ed7334d5-879d-43f7-b54b-ee89489ec0da · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė bylÄ Nr. 2YT-1134-476/2019 Teisninio proceso Nr. 2-36-3-01446-2018-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 5 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. D., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® Turto bankas, R. D., S. N.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. K. D.mirties 2017 m. birželio 20 d. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ . PareiÅ¡kėja I. D. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. mirė jos sutuoktinis J. K. D. Santuokoje su J. K. D. gyveno nuo 1959 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) abu sudarė bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , kurį patvirtino Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės. Å iuo testamentu, visÄ turtÄ , kurį jie turės mirties dienÄ , paliko vienas kitam, o mirus, pergyvenusiam sutuoktiniui, visÄ turtÄ paliko lygiomis dalimis savo vaikams sÅ«nui R. D. ir dukrai S. N.. Turtas, kuris liko po sutuoktinio mirties yra butas su rÅ«siu, esantis Turgaus g. 18-5, Raseinių mieste.

Po sutuoktinio mirties į notarų biurÄ nesikreipė. Saugojo turto dokumentus, jų sudarytÄ bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , manė, kad Å¡ių dokumentų pakanka nuosavybės teisėms įrodyti. Vaikai taip pat nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. Nors į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiÅ¡kai po sutuoktinio mirties likusį turtÄ valdo ir tvarko kaip savo, moka su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, neiÅ¡skirdama sutuoktinio turto dalies, bute toliau gyvena, juo rÅ«pinasi kaip savo turtu.

Suinteresuotas asmuo R. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ informuotas tinkamai. 2019 m. sausio 4 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka. BylÄ prašė nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 19). Suinteresuotas asmuo S. N. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ informuota tinkamai. 2019 m. sausio 22 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka. Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nes gyvena užsienyje (b. l. 21).

Suinteresuoto asmens valstybinės VÄ® Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2019 m. sausio 23 d. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog bÅ«tų nustatytas pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas juridinis faktas. Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Liudytoja E. V. parodė, kad ji gyvena kaimynystėje. (duomenys neskelbtini) kaimynas J. K. D. Po jo mirties bute pasiliko gyventi I. D.. Jai atiteko namų apyvokos reikmenys, ji mokėjo mokesčius. FaktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį turtÄ po vyro mirties, I.

D. palikimÄ priėmė. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2017 m. birželio 20 d. mirė J. K. D. (b. l. 7). PareiÅ¡kėja I. D. yra J. K. D. sutuoktinė (b. l. 8). 2018 m. lapkričio 19 d. notarės Kristinos Å ilkienės pažyma patvirtina, kad dėl J. K. D. mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 13). Nekilnojamojo turto registro 2018 m. lapkričio 20 d. duomenimis J.

K. D. ir I. D. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). IÅ¡ bendro sutuoktinių testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad visÄ turtÄ , kurį turės J. K. D. ir I. D. mirties dienÄ , palieka vienas kitam, o mirus, pergyvenusiam sutuoktiniui, visÄ turtÄ palieka lygiomis dalimis savo vaikams sÅ«nui R. D. ir dukrai S. N. (b. l. 12). PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui J.

K. D., priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ . Nurodė, jog juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedÅ«rų įgyvendinimui. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tokiÄ kasacinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad faktiniu valdymu priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir liudytojos E. V. parodymų matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties pradėjo naudotis ir rūpintis jo turtu kaip savu. Ji priėmė visus sutuoktiniui priklausiusius namų apyvokos daiktus, dokumentus, toliau liko gyventi bute, esančiame Turgaus g. 18-5, rūpinasi butu neišskirdama sutuoktinio dalies, moka su buto eksploatavimu susijusius mokesčius. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino.

Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėja po sutuoktinio J. K. D. mirties, jo turtÄ prižiÅ«ri kaip savo, juo rÅ«pinasi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po sutuoktinio J. K. D. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). PraÅ¡omas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėja galės kreiptis pas notarÄ dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje sudaro 12,11 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai I. D. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 5-6), valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų, todėl pareiškėja nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini) palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė jo sutuoktinė I. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja Irena Narbutienė