ed6ffbd2-5351-4c3d-827a-42e5d234bf27 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. M1-1263-548/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55844-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2; 2.10.1; 2.10.11(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. kovo 23 d.KaiÅ¡iadorys              Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, Vilmai Janonienei, dalyvaujant prokurorei Aldonai Vitkauskienei, E. R., kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, gynėjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui, nukentėjusiajai G.

G., jos atstovui advokatui Dariui Karabinui, ekspertei Vilijai Kučinskienei, nedalyvaujant E. R.,              nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), KaiÅ¡iadorių r., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, pradinio iÅ¡silavinimo, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:                          E. R. 2017 m. spalio 27 d. apie 11.00 val. vieÅ¡oje vietoje, gatvėje Å¡alia pastato, adresu Ežero g. 10, Kiemelių k., Žiežmarių apyl. sen., KaiÅ¡iadorių r., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, kitų asmenų akivaizdoje nukentėjusiÄ jÄ G.

G. vadino necenzÅ«riniais žodžiais, rankos delnu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajai G. G. į veidÄ , padarydamas jai deÅ¡inio skruostikaulio srities ir apatinio žandikaulio srities sumuÅ¡imus, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmÄ bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais savo veiksmai jis pažeidė nukentėjusiosios G. G. ir kitų asmenų teisę į ramiÄ ir saugiÄ aplinkÄ , sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarkÄ .                          Asmuo, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, E. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2017 m. spalio 27 d. jis ėjo Ežero gatve Kiemelių kaime, KaiÅ¡iadorių r., ir pamatė ateinančiÄ G.

G.. Jis sudavė jai į veidÄ vienÄ smÅ«gį. Matė, kad gatvėje prie namo stovėjo B. J. G. sakė, kad paduos jį į teismÄ . Jis jai atsakė, kad jam jau „davė“ 50,00 litų. Dėl to, kad sudavė G., jis gailisi (b. l. 79).             E. R. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymÄ patvirtina Å¡ie duomenys:             Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. G. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. spalio 27 d. apie 11.00 val.

ėjo nuo Kiemelių kaimo stotelės link savo namų. Ji ėjo Ežero gatve ir prasilenkė su žmogumi, kurio, dėl prasto regėjimo, matė tik siluetÄ . Po kiek laiko tas pats žmogus grįžo ir sudavė jai vienÄ kartÄ delnu į deÅ¡inį žandÄ , tada nubėgo. Sudavęs smÅ«gį asmuo bėgo nuo jos ir jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Tuomet ji iÅ¡ balso atpažino, kad tai E. R.. Ji jam pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . E. R. pasakė, kad baudÄ sumokėjo, sakė, kad užmuÅ¡ jÄ , kadangi jis mokėjo baudÄ .

Ji bėgo link namų, o E. R. jÄ vijosi ir vydamasis vadino visokiais žodžiais. Ji bėgdama pamatė baltÄ Å¡ešėlį, suprato, kad tai žmogus. Žmogus pradėjo jÄ klausti, kas nutiko. Tada ji suprato, kad tai kaimynė B. J.. Tuo metu Å¡aukdamas pribėgo E. ir toliau jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Tuo metu pro Å¡alį važiavo kažkoks automobilis ir, jo iÅ¡sigandęs, E. R. pabėgo. Po Å¡io įvykio ji paskambino savo sÅ«nui V. G. ir papasakojo kas nutiko. Su sÅ«numi ji atvyko į policijos komisariatÄ ir į KaiÅ¡iadorių ligoninės priėmimo skyrių, kadangi galvojo, kad lūžęs žandikaulis, nes jai labai skaudėjo deÅ¡inį žandÄ . PraÅ¡o iÅ¡ E. R. priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nurodo, kad dėl smÅ«gio sudavimo ji patyrė didelį stresÄ , atsirado nerimo, nesaugumo jausmas, keletÄ dienų jautė skausmÄ veido srityje.             Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. spalio 27 d. apie 11val. 30 min. jam paskambino mama G. G. ir pasakė, kad jÄ užpuolė ir sumušė E. R.. Atvažiavus mama papasakojo, kad ji prasilenkė su E. R., o jis grįžo ir jai sudavė smÅ«gį į veidÄ . Jis kartu su mama nuvažiavo į KaiÅ¡iadorių policijÄ , kur parašė pareiÅ¡kimÄ .

Vėliau jis mamÄ nuvežė į KaiÅ¡iadorių ligoninę, kadangi ji skundėsi veido skausmu. Ligoninėje mamÄ apžiÅ«rėjo, tačiau jokių lūžių nenustatė.             Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. S. J. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. spalio 27 d. ryte ji buvo namuose. Išėjusi iÅ¡ namų į pagrindinę gatvę pamatė bėgančiÄ G. G., jos paklausė kas nutiko. G. G. pasakė, kad jÄ užpuolė E. R., sudavė jai per veidÄ . Paskui G.

ėjo E. R., kuris sakė, kad dėl G. G. sumokėjo baudÄ , todėl davė jai per veidÄ . Ji girdėjo kaip E. R. G. G. vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Nukentėjusioji paskambino savo sÅ«nui, kad atvažiuotų ir išėjo namo.             Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3445/2017(02) nurodyta, kad G. G. konstatuotas deÅ¡inio skruostikaulio srities ir apatinio žandikaulio srities sumuÅ¡imas. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas suduodant smÅ«gį kumščiu, spiriant koja ar kitu panaÅ¡ias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 45).              Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.0282244 nustatyta, kad G. G. yra netekusi 90 procentų darbingumo ( b. l. 38).             Ekspertė Vilija Kučinskienė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. R. konstatuotas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai.

E. R., darydamas nusikalstamÄ veikÄ , negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å iuo metu E. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai. E. R. Å¡iuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. E. R. negali duoti parodymų, stoti prieÅ¡ teismÄ bei atlikti bausmę. E. R. reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ psichikos sveikatos centre pagal gyvenamÄ vietÄ .             Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones.

             Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi bÅ«ti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , iÅ¡klausyta eksperto iÅ¡vada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

             Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus:

1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika;

2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tas asmuo padarė bÅ«damas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas;

4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimÄ ;

5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir bÅ«tent kokia.             Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grÄ sinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .              Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina, kad E. R. 2017 m. spalio 27 d. apie 11.00 val. vieÅ¡oje vietoje, gatvėje, Å¡alia pastato, adresu Ežero g. 10, Kiemelių k., Žiežmarių apyl. sen., KaiÅ¡iadorių r., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, kitų asmenų akivaizdoje nukentėjusiÄ jÄ G.

G. vadino necenzÅ«riniais žodžiais, rankos delnu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajai G. G. į veidÄ , padarydamas jai deÅ¡inio skruostikaulio srities ir apatinio žandikaulio srities sumuÅ¡imus, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmÄ bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais savo veiksmai jis pažeidė nukentėjusiosios G. G. ir kitų asmenų teisę į ramiÄ ir saugiÄ aplinkÄ , sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarkÄ .             Tokiu bÅ«du E. R. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio požymius.             Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis.

Viena iÅ¡ jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali bÅ«ti tik sÄ moningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais Å¡is klausimas yra pateikiamas ekspertams.             Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 83TPK-73/2018 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. R. konstatuotas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (F71.8).

Tiriamasis atlikdamas nusikalstamÄ veikÄ negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å iuo metu E. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (F71.8). Tiriamasis Å¡iuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. E. R. negali duoti parodymų, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, negali stoti prieÅ¡ teismÄ bei atlikti bausmę. E. R. reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ psichikos sveikatos centre pagal gyvenamÄ vietÄ (KaiÅ¡iadorių psichikos sveikatos centre) (b. l. 65-67).                          Teismas, įvertinęs Å¡iuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog E. R., darydamas baudžiamajame kodekse uždraustÄ veikÄ , negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi bÅ«ti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja.             Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-73/2018 iÅ¡vadomis ir eksperto paaiÅ¡kinimais, atsižvelgiant į E. R. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ ir nustatytÄ jo socialinį pavojingumÄ sau ir visuomenei bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡is – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.             Taikydamas priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko.

Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė ir iÅ¡nyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiÅ«ros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).             E. R. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.                          Byloje nukentėjusioji G.

G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 500,00 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo.             Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieÅ¡kinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ), arba jį palikti nenagrinėtÄ (jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio pagrindas yra bÅ«tent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalÄ numatytas tik nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui arba už Å¡io asmens veikÄ materialiai atsakingiems asmenims.             E. R., kuriam skiriama priverčiamoji medicinos priemonė, Å¡ioje byloje nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes jis, bÅ«damas nepakaltinamumo bÅ«senos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ .

E. R. nėra civiline tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikÅ¡mės negalinčio suprasti ir jų valdyti pilnamečio fizinio asmens padarytÄ Å¾alÄ reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnyje. Å io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimÄ , padarytÄ asmens, kuris savo veiksmų reikÅ¡mės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo.

Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali bÅ«ti priteistas iÅ¡ asmenų, kurie gyveno kartu su žalÄ padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalÄ padariusio asmens psichikos bÅ«klę, nesiėmė priemonių, kad Å¡is bÅ«tų pripažintas neveiksniu. Todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, todėl paliktinas nenagrinėtu.

Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio civilinei ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-251/2010).              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu, nutaria:              E. R. pripažinti nepakaltinamumo bÅ«senoje padarius įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.             Taikyti E. R. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .             Įpareigoti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ne rečiau nei kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ .             E. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.             Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės G.

G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.             Nutartis per dvideÅ¡imt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymÄ , Å¡eimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiosios, jos atstovo ir prokurorės gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                                                          Ričardas Juodis