikaltimo metu, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BÅ«tent dėl Å¡ių motyvų pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra BK 38 straipsnio 4 dalyje numatytos bÅ«tinos sÄ lygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos charakteristikÄ , sprendžia, kad apylinkės teismas turėjo diskrecijos teisę dėl BK 38 straipsnio taikymo (t. y. net ir nustačius visas įstatymines sÄ lygas, galėjo jo netaikyti), tačiau Å¡iuo atveju nuspręsdamas jo netaikyti tinkamai aiÅ¡kino ir vertino byloje esančius duomenis, ko pasekoje priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį.

26. AtleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis ir laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido nuteistajam, taip pat, kad buvo nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sÄ lygos, nereiÅ¡kia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimÄ padariusį asmenį. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo iÅ¡vada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte (yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų) nustatytos sÄ lygos buvimo yra visų reikÅ¡mingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas.

Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ar prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, atlygino padarytÄ Å¾alÄ ) ir pan.

27. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas manyti, jog D. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nustatyta, kad D. G. padarė nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, smurtavo artimoje aplinkoje. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nusikaltimas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo padarytas panaudojant pakankamai intensyvų fizinį smurtÄ , buvo suduoti trys gana stiprÅ«s smÅ«giai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no dalį – galvos sritį, prieÅ¡ tai jis nukentėjusiÄ jÄ buvo sugriebęs už gerklės ir praklupdęs ant kelių.

28. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad D. G. iki Å¡io nusikaltimo padarymo buvo tris kartus teistas, be kita ko, ir už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , atlikęs realiÄ laisvės atėmimo bausmę, teistumas nebuvo iÅ¡nykęs. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, jog paskirtos bausmės nuteistajam poveikio nepadarė, o jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.

29. Kartu pažymima, jog skundžiamu nuosprendžiu D. G. buvo pagrįstai (Å¡ios aplinkybės jau vertintos aukščiau) už kitÄ nesunkiÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ jis padarė praėjus vos pustrečio mėnesio po smurtinio nusikaltimo padarymo. Taigi D. G. elgesys, darant nusikalstamas veikas, vertinamas kaip sistemingas ir keliantis grėsmę ne tik artimajai aplinkai, bet ir visai visuomenei.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų registro 2018 m. lapkričio 26 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka D. G. baustas aÅ¡tuonis kartus, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su pakankamai Å¡iurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 2, b. l. 43-45). Aplinkybės, jog D. G. Lietuvoje buvo baustas administracine tvarka, ypač už Å¡iurkščius pažeidimus, taip pat gali bÅ«ti laikomos reikÅ¡mingomis sprendžiant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sÄ lygos buvimo. Didesnio pavojingumo pažeidimų padarymas gali lemti iÅ¡vadÄ , kad D. G. gali daryti naujus – žymiai pavojingesnius teisės pažeidimus – nusikalstamas veikas.

31. Ä®vertinus nuteistÄ jį D. G. bei jo padarytus nusikaltimus charakterizuojančių duomenų visumÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad D. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiÄ ja. Dėl D. G. paskirtų bausmių 32. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

Pirmosios instancijos teismas, pakankamai detaliai ir iÅ¡samiai nuosprendyje aptarė bei parinkdamas bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam D. G. paskyrė teisingas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintÄ bausmę.

33. D. G. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie atitinka tokių nusikalstamų veikų rūšinį pavojingumÄ ir, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, yra pavojingi, nes pirmu atveju, buvo pavartotas gan intensyvus ir stiprus smurtas ženkliai silpnesnio asmens atžvilgiu, o antru – nuteistasis buvo sustabdytas nuo ketinimo tęsti neblaiviam vairuoti labai galingÄ automobilį, taip keliant realiÄ grėsmę kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.

34. D. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai buvo nustatyta tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors D. G. pripažino padaręs smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Å¡i aplinkybė pagrįstai nebuvo pripažinta lengvinančia, nes nuteistasis savo kaltę pripažino tik po to, kai pirmosios instancijos teismas antrÄ kartÄ nukentėjusiÄ jÄ kvietė į teisiamÄ jį posėdį, kad ji patikslintų savo parodymus. Toks prisipažinimas pagal formuojamÄ teismų praktikÄ nėra savanoriÅ¡kas ir neatitinka įstatyme įtvirtintos Å¡ios lengvinančios aplinkybės sÄ vokos.

35. Taip pat pagrįstai nebuvo pripažinta D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nukentėjusiosios V. T. neva provokuojantis elgesys, nes, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, D. G. veiksmai prieÅ¡ V. T. buvo agresyvÅ«s, nevienkartiniai ir smurtiniai, o tuo metu V. T. sudavė jam per veidÄ tik gindamasi nuo aktyvaus nuteistojo puolimo ir jau nuteistajam atlikus neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu (traukiant už rankos, stumiant už kaklo ir pan.). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad visÄ konfliktÄ iniciavo ir pradėjo bÅ«tent nuteistasis, o V. T. elgesys D. G. padarytam nusikaltimui neturėjo esminės įtakos.

36. D. G. Lietuvos Respublikoje buvo teistas tris kartus, tarp jų ir už kvalifikuotas turto prievartavimÄ (t. 2, b. l. 46-48). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jam buvo skirtos įvairių rūšių bausmės – tiek laisvės apribojimas, tiek laisvės atėmimas. Vis dėlto, D. G. pastarÄ jį kartÄ atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau nei Å¡i bausmės rūšis, nei Å¡velnesnės bausmės rūšies poveikio D. G. elgesiui nepadarė, nes jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.

37. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2018 m. lapkričio 26 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka jis baustas aÅ¡tuonis kartus, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su pakankamai Å¡iurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidimais: 2018 m. rugpjūčio 23 d. virÅ¡ijo greitį 33 km/val. (ANK 416 straipsnio 4 dalis); 2018 m. balandžio 17 d. virÅ¡ijo leistinÄ greitį 31 km/val. (ANK 416 straipsnio 4 dalis); 2017 m. liepos 12 d. pravažiavo sankryÅ¾Ä , degant draudžiamas Å¡viesoforo signalui (ANK 417 straipsnio 4 dalis); 2017 m. sausio 12 d. virÅ¡ijo leistinÄ greitį 53 km/val. greičiu (ANK 416 straipsnio 6 dalis) (t. 2, b. l. 43-45).

Å ios aplinkybės rodo, kad apeliantas linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių, nuolat ir sistemingai daro įvairaus pavojingumo laipsnio teisės pažeidimus. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta D. G. paskyrus tik griežčiausios rūšies bausmes – laisvės atėmimÄ . Pažymima, kad skirti ne laisvės atėmimo bausmę Å¡iuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmÄ kartÄ už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ (BK 55 straipsnis), o Å¡iuo atveju D.

G. teisiamas jau ketvirtÄ kartÄ .

38. Apylinkės teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. G. nedirba ir niekada nėra dirbęs (Sodros duomenimis, t. 2, b. l. 49). Be to, nors D. G. ir teigiamai charakterizuotas Pilnų namų bendruomenės (t. 2, b. l. 123), visgi pirmosios instancijos teismo posėdyje nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kÄ konkrečiai jis daro Å¡iai bendruomenei be jo minėto praÅ¡ymo draugų perduoti bendruomenei nereikalingus daiktus ar drabužius. Todėl tokia charakteristika nevertinama kaip D. G. teigiamai charakterizuojanti.

39. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.

40. Pažymima, jog visų D. G. paskirtų bausmių dydis buvo parinktas proporcingas ir teisingas, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, iÅ¡ kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju už Å¡io nusikaltimo padarymÄ apylinkės teismas D. G. paskyrė septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra mažesnę, nei vidurkis, nes buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis atlyginio nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , o pastaroji nuo civilinio ieÅ¡kinio atsisakė ir su kaltinamuoju susitaikė.

Tuo tarpu už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas taip pat numato alternatyvias bausmes, iÅ¡ kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Å iuo atveju D. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. kiek didesnė už vidurkį. Tačiau pažymima, kad D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skiriant didesnę nei vidurkis bausmę, buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistÄ jį, tiek jo padarytÄ veikÄ (Å¡ios aplinkybės aptartos 35-40 punktuose).

Subendrinus šias bausmes, prie griežtesnės devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėtas minimali – trijų mėnesių kitos laisvės atėmimo bausmės dalis, todėl laikoma, kad bendrinant bausmes buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (pridėti dar mažesnės bausmės dalies neleidžia galiojantis BK ir formuojama teismų praktika). Apibendrindamas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšis ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog D.

G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei nustatyti jų dydžiai yra proporcingi ir jokiu būdu nėra per griežti.

41. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste.

42. D. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, todėl, jam atitinkant formalius BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, buvo pagrįstai nuspręsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi ankstesnį D. G. elgesį, jam paskirtas bausmes ir jų poveikį, taip pat ir Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų kiekį, pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kitas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ių aplinkybių kontekste nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jÄ atidedant dviem metams, kartu nuteistajam paskiriant pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones, yra tinkamai individualizuota ir motyvuotai parinkta, jos keisti ar mažinti nėra teisinio pagrindo.

44. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – D. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta, o jam paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas nėra per griežtos, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Audrius Cininas Darius Pranka