ed6d7359-d96f-4724-a4be-eb9bf4e8f6ec · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-138/2011         Procesinio sprendimo kategorijos:          1.2.3.2.9; 1.2.3.3. (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui MeÅ¡kai,gynėjui advokatui Mariui Navickui,nuteistajam M. Ž. , nukentėjusiajai I. J. , teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ M. Ž. į valstybės pajamas priteista 172,91 Lt proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. Ž. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų. Nusikalstama veika buvo padaryta esant tokioms aplinkybėms: 2009 m. liepos 26 d., apie 21 val. 30 min., UAB (duomenys neskelbtini) darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti ne mažiau kaip 60000 litų skolos grÄ Å¾inimo S. J. , kaltinamasis M.

Ž. tyčia trylika kartų peiliu smogė S. J. į krÅ«tinę ir pilvÄ , taip padarė daugybinius pjautinius-durtinius krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo sužalojimus – abiejų plaučių, aortos, Å¡irdies, kepenų, žarnų pasaito, klubinės žarnos sužalojimus, kurie sukėlė Å«mų nukraujavimÄ Ä¯ abiejų pleurų ir Å¡irdplėvės ertmes, pilvaplėvės ertmę, tai sukėlė sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ . Nuo sužalojimų S. J. mirė įvykio vietoje.Nuteistasis M.

Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį pakeisti, paÅ¡alinti nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančiÄ aplinkybę, kad nužudymas buvo padarytas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p., bei paskirti jam Å¡velnesnę bausmę; tuo atveju, jei iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, pasitvirtins, jog S. J. nužudymas buvo padarytas didžiai susijaudinus, jo veikÄ perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 130 str. ir paskirti Å¡io straipsnio sankcijos ribose numatytÄ bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl ko jam buvo neteisingai paskirta bausmė, taip pat priimant šį nuosprendį, buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pateiktų medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad jam dėl patirtos sunkios galvos traumos buvo diagnozuota psichinė liga – potrauminis asteninis sindromas, kuriai būdingi trumpi pykčio ir agresijos priepuoliai, kurie galėtų paaiškinti daugelį jo veiksmų nusikalstamos veikos padarymo metu, šių veiksmų priežastis, taip pat jo elgesį viso bylos nagrinėjimo metu.

Anot apelianto, jam diagnozuotos ligos simptomai gali paaiÅ¡kinti tai, kad jis detaliai neprisimena visų įvykio aplinkybių bei savo veiksmų priežasčių, taip pat tai, kad jis pats negali suprasti, kodėl nužudė S. J. , jam diagnozuotai ligai bÅ«dingi simptomai taip pat gali paaiÅ¡kinti nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičių bei intensyvumÄ , nekreipimÄ dėmesio į galimas pasekmes bei visÄ Å¡Ä¯ įvykį filmavusias kameras. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių, anot M. Ž. , seka, kad jis įvykio metu galėjo bÅ«ti fiziologinio afekto bÅ«senoje.

Nuteistojo nuomone, tolimesni jo veiksmai, iÅ¡ įvykio vietos siekiant paimti visus su juo galinčius bÅ«ti susietus daiktus, neteko prasmės ir gali bÅ«ti vertinami kaip smulkmeniÅ¡kumo ir paranoidinio mÄ stymo iÅ¡raiÅ¡ka, tas pats pasakytina ir dėl jo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus paraÅ¡yto laiÅ¡ko žmonai, kuriame jis kalba apie ,,draugÄ X“ ir apie Å¡eimos saugumÄ , kuriuo jis pasirÅ«pino. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo nesugebėjimÄ dėl atminties sutrikimų prisiminti kai kurių įvykio aplinkybių įvertino kaip sÄ moningÄ Ä¯vykio aplinkybių nutylėjimÄ .

Jis nuo pat tyrimo pradžios visiÅ¡kai prisipažino įvykdęs nužudymÄ , padėjo surinkti bylai reikÅ¡mingus daiktinius įrodymus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, ar jam inkriminuota nusikalstama veika nebuvo padaryta labai susijaudinus dėl neteisėto nukentėjusiojo asmens poelgio. Neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus, anot M. Ž. , patvirtina byloje surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirti įrodymai. Nuteistojo teigimu, aplinkybę, kad nukentėjusysis S. J. neteisėtai nuolat iÅ¡ jo reikalavo mokėti procentus nuo kažkada paskolintos pinigų sumos arba pasiraÅ¡inėti vis naujus vekselius, patvirtina byloje esančios telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių matyti, jog nukentėjusysis nuolat skambindavo jam reikalaudamas susitikti, taip pat įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, filmuota medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, jog įvykio dienÄ S. J. prieÅ¡ susitikimÄ su juo atspausdino vekselį 10000 litų sumai, neturėdamas jokio teisėto pagrindo reikalavo jo pasiraÅ¡yti minėtÄ vekselį bei, pasiėmęs atspausdintus lapus, priėjęs prie kalendoriaus, rodė pinigų grÄ Å¾inimo terminÄ .

Nepagrįstus nukentėjusiojo pinigų reikalavimo faktus, anot apelianto, patvirtina ir S. J. sukurti ir kompiuteryje iÅ¡likę vekselių ruoÅ¡iniai. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo skubius veiksmus, siekiant iÅ¡ įvykio vietos paimti visus su juo susijusius ar jį galinčius iÅ¡duoti daiktus, įvardino kaip jo skolas liečiančių dokumentų atrankÄ , tokių dokumentų pagrobimÄ , paslėpimÄ bei sunaikinimÄ . IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad jis iÅ¡ įvykio vietos bei nuo stalo paėmė visus ten buvusius dokumentus, jų nesirinkdamas, taip pat kaip ir mobilųjį telefonÄ , mineralinio buteliukÄ bei kitus pirmus pasitaikiusius daiktus, kuriuos visus vėliau sudegino.

Todėl, anot nuteistojo, nėra jokio pagrindo iÅ¡skirti nepasiraÅ¡ytų vekselių paėmimÄ nuo stalo. Juo labiau, kad teismas bylos nagrinėjimo metu buvo pavedęs prokuratÅ«rai nustatyti Å¡ių nukentėjusiojo kompiuteryje rastų vekselių ruoÅ¡inių sukÅ«rimo datas, o nepavykus to padaryti, Å¡iuos vekselių ruoÅ¡inius iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alino, palikdamas tik 60000 litų skolÄ . Apelianto teigimu, pastarojo vekselio egzistavimÄ jis pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad tik šį vienintelį vekselį jis yra pasirašęs. Be to, Å¡is vekselis nukentėjusiojo S. J. sugyventinės buvo aptiktas namuose kartu su kitais dokumentais bei kitų asmenų pasiraÅ¡ytais vekseliais.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, anot nuteistojo, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad jis S. J. nužudė siekdamas iÅ¡vengti Å¡ios skolos grÄ Å¾inimo, nes visų pirma, pagal šį vekselį jis jau buvo atidavęs S. J. nemaÅ¾Ä dalį pinigų, antra, nukentėjusysis įvykio metu Å¡io vekselio su savimi net neturėjo. M. Ž. pažymi, kad jo pasiraÅ¡yto vekselio 60000 litų sumai grÄ Å¾inimo terminas turėjo baigtis tik po metų, todėl jis dėl Å¡io vekselio neturėjo jokio pagrindo imtis kokių nors drastiÅ¡kų veiksmų, nes Å¡io vekselio realizuoti S. J.

įvykio metu neturėjo jokios galimybės. Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis tuo metu siekė, kad jis pasiraÅ¡ytų naujus vekselius už tai apgaule žadėdamas sunaikinti senÄ jį vekselį. IÅ¡dėstytos aplinkybės, anot apelianto, rodo, kad jis nužudyti S. J. nusprendė tik po to, kai Å¡is neteisėtai pradėjo reikalauti pasiraÅ¡yti naujus vekselius, t. y. nukentėjusiajam atlikus prieÅ¡taraujančius tiek moralės normoms, tiek įstatymams veiksmus. Todėl, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo svarstyti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimÄ .

Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo pabaigoje padarytu prieraÅ¡u, iÅ¡ kurio metyti, kad jis, atlikus parodymų patikrinimÄ vietoje, neva, patikslino, jog Å auklių tvenkinyje esančioje laužavietėje sudegino skolos S. J. vekselius bei kitus dokumentus, susijusius su skola nukentėjusiajam, kiekvienÄ dokumentÄ prieÅ¡ tai atidžiai perskaitęs pasiÅ¡viečiant žiebtuvėlyje esančiu prožektoriumi. Apelianto teigimu, tokių aplinkybių, t. y., kad jis degino skolos S. J. dokumentus prieÅ¡ tai atidžiai juos perskaitęs, jis nenurodė nei vienos apklausos metu.

Tuo tarpu, jei įtariamasis (kaltinamasis) parodymų patikrinimo vietoje metu nurodo naujas tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tai pabaigus šį tyrimo veiksmÄ , jis turėtų bÅ«ti apklausiamas apie naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes. Tačiau tokios apklausos apie parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytas aplinkybes Å¡iuo atveju nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Nuteistojo nuomone, teismas nuosprendyje pasiremdamas tokiomis parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo ar liudytojo parodymai gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje perskaitomi įrodymams patikrinti, tačiau jie neturi įrodomosios reikÅ¡mės priimant nuosprendį.

Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamajame nuosprendyje remdamasis byloje neiÅ¡tirtais įrodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 241 str. ir 242 str. nuostatas bei nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. 1 – 3 punktų reikalavimų, kas nulėmė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų padarymÄ .Apelianto teigimu, tai, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliekamas tendencingai be nurodytų aplinkybių, t. y. prierašų protokolo pabaigoje padarymo, taip pat visų ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡tų praÅ¡ymų atmetimo patvirtina ir tai, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. atliktos apklausos metu jam nebuvo sudarytos galimybės paaiÅ¡kinti nužudymo priežastis bei kitas su tuo susijusias aplinkybes, todėl tyrėjos iniciatyva nutraukus apklausÄ , jis buvo priverstas padaryti prieraÅ¡Ä protokole, kad pageidauja duoti parodymus apie įvykdyto nusikaltimo priežastis.

Tačiau Å¡i apklausa buvo tęsiama tik po mėnesio. Å ios aplinkybės, anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo traktuojamos jo nenaudai, kaip vengimas 2009 m. rugsėjo 8 d. apklausos metu papasakoti apie jam bei jo Å¡eimai iÅ¡sakytus grasinimus, taip pat iÅ¡ jo reikalaujamas grÄ Å¾inti pinigų sumas, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į tai, jog jam realiai tokia galimybė minėtos apklausos metu nebuvo sudaryta. M. Ž. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jo veikÄ kvalifikavo kaip nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., kai nužudoma siekiant turėti iÅ¡ to kokiÄ nors turtinę naudÄ sau ar kitiems asmenims. Pagal šį punktÄ veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Nuteistojo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis nukentėjusįjį S. J. nužudė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. siekdamas iÅ¡vengti vekselyje nurodytos 60000 litų skolos grÄ Å¾inimo, todėl teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad jis, sudeginęs skolos dokumentus, sÄ moningai pasiliko tik nepasiraÅ¡ytÄ 10000 litų vekselį yra tik niekuo neparemta teismo prielaida.

Anot apelianto, jis net ir teoriÅ¡kai po įvykdyto nužudymo neturėjo jokių galimybių iÅ¡vengti turtinės prievolės pagal jo pasiraÅ¡ytÄ vekselį, todėl tokį nužudymÄ kvalifikuoti kaip įvykdytÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nėra jokio įstatyminio pagrindo.Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, nesilaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 5 p. įtvirtinto reikalavimo, kad vertindamas kaltininko asmenybę teismas turi atsižvelgti į visas teigiamas ir neigiamas kaltininkÄ apibÅ«dinančias aplinkybes ir vertinti jas kaip visumÄ .

Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, anot M. Ž. , jį teigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes nuosprendyje tik iÅ¡vardino, tačiau visiÅ¡kai jų nevertino, kaip nevertino ir jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y., kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , bei padėdamas nustatyti ir surinkti daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, tokiu bÅ«du padėjo jÄ iÅ¡aiÅ¡kinti, visose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vykusiose apklausose yra užfiksuotas jo nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo.

Nuteistojo teigimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. nuostatomis, turėjo jam paskirti bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nukentėjusioji I.J. atsikirtimuose į nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog sunkų nusikaltimÄ jis padarė psichinės ligos poveikyje, didžiai susijaudinęs, kai nukentėjusysis kažkÄ negražaus pasakė apie jo Å¡eimÄ , yra aiÅ¡kiai iÅ¡galvoti.

M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu bandė simuliuoti psichinę ligÄ , skundėsi galvos skausmais, atminties sutrikimais vien todėl, kad suvokė, jog už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė M. Ž. gynėjo praÅ¡ymÄ skirti psichiatrinę ekspertizę, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo. Pagal M. Ž. elgesį po nusikaltimo padarymo galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ â€“ jis labai gerai apmÄ stė savo veiksmus, jų pasekmes ir iÅ¡radingai slėpė nusikaltimo pėdsakus.

Nukentėjusiosios teigimu, jos sÅ«naus materialinė padėtis buvo gera, po jo mirties ji paveldėjo vertybinių popierių, pinigų, todėl reikalauti iÅ¡ M. Ž. kažkokių pinigų jis tikrai negalėjo. Tuo tarpu, M. Ž. turėjo finansinių problemų, buvo prasiskolinęs, todėl, siekdamas iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo, tyčia nužudė S. J. . Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino liudytojai, taip pat nuteistojo M. Ž. žmona, kuri nurodė, jog jos vyras turėjo finansinių problemų, daug skolų , krosnyje buvo paslėpęs rankinę su dokumentais ir nepasiraÅ¡ytu vekseliu 10000 Lt sumai.

Todėl apeliaciniame skunde nurodyti M. Ž. motyvai, kad S. J. pastoviai reikalavo grÄ Å¾inti pinigus ir mokėti didelius procentus ir dėl to jis buvo priverstas nužudyti S. J. , yra iÅ¡galvoti, siekiant palengvinti savo padėtį. Nužudymo motyvas Å¡iuo atveju buvo savanaudiÅ¡kas, M. Ž. veiksmai apgalvoti ir Å¡altakraujiÅ¡ki, į susitikimÄ su S. J. jis atsinešė nužudymo įrankį – medžioklinį peilį, todėl akivaizdu, kad mintis nužudyti S. J. M. Ž. kilo ne staiga, supykus, o iÅ¡ anksto tam pasiruoÅ¡us.

Nukentėjusioji nurodo, kad jos sÅ«nui buvo suduota 13 smÅ«gių peiliu, todėl jis prieÅ¡ mirtį patyrė dideles kančias ir jokių lengvinančių aplinkybių nuteistojo veiksmuose nėra. Nukentėjusiosios teigimu, apeliaciniame skunde M. Ž. tvirtina, jog teismas turėjo įvertinti jo asmenybę ir tÄ aplinkybę, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jokio gailėjimosi nuteistojo veiksmuose nebuvo ir nėra, jis nuoÅ¡irdžiai jos niekada neatsiprašė, jokios žalos jai neatlygino.

Nukentėjusiosios nuomone, M. Ž. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir įstatymo reikalavimus.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde neneigia nužudęs S. J. , tačiau nuteistasis nesutinka su jo veikos kvalifikavimu, nurodo, jog įvykio metu jis galėjo bÅ«ti fiziologinio afekto bÅ«senoje, todėl jo nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str., taip pat nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija nužudymÄ kvalifikuojančio požymio – savanaudiÅ¡kų paskatų buvimÄ jo veikoje bei praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bei padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , taip pat aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo S. J. elgesys.

Lietuvos Respublikos BK 130 str. nustatyta privilegijuota nužudymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. tada, kai nukentėjusiajam gyvybės atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis.

Å i bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė – psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Nužudymas laikomas padarytu fiziologinio afekto bÅ«senoje ir kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumÄ :

1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtÄ ar įžeidžiantį poelgį. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieÅ¡ kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį nukreiptas prieÅ¡ingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikÅ¡ti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtÄ , tyčiojimusi, Å¡antažu ir kitaip.

Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kaip tai paveikia kaltininkÄ , atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtÄ ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iÅ¡ karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto bÅ«sena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimÄ , tęsiasi labai trumpÄ laikÄ .Nuteistasis M.

Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad nužudyti S. J. nusprendė po to, kai Å¡is neteisėtai pradėjo reikalauti pasiraÅ¡yti naujus vekselius bei negražiai atsiliepė apie jo Å¡eimÄ , t. y. nukentėjusiajam atlikus prieÅ¡taraujančius tiek moralės normoms, tiek įstatymams veiksmus, taip pat nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pateiktų medicininių dokumentų, iÅ¡ kurių matyti, kad jam dėl patirtos sunkios galvos traumos buvo diagnozuota psichinė liga – potrauminis asteninis sindromas, kuriai bÅ«dingi trumpi pykčio ir agresijos priepuoliai, kurie galėtų paaiÅ¡kinti daugelį jo veiksmų nusikalstamos veikos padarymo metu, Å¡ių veiksmų priežastis, taip pat jo elgesį viso bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant nukentėjusiojo S. J. veiksmus įvykio metu nuteistojo M. Ž. atžvilgiu bei sprendžiant, ar nukentėjusiojo atlikti veiksmai buvo neteisėti arba itin įžeidžiantys nuteistÄ jį, labai svarbÅ«s yra nuteistojo M. Ž. parodymai, kadangi kitų asmenų, mačiusių S. J. ir M. Ž. konfliktÄ 2009 m. liepos 26 d., byloje nenustatyta. Tačiau apie kaltininko tyčios turinį, staigumÄ (afektinė tyčia), veikos motyvus, tikslus sprendžiama ne vien iÅ¡ kaltininko parodymų. Kaltininko parodymai gretinami su bylos įrodymų visetu.

Kaltininko tyčios turinį, staigumÄ , kitus subjektyviuosius požymius įrodo ne tik faktiniai duomenys, esantys nusikaltimo subjekto parodymuose, bet ir kiti faktiniai duomenys apie kaltininko elgesį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu, po nusikaltimo padarymo momento, apie nusikaltimo padarymo metu naudotus įrankius, priemones ir pan.  Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, kad nuteistojo M. Ž. parodymai apie S. J. elgesį įvykio metu viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis M.

Ž. nurodė, kad 2009 m. liepos 26 d. vykdamas susitikti su S. J. , jis suprato, kad pokalbis su nukentėjusiuoju bus dėl pinigų, t. y. dėl jo skolų S. J. . Kadangi pinigų tuo metu jis neturėjo, prieÅ¡ vykdamas į susitikimÄ , pasidarė pinigų – 15000 Lt – ,,lėlę“ tam, kad apgautų S. J. . Atvykus į įmonę, jis sėdėjo su S. J. jo kabinete, jie abu kalbėjosi, S. J. vaiÅ¡ino kava ir mineraliniu vandeniu. Tada S. J. jo pareikalavo pasiraÅ¡yti 10000 Lt vekselį, žadėdamas, kad tik tada sunaikins 60000 Lt vekselį, kurį, pasak nuteistojo, jis S. J. jau buvo apmokėjęs. Nuteistojo M.

Ž. teigimu, su tokiu S. J. pasiÅ«lymu jis nesutiko ir pareikalavo, kad S. J. pirmiausiai sunaikintų 60000 Lt vekselį. S. J. pagrasino dėl skolų kreiptis pas notarus. Tada jis išėjo į laukÄ ir iÅ¡ savo automobilio pasiėmė ir atsinešė pasÄ bei pinigų ,,lėlę“. Grįžęs į kabinetÄ , jis padavė S. J. pinigų ,,lėlę“, S. J. kažkÄ pasakė apie jo vaikus, S. J. žodžiai jį labai suerzino, tada jis ir smogė S. J. peiliu į krÅ«tinę. IÅ¡eidamas iÅ¡ S. J. kabineto, jis paėmė nuo nukentėjusiojo stalo kažkokius popierius, nepasiraÅ¡ytus vekselius, taip pat paėmė S. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , nukentėjusiojo rankinę, pasiėmė mineralinio vandens buteliukÄ , puodelį, iÅ¡ kurių gėrė.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant M. Ž. parodymų patikrinimÄ vietoje, nuteistasis apie jokius nukentėjusiojo grasinimus jo Å¡eimai, vaikams nenurodė. M. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, jog susitikimo su S. J. metu, jie gėrė kavÄ , abu draugiÅ¡kai Å¡nekučiavosi, kalbėjo apie jo 10000 Lt skolos S. J. grÄ Å¾inimÄ , S. J. reikalavo grÄ Å¾inti pinigus, o jis teisinosi, kad pinigų neturi ir, kad juos grÄ Å¾ins vėliau. S. J. rodė jam skolos vekselius, abu išėjo parÅ«kyti, sugrįžę derino skolos grÄ Å¾inimo datas.

Nukentėjusysis S. J. pasakė, kad kreipsis į notarus ir teismÄ , jeigu jis nesugrÄ Å¾ins skolos. Tada jis, pasakęs S. J. , kad pinigų turi, taip pat pasakęs, jog vekselyje neteisingai įraÅ¡yti jo asmens duomenys, nuėjo į automobilį atneÅ¡ti pasÄ ir pinigus. Paėmęs iÅ¡ automobilio pinigų muliaÅ¾Ä , ant kurio buvo užrašęs 15 T, bÅ«damas įsitikinęs, kad S. J. pamanys, jog popieriuje suvyniota 15000 Lt, sugrįžo į kabinetÄ ir padavė pinigų muliaÅ¾Ä S. J. . Nukentėjusiajam S. J. pradėjus vynioti pinigų muliaÅ¾Ä , jis iÅ¡ savo lagamino iÅ¡sitraukė peilį ir juo dÅ«rė sėdinčiam S. J.

į krÅ«tinę, nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, jis peiliu badė nukentėjusiajam į krÅ«tinę, pilvÄ . Po to nuo S. J. stalo jis susirinko su skolomis susijusius dokumentus, paėmė mineralinio vandens buteliukÄ , puodelį, iÅ¡ kurių gėrė. S. J. lagaminus, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , iÅ¡eidamas iÅ¡ kabineto, Å¡varko rankove nuvalė durų rankenÄ ir iÅ¡važiavo. Važiuodamas pakelėje iÅ¡metė S. J. telefonÄ , taip pat mineralinio vandens buteliukÄ ir puodelį. Å auklių kaime laužavietėje jis susikÅ«rė lauÅ¾Ä , kuriame sudegino iÅ¡ S. J. kabineto paimtus dokumentus, taip pat nuteistasis patikslino, kad degino skolos vekselius ir kitus su skolomis S. J. susijusius dokumentus prieÅ¡ tai juos atidžiai perskaitydamas.

NuplautÄ medžioklinį peilį jis paslėpė savo namo gyvenamojo namo rÅ«syje, tarp malkų (t. 3, b. l. 77 – 114). PrieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, jo parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, asmens parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, yra tinkami įrodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. Ž. parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu, patikrino baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, t. y. juos teisiamajame posėdyje iÅ¡tyrė.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas S. J. nužudymas 2009 m. liepos 26 d. Minėtame vaizdo įraÅ¡e jokių konflikto užuomazgų, pykčio, agresijos požymių nuo pat S. J. ir M. Ž. susitikimo pradžios iki smÅ«gių peiliu sudavimo nepastebėta, vaizdo įraÅ¡e matyti, kad S. J. su M. Ž. susitikę pasisveikino, bendravo ramiai, gėrė kavÄ , kalbėjosi, apžiÅ«rinėjo dokumentus, M. Ž. išėjus iÅ¡ kabineto, S. J. gėrė kavÄ , tvarkė ant stalo gulinčius dokumentus, dirbo su kompiuteriu.

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad sugrįžęs į kabinetÄ , M. Ž. priėjo prie S. J. stalo, iÅ¡ rankinės išėmė du daiktus ir padavė juos nukentėjusiajam, kai S. J. paėmė tuos daiktus ir sutelkė dėmesį į juos, M. Ž. staiga iÅ¡ rankinės iÅ¡sitraukė peilį ir dÅ«rė juo sėdinčiam prie stalo S. J. į kairiÄ jÄ krÅ«tinės pusę. 2009 m. spalio 12 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus S. J. darbinį kompiuteryje, jame buvo rasti atspausdinti penki paprastieji vekseliai, iÅ¡ kurių turinio matyti, jog M.

Ž. skolinasi iÅ¡ S. J. įvairias pinigų sumas: 2009 m. liepos 27 d. vekselyje nurodyta 10000 Lt suma, 2007 m. rugsėjo 12 d. vekselyje – 33000 Lt suma, 2008 m. gegužės 14 d. vekselyje - 1500 Lt suma, 2008 m. birželio 6 d. vekselyje – 60000 Lt suma, 2008 m. liepos 25 d. vekselyje – 45000 Lt suma (t. 2, b. l. 51 – 59). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo S. J. sugyventinė V. R. pateikė M. Ž. pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį 60000 Lt vekselį, kuriuo nuteistasis įsipareigojo S. J. sumokėti vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ ir kurį, liudytojos V.

R. teigimu, ji rado namuose tvarkydama S. J. daiktus (t. 1, b. l. 78 – 80). Nuteistojo M. Ž. parodymų bei byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistÄ jį M. Ž. ir nukentėjusįjį S. J. siejo turtiniai santykiai, t. y. M. Ž. buvo skolingas S. J. pinigų, M. Ž. , vykdamas į susitikimÄ su S. J. 2009 m. liepos 26 d., žinojo, kad S. J. jį kvietė susitikti dėl skolos grÄ Å¾inimo, taip pat nuteistasis suvokė, kad skolos grÄ Å¾inti negalės, nes tuo metu pinigų neturėjo.

M. Ž. , žindomas, kad S. J. susitikimo metu reikalaus skolos grÄ Å¾inimo ir suprasdamas, kad skolos grÄ Å¾inti nepajėgs, nukentėjusiajam apgauti pasigamino pinigų – 15000 Lt muliaÅ¾Ä , pasiėmė medžioklinį peilį. Tokie M. Ž. paruoÅ¡iamieji darbai patvirtina iÅ¡ankstinį jo ketinimÄ nužudyti S. J. . Susitikimo metu nukentėjusiajam S. J. pareikalavus grÄ Å¾inti skolÄ , nuteistasis M. Ž. išėjo iÅ¡ kabineto, nuėjo į savo automobilį, iÅ¡ jo pasiėmė iÅ¡ anksto padarytÄ pinigų muliaÅ¾Ä , sugrįžęs į kabinetÄ iÅ¡ karto nuėjo prie stalo, kur sėdėjo S. J. , padavė nukentėjusiajam pinigų muliaÅ¾Ä taip nukreipdamas S. J. dėmesį nuo savęs, bei, pasinaudojęs tuo, kad S. J. sutelkė dėmesį į jam paduotÄ pinigų muliaÅ¾Ä , iÅ¡ rankinės iÅ¡sitraukė peilį ir juo dÅ«rė nukentėjusiajam S. J.

į krÅ«tinę kairėje pusėje. Nuteistojo M. Ž. iÅ¡ankstinis pasiruoÅ¡imas nusikaltimui, jo elgesys susitikimo su S. J. metu paneigia nuteistojo teiginius apie staiga kilusį didelį susijaudinimÄ dėl neteisėtų S. J. veiksmų jo atžvilgiu, taip pat dėl nukentėjusiojo veiksmų kilusiÄ fiziologinio afekto bÅ«senÄ bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. Ž. nužudė S. J. veikdamas tiesiogine apibrėžta iÅ¡ anksto apgalvota tyčia. Fiziologinio afekto bÅ«senos buvimÄ paneigia ir nuteistojo M.

Ž. elgesys iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo. Smogęs nukentėjusiajam S. J. peiliu trylika kartų į krÅ«tinę ir pilvÄ , nuteistasis M. Ž. savitvardos neprarado, nepasimetė, skubiai nuo S. J. stalo surinko ir paėmė su skolomis susijusius dokumentus, naikindamas savo pėdsakus, paėmė nužudytojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , mineralinio vandens buteliukÄ bei puodelį, iÅ¡ kurių gėrė, iÅ¡eidamas iÅ¡ patalpos rankove nuvalė durų rankenÄ . Važiuodamas į namus, pakeliui iÅ¡metė nukentėjusiojo S. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , mineralinio vandens buteliukÄ , laužavietėje sukÅ«ręs lauÅ¾Ä , sudegino dalį iÅ¡ S. J. kabineto paimtų dokumentų, kaip pats nuteistasis parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, prieÅ¡ tai juos perskaitęs. Aplinkybę, kad M.

Ž. tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek po nusikaltimo padarymo dėl psichikos bÅ«klės galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir valdyti savo veiksmus, patvirtino ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vados. 2011 m. kovo 23 d. – balandžio 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad M. Ž. nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei po nusikalstamos veikos padarymo lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, dėl psichikos bÅ«klės jis galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus, Å¡iuo metu M.

Ž. lėtiniu psichikos sutrikimu taip pat neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, dėl psichikos bÅ«klės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus (paaiÅ¡kinimus) (t. 5, b. l. 98 – 105). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam S. J. nuteistasis M. Ž. sudavė ne dėl staigaus didelio susijaudinimo bÅ«senos, kuriÄ sukėlė nukentėjusiojo elgesys, bet, prieÅ¡ingai - nužudė S. J. iÅ¡ anksto apgalvojęs ir pasirengiÄ s, veikdamas sÄ moningai ir valingai, siekdamas iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo.

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde neigia jo veikoje buvus savanaudiÅ¡kas paskatas, tvirtindamas, kad įvykio dienÄ nukentėjusiajam skolingas nebuvo, 60000 Lt S. J. buvo grÄ Å¾inęs, tačiau Å¡iuos nuteistojo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė M. Ž. pasiraÅ¡ytÄ Lietuvos Respublikos CK 1.105 str., 6.878 str. numatytÄ vertybinį popierių – paprastÄ jį 60000 Lt vertės vekselį, kuriuo M. Ž. įsipareigojo sumokėti vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ sumokėti iki 2010 m. birželio 6 d.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtÄ vekselį nuteistasis M. Ž. bÅ«tų apmokėjęs. Nuteistojo M. Ž. elgesys iki nusikaltimo padarymo (pinigų muliažo pasigaminimas, siekiant suklaidinti ir apgauti nukentėjusįjį, nukreipti nukentėjusiojo dėmesį) bei po nusikaltimo padarymo (dokumentų, susijusių su skolomis S. J. , paėmimas, vėliau tų dokumentų sudeginimas) rodo, kad nuteistasis M. Ž. paskatos buvo savanaudiÅ¡kos, t. y. nuteistasis nužudė nukentėjusįjį siekdamas iÅ¡vengti ne mažesnės kaip 60000 Lt skolos grÄ Å¾inimo bei sunaikinti visus dokumentus, patvirtinančius skolų S. J. egzistavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai nuteistojo M. Ž. veikÄ kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p.Kaip minėta, nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bei padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , taip pat aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo S. J. elgesys.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar jÄ darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato:

1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir 2) kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padeda iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ arba nustatyti jÄ darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimÄ ar bylÄ nagrinėjant teisme.

Kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius. Å i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo S. J. nužudymas buvo užfiksuotas nukentėjusiojo darbo kabinete įrengta vaizdo kamera, tačiau, net ir esant akivaizdiems ir neginčytiniems įrodymams, nuteistasis M. Ž. viso proceso metu tik iÅ¡ dalies pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog byloje paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms (nuteistojo žmonai J.

Ž. pateikus krosnyje rastÄ S. J. dokumentų rankinę, liudytojai V. R. pateikus S. J. namuose rastÄ vekselį dėl 60000 Lt paskolos M. Ž. suteikimo), nuteistasis pateikdavo naujas įvykio versijas, taip stengdamasis suÅ¡velninti savo atsakomybę. Po nusikaltimo padarymo M. Ž. paslėpti nusikaltimo pėdsakus, sunaikino dalį dokumentų, tuo apsunkindamas ikiteisminį tyrimÄ . Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, M. Ž. prisipažinimas nužudžius S. J. negali bÅ«ti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Negali bÅ«ti tenkinamas ir nuteistojo M. Ž. praÅ¡ymas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo S. J. elgesys. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikÅ¡ti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis. Tokiu atveju kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis M. Ž. į susitikimÄ su S. J. atvyko iÅ¡ anksto turėdamas tikslÄ nužudyti nukentėjusįjį, nuteistasis buvo iÅ¡ anksto pasirengęs padaryti šį nusikaltimÄ , pasiruošęs pinigų muliaÅ¾Ä ir nužudymo įrankį – peilį, nukentėjusiojo S. J. elgesys neįtakojo nusikalstamų M. Ž. veiksmų. Nuteistasis M. Ž. savo apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam paskirtos bausmės dydžiu. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.Nusikalstama veika, už kurios padarymÄ M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, M. Ž. nužudė nukentėjusįjį S. J. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, veikdamas iÅ¡ anksto pasiruošęs, tiesiogine apibrėžta tyčia. Byloje nenustatyta nei M.

Ž. atsakomybę lengvinančių, nei nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M. Ž. praeityje neteistas, iki nusikaltimo padarymo dirbo individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), nuteistasis turi Å¡eimÄ , su mažamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) kaimų bendruomenės pirmininkė nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai. Tačiau kaltininko asmenybę charakterizuojantys duomenys yra tik viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, į kurias teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama atsietai nuo kitų minėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių.

Ä®vertinus M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, tyčios formÄ ir rūšį, nukentėjusiajam S. J. peiliu suduotų smÅ«gių skaičių, padarytų sužalojimų pobÅ«dį, taip pat atsižvelgiant į nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo (esant akivaizdiems ir neginčytiniems nužudymo įrodymams, M. Ž. bandė paslėpti nusikaltimo pėdsakus, sunaikino dalį dokumentų, tuo apsunkindamas ikiteisminį tyrimÄ ), nuteistajam M. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, nežymiai didesnė nei straipsnio, numatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nustatytos bausmės mediana, nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta, jos Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.             Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo M.

Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                               Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                      Violeta Ražinskaitė                                                                                                                                                                                                                          Linas Žukauskas  Â