ed6e758b-44e7-4e23-bd44-83a6d2a020f3 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-337/2012     Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.8;                42.9; 42.10; 65; 116.8 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Å erno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3843-603/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Nordea Finance Lithuania ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Baltijos grupė“ dėl įsiskolinimo priteisimo ir priverstinės hipotekos nustatymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovo UAB Nordea Finance Lithuania atstovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB ,,Baltijos grupė“ 2 832 549,63 eurų skolÄ , 28 413 eurų delspinigių, 12,7 procento palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 11 d. tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta Faktoringo sutartis Nr. 2007-141, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo perimti atsakovo bÅ«simas reikalavimo teises pagal sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas atsakovo prekybos partneriams, ir už tai sumokėti atsakovui, o Å¡is įsipareigojo perleisti reikalavimo teisę pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ir pateikti ieÅ¡kovui tikslius bei teisingus duomenis, susijusius su perleidžiama reikalavimo teise.

Atsiskaitymai su atsakovo pirkėjais vyko sklandžiai, tačiau vėliau atsakovo pirkėjai ėmė delsti atsiskaityti su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas laiku negavęs bendrovės Compania Espanola de Laminacion apmokėjimo už atsakovo iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas Nr. BG-9011601 ir Nr. BG-8122914, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti vėlavimų priežastis, 2009 m. liepos 22 d. kreipėsi į bendrovę, tačiau Å¡i nesutiko su reikalaujamos sumos dydžiu. IeÅ¡kovui 2009 m. rugsėjo 14 d. ji pateikė atsakovo siųstas sÄ skaitas Nr. BG-9011601 ir Nr. BG-8122914 bei sÄ skaitų apmokėjimÄ tiesiogiai atsakovui patvirtinančius dokumentus.

Compania Espanola de Laminacion nurodė, kad atsakovo nurodymu apmokėjo Å¡ias sÄ skaitas atsakovui dar 2009 m. vasario 18 d. ir sausio 26 d. Tokiu bÅ«du paaiÅ¡kėjo, kad atsakovo ieÅ¡kovui pateiktose sÄ skaitose, kurios, atsakovo teigimu, buvo iÅ¡raÅ¡ytos Compania Espanola de Laminacion ir reikalavimo teisės pagal kurias Faktoringo sutartimi buvo perleistos ieÅ¡kovui, buvo nurodytos didesnės pinigų sumos, nei atsakovo iÅ¡ tikro iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose bendrovei Compania Espanola de Laminacion. Taigi, ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo didesnį faktoringo mokėjimÄ , nei priklausė pagal sutartį.

IÅ¡ Compania Espanola de Laminacion ieÅ¡kovui pateiktų atsakovo sÄ skaitų taip pat paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡raÅ¡ydamas Å¡ias sÄ skaitas atsakovas nenurodė privalomos informacijos apie atsakovo ir ieÅ¡kovo sudarytÄ sutartį, informacijos, kad reikalavimo teisė į sÄ skaitų apmokėjimÄ perleista ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovui pateikus paklausimÄ atsakovui, Å¡is patvirtino, kad atsakovo pirkėjas Compania Espanola de Laminacion jau yra įvykdęs savo įsipareigojimus, sumokėdamas tiesiogiai atsakovui pagal sÄ skaitas, iÅ¡ kurių kylančios reikalavimo teisės buvo sutartimi perleistos ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas, remdamasis sutartimi, sumokėjo atsakovui 3 460 095,50 eurų. Raginamas ieÅ¡kovo, atsakovas jam grÄ Å¾ino lėšas, ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas pagal sutartį už reikalavimo teisių pagal Compania Espanola de Laminacion iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Nr. BG-8122914 perleidimÄ . Po ieÅ¡kovo ir atsakovo susiraÅ¡inėjimo, atsakovas ieÅ¡kovui papildomai grÄ Å¾ino 100 000 eurų, o 2009 m. spalio 22 d. - 300 000 eurų. Tačiau atsakovas vengia grÄ Å¾inti likusiÄ sumÄ mokėjimų pagal sutartį, nors atsakovo pirkėjai atsiskaitė su juo pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas.

Atsakovas nepagrįstai įgijo lėšų ieÅ¡kovo sÄ skaita. Pagal sutarties 21.3 punktÄ finansuotojas turi teisę reikalauti mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už vėlavimÄ nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ dienÄ , uždelstÄ sumokėti pakartotinio perleidimo kainÄ . Atsakovo mokėtini delspinigiai ieÅ¡kinio padavimo dienÄ sudaro 28 413 eurų. Pagal sutarties 3 punktÄ atsakovas turi ieÅ¡kovui mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si faktoringo paslaugomis pagal kas mėnesį atsakovui iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas.

Atsakovas iki Å¡iol nėra sumokėjęs ieÅ¡kovui 2009 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. susikaupusių palÅ«kanų, kurios sudaro 18 896,21 eurų. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas sutiko su mažesniu – 2 764 820,79 eurų įsiskolinimo dydžiu.      Atsakovas UAB „Baltijos grupė“ nurodė, jog sutinka su 2 764 820,79 eurų skolos ir 18 896,21 eurų palÅ«kanų dydžiu, prašė sumažinti delspinigių dydį, taip pat iÅ¡dėstyti priteistos skolos grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui 5 metų laikotarpiui, sumažinti reikalaujamÄ priteisti palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dydį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB Nordea Finance Lithuania ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo UAB ,,Baltijos grupė” 2 764 820,79 eurų skolÄ , 18 896,21 eurų palÅ«kanų, 28 413 eurų delspinigių, iÅ¡ viso 2 812 130 eurų, 12,7 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 39 390 Lt žyminį mokestį ir 4 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui UAB Nordea Finance Lithuania 132 Lt žyminį mokestį.

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo UAB ,,Baltijos grupė” valstybės naudai 13 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o atsakovo UAB ,,Baltijos grupė” praÅ¡ymÄ dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija skolos (2 764 820,79 eurų) ir palÅ«kanų (18 896,21 eurų) dydžio. Å alys 2007 m. gegužės 11 d. sudarė Faktoringo sutartį Nr. 2007-141, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo perimti atsakovo bÅ«simas reikalavimo teises pagal sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas atsakovo prekybos partneriams ir už tai sumokėti atsakovui, o Å¡is įsipareigojo perleisti reikalavimo teisę pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ir pateikti ieÅ¡kovui tikslius bei teisingus duomenis, susijusius su perleidžiama reikalavimo teise.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė aplinkybių, jog jam Compania Espanola de Laminacion 2009 m. rugsėjo 18 d ir sausio 26 d. apmokėjo jo iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas Nr. BG-9011601 ir Nr. BG-8122914 Kaip nurodė ieÅ¡kovas, po tarpusavio susiraÅ¡inėjimo atsakovas ieÅ¡kovui iki 2009 m. spalio 22 d. grÄ Å¾ino 400 000 eurų sumÄ , tačiau likusi suma nėra grÄ Å¾inta. Atsakovas neneigė aplinkybių, jog iÅ¡ kitų pirkėjų pagal minėtas sÄ skaitas gavo apmokėjimÄ . Pagal Faktoringo sutarties 20.1 punktÄ atsakovas, gavęs mokėjimus iÅ¡ pirkėjų pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, per 3 bankines dienas turėjo grÄ Å¾inti minėtas lėšas ieÅ¡kovui, tačiau ginčo sumos nėra pervestos iki Å¡iol.

Atsakovui neneigiant ginčo lėšų gavimo ir sutartyje nustatytais terminais nepervedus jų ieÅ¡kovui, laikyta, jog atsakovas pažeidė Faktoringo sutarties 20.1 punktÄ . Pagal sutarties 3 punktÄ atsakovas turi ieÅ¡kovui mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si faktoringo paslaugomis pagal kas mėnesį atsakovui iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jis nėra sumokėjęs ieÅ¡kovui 2009 m. rugpjūčio ir 2009 m. rugsėjo mėn. susikaupusių palÅ«kanų, kurių dydis yra 18 896,21 eurų.

Duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ieÅ¡kovo naudai realiai bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotas įsiskolinimas ar jo dalis, Å¡alys nepateikė. Teismas nusprendė, jog prievolių įvykdymo terminai yra suėję, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovo naudai 2 764 820,79 eurų skolÄ bei 18 896,21 eurų palÅ«kanų. IeÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 28 413 eurų delspinigių už vėlavimÄ atsiskaityti 14 dienų (mokėjimo data 2009 m. spalio 12 d.). Pagal sutarties 21.3 punktÄ , finansuotojas turi teisę reikalauti mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už vėlavimÄ nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Atsakovas manė, jog tokio dydžio sutartinės netesybos turėtų bÅ«ti mažinamos, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo argumentai nepagrįsti. Delspinigiai nustatyti Å¡alių pasiraÅ¡ytoje sutartyje. IeÅ¡kovas paskaičiavo delspinigius už 14 dienų. Ä®siskolinimo suma beveik trys milijonai eurų. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas gavo apmokėjimÄ ir pagal Faktoringo sutarties 20.1 punktÄ per 3 bankines dienas negrÄ Å¾ino ginčo lėšų ieÅ¡kovui, nenurodant svarbių negrÄ Å¾inimo priežasčių, todėl laikė atsakovo veiksmus nesÄ Å¾iningais.

Teismo manymu, mažinti priteistinų delspinigių dydį nėra pagrindo. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti 12,7 procentų dydžio procesines palÅ«kanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ . Teismo įsitikinimu, tarp Å¡alių susiklostė komercinės teisės santykiai, todėl esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas bei priteistinos 12,7 procento (2009 m. birželio mėnesio paskutinę dienÄ skelbta palÅ«kanų norma - 1 mėnesio VILIBOR - 5,70 procento plius 7 procentai) palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovas pažeidė piniginę prievolę ir kol jis neatlygino ieÅ¡kovui patirtų nuostolių, laikyta, kad jis naudojasi ieÅ¡kovo pinigais, todėl už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Procesinių palÅ«kanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo gera valia, esant galiojančiai prievolei grÄ Å¾inti pinigus finansuotojui. IeÅ¡kovui už priteistÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo priteistos 12,7 procento dydžio metinės palÅ«kanos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovas prašė iÅ¡dėstyti priteistÄ sumÄ penkiems metams. Teismas nurodė, kad skola, priteista iÅ¡ atsakovo, yra pakankamai didelė. Iki Å¡iol atsakovas nėra sumokėjęs net dalies neginčijamos sumos. Abiem Å¡alims turėjo įtakos ekonominės ir finansų krizės poveikis, todėl vien dėl to tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ nėra pagrindo. Nėra duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis tokia, jog jis negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, taip pat nepateikti duomenys, kad ateityje atsakovo turtinė padėtis pagerės, o atidėjus skolos mokėjimo terminÄ ar iÅ¡dėsčius skolos mokėjimÄ kreditoriaus interesai bus pažeidžiami tik ribotÄ laikÄ .

Teismas neturėjo pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis žymiai geresnė už atsakovo. UAB „Baltijos grupė“ pateikė 2009 m. rugsėjo – lapkričio mėn. pelno (nuostolių) ataskaitas, o tai pagal Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio prasmę yra tik įmonės finansinės ataskaitos dalis ir nesudaro pagrindo analizuoti įmonės turtinę padėtį aktualiu laikotarpiu sprendžiant sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ . Teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais, esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas pagal sÄ skaitas gavo apmokėjimÄ iÅ¡ pirkėjų ir pagal Faktoringo sutarties 20.1 punktÄ per 3 bankines dienas negrÄ Å¾ino ginčo lėšų ieÅ¡kovui, nenurodant svarbių negrÄ Å¾inimo priežasčių, kas sudarė teismui pagrindÄ konstatuoti atsakovo nesÄ Å¾iningus veiksmus, nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymui pagrįsti.IeÅ¡kovas prašė nustatyti atsakovui priklausančiam turtui priverstinę hipotekÄ (nekilnojamam turtui) bei įkeitimÄ (kilnojamam turtui) iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipotekÄ , kai ieÅ¡kovo interesai apsaugoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nebus pažeisti kitų kreditorių interesai.Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio nuostatas, vertindamas tai, kad byla iÅ¡ esmės nebuvo ypatingai sudėtinga, nereikalavo iÅ¡skirtinių specialių žinių, buvo nagrinėjama teisme, esančiame toje pačioje vietovėje, kaip ir advokato darbo vieta, kad joje nekonstatuotas teisinių klausimų naujumas, vertindamas suteiktų paslaugų pobÅ«dį (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, atstovavimo paslaugos organizuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ ir nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės), posėdžių trukmę bei patenkintus iÅ¡ esmės visus turtinius reikalavimus, nusprendė, jog 4 500 Lt suma atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Baltijos grupė“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ - priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 2 764 820,79 eurų skolÄ , 7 103,25 eurų delspinigių, 4 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ 60 mėnesių, įpareigojant atsakovÄ kas mėnesį sumokėti po 1/60 dalį skolos, delspinigių ir palÅ«kanų nuo nesumokėtos sumos dalies; perskirstyti patirtas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirminis ieÅ¡kinys keistas ar tikslintas nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti 18 896,21 eurų palÅ«kanų, nes toks ieÅ¡kovo reikalavimas nurodytas nebuvo. PalÅ«kanų priteisimo pagrindas yra kitoks nei skolos sumos. Reikalavimams dėl palÅ«kanų priteisimo nustatytas sutrumpintas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinyje nesant reikalavimo dėl palÅ«kanų priteisimo, teismas neturėjo pagrindo priteisti 18 896,21 eurų palÅ«kanų, todėl Å¡i sprendimo dalis naikintina.Nors Faktoringo sutarties 21.3 punkte ir numatyti 0,2 procento delspinigiai už kiekvienÄ dienÄ nuo nesumokėtos sumos, tačiau tokio dydžio delspinigiai teismų praktikoje pripažįstami nepagrįstai dideliais.

Nuo Faktoringo sutarties sudarymo pradžios 2007 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. spalio 22 d. atsakovas tiesiogiai ar per savo skolininkus ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inęs 18 909 374,60 eurų iÅ¡ visos gautos 21 232 735,32 eurų pagal Faktoringo sutartį sumos (negrÄ Å¾inta 2 764 820,79 Lt suma sudaro beveik 11 procentų visos sumos). Atsakovo mokumas sutriko dėl krizės, nes dėl to neprognozuotai, daugiau nei dvigubai 2009 metų pirmoje pusėje krito juodojo metalo laužo kainos. Tai atsitiko, kai atsakovas jau buvo nupirkęs ir sukomplektavęs siuntÄ užsienio partneriams, nurodytiems Faktoringo sutartyje.

Esant tokioms aplinkybėms, priteisimas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 0,2 dydžio delspinigių, blogintų ir taip jau sudėtingÄ finansinę situacijÄ ir sunkintų galimybes atsiskaityti su ieÅ¡kovu bei kitais kreditoriais. Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeidžiama Å¡alių kooperavimosi pareiga bei sÄ Å¾iningumo principas. Å iuo atveju protingi delspinigiai bÅ«tų 0,05 procento, kuriuos paprastai taiko panaÅ¡iais atvejais kitos kredito įstaigos. Sumažinus ieÅ¡kovo reikalaujamus delspinigius iki 0,05 procento, priteistina delspinigių suma sumažėtų iki 7 103,25 euro.

Dėl to ieÅ¡kovo padėtis iÅ¡ esmės nepablogėtų, o atsakovui bÅ«tų sudaryta galimybė nors truputį sutaupyti ir palengvinti skolų naÅ¡tÄ . Delspinigių sumažinimas neprieÅ¡tarautų ir sutarties esmei. Pagal Faktoringo sutartį palÅ«kanos, kurias mokėdavo ieÅ¡kovui už naudojimÄ si jo suteiktomis lėšomis, vidutiniÅ¡kai siekė tik 3-4 procentus metinių palÅ«kanų. 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvienÄ dienÄ - tai 18 procentų metinių palÅ«kanų. Todėl tokio dydžio, beveik 5 kartus didesni už gautas palÅ«kanas delspinigiai ieÅ¡kovui bÅ«tų pakankama kompensacija už prievolės pažeidimÄ .Procesinių 12,7 procentų metinių palÅ«kanų dydžio priteisimas, kai palÅ«kanų dydis aptartas sutartimi, nepagrįstas.

Už naudojimÄ si iÅ¡ankstiniu faktoringo mokėjimu, pagal sutarties 3 punktÄ , numatyta metinė palÅ«kanų norma EONIA normai, kai faktoringo limitas naudojamas eurais, plius palÅ«kanų marža - 1,85 procento metinių palÅ«kanų. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų palÅ«kanų skaičiavimo lentelių, mėnesinis palÅ«kanų dydis per visÄ sutarties laikÄ nebuvo virÅ¡ijęs 4 procentų ribos, todėl maksimalios protingos palÅ«kanos, kylančios iÅ¡ sutarties, neturėtų virÅ¡yti 4 procentų metinių palÅ«kanų.

Remiantis sutartimi ieÅ¡kovui negali bÅ«ti priteistos 12,7 procento metinės palÅ«kanos nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, nes jos daugiau nei 3 kartus didesnės, nei ieÅ¡kovas protingai bÅ«tų galėjęs tikėtis iÅ¡ sutarties. Procesinės palÅ«kanos mažintinos nuo 12,7 iki 4 metinių procentų.Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo. Pateikta iÅ¡sami informacija, kad finansinė padėtis neplanuotai pablogėjo dėl krizės sukelto staigaus juodojo metalo laužo kainų kritimo.

Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus ir siekdamas iÅ¡vengti dar didesnių nuostolių, ieÅ¡kovas buvo priverstas realizuoti turimÄ juodojo metalo lauÅ¾Ä daugiau nei 2 kartus mažesnėmis nei įsigijimo kainomis. Dėl to negalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų ieÅ¡kovui bei pradėjo derybas su juo dėl Faktoringo sutarties sÄ lygų pakeitimo ir kreditavimo sutarties įforminimo. Pasaulinė ekonominė krizė - objektyvus faktorius, sudarantis galimybę kreiptis dėl palankesnių sutarties sÄ lygų įforminimo, kooperuotis, siekiant kuo ekonomiÅ¡kesnio prievolės įvykdymo.

Nors iÅ¡ pateikto paskutinio balanso akivaizdu, kad įmonė po truputį atsigauna ir dirba pelningai, tačiau pelnas nėra toks didelis, kad bÅ«tų galima iÅ¡kart grÄ Å¾inti visÄ dėl krizės netektÄ beveik 3 000 000 eurų sumÄ . Dėl krizės poveikio Å¡alys atsiduria nelygiavertėje padėtyje, todėl kita Å¡alis neturėtų piktnaudžiauti ir reikalauti visus krizės padarinius prisiimti vienai iÅ¡ Å¡alių. Priteistinos sumos iÅ¡dėstymas 5 metams, kas mėnesį įpareigojant sumokėti proporcingÄ dalį, sudarytų galimybes tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi, o Å¡is atgautų visÄ paskolos sumÄ ir naudÄ palÅ«kanų pavidalu, kurios protingai galėjo tikėtis iÅ¡ sutarties.Teismas nors patenkino tik 98,29 procento piniginių reikalavimų ir atmetė reikalavimÄ dėl turto priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo ieÅ¡kovo naudai, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė tik iÅ¡ atsakovo.

Tai prieÅ¡tarauja CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatai. Teismas iÅ¡ priteistino žyminio mokesčio turėjo minusuoti 132 Lt dėl atmesto reikalavimo nustatyti priverstinę turto hipotekÄ ir įkeitimÄ . Likusi 39 258 Lt žyminio mokesčio dalis turėjo bÅ«ti padalinta pagal proporcijÄ - 98,29 procentai iÅ¡ atsakovo, o 1,61 procentas – iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teismas galėjo priteisti tik 38 587 Lt žyminio mokesčio. Atitinkamu bÅ«du turėjo bÅ«ti paskirstytos ir Å¡alių patirtos iÅ¡laidos advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti.IeÅ¡kovas UAB Nordea Finance Lithuania atsiliepime praÅ¡o atmesti UAB „Baltijos grupė“ apeliacinį skundÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ UAB „Baltijos grupė“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymi, kad mokėtina 18 896,21 eurų palÅ«kanų suma susidarė pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras serija NFF, Nr. 0002102 ir serija NFF, Nr. 002181. PalÅ«kanos skaičiuotos pagal 2007 m. gegužės 11 d. Faktoringo sutarties Nr. 2007-141 3 punktÄ . Atsakovas neprašė atmesti reikalavimo dėl palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kovas palÅ«kanų prašė dar pirmajame ieÅ¡kinio reikalavime, neiÅ¡skirdamas palÅ«kanų sumos. Sutartos 0,2 procento dydžio netesybos nelaikytinos neprotingomis. Apeliantas neįvykdė net dalies mokėjimo prievolės. Nėra pagrindo mažinti netesybas.

Procesinės palÅ«kanos atlieka kitÄ funkcijÄ , negu sutartinės palÅ«kanos. Sutartimi nebuvo susitarta dėl procesinių palÅ«kanų dydžio. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas turi pirmenybę prieÅ¡ CK 6.210 straipsnio nuostatas. Nėra pagrindo mažinti priteisto procesinių palÅ«kanų dydžio. Bloga atsakovo finansinė padėtis nėra pagrindas atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ . Ekonominė situacija turės įtakos visų subjektų padėčiai.

Atsakovas nuo bylos nagrinėjimo pradžios nemokėjo nei dalies sumų. IeÅ¡kovas sumokėjo maksimalaus dydžio žyminį mokestį, o sumažinus reikalavimo dydį tai neturėjo įtakos žyminiam mokesčiui. IeÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intas permokėtas žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimas ieÅ¡kovo UAB Nordea Finance Lithuania ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl Å¡io teismo sprendimo apeliacinį skundÄ pateikė atsakovas UAB „Baltijos grupė“. Å ios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatos). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2007 m. gegužės 11 d. tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“ (finansuotojas) ir UAB „Baltijos grupė“ (pardavėjas) buvo sudaryta Faktoringo sutartis Nr. 2007-141 (1 t., 9-17 b. l.). Vėliau sudarytas susitarimas dėl Faktoringo sutarties dalinio pakeitimo (1 t., 20 b. l.).

Prievolių pagal Å¡iÄ sutartį pagrindu tarp Å¡alių ir yra kilęs ginčas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, ginčo Å¡alys iÅ¡ esmės sutiko dėl pagrindinės skolos dydžio – 2 764 820,79 Lt (3 t., 37 b. l.), o tam tikri nesutarimai, kuriuos patvirtina ir atsakovo apeliacinis skundas, kilo dėl palÅ«kanų, delspinigių dydžio, procesinių palÅ«kanų bei sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo. Dėl 18 896,21 eurų palÅ«kanų reikalavimo IeÅ¡kovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl įsiskolinimo priteisimo.

IeÅ¡kinio suma nurodyta 2 832 549,63 eurų (9 780227,36 Lt). IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas priteisti ieÅ¡kovui 2 832 549,63 eurų įsiskolinimo, 28 413 eurų delspinigių, 12,7 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad 2 832 549,63 eurų ieÅ¡kinio sumÄ iÅ¡ tikrųjų sudaro: 2 785 240,42 eurų atsakovo skola, kuriÄ jis vengia grÄ Å¾inti pagal sutartį, 28 413 eurų delspinigiai, 18 896,21 eurų palÅ«kanos, mokėtinos už naudojimÄ si faktoringo paslaugomis kas mėnesį (t. 1, 71-76 b. l.).

Taigi reikalavimas dėl 18 896,21 eurų palÅ«kanų priteisimo buvo suformuluotas ieÅ¡kinyje. Faktinis palÅ«kanų priteisimo pagrindas (ieÅ¡kinio pagrindas) taip pat buvo nurodytas ieÅ¡kinyje, t. y. pagal Faktoringo sutarties 3 punktÄ atsakovas turi ieÅ¡kovui mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si faktoringo paslaugomis kas mėnesį. Tiek ieÅ¡kinio dalykas, tiek pagrindas susiję su 18 896,21 eurų priteisimu, todėl teisėjų kolegija, vertindama ieÅ¡kinio turinį, nesutinka su apelianto teiginiais, kad ieÅ¡kinyje nebuvo reikalavimo dėl palÅ«kanų priteisimo, o teismas esÄ neturėjo pagrindo priteisti 18 896,21 eurų palÅ«kanų.

Dėl 0,2 procento dydžio delspinigių priteisimo Faktoringo sutarties 21.3 punktas numatė, kad pakartotinio perleidimo atveju pardavėjas privalo sumokėti finansuotojui pakartotinai perleisto reikalavimo kainÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡ankstinis faktoringo mokėjimas, prie kurio pridedamos Å¡ios sumos: nesumokėtas administravimo mokestis, apmokėjimų pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos, faktoringo palÅ«kanos, kompensacinės iÅ¡laidos bei kiti pagal Å¡iÄ sutartį mokėtini mokesčiai ir kiti mokėjimai.

Pakartotinio perleidimo kaina sumokama per 7 bankines dienas nuo atitinkamo finansuotojo raÅ¡tiÅ¡ko reikalavimo gavimo momento. Å alys gali susitarti dėl kitokio atsiskaitymo bÅ«do ar užskaitos taikymo. Jei pardavėjas nesumoka pakartotinio perleidimo kainos per aukščiau nurodytÄ terminÄ , finansuotojas turi teisę reikalauti 0,2 procento dydžio delspinigių už vėlavimÄ nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad nurodyto dydžio delspinigiai laikytini per dideliais ir yra mažintini iki jo nurodyto 0,05 procento dydžio.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nemažino praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio bei priteisė iÅ¡ atsakovo 28 413 eurų delspinigių. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Taigi Å¡alių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų, kaip civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies, sumažinimÄ reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, Å¡alių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 pažymėjo, kad kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir negali bÅ«ti vertinama, jog suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiÅ¡kia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu.

Kilus sutarties Å¡alių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija.Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl netesybų konkretaus dydžio buvo įvertinti žemiau iÅ¡dėstyti argumentai. Konkretus delspinigių dydis buvo nustatytas ginčo Å¡alių susitarimu. Kasacinio teismo nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, taip pat įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas).

Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Abi ginčo Å¡alys nagrinėjamu atveju yra verslininkai. Atsakovui priskaičiuotas netesybų dydis lyginant su skolos suma nėra didelis, netesybos paskaičiuotos už nedidelį laikotarpį. Be to, vėlesnė už apelianto nurodytÄ teismų praktika savaime nesudaro pagrindo laikyti 0,2 procentų delspinigių dydį neprotingai dideliu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2007 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 3K-3-386/2007). Apelianto teiginiai, kad jis nuo Faktoringo sutarties sudarymo pradžios 2007 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. spalio 22 d. yra grÄ Å¾inęs 18 909 374,60 eurų iÅ¡ visos 21 232 735,32 eurų pagal Faktoringo sutartį gautos sumos (negrÄ Å¾inta 2 764 820,79 Lt suma sudaro beveik 11 procentų visos sumos), nesudaro pagrindo mažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio, nes kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, jie skaičiuoti tik nuo 2009 m. spalio 12 d. už 14 dienų (žr. 1 t., 74 b. l.).

Apelianto dėstomos aplinkybės, kad jo mokumas sutriko krizės įtakoje, nes dėl to neprognozuotai daugiau nei dvigubai krito juodojo metalo laužo kainos ir pan., nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju mažinti sutartyje nustatytas netesybas, nes negalima teigti, jog netesybos (delspinigiai) neprotingai didelės, be to, krizė turėjo įtakos ne tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovo turtiniams interesams. Apelianto teiginiai, kad nesumažinus netesybų bÅ«tų pažeista kooperavimosi pareiga bei sÄ Å¾iningumo principas, grindžiami tik subjektyviais svarstymais, gi jau sprendžiant sutartimi dėl konkretaus netesybų dydžio turėjo bÅ«ti įvertintos visos galimos rizikos jos Å¡alims.

Apelianto svarstymai, kad Å¡iuo atveju protingi delspinigiai bÅ«tų 0,05 procento, kuriuos paprastai taiko panaÅ¡iais atvejais kitos kredito įstaigos, atmestini, nes pačios ginčo Å¡alys susitarė dėl 0,2 procento netesybų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjamu atveju negalima sutapatinti sutartyje nustatytų netesybų dydžio už prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ su Faktoringo sutartyje nustatytomis palÅ«kanomis, mokėtinomis už naudojimÄ si suteiktomis lėšomis, nes jų skirtinga paskirtis ir tikslai.

Dėl procesinių palÅ«kanų Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo 12,7 procento dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taikydamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad palÅ«kanos skaičiuojamos iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, iÅ¡skyrus Å¡alių susitarime ar įstatyme nurodytus atvejus, kai palÅ«kanos skaičiuojamos iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006).

Nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo mokėtinos vadinamosios procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurios taip pat atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ . Terminas „procesinės palÅ«kanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad bÅ«tų galima iÅ¡skirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagal įstatymÄ kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas. Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palÅ«kanų“ terminas nereiÅ¡kia naujos CK nenustatytos palÅ«kanų rÅ«Å¡ies.

Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sÄ veika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismÄ ir bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis.

IeÅ¡kovas prašė priteisti procesines palÅ«kanas, skaičiuodamas jas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ . Jo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas visiems tarp Å«kio subjektų arba Å«kio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimÄ perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Taigi pagal Å¡iÄ normÄ Ä¯statyme nustatyto dydžio palÅ«kanas moka Å«kio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi Å«kine komercine ar profesine veikla (2 straipsnio 6 dalis).

Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis ginčo šalys yra ūkio subjektai, o jų sudaryta Faktoringo sutartis yra komercinis sandoris, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašomoms procesinėms palūkanoms taikytinas specialusis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio.

Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius (ieškovas) reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

Nagrinėjamu atveju teisinė situacija dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo yra analogiÅ¡ka. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų negali pritarti apelianto teiginiams, kad procesinių 12,7 procentų metinių palÅ«kanų dydžio priteisimas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ , esÄ nepagrįstas. Neteisingi apelianto svarstymai, kad vertinant tai, jog pagal Faktoringo sutartį mėnesinis palÅ«kanų dydis per visÄ sutarties laikÄ nebuvo virÅ¡ijęs 4 procentų ribos, todėl maksimalios protingos palÅ«kanos, kylančios iÅ¡ sutarties, neturėtų virÅ¡yti 4 procentų metinių palÅ«kanų.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti atitinkamo dydžio procesines palÅ«kanas už tai, kad atsakovas pavėlavo mokėti, todėl sprendžiant dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo taikytinos ne Faktoringo sutartyje nustatytos palÅ«kanos už Å¡ios sutarties vykdymÄ , bet Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme aptariamos palÅ«kanos. Taigi iÅ¡ atsakovo galėjo bÅ«ti priteisiamos 12,7 procento metinės palÅ«kanos nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir nėra teisinio pagrindo jų mažinti iki apelianto nurodyto dydžio.

Dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti priteistÄ sumÄ penkeriems metams. Apelianto įsitikinimu, teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetė nepagrįstai. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali bÅ«ti vykdomas priverstinai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas arba iÅ¡dėstomas iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualÅ«s yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai. Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymÄ (iÅ¡dėsčius jo įvykdymÄ ), bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo yra priteista didelė suma - 2 812 130 eurų. Nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos 2009 m. spalio 28 d. iki ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka atsakovas ieÅ¡kovui nesumokėjo nei dalies tos sumos, dėl kurios buvo kreiptasi į teismÄ . Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vien tik atsakovo interesų atžvilgiu remtis visiems žinoma, todėl neįrodinėtina ekonominio sunkmečio aplinkybe, nes ji neigiamai veikia abi Å¡alis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog neigiamų padarinių gali kilti ne tik skolininkui, kai yra vykdomas priimtas teismo sprendimas, bet ir kreditoriui, kai tokio sprendimo įvykdymas iÅ¡dėstomas, siekiant iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus ir atsakovo neveikimÄ mažinant nors dalį skolos, darytina iÅ¡vada, jog nėra objektyvaus teisinio pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ .

Apelianto teiginiai, kad jo padėtis neplanuotai pablogėjo dėl krizės sukelto staigaus juodojo metalo laužo kainų kritimo, yra susiję su jo vykdomo verslo rizika bei nesudaro pagrindo iÅ¡dėstyti priteistas sumas. Kiti apelianto iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ . Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiams, jog nėra duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis tokia, jog jis negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, taip pat nepateikti duomenys, jog ateityje atsakovo turtinė padėtis pagerės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Baltijos grupė“ 39 900 Lt dydžio žyminį mokestį ir 4 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovui bei 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas taip pat grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 132 Lt dydžio žyminį mokestį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bei pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, ieÅ¡kovo atstovas sutiko su 2 764 820,79 eurų įsiskolinimo dydžiu. Tokia skolos suma ir yra priteista ieÅ¡kovui. Taip pat visa apimtimi tenkinti ir ieÅ¡kovo reikalavimai dėl palÅ«kanų, delspinigių bei procesinių palÅ«kanų priteisimo.

IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį mokėjo maksimalaus dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis). Teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visa apimtimi, o skolos sumažinimas iki 2 764 820,79 eurų sumos neturėjo įtakos priteistinam maksimalaus dydžio žyminiam mokesčiui. Nors teismas netenkino reikalavimo dėl turto priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo ieÅ¡kovo naudai, tačiau ieÅ¡kovui sumokėjus maksimalų žyminį mokestį už turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , papildomai sumokėtas 132 Lt dydžio žyminis mokestis už minėtÄ reikalavimÄ (t. 2, b. l. 114, 123) buvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui.

Teisėjų kolegija, įvertindama ieÅ¡kovo sumokėtÄ maksimalų žyminio mokesčio dydį bei skundžiamu sprendimu patenkintų reikalavimų dydį, nesutinka su skundo teiginiais, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatÄ bei iÅ¡ priteistino žyminio mokesčio turėjo minusuoti dėl atmesto reikalavimo nustatyti priverstinę turto hipotekÄ ir įkeitimÄ mokėtinÄ Å¾yminį mokestį, o iÅ¡ atsakovo galėjo bÅ«ti priteista tik 38 587 Lt žyminio mokesčio. Toks aiÅ¡kinimas nagrinėjamoje situacijoje neatitinka CPK 93 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad atitinkamu bÅ«du turėjo bÅ«ti paskirstytos ir Å¡alių patirtos iÅ¡laidos advokatų pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovui priteistino advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžio, tinkamai ir teisingai įvertino CPK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, tai, kad byla nebuvo sudėtinga, įvertino advokatų atliktus procesinius veiksmus byloje, įvertino iÅ¡ esmės patenkintus turtinius reikalavimus ir konstatavo, kad 4 500 Lt suma advokato iÅ¡laidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidas visa apimtimi. Kadangi iÅ¡ esmės visa apimtimi buvo patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iÅ¡ atsakovo. Pagal procesinį rezultatÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ ir priteisti jam dalį – 53 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apmokėti teisinę pagalbÄ .

Pagal aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, jo teiginiai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamÄ teismo sprendimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Nors ieÅ¡kovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., 53-60 b. l.), tačiau nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl praÅ¡ymas dėl jų priteisimo nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsnių nuostatos).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                   ArtÅ«ras Driukas Gintaras Pečiulis Donatas Å ernas