ed70af16-1101-45db-bcb2-cfe8630e986e · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. N1 – 254 – 926/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28876-16-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1.; 1.2.4.6.2.2.; 2.3.6.4.5.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2017 m. vasario 9 d. Kaunas          Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, kaltinamajam M. N., jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui,  nukentėjusiajai D.

N., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, atstovei pagal įstatymÄ V. N., vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistei S. Č.,psichologei K. N.,nevieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. N., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, deklaravęs gyvenamÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.

Teismas n u s t a t ė :    M. N. 2016-06-16, apie 14 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu sugriebė savo nepilnametei dukrai D. N. už deÅ¡inės rankos dilbio ir taip jÄ tempė į virtuvę, po ko virtuvėje įspyrė jai į deÅ¡inės pusės Å¡onÄ ir, uždėjęs abejas rankas jai ant kaklo, jį spaudė, tokiu bÅ«du smurtaudamas savo Å¡eimos narei, dukrai D. N., sukėlė fizinį skausmÄ .           Kaltinamasis M. N. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad tÄ dienÄ nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, patikrino visiems trims vaikams dantis, vyriausiajai dukrai rado sugedusį dantį.

Po to jis pasižiÅ«rėjo, kad nėra nuolaidų kortelės, todėl papriekaiÅ¡tavo žmonai, kodėl Å¡i nepriminė jam, kad jis paimtų tÄ kortelę. Grįžus į namus, jis nuavė vaikams bartus, dukrai D pasakė, kad mėnesį laiko nepirks jai saldainių ir traÅ¡kučių, nes nesivalo dantų. Kol movė vaikams batus, sakė D, kad Å¡i eitų pagroti pianinu, prisisukusi garsÄ , nes jis su kitais vaikais eis miegoti, kadangi buvo pietų metas. Atsikėlus, dukra klausė ar gali eiti į laukÄ , jis leido ir viskas tuo baigėsi.

Tarp jo ir žmonos buvo pokalbis, ji klausė jo ar jis mušė D, o jis sakė, kad tik aprėkė D, sakė dukrai, kad nepirks traÅ¡kučių, saldainių. Žmonai sakė, kad nebuvo fizinio smurto dukters atžvilgiu. Jis galvoja, kad Å¡ita istorija yra iÅ¡galvota, nes žmona ketino skirtis, su baudžiamosios bylos medžiaga yra susipažinęs, vaiko parodymus skaitė, mano, kad vaikas sako taip, nes gal vaikÄ primokino, 10 metų vaikÄ yra lengva primokinti. Dabar gyvena su Å¡eima, Å¡iuo metu yra normalÅ«s santykiai, apie skyrybas Å¡iuo metu nėra kalbos.

Lankėsi pas psichiatrus ar pas psichologus tik dėl to, kad žmona to norėjo ir tuo metu jam skaudėjo skrandį. Jie ėjo pas psichiatrÄ dėl to, kad 10 metų dukra nesugeba iÅ¡jungti Å¡viesos, norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ar tokių metų vaikas turėtų suvokti, jog įjungęs Å¡viesÄ turi jÄ ir iÅ¡jungti. Kai byla baigsis, žada ignoruoti visus tokius dalykus, kad nesakytų, kad jis yra toks ar anoks. Jis dirba lauke, grįžta iÅ¡ po darbo, namuose indų kalnas ir jis juos plauna.   Nukentėjusioji D.

N. nurodė, kad mama sakė jai, kad turi atvažiuoti pasikalbėti su psichologe apie tėtį, nes tėtis jÄ mušė, tai buvo vasarÄ . Važiavo pas dantistę su visa Å¡eima, mama pamirÅ¡o „(duomenys neskelbtini)“ kortelę ir tada tėtis supyko. Grįžo, sesė pradėjo verkti, nes Å¡i manė, kad mama jÄ paliekÄ , o mama turėjo iÅ¡važiuoti į darbÄ . Buvo ant virtuvės slenksčio, kai tėtis paėmė jÄ už gerklės, sesė tuo metu buvo Å¡alia, Å¡i rengėsi, sesė to įvykio nematė, jai atrodo, kad brolis matė, jis turbÅ«t iÅ¡girdo ir atėjo pažiÅ«rėti, bet ar iÅ¡ tikrųjų matė, neatsimena.

Neatsimena, kÄ tėtis sakė, kai griebė už gerklės, paėmė už gerklės abiem rankomis (nukentėjusioji parodo). Kai paėmė jai už gerklės, jai skaudėjo, bet kai paleido, jau nebeskaudėjo. KažkÄ pradėjo sakyti, kai paėmė už gerklės ir kai pasakė, tada paėmė lyg stumtų žemyn, ji nukrito ant žemės ir viskas, truputį skaudėjo rankÄ , neatsimena, kaip kairės rankos dilbis skaudėjo, kai nukrito, išėjo į savo kambarį. Tėčiui nieko nesakė, nuėjo į kambarį ir laukė, kol grįš mama.

Apie įvykį tÄ pačiÄ dienÄ papasakojo draugei. Mamai papasakojo tÄ pačiÄ dienÄ , nes Å¡i klausė, kas jai nutiko, mama nieko nesakė, susinervino, nuėjo į policijÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ ar po dienos jie išėjo iÅ¡ namų, nes ne primÄ kartÄ tėtis primuÅ¡a. Tėtis yra ėmęs už gerklės, visaip keikėsi ant jos, yra mušęs, sakydavo: „kada ta erkė iÅ¡eis iÅ¡ namų“ ir visaip dar vadindavo negražiai: „debile“, „durne“, jai bÅ«davo skaudu, kai jis taip sakydavo, apie tai nėra pasakojusi niekam, mama žino, bet ji mamai nieko nesakydavo, Å¡i tai girdėdavo.

Su tėčiu apie tuos žodžius nėra kalbėję. Tėtis yra mušęs jÄ , yra paėmęs už gerklės, stumdavo jÄ . Mama jam nieko nesakė, kai paėmė už gerklės. Ji atsibudo iÅ¡ pietų miego, nes iÅ¡girdo, kaip jie kalbėjo ir mama pradėjo krautis daiktus ir jai pasakė, kad eis iÅ¡ namų. TÄ dienÄ daugiau nemušė, tik paėmė už gerklės, daugiau nieko tÄ dienÄ nedarė. Kai jai skaudėjo, verkė. Grojo pianinu, o tėtis piktai sakė: „eik, grok pianinu, neverkus“, bijojo, kad dar kÄ gali padaryti ar iÅ¡mesti iÅ¡ namų.

Galvojo, kad jeigu neklausys, padarys dar kÄ nors, nes piktai pasakė. Anksčiau neatsimena ar yra taip buvę. Pianinu grojo po to įvykio. Su broliu apie tÄ Ä¯vykį nekalbėjo, brolis nieko jai nesakė, jai atrodo, kad matė brolį, kad jis žiÅ«rėjo ir galėjo matyti, kaip tėtis jÄ paėmė už gerklės. Tėtis susinervino, išėjo į salonÄ , nurengė juos. Su broliu ir sese tėtis taip nesielgė niekada, nežino, kodėl taip elgėsi su ja. Sesę su broliu ji rengė prie durų, tada tėtis irgi rengėsi ir matė, kad jis nori kažkÄ daryti, bandė bėgti į virtuvę, traukėsi, bet jis paėmė, griebdamas pradėjo kalbėti.

Kai rengėsi, tėtis rengėsi ir stovėjo Å¡alia, ji jau buvo nusirengusi ir po to sesė pradėjo dar labiau verkti, tada jis paėmė už gerklės, paėjo kelis žingsnius į virtuvę ir pradėjo kalbėti. Pamatė, kad tėtis kažkÄ darys. Tėtis paėjo su ja, paėmęs jai už gerklės, tai nelabai galima pavadinti tempimu. Nejautė žemės po kojomis, buvo paimta už gerklės, nejautė žemės 1-2 minutes, nuo lauko iki virtuvės durų yra nedidelis atstumas. Kitokių veiksmų nebuvo, tėtis jai nespyrė.

Dabar santykiai su tėčiu visai geri, jie bendrauja gerai, paprastai, matosi dažnai, mėgsta draugiÅ¡kai dÅ«kti, paskutinį kartÄ tėtį matė sekmadienį, tėtis buvo darbe iki pietų, tada ėjo prie upės, nes buvo daug ledo, matė, kad krovėsi, kažkÄ darė prie maÅ¡inos, bet nekreipė dėmesio. Tėtis atsiprašė po policijos, ji atleido tėčiui, tarp jų gali bÅ«ti viskas gerai, reikėtų drausmės sesei su broliu, jie dÅ«ksta, o tėčiui reikėtų, kad nervus valdytų.

Bijo, kad nepadarytų kažko, kad tėtis lauÅ¡ rankÄ , anksčiau to nėra buvę, tiesiog bijo, jai nesmagu, kad tėtis taip daro. Su mama nėra kalbėjusi apie šį įvykį, apie tai, kaip gyvens toliau, mama yra klaususi, su kuo ji norėtų gyventi, ar norėtų, kad tėtis su jais gyventų, ji sakė, kad nori gyventi su visa pilna Å¡eima, tai yra su tėčiu, su mama, su sese, su broliu, tik nori, kad tėtis bÅ«tų geras. Nekalbėjo su mama, kur reikėtų kreiptis, kokios pagalbos. Kai tėtis paėmė jÄ už kaklo, jai skaudėjo fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai, jai buvo labai skaudu, kad tėtis taip elgiasi.

Žodį psichologiÅ¡kai tiesiog žino, gyvena ir žino.          Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. N. nurodė, kad 2016-06-16, tai buvo diena, kelintÄ valandÄ , nepamena, jie visa Å¡eima važiavo į "(duomenys neskelbtini) ". Mama pamirÅ¡o pasiimti nuolaidų kortelę, nes su Å¡ia kortele jiems bÅ«tų buvusi padaryta nuolaida 6 Eur. Po to visa Å¡eima grįžo namo, mama iÅ¡ karto iÅ¡važiavo į darbÄ . Jos brolis, kuriam 4 metai, ir sesuo, kuriai 2 metai, pradėjo verkti, kadangi jie galvojo, kad mama juos paliko, nesuprato, kad ji iÅ¡važiavo į darbÄ .

Tėtis buvo susinervavęs, kad už dantų gydymÄ sumokėjo 42 Eur. Namuose, koridoriuje, ji pradėjo sesei numauti batus. Pavyko numauti tik vienÄ batÄ , nes sesė muistėsi, verkė. Jos tėtis, atėjęs, jÄ paėmė, nematė kuria ranka, jai už kairės rankos dilbio ir nusivedė, tempdamas jÄ už kairės rankos, į virtuvę. Tada jai lyg tai deÅ¡ine koja jai įspyrė į deÅ¡inę kÅ«no pusę. Tuomet jis abiem rankom paėmė jai už gerklės, palaikė, uždėjęs abejas rankas jai ant kaklo, spaudė.

Visos jos pakėlęs nebuvo. Kai tėtis jai įspyrė, abi rankas uždėjo jai ant kaklo ir spaudė, jai skaudėjo. Taip jis jÄ Ä¯skaudino. Ji pradėjo verkti ir nuėjo į savo kambarį. Pas gydytojus apžiÅ«rai nebuvo nuvykusi. Praėjus kelioms minutėms, jis atėjo pas jÄ Ä¯ kambarį, pasakė ,,baik žliumbti, eik groti pianinu". Ji nuėjo groti pianinu. Praėjus kelioms savaitėms po įvykio, ji matė tėtį. Tėtis jos atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 16).           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 276 str. 4 d., buvo peržiÅ«rėtas nukentėjusiosios D.

N. apklausos vaizdo įraÅ¡as (b. l. 17).          Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ , liudytoja V. N. nurodė, kad viskas parsidėjo birželio 16 dienÄ , jie su vaikais buvo odontologijos klinikoje, pasitikrinti dantis dėl mokyklos ir darželio pažymos. Vyriausiajai dukrai, Di, reikėjo taisyti dantį. Jie turėjo tos klinikos nuolaidų kortelę ir ji pamirÅ¡o papraÅ¡yti vyro, kad Å¡is paimtų tÄ kortelę iÅ¡ namų, vyras labai susierzino, supyko, ,,užsiuto“ ant jų.

Po to ji iÅ¡važiavo į darbÄ ir į namus grįžo apie 19 val. Grįžusi, pajuto didelę įtampÄ Å¡eimoje, matė, kad vaikui kažkas negerai. Ji klausė D, kas atsitiko, po to D jai papasakojo, kad tėtis smaugė už kaklo. Sakė, kad tėtis supyko, nes D bandė numauti mažajai sesei batukÄ , o sesuo verkė. Tėtis prašė, kad D numautų sesei batukÄ , o Å¡i nenumovė batuko, nes mažoji sesuo nesidavė ir tada tėtis spyrė D, paėmė Å¡iÄ už kaklo. Ji susitarė, kad dukra nakvotų pas draugę, ji buvo pasimetusi, nes tÄ pusmetį Å¡eimoje tvyrojo didžiulė įtampa, nebežinojo, kÄ daryti.

Ji vyro klausė ar taip buvo, kaip pasakojo dukra, o vyras pasakė, kad taip, tai buvo. Tada ji susidėjo daiktus ir iÅ¡važiavo iÅ¡ namų. Pats įvykis buvo birželio 16 d., į policijÄ kreipėsi birželio 20 d. Ä®vykis buvo penktadienį, ji kreipėsi į moterų krizių centrÄ , bet kaip tyčia negalėjo su niekuo susisiekti, tada kreipėsi į advokatę, kuri buvo iÅ¡vykusi, bet atsiuntė žinutę, kurioje buvo paraÅ¡ytÄ , kad ji turi praneÅ¡ti policijai ir turi galvoti apie santuokos nutraukimÄ .

Å eÅ¡tadienį ji nuvažiavo į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, kadangi gyvena Å ilainiuose, nuvažiavo į Baltų pr., tačiau ten nebėra policijos, tada su vaikais nuvažiavo į Raudondvario pl. esančiÄ policijÄ , tačiau ten Å¡eÅ¡tadieniais niekas nedirba, tada paskambino 112 ir paklausė, kÄ jai daryti, jie pasakė, kad turi pirmadienį atvažiuoti ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Anksčiau prieÅ¡ jÄ ar prieÅ¡ vaikus fizinio smurto nėra buvę, bet yra buvęs psichologinis smurtas. Vyras su alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis problemų neturi.

Vaikams nėra saugi tokia aplinka, buvo toks etapas, kai tvyrojo didelė įtampa, ji sakė vyrui, kad visa tai turi baigtis, nes jis yra smurtautojas. Vyras pas specialistus yra buvęs vienÄ kartÄ , jis buvo pas psichiatrÄ . Problemos buvo dėl skrandžio skausmų, dėl nerimo, ji pati jį užregistravo, psichiatras jam pasakė, kad jis smurtauja. Ji yra už Å¡eimÄ , ieÅ¡kojo visokių iÅ¡eičių, bet suprato, kad vien tik vežiodama vaikÄ pas psichiatrus, problemos neiÅ¡spręs. Psichologinis smurtas iÅ¡ vyro pusės tai yra žeminimas, vyras jai sako, kad ji su dviem aukÅ¡taisiais, tačiau nieko nesugeba, nesugeba atsiminti, kodėl jis viskÄ turi atsiminti.

Taip pat naudojamas psichologinis smurtas prieÅ¡ dukrÄ , jis dukrai sako, kad jeigu Å¡i neužgesins Å¡viesos, tai jis dukrÄ atsitemps už plaukų užgesinti, taip pat sako, kodėl dukra sėdi iÅ¡sižergusi, kodėl spokso, kodėl žiÅ«ri iÅ¡sižiojusi. Nuolat pareplikuodavo dėl akinių, kuriuos neÅ¡ioja ir ji, ir jos dukra.             PareiÅ¡kime nurodyta, kad V. N. pranešė, kad 2016-06-16 apie 14.30 val. M. N. dukrai D spyrė į deÅ¡inę rankÄ ir Å¡onÄ , pakėlė jÄ už kaklo ir prispaudė prie sienos.

Apie šį įvykį dukra papasakojo, kai ji grįžo iš darbo apie 20 val., 2016-06-17 jai paklausus savo vyro apie šį įvykį, jis tai patvirtino (b. l. 9).            Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko apsaugos skyrius nurodė, kad D. N. tėvai V. N. ir M. N. socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruoti (b. l. 21).              VšĮ Kauno psichologijos ir psichoterapijos institutas nurodė, kad dėl psichologo konsultacijų D.

N. kreipėsi jos mama V. N.. Mergaitė 2014 m. sausio – birželio mėn. lankė psichologo konsultacijas, kurių tikslas – vaiko elgesio ir emocijų korekcija. VienÄ kartÄ Ä¯vyko susitikimas su abejais tėvais (tikslas – Å¡eimos situacijos ir vaiko problemų analizė) bei įvyko du susitikimai su mama (grįžtamasis ryÅ¡ys apie vaiko pokyčius).             UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ raÅ¡te nurodyta, kad M. N. jų įstaigoje ambulatoriÅ¡kai lankėsi vienÄ kartÄ 2016-02-08.

Jam nustatyta diagnozė: kiti miÅ¡rÅ«s nerimo sutrikimai F.41.3., skirtas medikamentinis gydymas, psichologo tyrimas diagnozės patikslinimui bei pakartotinė konsultacija, į kuriÄ pacientas neatvyko (b. l. 94).  Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas      IÅ¡ nuoseklių nukentėjusiosios parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriuose įvykius nukentėjusioji mažametė apibÅ«dino pagal savo suvokimÄ , bÅ«dingÄ jos amžiui, teismui nekyla abejonių, kad M.

N. 2016-06-16 smurtavo prieÅ¡ savo mažametę dukrÄ , t. y. konflikto metu sugriebė savo nepilnametei dukrai D. N. už deÅ¡inės rankos dilbio ir taip jÄ tempė į virtuvę, po ko virtuvėje įspyrė jai į deÅ¡inės pusės Å¡onÄ ir, uždėjęs abejas rankas jai ant kaklo, jį spaudė. Nors nukentėjusioji D. N. apklausiama teisme, po įvykio praėjus daugiau nei pusę metų, detaliai neatsiminė visų aplinkybių, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo institucijoje, davė gana detalius parodymus.

Taip pat Å¡iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios mama, liudytoja V. N., kuriai mažametė papasakojo kokiu bÅ«du prieÅ¡ jÄ smurtavo tėtis. Taip pat teismas neturi jokio pagrindo abejoti V. N. parodymais, kad M. N. jai pripažino, jog netinkamai elgėsi su dukra. Vertinant minėtų liudytojų parodymus, matyti, jog jokių esminių prieÅ¡taravimų tarp jų parodymų nėra, jų parodymai vieni kitus papildo. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ mažametei D.

N., jo veika teisingai kvalifikuota, kaip tyčinis baigtas nusikaltimas, numatyti BK 140 str. 3 d.Kaltinamojo gynėjas advokatas, baigiamojoje kalboje prašė, pripažinus jo ginamÄ jį kaltu, taikyti BK 37 str. ir jo kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Pagal BK 37 str. veika gali bÅ«ti pripažįstama mažareikÅ¡me tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti.

Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumÄ , privalo padaryti iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, bÅ«tino baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga (2K- 500/2010, 2K-122/2011 ir kt.). Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai.

Pagal bylos duomenis M. N., smurtaudamas, savo veiksmais pažeidė mažamečio asmens interesus, mažametė D. N. net ir praėjus jau gana ilgam laiko tarpui nuo įvykio, negalėjo pamirÅ¡ti aplinkybės, kad tėtis buvo jÄ suėmęs už kaklo, teisme apklausos metu nurodė, kad nesijaučia saugi su tėčiu, nors ir trokÅ¡ta, kad Å¡eimoje gyventų visi kartu. Toks žalojantis kaltinamojo elgesys iÅ¡ esmės paveikė vaiko ne tik fizinę, bet ir psichologinę savijautÄ , todėl BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymas Å¡iuo atveju nelaikytinas mažareikÅ¡miu.

Dėl bausmės              M. N. padarė nesunkų, tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ , jis teisiamas pirmÄ kartÄ , praeityje neteistas (b. l. 34), administracine tvarka nebaustas (b. l. 35), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 37), VÅ¡Ä® Respublikinėje Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 39), dirbantis (vykdantis individualiÄ veiklÄ ), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

        Atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ , kaltinamajam M. N. skirtina sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., n u s p r e n d ž i a :          M. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 3 d., ir paskirti 10 MGL (376,6 Eur) (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt centų) dydžio baudÄ .Ä®pareigoti M.

N. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudÄ sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad sumokėjus baudÄ , privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ , įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.           Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam iÅ¡siuntimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                   AuÅ¡ra Vingilė