ed71ddd9-7407-4eb8-8068-4e429c49b677 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-3771-369/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03034-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Svetlanai Miniakovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. S., jo atstovui advokatui Laurynui Staniuliui,

nukentėjusiajam V. B.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

D. S. 2019 m. gegužės 31 d., apie 13.42 val., Vilniuje, Å v. Stepono g. 31, neturėdamas teisės Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones vairavo automobilį „Toyota C-HR“ (Vals. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir manevruodamas (judėdamas atbuline eiga) kliudė stovėjusį automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jį apgadino, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14 ir 126 punktus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. apklausiamas teismo posėdžio metu neneigė, kad jam suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota C-HR“. Pripažino, kad važiuodamas atbuline eiga, manevravimo metu galėjo kliudyti gatvėje stovėjusį automobilį „Toyota Prius“, tačiau automobilių kontakto nepajuto ir nuvažiavo. Turi nuolatinį leidimÄ gyventi Lietuvoje, tačiau tik retkarčiais atvyksta aplankyti čia gyvenančių tėvų. Daugiau laiko praleidžia Vokietijoje, nes ten mokosi.

D. S. 2019 m. birželio 18 d. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. 13.35 val. vairuodamas automobilį ir apsisukdamas Vilniuje, Å v. Stepono g. 31, nepajuto, jog kliudė kitÄ automobilį. Tuo metu jo automobilio salone garsiai grojo muzika, o judesio davikliai galinėje automobilio dalyje nesuveikė, todėl apsisukęs iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 18).

Nukentėjusysis automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas V. B. apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino savo paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes. Parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. priparkavo automobilį Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje. Atėjęs prie automobilio pastebėjo, kad šis apgadinta. Eismo įvykio nematė. Patirtus nuostolius atlygino draudimo bendrovė.

Liudytoja S. Č. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d., apie pietus, buvo netoli Å v. Stepono gatvės ir pastebėjo, kaip rudos spalvos automobilis judėdamas atbuline eiga atsitrenkė į gatvėje stovėjusį kitÄ automobilį ir nuvažiavo. Viskas įvyko labai greitai. Automobilių kontakto metu sukelto garso negirdėjo. Dėmesį atkreipė į tai, kad sujudėjo gatvėje stovėjęs automobilis. Rudos spalvos automobilio vairuotojas iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Supratusi, kad rudos spalvos automobilio vairuotojas kliudė kitÄ automobilį ir nuvažiuoja, įsidėmėjo Å¡io automobilio valstybinius numerius. Priėjusi prie automobilio, į kurį atsitrenkė rudos spalvos automobilis, ir pamačiusi, kad automobilis apgadintas, apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefono Nr. 112.

Liudytojas E. L. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra kilnojamo turto vertintojas. Į jį kreipėsi D. S., kuris pateikė automobilių „Toyota C-HR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai ir prašė nustatyti, ar automobilio „Toyota C-HR“ vairuotojas galėjo nepastebėti, kad jo vairuojamas automobilis kontaktavo su automobiliu „Toyota Prius“. Įvertinęs patektus duomenis jis nustatė, kad automobilio „Toyota C-HR“ vairuotojas galėjo nepastebėti, kad įvyko susidūrimas. Atsakydamas į teismo klausimus, kokia metodika vadovaujantis buvo padaryta ši išvada, E. L. parodė, kad jis tai nustatė remdamasis savo gyvenimiška patirtimi, nes pats buvo atsidūręs panašioje situacijoje.

D. S. skirtina administracinė nuobauda už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ . Administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktina.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ tarp kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių turi bÅ«ti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ANK 7 ir 8 straipsniai). Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Aptariamo pažeidimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. ApibÅ«dinant subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismas, iÅ¡klausęs į teismo posėdį atvykusio administracinėn atsakomybėn traukiamo D. S., nukentėjusiojo V. B., liudytojų S. Č. ir E. L. parodymų bei įvertinęs pateiktus raÅ¡ytinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. S. kaltę padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. neigia, kad pajuto kliudęs Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje, stovėjusį automobilį „Toyota Prius“ ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Tvirtino, kad jo vairuojamo automobilio galiniame bamperyje įrengti atstumo davikliai nesuveikė (jų neišgirdo), tačiau tai galėjo atsitikti ir todėl, kad tuo metu automobilio salone garsiai grojo muzika. D. S. tvirtino, kad jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas, todėl jam nebuvo jokio tikslo tyčia šalintis iš įvykio vietos. Apklausta teisme liudytoja S. Č. patvirtino, kad rudos spalvos automobilio vairuotojas po kontakto su kitu automobiliu iš savo automobilio nebuvo išlipęs. Šių aplinkybių visuma rodo, kad nėra paneigti D. S. parodymai, jog automobilių kontakto jis nepajuto, todėl pasitraukė iš įvykio vietos. Tai reiškia, kad D. S. veiksmuose pasitraukiant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, teismas visas kilusias ir nepašalinamas abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo D. S. naudai (in dubio pro reo) ir sprendžia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Vis dėlto, iÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. S. 2019 m. gegužės 31 d., apie 13.42 val., Vilniuje, Å v. Stepono g. 31, neturėdamas teisės Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones vairavo automobilį „Toyota C-HR“ (Vals. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir manevruodamas (judėdamas atbuline eiga) kliudė stovėjusį automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jį apgadino, taip pažeidė KET 9, 14 ir 126 punktus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad D. S. neneigė, jog manevruodamas galėjo netyčia kliudyti automobilį „Toyota Prius“. Be D. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius aktualų administracinį nusižengimÄ patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės D. S. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1). Jo kaltę taip pat patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės L.

Š. 2019 m. gegužės 31 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. gegužės 31 d. buvo gautas pranešimas, jog automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (taksi) ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 5). Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio eiga, o papildomuose duomenyse apie eismo įvykį – automobilio „Toyota Prius“ apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis (b. l. 8).

Ä® bylÄ pateiktos automobilių „Toyota C-HR“ ir „Toyota Prius“ fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai bei draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo žalų administratorės E. B.-Č. praneÅ¡imas, kad paskaičiuotas žalos dydis dėl automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimų sudaro 434,38 Eur (b. l. 11). IÅ¡dėstyti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. S. vairuodamas automobilį „Toyota C-HR“ buvo neatidus ir važiuodamas atbuline eiga kliudė ir apgadino Vilniuje, Å v.

Stepono gatvėje, priparkuotÄ automobilį „Toyota Prius“. Tokie D. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, nes automobilį jis vairavo neturėdamas Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų (b. l. 26, 27) 2017 m. rugsėjo 18 d. D. S. buvo iÅ¡duotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. rugsėjo 18 d., taip pat jis turi Ukrainos Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ .

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytÄ KET pažeidimÄ , kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). KET 14 punkto pagrindu draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiÅ¡kai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010;

Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-985/2014). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įraÅ¡as apie iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir Å¡io įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai.

Pagal Å¡io įstatymo 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ 40 punkte įtvirtinta, kad pareiÅ¡kėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne Europos SÄ jungai ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius vairavimo egzaminÄ .

Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos Europos SÄ jungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar Europos SÄ jungos teisės aktuose numatytais atvejais.

Taigi, D. S. turi iÅ¡duotÄ leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau policijos pareigÅ«nams pateikė užsienio valstybėje – Ukrainos Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ . Atsižvelgiant į pateiktÄ teisinį reguliavimÄ akivaizdu, kad D. S., kaip nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo, neturėjo Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jis neatliko veiksmų, skirtų pasikeisti ne Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo, todėl D. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kaip neturinčio teisės vairuoti transporto priemones asmens padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ .

Skirdamas administracinę nuobaudÄ teismas atsižvelgia į tai, kad D. S. administracinis nusižengimas susijęs su transportu, padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, taip pat įvertina, kad D. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pagaliau, atsižvelgia į D. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, mokosi Vokietijos Respublikoje. Byloje nėra duomenų apie D. S. teistumus ar jam skirtas administracines nuobaudas. Remiantis iÅ¡dėstytu darytina iÅ¡vada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. S. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies sankcijoje piniginę bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydis nustatytinas atitinkantis sankcijos minimumÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

n u t a r i a :

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti trijų Å¡imtų eurų (300 Eur) dydžio baudÄ .

D. S. (D. S.) atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 19102577830.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas