Court dismisses appeal upholding combined sentence and suspended execution for minor intentional crimes.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the defendant's appeal against a first-instance judgment convicting him of minor intentional crimes and imposing a combined prison sentence. The defendant argued for leniency, but the court found the conviction and sentencing proportions correct under the Criminal Code. Consequently, the court upheld the original verdict, confirming the suspension of sentence execution and the imposition of probationary duties.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 63 straipsnio 1, 3 dalys; Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnio 1 dalis. Teismas gali atidėti bausmės vykdymą, jei nusikaltimas yra nesunkus ir teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus atlikimo.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-988/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56308-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų AuÅ¡ros BielskÄs, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui, nuteistojo D.
G. gynÄjui advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 140 straipsnio 1 dalį â 7 (septynerių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausme; pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d.
įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, vadovaujantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277 įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. ir galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) â 9 (devynių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtos bausmÄs subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir subendrinta bausmÄ D. G. paskirta laisvÄs atÄmimas 1 (vieneriems) metams. Ä® paskirtos bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas D. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. lapkriÄio 26., 01 val. 55 min., iki 2018 m. lapkriÄio 26 d., 11 val. 32 min, t. y. viena para.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos galutinÄs subendrintos bausmÄs vykdymas atidÄtas 2 (dvejiems) metams paskiriant D. G. Å¡ias pareigas:
1) pradÄti dirbti arba tÄsti darbÄ ;
2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
3) neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., jeigu tai nesusijÄ su darbu arba mokymusi. Paskirta D. G. BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonÄ ir 2 (dvejiems) metams nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos uždrausta jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. IÅ¡ D. G. nusprÄsta iÅ¡ieÅ¡koti valstybÄs naudai automobilio âMercedes Benz S500â, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanÄio uždarajai akcinei bendrovei (toliau â ir UAB) âMautorasâ, vertÄs dalį, tai yra 15 000 Eur (penkiolika tÅ«kstanÄių eurų).
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs 1. D. G. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis 2018 m. rugsÄjo 13 d., 02 val. 18 min., prie vieÅ¡buÄio âP.â, esanÄiame (duomenys neskelbtini), įÄjimo į vieÅ¡buÄio vidinį kiemÄ brome, kilus žodiniam konfliktui dÄl to, kad V. T. nenorÄjo su juo likti vieÅ¡butyje, jis po to, kai nukentÄjusioji kairÄs rankos delnu palietÄ pastarojo veido deÅ¡inį skruostÄ lyg suduodama, ir besitÄsianÄio žodinio konflikto vienÄ kartÄ dÄl kaltinamojo pasakytų žodžių Å¡iam nestipriai sudavÄ vienÄ kartÄ per deÅ¡inį skruostÄ , jis sugriebdamas V.
T. abiem rankomis už gerklÄs Å¡iÄ stÅ«mÄ iki bromo sienos, jÄ parklupdÄ ant kelio, o, pakÄlÄs, sudavÄ du stiprius smÅ«gius deÅ¡inÄs rankos kumÅ¡Äiu ir vienÄ stiprų smÅ«gį deÅ¡inÄs rankos delnu į galvos sritį, dÄl ko V. T. galva atsitrenkÄ Ä¯ bromo sienÄ . Taip muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo V. T. padarydamas kairiojo žando minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ su kraujosruva virÅ¡utinÄs lÅ«pos gleivinÄje. Å iais veiksmais D. G. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, D. G. nuteistas už tai, kad vairavo motorinÄ transporto priemonÄ bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o bÅ«tent: jis 2018 m. lapkriÄio 26 d., apie 01 val. 24 min., Vilniuje, Didžioji g., ties pastatu Nr. 19, pažeisdamas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 âDÄl kelių eismo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau â ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatanÄius draudimÄ vairuoti transporto priemonÄ neblaiviems asmenims, vairavo automobilį âMercedes Benz S500â, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilÄs alkoholio (kraujyje buvo rasta 2,20 promilių etilo alkoholio).
Å iais veiksmais D. G. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. D. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 140 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio pagrindu, taip pat jį iÅ¡teisinti nepadarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo, o nusprendus, kad jis yra kaltas dÄl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, už jo padarytas veikas jam skirti su laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ. 3.1.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas priimdamas nuosprendį netinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, pažeidÄ bausmÄs skyrimo taisykles ir skyrÄ per griežtÄ bausmÄ. 3.2. DÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, apeliantas paminÄjo, kad jis pripažino savo kaltÄ, nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi, su nukentÄjusiÄ ja susitaikÄ ir atlygino jai jos patirtÄ Å¾alÄ . ApylinkÄs teismas vertindamas, ar yra pagrindo manyti, jog D.
G. nedarys naujų nusikalstamų veikų, netinkamai įvertino jo asmenybÄ bei bylos aplinkybes. Nors praeityje D. G. yra suklydÄs, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad ir ateityje nesilaikys įstatymų reikalavimų. Be to, mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino paÄios nukentÄjusiosios elgesio. 3.3. D. G. apeliaciniame skunde nurodÄ, kad jo poelgis buvo iÅ¡provokuotas paÄios nukentÄjusiosios elgesio, kadangi nukentÄjusioji bandÄ pasiÅ¡alinti su jo daiktais (kuprine), o sulaikyta sukÄlÄ konfliktÄ ir pirma jam sudavÄ Ä¯ veidÄ .
Tokiu bÅ«du pati nukentÄjusioji savo veiksmais sukÄlÄ situacijÄ (tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ video įraÅ¡o), kurioje nukentÄjo, ji pati Å¡ių faktų neneigÄ, todÄl buvo pagrindai taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. 3.4. DÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, apeliaciniame skunde atkreipiamas dÄmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvuoja, kodÄl nesivadovauja Teismo medicinos konsultacine specialisto iÅ¡vada Nr. 0388/19. Teismas nuosprendyje apsiribojo keliais sakiniais apie tai, kad laiko nepatikimais liudytojo J.
D. parodymus teisme, o ekspertų duomenys yra tik tikÄtini. Liudytojo J. D. parodymai visiÅ¡kai sutapo su D. G. parodymais ir juos patvirtino teisme peržiÅ«rÄtas video įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad faktinÄs aplinkybÄs buvo kitokios nei teismas nurodÄ nuosprendžio 31.1 papunktyje. IÅ¡ Å¡io įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad D. G. pirmasis nuÄjo į automobilį, buvo jame, o J. D. atÄjo ir įsÄdo vÄliau, dar iki atvažiuojant policijos pareigÅ«nams. Video įraÅ¡as yra objektyvus įrodymas, kuris visiÅ¡kai patvirtina tiek D.
G., tiek liudytojo J. D. nurodytas aplinkybes, taÄiau apylinkÄs teismas jo nevertino. Å ioje byloje yra tik abejonÄs dÄl D. G. kaltÄs, kadangi teismas byloje vadovavosi prielaidomis, kurios nÄra patvirtintos leistinais įrodymais. 3.5. DÄl paskirtos bausmÄs apeliantas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismo paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs visiÅ¡kai neatitinka visuomenÄs interesų, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams. Be to, apylinkÄs teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos skiriant bausmÄs dydį tokios kategorijos bylose. 3.6.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog BK 140 ir 281 straipsniuose numatytos kelios bausmių rūšys, tame tarpe ir bauda, todÄl teismui skiriant bausmÄ pagal Å¡iuos straipsnius suteikiama plati diskrecija jÄ individualizuoti. Jeigu apeliacinÄs instancijos teismas nusprÄstų, jog vis dÄlto D. G. yra kaltas, D. G. mano, kad bausmÄs tikslai atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes bei esanÄius duomenis gali bÅ«ti pasiekti paskiriant Å¡velnesnÄ bausmÄs rūšį ir tai neprieÅ¡tarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams, kad bausmÄ turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posÄdyje nuteistojo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras â atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas 3. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinÄs instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuojama, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas â duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) pažeidimų nepadarÄ, tinkamai taikÄ bausmių skyrimo taisykles, nuteistojo D.
G. veikos kvalifikuotos tinkamai ir už jas paskirtos bausmÄs yra proporcingos ir teisingos, subendrintos tinkamai. DÄl įrodymų vertinimo D. G. pripažįstant kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 4. BK 281 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas vairavo kelių transporto priemonÄ arba mokÄ praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilÄs alkoholio.
5. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde ginÄija apylinkÄs teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , laikydamas, kad Å¡is teismas netinkamai įvertino konsultacinÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei liudytojo J. D. parodymus.
6. Pažymima, kad teisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijÄs su baudžiamosios teisÄs nuostata, jog asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltÄ baudžiamojoje teisÄje nÄra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dÄl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginÄijamų įrodymų, patikimai patvirtinanÄių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisÄs principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (toliau â ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).
7. Pagrindinis nuteistojo skundo argumentas yra susijÄs su dar ikiteisminio tyrimo metu pateikta jo versija, kad iki automobilio vairavimo jis nevartojo tiek alkoholio, jog jau kiltų baudžiamoji atsakomybÄ, o policijos pareigÅ«nų nustatytÄ neblaivumÄ lÄmÄ po vairavimo automobilyje iÅ¡gertas alkoholis.
8. TeisÄjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinÄs instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esanÄius įrodymus, taip pat apylinkÄs teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, plaÄiai ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavÄs tiek nuteistÄ jį kaltinanÄius, tiek teisinanÄius įrodymus, tinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį ir baudžiamojo proceso įstatymus, todÄl 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, priimtas neÅ¡aliÅ¡kai ir tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.
9. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad praneÅ¡imas apie neblaivaus asmens galimÄ transporto priemonÄs vairavimÄ , buvo gautas 2018 m. lapkriÄio 26 d. 01:26 val., kai privatus asmuo nurodytÄ dienÄ paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ (toliau â BPC) ir praneÅ¡Ä, kad į automobilį âMercedes Benzâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsÄdo neblaivus vyras, ruoÅ¡iasi važiuoti. Ä® šį praneÅ¡imÄ 01:26:47 val. buvo iÅ¡siųstos pajÄgos (V1733), kurios atvyko 01:27:00 (t. 2, b. l. 4) 10.
Pirmosios instancijos teismo posÄdyje apklaustas liudytojas E. S. (âE.â apsaugos darbuotojas), parodÄ, kad darbo metu gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ âA.â barÄ . AtvažiavÄs pirmas į iÅ¡kvietimÄ papraÅ¡Ä asmenų pasiÅ¡alinti iÅ¡ baro. Jie dviese iÅ¡eidinÄjo iÅ¡ baro, o jis Äjo iÅ¡ paskos. Vyko konfliktas, abu asmenys buvo girti, sklido alkoholio kvapas. Vienas iÅ¡ jų nuÄjo link maÅ¡inos. Skambino į policijÄ , o ji kaip tik važiavo. NuÄjo kaltinamasis į automobilį, baltas Mercedes, atsisÄdo, užvedÄ, privažiavo prie pat baro pÄsÄiųjų perÄjos, kvietÄ draugÄ , kad âvažiuojame iÅ¡ Äiaâ, bet policija pro Å¡alį važiavo.
Antras asmuo nespÄjo iki maÅ¡inos nueiti, nes policija prisistatÄ. NematÄ, kad jis bÅ«tų įlipÄs į maÅ¡inÄ . Policija prisiparkavo prie Mercedes.
11. Pirmosios instancijos teismo posÄdyje apklaustas liudytojas V. K. (âE.â apsaugos darbuotojas) parodÄ, kad darbo metu gavo pavojaus signalÄ per radijo ryšį vykti į âA.â, (duomenys neskelbtini). Atvykus pamatÄ, kai kolega iÅ¡ ekskomisarų biuro tarpduryje bendrauja su dviem vaikinais. Akivaizdžiai buvo neblaivÅ«s. Buvo neblaivÅ«s, nes stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. AtsisÄdo į automobilį, šūkavo dar kažkÄ , kvietÄsi draugÄ , kad âvažiuojameâ, užsivedÄ, pavažiavo 20 m ir sustojo ant pÄsÄiųjų perÄjos prieÅ¡ais âA.â. Kaltinamasis sustojo ant perÄjos, neiÅ¡jungÄ variklio, reguliavo âmagÄ â, garsiai muzika grojo. Kaip tik tuo metu ir pravažiavo patrulis, kurį susistabdÄ ir paaiÅ¡kino situacijÄ . AtsisÄdo važiuoti jis vienas, paskui gal draugas atsisÄdo pas jį, tiksliai neatsimena. Vaizdo medžiagoje puikiai matosi kaip atsisÄdo, Äjo.
12. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų E. S. ir V. K. parodymais, nes jie yra nuoseklÅ«s, apie įvykio aplinkybes iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kai nurodÄ apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu bei raÅ¡ydami tarnybinius praneÅ¡imus. Jie buvo įspÄti dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , nuteistojo nepažįsta, todÄl pagrindo jį apkalbÄti neturi. Be to, jų parodymus patvirtina ir objektyvÅ«s įrodymai â vaizdo įraÅ¡as, pateiktas V. K..
13. PeržiÅ«rÄjus liudytojo V. K. pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä (iÅ¡ neÅ¡iojamos vaizdo kameros), nustatyta, kad D. G., eidamas nuo restorano âA.â link gatvÄs kvieÄia su juo buvusius du asmenis važiuoti kartu. D. G. judesiai nekoordinuoti, eidamas neženkliai svyruoja, staiga keiÄia krypti ir perÄjÄs Stiklių gatvÄ, įsÄda į baltos spalvos automobilį âMercedes Benzâ markÄs, vairuotojo pusÄ, automobilį užveda ir pavažiuoja į priekį, kol sustoja ant pÄsÄiųjų perÄjos, esanÄios prieÅ¡ais restoranÄ âA.â.
Važiuoja nuo 01:23:53 val. iki 01:24:03 val. Girdima, kaip 01:24:22 apsaugos darbuotojas praneÅ¡a apie neblaivų vairuotojÄ . Tuo metu matyti, kaip prie aptariamo automobilio, 01:24:24 val. yra tik priÄjÄs kitas asmuo, kuris įsÄda į automobilio priekinÄ keleivio vietÄ , kažkÄ pasakÄs, iÅ¡lipa ir link automobilio eina moteris, kuriÄ pasitinka minÄtas keleivis paÄjÄs kelis žingsnius link moters nuo automobilio, ir prieÅ¡ pradedant padÄti pastarajai įsÄsti į automobilį, apsaugos darbuotojas, tÄsdamas pokalbį su budÄtoju informuoja, kad mato policijos patrulį.
IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad prieÅ¡ingoje RotuÅ¡Äs aikÅ¡tÄs pusÄje, nuo RotuÅ¡Äs, važiuoja policijos automobilis. Vaizdo įraÅ¡o 01:24:45 val. matyti, kaip mergina įsÄdo į automobilio galinÄ sÄdynÄ, o kitas asmuo sÄda į automobilio priekinÄ keleivio vietÄ . Apsaugos darbuotojas eina pasitikti policijos automobilio, kuris 01:24:55 val. važiuoja pro fontanÄ link restorano âA.â ir Stiklių g. Durys automobilio uždarytos. Policijos automobilis privažiuoja iÅ¡ vairuotojo pusÄs prie pat automobilio 01:25:11 val., o 01:25:28 val. iÅ¡lipÄs iÅ¡ tarnybinio automobilio, policijos patrulis pradeda bendrauti su automobilio vairuotoju pro praviras vairuotojo dureles.
Vairuotojas dar automobilyje. 01:25:55 atsidaro keleivio durelÄs. 01:26:01 automobilio vairuotojas sunkiai iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos, po to, iÅ¡lipa moteris. Girdima, kaip su vairuotoju kalba policijos pareigÅ«nai. Nuteistasis klausia, kodÄl negalima sÄdÄti automobilyje.
14. AukÅ¡tesnÄs instancijos teismas pritaria apylinkÄs teismo nustatytoms aplinkybÄms, kad nuo to laiko, kai D. G., vairuodamas automobilį, sustojo, iki to laiko, kol prie jo automobilio privažiavo policijos pareigÅ«nai, praÄjo vos 1 min. 8 s.: automobilis važiavo nuo 01:23:53 val. iki 01:24:03 val., o policijos pareigÅ«nų automobilis privažiavo prie D. G. automobilio 01:25:11 val. Per šį laiko į automobilį du kartus buvo įlipÄs vyras (kuris po pirmo įlipimo iÅ¡lipo) ir vienÄ kartÄ moteris. Å ie keleiviai iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo tik po to, kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, su Å¡iais keleiviais (ar vienu iÅ¡ jų) D. G. galimai kalbÄjo.
15. TeisÄjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal liudytojų E. S. ir V. K. paaiÅ¡kinimus, D. G. prieÅ¡ įsÄsdamas į automobilį buvo pakankamai neblaivus ir nekoordinuotas, laikotarpis, trunkantis kiek daugiau nei minutÄ, yra per trumpas suspÄti paimti alkoholio butelį, jį atidaryti ir visÄ ar dalį jo iÅ¡gerti, tuo paÄiu metu bendraujant su įlipanÄiais kitais asmenimis. Apygardos teismas tokius nuteistojo skundo argumentus vertina kaip jo gynybinÄ versijÄ , kuri yra nepagrįsta ir neįtikinama, todÄl atmetama. Kartu sutinkama su apylinkÄs teismo atliktu kritiÅ¡ku liudytojo J. D. parodymų vertinimu, nes Å¡is liudytojas yra nuteistojo pažįstamas, be to, jis yra ir bendrovÄs, kuriai priklauso nuteistojo vairuotas automobilis, vadovas (t. 2, b. l. 25, 26-27), todÄl turi suinteresuotumÄ byloje, dÄl ko gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas.
16. Pažymima ir tai, kad tokia nuteistojo D. G. versija atsirado tik ikiteisminio eigoje, o apie neva gertÄ alkoholį po vairavimo jis nepasakojo pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiems pareigÅ«nams, dÄl ko pareigÅ«nams nebuvo pagrindo apžiÅ«rÄti automobilį ir taip patikrinti Å¡iÄ versijÄ . Be to, D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme skyrÄsi dÄl iÅ¡gerto alkoholio rūšies bei laiko, per kurį jis tÄ alkoholį gÄrÄ. Å ios aplinkybÄs tik dar labiau sustiprina abejones dÄl D. G. versijos nepatikimumo ir sudaro pagrindÄ jÄ atmesti.
17. Kartu atkreipiamas dÄmesys, kad tiek iÅ¡ 15 punkte apraÅ¡yto vaizdo įraÅ¡o, tiek iÅ¡ liudytojo K. B. parodymų matyti, jog nuteistasis D. G. į klausimÄ dÄl automobilio vairavimo atsakÄ, kad automobilio nevairavo, o tik stovÄjo ir klausÄsi muzikos. Labai tikÄtina, kad jeigu D. G. bÅ«tų tuo metu gÄrÄs alkoholį, rankoje bÅ«tų laikÄs butelį, o Å¡iÄ aplinkybÄ bÅ«tų pastebÄjÄ prie pat jo automobilio privažiavÄ policijos pareigÅ«nai, ko pasekoje alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo procedÅ«ra bÅ«tų buvusi kiek kitokia (palaukiant nustatytÄ laikotarpį po alkoholio vartojimo).
TaÄiau liudytojais apklausti pareigÅ«nai apie Å¡iÄ aplinkybÄ nieko nepaminÄjo, o pats D. G. įvykio vietoje pareigÅ«nams teigÄ, kad klausydamas muzikos ir po vairavimo vartojo alkoholį. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. E. parodÄ, kad D. G. neneigÄ tos dienos vakare gÄrÄs alkoholį (o ne Å¡iuo momentu automobilyje), taÄiau neigÄ automobilį vairavÄs (t. 2, b. l. 12, 117-118). TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, jog D. G. apie neva po vairavimo gertÄ alkoholį sugalvojo tik vÄliau, ikiteisminio tyrimo metu, kaip savo gynybinÄ versijÄ .
18. Nuteistasis skunde teigia, kad nepagrįstai apylinkÄs teismas nevertino 2019 m. lapkriÄio 28 d. teismo medicinos konsultacinÄs specialisto iÅ¡vados Nr. 0388/19, dÄl tikÄtinos alkoholio koncentracijos kraujyje (AKK), iÅ¡gÄrus alaus bokalÄ (19 val.), kuri bÅ«tų 0,275 â°, ir tikÄtinos alkoholio koncentracijos kraujyje (AKK) iÅ¡gÄrus 2 Cuba libre (1 val. nakties), kuri bÅ«tų 0,376â° (t. 2, b. l. 178-181), taip pat specialistais apklaustų ekspertų J. M. P. ir P. P. paaiÅ¡kinimų dÄl alkoholio koncentracijos kraujyje, jo pasiÅ¡alinimo laiko, galimybių ir pan.
19. Apygardos teismas Å¡iuo skundo argumentus atmeta, nes minÄta specialisto iÅ¡vada ir ekspertų paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmÄs buvo paremti nuteistojo parodymais apie iÅ¡gertÄ alkoholio kiekį, taip pat ir jo versija apie tai, kad alkoholį jis gÄrÄ ir po automobilio vairavimo. Jau minÄta, kad tokia nuteistojo versija apylinkÄs teismo pagrįstai buvo atmesta, todÄl netenka reikÅ¡mÄs nustatinÄti tikÄtinÄ alkoholio koncentracijÄ kraujyje pagal nuteistojo parodymais nustatytÄ iÅ¡gertÄ alkoholio kiekį.
20. Pažymima, kad alkoholio koncentracija D. G. kraujyje buvo nustatyta naudojant tinkamas priemones ir nustatymo metodus du kartus â pirmÄ kartÄ alkotesterio pagalba 2018 m. lapkriÄio 26 d., 02:03 val. D. G. buvo nustatytas 1,98 promilÄs neblaivumas (t. 2, b. l. 32, 33); antrÄ kartÄ â specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. G. kraujyje, paimtame 2018 m. lapkriÄio 26 d., 02:23 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilÄs etilo alkoholio (t. 2, b. l. 34-35).
21. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad bÅ«tent Å¡ie įrodymai yra patikimi, todÄl jais vadovaudamasis apylinkÄs teismas pagrįstai pripažino, kad D. G. vairavo automobilį esant bÅ«tent tokiai alkoholio koncentracijai kraujyje. Nesant abejonių dÄl to, kad D. G. alkoholį vartojo tik iki vairuojant automobilį, konstatuojama, kad jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. DÄl D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 38 straipsnį 22. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs yra galimas tik tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , be to, nÄra jo atsakomybÄ Å¡alinanÄių aplinkybių.
Å ioje byloje apeliaciniu skundu neginÄijamos nusikalstamos veikos faktinÄs aplinkybÄs ar D. G. kaltÄ, byloje ginÄo dÄl to nÄra, o keliamas klausimas dÄl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 38 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, ir nenustaÄius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisÄjų kolegija Å¡ioje nuosprendžio dalyje pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
23. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu:
1) jis prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarÄ dÄl Å¡ios žalos, 3) susitaikÄ su nukentÄjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybÄs institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksÄiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs kaip susitaikÄs su nukentÄjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praÄjo mažiau negu ketveri metai.
24. ApylinkÄs teismas nustatÄ BK 38 straipsnio 1â3 dalyje numatytas sÄ lygas, taÄiau, įvertinÄs D. G. teistumus bei nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, nuteistojo elgesį nusikaltimo metu, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindo konstatuoti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BÅ«tent dÄl Å¡ių motyvų pirmosios instancijos teismas sprendÄ, jog nÄra BK 38 straipsnio 4 dalyje numatytos bÅ«tinos sÄ lygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybÄs.
25. TeisÄjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat nuteistojo asmenybÄs ir jo padarytos veikos charakteristikÄ , sprendžia, kad apylinkÄs teismas turÄjo diskrecijos teisÄ dÄl BK 38 straipsnio taikymo (t. y. net ir nustaÄius visas įstatymines sÄ lygas, galÄjo jo netaikyti), taÄiau Å¡iuo atveju nusprÄsdamas jo netaikyti tinkamai aiÅ¡kino ir vertino byloje esanÄius duomenis, ko pasekoje priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ nuosprendį.
26. AtleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis ir laipsnis, kaltininko asmenybÄ ir kitos aplinkybÄs. Tai, kad nukentÄjusysis atleido nuteistajam, taip pat, kad buvo nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sÄ lygos, nereiÅ¡kia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs nusikaltimÄ padariusį asmenį. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo iÅ¡vada dÄl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte (yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų) nustatytos sÄ lygos buvimo yra visų reikÅ¡mingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas.
Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybÄ apibÅ«dinanÄias aplinkybes: jo ankstesnius teisÄs pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ar prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, atlygino padarytÄ Å¾alÄ ) ir pan.
27. Byloje kilo ginÄas dÄl to, ar yra pagrindas manyti, jog D. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nustatyta, kad D. G. padarÄ nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, smurtavo artimoje aplinkoje. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nusikaltimas prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ buvo padarytas panaudojant pakankamai intensyvų fizinį smurtÄ , buvo suduoti trys gana stiprÅ«s smÅ«giai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no dalį â galvos sritį, prieÅ¡ tai jis nukentÄjusiÄ jÄ buvo sugriebÄs už gerklÄs ir praklupdÄs ant kelių.
28. TeisÄjų kolegija vertina ir tai, kad D. G. iki Å¡io nusikaltimo padarymo buvo tris kartus teistas, be kita ko, ir už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , atlikÄs realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, teistumas nebuvo iÅ¡nykÄs. Å ios aplinkybÄs leidžia sprÄsti, jog paskirtos bausmÄs nuteistajam poveikio nepadarÄ, o jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.
29. Kartu pažymima, jog skundžiamu nuosprendžiu D. G. buvo pagrįstai (Å¡ios aplinkybÄs jau vertintos aukÅ¡Äiau) už kitÄ nesunkiÄ tyÄinÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ jis padarÄ praÄjus vos pustreÄio mÄnesio po smurtinio nusikaltimo padarymo. Taigi D. G. elgesys, darant nusikalstamas veikas, vertinamas kaip sistemingas ir keliantis grÄsmÄ ne tik artimajai aplinkai, bet ir visai visuomenei.
30. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad administracinių nusižengimų registro 2018 m. lapkriÄio 26 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka D. G. baustas aÅ¡tuonis kartus, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su pakankamai Å¡iurkÅ¡Äiais kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 2, b. l. 43-45). AplinkybÄs, jog D. G. Lietuvoje buvo baustas administracine tvarka, ypaÄ už Å¡iurkÅ¡Äius pažeidimus, taip pat gali bÅ«ti laikomos reikÅ¡mingomis sprendžiant dÄl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sÄ lygos buvimo. Didesnio pavojingumo pažeidimų padarymas gali lemti iÅ¡vadÄ , kad D. G. gali daryti naujus â žymiai pavojingesnius teisÄs pažeidimus â nusikalstamas veikas.
31. Ä®vertinus nuteistÄ jį D. G. bei jo padarytus nusikaltimus charakterizuojanÄių duomenų visumÄ , aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas sprendžia, jog nÄra pagrindo manyti, kad D. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisÄjų kolegija sprendžia nesant pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs susitaikius su nukentÄjusiÄ ja. DÄl D. G. paskirtų bausmių 32. Skirdamas bausmÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmÄs skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmÄs skyrimo tikslus â sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .
Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmÄs paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmÄs paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmÄs paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmÄ turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybÄ. TodÄl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.
Pirmosios instancijos teismas, pakankamai detaliai ir iÅ¡samiai nuosprendyje aptarÄ bei parinkdamas bausmÄs rūšį ir dydį atsižvelgÄ Ä¯ visas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, ir, teisÄjų kolegijos vertinimu, nuteistajam D. G. paskyrÄ teisingas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinÄ subendrintÄ bausmÄ.
33. D. G. veikdamas tiesiogine tyÄia padarÄ du nesunkius nusikaltimus, kurie atitinka tokių nusikalstamų veikų rūšinį pavojingumÄ ir, kaip teisingai pastebÄjo apylinkÄs teismas, yra pavojingi, nes pirmu atveju, buvo pavartotas gan intensyvus ir stiprus smurtas ženkliai silpnesnio asmens atžvilgiu, o antru â nuteistasis buvo sustabdytas nuo ketinimo tÄsti neblaiviam vairuoti labai galingÄ automobilį, taip keliant realiÄ grÄsmÄ kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.
34. D. G. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pagrįstai buvo nustatyta tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarÄ bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta. Nors D. G. pripažino padarÄs smurtinÄ nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau Å¡i aplinkybÄ pagrįstai nebuvo pripažinta lengvinanÄia, nes nuteistasis savo kaltÄ pripažino tik po to, kai pirmosios instancijos teismas antrÄ kartÄ nukentÄjusiÄ jÄ kvietÄ Ä¯ teisiamÄ jį posÄdį, kad ji patikslintų savo parodymus. Toks prisipažinimas pagal formuojamÄ teismų praktikÄ nÄra savanoriÅ¡kas ir neatitinka įstatyme įtvirtintos Å¡ios lengvinanÄios aplinkybÄs sÄ vokos.
35. Taip pat pagrįstai nebuvo pripažinta D. G. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe ir nukentÄjusiosios V. T. neva provokuojantis elgesys, nes, kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄio vaizdo įraÅ¡o, D. G. veiksmai prieÅ¡ V. T. buvo agresyvÅ«s, nevienkartiniai ir smurtiniai, o tuo metu V. T. sudavÄ jam per veidÄ tik gindamasi nuo aktyvaus nuteistojo puolimo ir jau nuteistajam atlikus neteisÄtus veiksmus jos atžvilgiu (traukiant už rankos, stumiant už kaklo ir pan.). TeisÄjų kolegijai nekyla abejonių, kad visÄ konfliktÄ iniciavo ir pradÄjo bÅ«tent nuteistasis, o V. T. elgesys D. G. padarytam nusikaltimui neturÄjo esminÄs įtakos.
36. D. G. Lietuvos Respublikoje buvo teistas tris kartus, tarp jų ir už kvalifikuotas turto prievartavimÄ (t. 2, b. l. 46-48). Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenimis jam buvo skirtos įvairių rūšių bausmÄs â tiek laisvÄs apribojimas, tiek laisvÄs atÄmimas. Vis dÄlto, D. G. pastarÄ jį kartÄ atliko laisvÄs atÄmimo bausmÄ, taÄiau nei Å¡i bausmÄs rūšis, nei Å¡velnesnÄs bausmÄs rūšies poveikio D. G. elgesiui nepadarÄ, nes jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.
37. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2018 m. lapkriÄio 26 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka jis baustas aÅ¡tuonis kartus, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su pakankamai Å¡iurkÅ¡Äiais kelių eismo taisyklių pažeidimais: 2018 m. rugpjÅ«Äio 23 d. virÅ¡ijo greitį 33 km/val. (ANK 416 straipsnio 4 dalis); 2018 m. balandžio 17 d. virÅ¡ijo leistinÄ greitį 31 km/val. (ANK 416 straipsnio 4 dalis); 2017 m. liepos 12 d. pravažiavo sankryÅ¾Ä , degant draudžiamas Å¡viesoforo signalui (ANK 417 straipsnio 4 dalis); 2017 m. sausio 12 d. virÅ¡ijo leistinÄ greitį 53 km/val. greiÄiu (ANK 416 straipsnio 6 dalis) (t. 2, b. l. 43-45).
Å ios aplinkybÄs rodo, kad apeliantas linkÄs nesilaikyti teisÄs aktų nustatytos tvarkos ir visuomenÄs gyvenimo taisyklių, nuolat ir sistemingai daro įvairaus pavojingumo laipsnio teisÄs pažeidimus. AtsižvelgÄs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmÄs paskirtis gali bÅ«ti pasiekta D. G. paskyrus tik griežÄiausios rūšies bausmes â laisvÄs atÄmimÄ . Pažymima, kad skirti ne laisvÄs atÄmimo bausmÄ Å¡iuo atveju nÄra pagrindo ir dÄl to, jog nesusijusios su laisvÄs atÄmimu bausmÄs paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmÄ kartÄ už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ (BK 55 straipsnis), o Å¡iuo atveju D.
G. teisiamas jau ketvirtÄ kartÄ .
38. ApylinkÄs teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybÄ pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad D. G. nedirba ir niekada nÄra dirbÄs (Sodros duomenimis, t. 2, b. l. 49). Be to, nors D. G. ir teigiamai charakterizuotas Pilnų namų bendruomenÄs (t. 2, b. l. 123), visgi pirmosios instancijos teismo posÄdyje nesugebÄjo paaiÅ¡kinti, kÄ konkreÄiai jis daro Å¡iai bendruomenei be jo minÄto praÅ¡ymo draugų perduoti bendruomenei nereikalingus daiktus ar drabužius. TodÄl tokia charakteristika nevertinama kaip D. G. teigiamai charakterizuojanti.
39. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmÄs vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmÄs dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmÄs dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nenurodytas, nustatant bausmÄs vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmÄs minimaliu dydžiu.
40. Pažymima, jog visų D. G. paskirtų bausmių dydis buvo parinktas proporcingas ir teisingas, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, iÅ¡ kurių ir laisvÄs atÄmimo bausmÄ iki dvejų metų. NagrinÄjamu atveju už Å¡io nusikaltimo padarymÄ apylinkÄs teismas D. G. paskyrÄ septynių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ, tai yra mažesnÄ, nei vidurkis, nes buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis atlyginio nukentÄjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , o pastaroji nuo civilinio ieÅ¡kinio atsisakÄ ir su kaltinamuoju susitaikÄ.
Tuo tarpu už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas taip pat numato alternatyvias bausmes, iÅ¡ kurių ir laisvÄs atÄmimo bausmÄ iki vienerių metų. Å iuo atveju D. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta devynių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ, t. y. kiek didesnÄ už vidurkį. TaÄiau pažymima, kad D. G. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta tik atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, skiriant didesnÄ nei vidurkis bausmÄ, buvo vertintos visos aplinkybÄs, charakterizuojanÄios tiek nuteistÄ jį, tiek jo padarytÄ veikÄ (Å¡ios aplinkybÄs aptartos 35-40 punktuose).
Subendrinus Å¡ias bausmes, prie griežtesnÄs devynių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄs buvo pridÄtas minimali â trijų mÄnesių kitos laisvÄs atÄmimo bausmÄs dalis, todÄl laikoma, kad bendrinant bausmes buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (pridÄti dar mažesnÄs bausmÄs dalies neleidžia galiojantis BK ir formuojama teismų praktika). Apibendrindamas Å¡ias aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas, nenustatÄs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmÄs rūšis ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog D.
G. paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs bei nustatyti jų dydžiai yra proporcingi ir jokiu bÅ«du nÄra per griežti.
41. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvÄs atÄmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dÄl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyÄinius nusikaltimus, teismas gali atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. BausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. Taigi teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmÄs vykdymo atidÄjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmÄs vykdymo atidÄjimo tikslingumÄ bausmÄs paskirties kontekste.
42. D. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už kelis nesunkius tyÄinius nusikaltimus, todÄl, jam atitinkant formalius BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, buvo pagrįstai nusprÄsta, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. TeisÄjų kolegija, įvertinusi ankstesnį D. G. elgesį, jam paskirtas bausmes ir jų poveikį, taip pat ir Å¡ioje byloje nagrinÄjamų nusikalstamų veikų kiekį, pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kitas bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir realiai neatliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄs.
43. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡ių aplinkybių kontekste nuteistajam paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atidedant dviem metams, kartu nuteistajam paskiriant pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones, yra tinkamai individualizuota ir motyvuotai parinkta, jos keisti ar mažinti nÄra teisinio pagrindo.
44. Taigi teisÄjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas â D. G. kaltÄ padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta, o jam paskirtos bausmÄs už padarytas nusikalstamas veikas nÄra per griežtos, todÄl jo keisti ar naikinti nÄra pagrindo. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai AuÅ¡ra BielskÄ Audrius Cininas Darius Pranka