ed6f31ae-cbca-4ef7-81d0-e5d420aa1e4a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7069-171/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01588-2014-2                    Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos, RÅ«tos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Anželai MiroÅ¡nikovai, atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovui Audriui BareiÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. L.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas N. L. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2013 m. vasario 19 d. sprendimÄ Nr. 20 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta iÅ¡duoti N. L. J. vienkartinę nacionalinę „D“ vizÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (100 Lt žyminio mokesčio ir advokato pagalbos iÅ¡laidas). Nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Å¡iuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-5). Ketindamas užsiimti teisėta Å«kine veikla Lietuvos Respublikoje, pareiÅ¡kėjas 2013 m. įsteigė Lietuvoje įmonę ((duomenys neskelbtini)) ir yra Å¡ios įmones vadovas. Ä®steigęs UAB (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Migracijos valdybÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Ä®statymas) 45 straipsnį. 2014-01-10 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo t.y. iki 2014-04-10. Kartu Migracijos departamentas įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ iki 2014-07-01 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikti dokumentus, patvirtinančius UAB (duomenys neskelbtini) veiklÄ Lietuvos Respublikoje (Å«kinę komercinę veiklÄ , patalpų nuomÄ patvirtinančias sutartis ar pan.). Kadangi pareiÅ¡kėjas gyvena (duomenys neskelbtini), o jam suteikto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo procedÅ«ra turi bÅ«ti atlikta bÅ«tent Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pareiÅ¡kėjas turi atvykti į LietuvÄ ir pateikti Migracijos valdybai 2014-01-10 praneÅ¡ime Nr.(15/4-3) 10K-1311 iÅ¡vardintus dokumentus. 2014-02-02 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ (duomenys neskelbtini) su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam vienkartinę nacionalinę „D“ vizÄ , kurios iÅ¡davimas pagal Ä®statymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas yra skirtas bÅ«tent tiems atvejams, kai pareiÅ¡kėjui yra suteikta teisė laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau pats leidimas dar nėra įformintas, todėl užsieniečiui yra bÅ«tina atvykti į LietuvÄ ir užbaigti leidimo įforminimo procedÅ«rÄ .

Tačiau 2014-02-19 Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimÄ Nr. 20 atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui vienkartinę nacionalinę „D“ vizÄ . Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjui 2013-07-13 toje pačioje Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duota Å engeno viza „C“ Nr. 001408672. PareiÅ¡kėjas mano, kad nuo Å engeno „C“ vizos jam iÅ¡davimo Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jokios jo asmeninio gyvenimo ir vykdomos komercinės Å«kinės veiklos aplinkybės, galėjusios sudaryti objektyvų pagrindÄ Sprendimui priimti, nepakito.

Todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė iÅ¡duoti jam vienkartinę nacionalinę „D“ vizÄ tikslu atvykti į LietuvÄ ir įforminti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje.                    Sprendime nurodyta atsisakymo iÅ¡duoti vienkartinę nacionalinę „D“ vizÄ priežastis yra pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Manytina, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) priėmė skundžiamÄ sprendimÄ ne savo nuožiÅ«ra, o atlikus konsultacijas su Valstybės saugumo departamentu.

PareiÅ¡kėjo manymu, atsakovė atsisakė iÅ¡duoti jam vienkartinę nacionalinę ,,D“ vizÄ nurodytu pagrindu, neturint jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo keliamos nelegalios migracijos grėsmę.Atsakovė Sprendime nenurodo jokių faktų, patvirtinančių tai, kad pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos ambasadÄ (duomenys neskelbtini) su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam vienkartinę nacionalinę „D“ vizÄ , neatitiko Ä®statymo 19 straipsnio 10 punkte numatytÄ sÄ lygÄ (t.y. kad praÅ¡ymo pateikimo diplomatinei atstovybei metu buvo rimtas pagrindas manyti, kad asmuo gali kelti nelegalios migracijos grėsmę), kuriai esant diplomatinė atstovybė turėtų teisę atsisakyti iÅ¡duoti nacionalinę „D“ vizÄ , ir nepateikė pareiÅ¡kėjui tokius faktus patvirtinančių įrodymų.Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, kuris 2014-01-10 priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, kaip centrinė institucija dėl nurodyto sprendimo priėmimo privalėjo konsultuotis dėl galimybių iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui tokį leidimÄ su Valstybės saugumo departamentu. 2009-05-18 LR VRM įsakymo Nr. IV-205 „Dėl dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 37 punkte nustatyta Migracijos departamento pareiga iÅ¡siųsti paklausimÄ Valstybės saugumo departamentui, todėl manytina, kad Migracijos departamentas Å¡ios tvarkos laikėsi ir neigiamo atsakymo negavo.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų priimtas sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje.PareiÅ¡kėjo manymu, atsakovės diplomatinė atstovybė (duomenys neskelbtini), nagrinėdama jo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vienkartinę nacionalinę vizÄ , neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias nacionalinės „D“ vizos iÅ¡davimo tvarkÄ . Sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti nacionalinę „D“ vizÄ remiantis Ä®statymo 19 straipsnio 10 punktu (kai yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę) taip pat nėra teisėtas procesine prasme, kadangi nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jam nacionalinę vizÄ atsakovas nesilaikė teisės aktuose nustatytos procedÅ«ros.

Pažymi, kad atsakovė Sprendime nenurodo jokio Vizų kodekso straipsnio, kuriuo remiantis ji priėmė skundžiamÄ SprendimÄ , tačiau tikėtina, kad atsakovė Å¡iuo kodeksu vadovavosi.Diplomatinė atstovybė, nagrinėdama praÅ¡ymus iÅ¡duoti vienodÄ vizÄ (t.y. Å engeno vizÄ , numatytÄ Vizų kodekso 24 straipsnyje) remiantis Vizų kodekso 21 straipsniu turi patikrinti, ar yra tenkinamos atvykimo sÄ lygos, t.y. nustatyti ar praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo atitinka Å engeno kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sÄ lygas, ypač įvertinant tai, ar asmuo nekelia nelegalios migracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui ir ar Å¡is asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos pabaigos.PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ (duomenys neskelbtini) su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam ne vienodÄ (Å engeno) vizÄ , o nacionalinę vizÄ (riboto naudojimo, numatyta Vizų kodekso 25 straipsnyje).

Å iuo atveju jo ketinimas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti nacionalinės vizos pabaigos iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti vertinamas, kadangi nacionalinė viza pareiÅ¡kėjui buvo reikalinga atvykimui į LietuvÄ ir užbaigti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo procedÅ«rÄ , t.y. realizuoti jam suteiktÄ teisę laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymėtina, kad sprendimas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Å¡iuo metu nėra panaikintas, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas negali Å¡io sprendimo įgyvendinti.

Todėl atsakovė, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo jai kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vienkartinę nacionalinę „D“ vizÄ pateiktÄ 2014-01-10 Migracijos departamento sprendimÄ suteikti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinaigyventi Lietuvoje, neturėjo tikrinti, ar pareiÅ¡kėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, nes tamnebuvo teisinio pagrindo.PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdyje palaikė pareiÅ¡kėjo skundÄ ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime su skundu nesutiko, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 21–27).PaaiÅ¡kino, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis Å engeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų iÅ¡davimÄ , nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigÅ«no Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskrecijÄ Ä¯vertinti gautÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo medžiagÄ ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniÅ¡kai priimti sprendimÄ iÅ¡duoti vizÄ arba atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ .

ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant praÅ¡ymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų iÅ¡davimo. Teisės aktai konsulinį pareigÅ«nÄ Ä¯pareigoja, kad jis priimdamas arba jau priėmęs dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sÄ Å¾iningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

Konsuliniam pareigÅ«nui svarstant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vizos iÅ¡davimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjo vykimo į LietuvÄ tikslo ir buvimo sÄ lygų, todėl konsulinis pareigÅ«nas turėjo teisę atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti vizÄ . PareiÅ¡kėjas neteisus teigdamas, kad jis pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į LietuvÄ tikslÄ , o konsulinis pareigÅ«nas privalėjo iÅ¡duoti vizÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats praÅ¡antis vizÄ iÅ¡duoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, tikslÄ , pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, sÄ lygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pagal Teisingumo Teismo suformuotÄ praktikÄ konsulinis pareigÅ«nas neturi pareigos neapibrėžtÄ ilgÄ laikÄ bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizÄ , iki pastarasis susirinks ir pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, kurių pagrindu bÅ«tų priimtas teigiamas sprendimas (iÅ¡duoti vizÄ ). PareiÅ¡kėjas, pateiktų dokumentų pagrindu negavęs praÅ¡omos vizos, turi teisę vėl kreiptis į AmbasadÄ dėl vizos gavimo pateikiant papildomus duomenis ir dokumentus.

Nagrinėjamoje byloje svarstomu atveju sprendžiant klausimÄ dėl vizos iÅ¡davimo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiÅ¡kiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiÅ¡kėjo kelionės į LietuvÄ tikslai gali bÅ«ti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiÅ¡kėjas ir dėl to gali kilti nelegalios migracijos rizika.Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 19–20).

Nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento rekomendacijas, kurios buvo pateiktos įvertinus visas aplinkybes ir turimus duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ . Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento atstovas teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 37–38) praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

PaaiÅ¡kino, kad įvertinęs pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus ir nenustatęs Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ gyventi, 2013-01-10 priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. Å is sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu (užsienietis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje) bei 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu (užsienietis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje).

Ä®statymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienkartinė nacionalinė viza iÅ¡duodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad Migracijos departamentas nedalyvauja vienkartinių nacionalinių vizų iÅ¡davimo procedÅ«roje. SprendimÄ dėl atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ pareiÅ¡kėjui priėmė Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentui nėra žinomi motyvai, kuriais vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui vienkartinę nacionalinę vizÄ .Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Migracijos departamentui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 63).Skundas atmestinas.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis (b.l. 6), UAB (duomenys neskelbtini), registruotos Lietuvoje, savininkas, yra vienintelis Å¡ios bendrovės akcininkas, kuriam priklauso 100 bendrovės akcijų, kurių nominali vertė sudaro 10 000 Lt (b.l. 46-47).2014-01-10 Migracijos departamentas prie Lietuvos VRM priėmė sprendimÄ Nr.(l5/4-3) 10K-1311 iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus (b.l. 9).

PareiÅ¡kėjas 2014-02-11 Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė specialios formos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę „D“ tipo vizÄ ir dokumentus, pagrindžiančius kelionės tikslÄ ir buvimo sÄ lygas (b. l. 29–31). Å iame praÅ¡yme jis nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – leidimo gyventi gavimas. Numatoma atvykimo data 2014-02-25, o numatoma iÅ¡vykimo data 2016-02-25. Kelionės ir pragyvenimo iÅ¡laidas padengia pats, pragyvenimo lėšos grynieji pinigai, darbdavys UAB (duomenys neskelbtini).2014-02-11 Lietuvos Respublikos Ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigÅ«nas, spręsdamas vizos iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui klausimÄ , per Vizų informacinę sistemÄ (VIS) kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentÄ dėl galimumo iÅ¡duoti vizÄ pareiÅ¡kėjui (b. l. 36). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) konsulinių procedÅ«rų valdymo sistemoje (KPVS) 2014-02-19 pateikė neigiamÄ iÅ¡vadÄ , t. y. remiantis Bendrijos vizų kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, rekomendavo pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos vizos neiÅ¡duoti (b. l. 36).

Å ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ pagrindas yra tas, kad pareiÅ¡kėjas pateikė nepatikimÄ informacijÄ apie numatomo buvimo tikslÄ ir sÄ lygas ir jos nepagrindė.2014-02-19 Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimÄ Nr. 20 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ (duomenys neskelbtini) piliečiui N. L. J.“ (b.l. 10-11). Sprendimas priimtas vadovaujantis Ä®statymo 19 straipsnio 10 punktu, t.y. yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2013 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 20, kuriuo pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duota nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai, kirsdami iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos.

Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo iÅ¡imtis. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad I priede iÅ¡vardytų trečiųjų Å¡alių piliečiai, kirsdami valstybių narių iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizÄ . (duomenys neskelbtini) įraÅ¡yta į šį priedÄ .Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) 19 straipsnio 10 punkte reglamentuota, kad nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymÄ (Preambulės 3 straipsnis). Vizų kodekse tarp praÅ¡ymų gauti vizÄ nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visÄ atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. PraÅ¡ymų dėl vizos iÅ¡davimo nagrinėjimo tikslas - nustatyti tuos pareiÅ¡kėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar Å¡eimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Å engeno valstybes nares ir juose įsikurti.

Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t.t. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų - ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritorijÄ (t.y. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sÄ lygas ir aplinkybes, taip pat į bendrÄ padėtį gyvenamosios vietos Å¡alyje (pvz., politiÅ¡kai nestabilios vietovės, aukÅ¡tas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) praÅ¡ymÄ pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui.

Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: Å¡eimos ir kitų asmeninių ryÅ¡ių gyvenamosios vietos Å¡alyje, Å¡eimos ar kitų asmeninių ryÅ¡ių valstybės narėse, Å¡eimyninės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos Å¡alyje. Vizų kodeksas nustato, kad siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo kelionės tikslÄ , jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiÅ¡kumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neiÅ¡duoda.PareiÅ¡kėjas nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui vienkartinę nacionalinę vizÄ , kai Migracijos departamento priimtu sprendimu pareiÅ¡kėjui jau buvo suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

Å ių dviejų administracinių sprendimų priėmimas nėra siejamas tarpusavyje ir joks teisės aktas nenustato, kad nacionalinė viza gali bÅ«ti iÅ¡duodama kita tvarka, nei įprasta, kai asmuo yra gavęs leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Anksčiau buvo paminėta, kad atsisakymo pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindas yra Ä®statymo 19 straipsnio 10 punktas, kuris nustato, kad nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio 2009-07-13 Bendrijos vizų kodeksÄ (Vizų kodeksas), 21 straipsnio 1 punktas nustato, kad nagrinėjant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vienodÄ vizÄ , nustatoma, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo atitinka Å engeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sÄ lygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios migracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.Teismo nuomone, atsakovė, vykdydama teisės aktų nuostatas, ne tik turėjo teisę bet ir privalėjo įvertinti, inter alia konsultuojantis su kitomis institucijomis, ar pareiÅ¡kėjas nekelia nelegalios migracijos rizikos.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai (trečiojo suinteresuoto asmens pažyma) iÅ¡ kurios turinio teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas manyti jog tokia rizika egzistuoja. Be to atsisakyme iÅ¡duoti vizÄ Â nurodyta, kad atsisakymo pagrindas yra tas, kad pareiÅ¡kėjas pateikė nepatikimÄ informacijÄ apie numatomo buvimo tikslÄ ir sÄ lygas ir jos nepagrindė. Vizų kodeksas nustato, kad siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo kelionės tikslÄ , jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiÅ¡kumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neiÅ¡duoda.

Taigi teisės aktai suteikia vizÄ iÅ¡duodančiam pareigÅ«nui visiÅ¡kÄ diskrecijos teisę spręsti ar vizÄ iÅ¡duoti, ar ne ir nenumato pareigos rinkti duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ . PareigÅ«no abejonės pakanka priimti neigiamÄ sprendimÄ dėl vizos iÅ¡davimo.Todėl atsakovės atsisakymas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui nacionalinę vizÄ yra teisėtas, t. y. atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisės aktų, reglamentuojančių vizų iÅ¡davimÄ , nuostatas, bei pareiÅ¡kėjui skunde nurodytais motyvais ir byloje pateiktais įrodymais nepatvirtinus ginčijamo sprendimo, priimto susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, neteisėtumo, darytina iÅ¡vada, kad buvo pagrįstai atsisakyta jam iÅ¡duoti nacionalinę D tipo vizÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, nusprendė:

PareiÅ¡kėjo N. L. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                               Bronius JanuÅ¡ka                           RÅ«ta Miliuvienė                                                                                                                                                                                                                                      Irena Paulauskienė