ed67cbb3-fd2f-4299-ac6d-d19ae96d7ea5 · Klaipėdos apylinkės teismas

?BaudžAdministracinio nusižengimo byla Nr. II-710–586/2021 Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00170-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. spalio 29 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui K. Č., jo atstovei advokatei Alvai PuniÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atstovės advokatės Alvos PuniÅ¡kienės skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1545-2021 (ROIK 21136906373).

Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau - Institucija) 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1545-2021 K. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį 520 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2021 m. birželio 27 d., apie 13.55 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniuose keliuose Vilnius – Kaunas – Klaipėda (kairė pusė), vairavo transporto priemonę remontuojamajame kelio ruože, ir priekyje susidariusioje spÅ«styje, persirikiavo į kelkraÅ¡tį, kirsdamas „SiaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ â€œ ir važiavo kelkraščiu, taip iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų apvažiuodamas visas spÅ«styje, dviejuose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spÅ«styje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.

Taip pat, dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo bÅ«ti apgadintos kitos transporto priemonės, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Å iuo savo vairavimu iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, sukėlė nepasitenkinimÄ kitų transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spÅ«styje. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimus. Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimÄ ir K.

Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje bei paskirti jam 10 Eur baudÄ . Tuo atveju, jei 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas nebÅ«tų panaikintas ir K. Č. veika teisme bÅ«tų kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pakeisti nutarimÄ ir skirti K. Č. 300 Eur baudÄ , neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodyta, jog K. Č. neneigia faktinės aplinkybės, jog protokole bei nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis, vairuodamas transporto priemonę, persirikiavo į kelkraÅ¡tį ir juo judėjo, tačiau K.

Č. kategoriÅ¡kai nesutinka su policijos įstaigoje atliktu atitinkamų veiksmų teisiniu kvalifikavimu. K. Č. pažeidimas nebuvo padarytas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir jis neatitinka „chuliganiÅ¡ko vairavimo“ sÄ vokos. K. Č. padarytas administracinis nusižengimas savo pobÅ«džiu, priežastimis bei galimais padariniais jokiu bÅ«du negali bÅ«ti tapatinamas su veiksmais, kurie remiantis aptartÄ ja teismine praktika traktuojami kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Byloje nėra jokių įrodymų, jog K. Č. savo vairavimu demonstravo niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo iÅ¡skirtinumÄ , nepagarbÄ kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamÄ reakcijÄ ar pasipiktinimÄ , kadangi K. Č. taip nesiekė, o nusižengimo padarymÄ nulėmė jo emocinė bÅ«klė, kuri nesietina su „chuliganiÅ¡komis paskatomis“. K. Č. nurodė, jog prieÅ¡ tai, kai buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, gavo žiniÄ apie labai pablogėjusiÄ mamos sveikatÄ . 2021 m. birželio 27 d., 13.36 val.

K. Č. mama Marija G. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriÄ jis vadina močiute, programėlės „Viber“ pagalba pranešė, kad jai bloga - K. Č. gavo trumpÄ praneÅ¡imÄ turiniu „sÅ«neli, man labai blogai“. PrieÅ¡ tai, t. y. 13.29 val. ir 13.34 val. K. Č. mama skambino jam programėlės „Viber“ pagalba, tačiau K. Č., tuo metu vairavęs transporto priemonę, į skambučius neatsiliepė. 13.41 val. K. Č. perskambino savo mamai ir pokalbio su ja pasėkoje K. Č. nerimas tik dar labiau iÅ¡augo, nes tapo akivaizdu, kad tiek psichinė, tiek fizinė mamos sveikatos bÅ«klė yra bloga (ji skundėsi ypatingai stipriu galvos skausmu bei galvos svaigimu, Å«miai smarkiai sutrikusia judesių koordinacija ir kt.) IÅ¡ mamos gauta žinia apie Å«mius jos sveikatos sutrikimus K.

Č. sukėlė stiprų nerimÄ ir sumiÅ¡imÄ . Kadangi atitinkamo praneÅ¡imo metu Marija G. Č. buvo Raseinių r. sav., Nemakščiuose esančioje J. K. ir I. K. sodyboje kartu su K. Č. dukromis, K. Č. stipriai sunerimus tiek dėl savo mamos sveikatos, tiek dėl dukterų saugumo bei galimo streso, o transporto kamščiui vis nesibaigiant, K. Č. nutarė persirikiuoti į kelkraÅ¡tį, siekdamas kelkraščiu įmanomai skubiai pasiekti leistinÄ sustoti vietÄ (degalinę, įvažiavimÄ Ä¯ Å¡alia kelio esančiÄ teritorijÄ ar pan.), ir sustojus leistinoje vietoje pamėginti iÅ¡spręsti kilusiÄ problemÄ (telefone surasti reikiamus kontaktus, kÄ draudžiama daryti vairuojant, susisiekti su kuo nors, kas galėtų įvertinti mamos bÅ«klę, reikalui esant nuvežti į ligoninę, pabÅ«ti su dukromis).

Be viso to, kas nurodyta aukščiau, K. Č. „chuliganiÅ¡kų paskatų“ nebuvimÄ liudija ir jo asmenybę į charakterizuojantys duomenys, charakterio savybės, atliekama tarnyba bei vykdoma visuomeninė veikla pasižymi ypatingai aukÅ¡tais moralės standartais, pagarba visuomenei ir teisiniam reglamentavimui, siekiu įmanomai prisidėti prie visuomenės gerovės. Nurodyta, jog teismui kvalifikavus K. Č. padarytÄ nusižengimÄ pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

K. Č. yra doras, pareigingas, aktyvus visuomenės narys bei Lietuvos pilietis, savo tarnyboje bei vykdydamas neatlygintinÄ visuomeninę veiklÄ jis vadovaujasi ypatingai aukÅ¡tais moralės standartais, visuomenei ir teisiniam reglamentavimui, siekiu įmanomai prisidėti prie visuomenės gerovės, laipinantis Å¡alies ateitimi. Nusižengimas nebuvo sÄ lygotas kaltininko tyčios, o nulemtas didelio susijaudinimo, nerimo dėl artimųjų sveikatos bei saugumo, noro įmanomai operatyviai iÅ¡spręsti Å«mai susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ .

K. Č. yra pagrindinis Å¡eimos iÅ¡laikytojas finansine prasme - E. Č. darbo užmokestis sudaro 973,12 Eur, K. Č. darbo užmokestis sudaro apie 1870 Eur per mėnesį. K. Č. su Å¡eima gyvena Kauno mieste, jo nuolatinė darbo vieta yra Kazlų RÅ«dos savivaldybėje. Tiek nuvykimui į tarnybÄ , tiek tarnybos atlikimui K. Č. reikalinga transporto priemonė ir bÅ«tina galimybė jÄ vairuoti, teisės vairuoti atėmimas apriboja K. Č. galimybes atlikti tam tikras funkcijas tarnyboje (vairuoti tiek įprastas transporto priemones, tiek karinę technikÄ dažnai yra bÅ«tina), todėl reikalavimas turėti B bei C vairuotojo kategorijas yra įtvirtintas ir Divizijos generolo Stasio RaÅ¡tikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Brigados generolo Kazio Veverskio poligono virÅ¡ininko pareiginiuose nuostatuose.

K. Č. teisės vairuoti transporto priemones netekimas Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies prasme gali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, suponuojanti bÅ«tinybę svarstyti su juo sudarytos profesinės karo tarybos sutarties nutraukimo klausimÄ , kas liudija, jog vairavimo teisės atėmimas nubrauktų visÄ ilgametę K. Č. kaip atsakingo, pavyzdingo, iniciatyvaus, doro Lietuvos kariuomenės karininko patirtį bei karjerÄ , taip pat neabejotinai gali turėti ypatingai sunkių neigiamų padarinių ne tik K.

Č., bet ir visai jo Å¡eimai. Didžioji dalis Å¡eimos iÅ¡laikymo iÅ¡laidų tenka bÅ«tent K. Č., todėl tam, kad užtikrinti bÅ«tinų į Å¡eimos poreikių patenkinimÄ jam ypatingai svarbu iÅ¡saugoti tarnybÄ , kadangi prieÅ¡ingu atveju Å¡eima neteks pagrindinio pajamų Å¡altinio. Be to, K. Č. vienintelis rÅ«pinasi savo mama, kuri yra pensinio amžiaus ir itin silpnos sveikatos - K. Č. jÄ lanko, skiria piniginių lėšų jos iÅ¡laikymui, esant bÅ«tinybei nuveža į gydymo įstaigas bei kitas reikiamas vietas, kadangi K.

Č. mama kenčia ilgamečius skausmus kojose bei klubo sÄ naryje, jos kairės kojos funkcija sutrikusi, t. y. galimybės savarankiÅ¡kai judėti yra itin menkos. K. Č. netekus teisės vairuoti transporto priemones tai sukeltų neigiamus padarinius ir jo prižiÅ«rimai mamai, kadangi priežiÅ«ra negalėtų bÅ«ti vykdoma ta apimtimi bei intensyvumu, kokia buvo vykdoma iki Å¡iol. Nurodyta, kad K. Č. vairavimo stažas yra 27 metai, jis yra įgijęs teisę vairuoti visų kategorijų, iÅ¡skyrus A, transporto priemones.

Jokių reikÅ¡mingų kelių eismo taisyklių pažeidimų per 27 vairavimo metus nėra padaręs (iÅ¡skyrus ne daugiau kaip 10 smulkių netyčinių KET pažeidimų per beveik tris deÅ¡imtis metų), jokių panaÅ¡ių ar tapačių aptariamajam administracinių pažeidimų jo atžvilgiu nebuvo fiksuota, už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ niekuomet nėra baustas. Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodė, kad su K. Č. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti netenkintinas, paliekant galioti 2021 m. rugpjūčio 16 d. priimtÄ nutarimÄ .

Nurodyta, kad 2021 m. birželio 27 d., 13.20 val. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK įvykių registre ROIK 0121000413364 registruotas L. J. praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, jog „automagistralėje A1 nuo Klaipėdos link Vilniaus, remontuojamame kelio ruože automobiliai važiuoja kelkraščiu apvažiuodami spÅ«styje stovinčias transporto priemones“. Ä® minėtÄ praneÅ¡imÄ buvo iÅ¡siųstas ekipažas. Atvykęs į nurodytÄ vietÄ , ekipažas pastebėjo kelkraščiu važiuojantį, ir visas spÅ«styje stovinčias transporto priemones apvažiuojantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sustabdžius automobilį, vairuotojui paaiÅ¡kinta sustabdymo priežastis.

Asmuo nurodė, kad skuba pas močiutę, kuriai pablogėjo sveikata. Policijos nuomonė, kad esant tokiai situacijai reikia kviesti medicininę pagalbÄ , o ne pažeidinėjant kelių eismo taisykles skubėti į pagalbÄ , kai atstumas apie 200 km. PareiÅ¡kėjas su pažeidimu sutiko, bet bandydamas iÅ¡vengti atsakomybės, prašė V. M. neraÅ¡yti jam protokolo rodydamas savo, kaip kariÅ¡kio pažymėjimÄ , įvardijo, kad yra karininkas, taip pat prašė suraÅ¡yti jam protokolÄ už kokį nors kitÄ pažeidimÄ .

Siekiant neužlaikyti ir taip skubančio pareiÅ¡kėjo bei nesukelti pavojaus eismo saugumui stovint kelyje A1, administracinio nusižengimo protokolas ROIK 21136906373 su administraciniu nurodymu buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant, jį apie tai įspėjus iÅ¡ anksto ir jam sutikus. Paskirto administracinio nurodymo pareiÅ¡kėjas nesumokėjo. PrieÅ¡ priimant nutarimÄ buvo gautas pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas ir kita medžiaga, kurioje jis charakterizuojamas kaip teigiama asmenybė, taip pat gauti paaiÅ¡kinimai pareiÅ¡kėjo draugų.

BylÄ pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡nagrinėti jam nedalyvaujant, o paaiÅ¡kinime jis nurodė, kad yra visiÅ¡kai nekaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo ir prašė bylÄ nutraukti. PeržiÅ«rėjus tarnybinės transporto priemonės priekinės ir galinės vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡us matyti, kad pareiÅ¡kėjas ganėtinai ilgai važiavo kelkraščiu, kol buvo sustabdytas, o jo nurodyta versija, kad persirikiavus į kelkraÅ¡tį iÅ¡ karto buvo sustabdytas yra melaginga ir neatitinkanti tikrovės. PrieÅ¡ priimant nutarimÄ , R.

N. iÅ¡siuntė paklausimÄ Ä¯ Raseinių GMP, kurioje užklausė, ar pareiÅ¡kėjo mamai buvo kviesta medicininė pagalba dėl pasak pareiÅ¡kėjo nurodytos versijos, kad skuba pas negaluojančiÄ mamÄ , tačiau iÅ¡ Raseinių GMP buvo gautas atsakymas, kad GMP nebuvo kviesta. Å is faktas pagrindžia, kad pareiÅ¡kėjo mamai nebuvo reikalinga skubi ir neatidėliotina medicininė pagalba kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, kuris bÅ«damas už maždaug 200 km skubėjo jÄ suteikti. Policijos nuomone, pareiÅ¡kėjo elgesys pažeidimo padarymo momentu buvo chuliganiÅ¡kas ir savanaudiÅ¡kas bei rodantis nepagarbÄ kitiems spÅ«styje stovintiems vairuotojams.

PareiÅ¡kėjo pateiktos jį teigiamai apibÅ«dinančios charakteristikos yra niekinės, kai asmuo nepripažįsta padaryto administracinio nusižengimo, dėl jo nesigaili, nurodo aplinkybes siekiančias suklaidinti teismÄ , priimant jam palankų sprendimÄ , negali bÅ«ti vertinamos kaip lengvinanti aplinkybė. Teismo posėdžio metu administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo K. Č. prašė skundÄ tenkinti, skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nusižengimÄ padarė susijaudinimo bÅ«senoje, iÅ¡gyveno dėl mamos bei su mama likusių vaikų, ir tuo metu, kaip jam atrodė, priėmė geriausiÄ sprendimÄ , iÅ¡važiuoti į kelkraÅ¡tį.

NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, ir nuo pirmos minutės gailėjosi dėl tokio nusižengimo. PaaiÅ¡kino, kad neturėjo jokių tikslų nei pažeminti, nei paniekinti kitų asmenų, neturėjo jokių chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad K. Č. administracinio nusižengimo protokolas negalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas K. Č. nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a: skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimÄ Ä¯statymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija (pareigÅ«nas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė mano, jog K. Č. administracinio nusižengimo protokolas negalėjo būti surašytas K. Č. nedalyvaujant. ANK 608 straipsnyje numatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada administracinis nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nepatenka į 2 dalyje numatytus atvejus, tačiau byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog administracinio nusižengimo faktas užregistruotas K.

Č. akivaizdoje, ir K. Č. sutiko, jog administracinio nusižengimo protokolas bÅ«tų suraÅ¡ytas jam nedalyvaujant ir atsiųstas elektroniniu paÅ¡tu. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Skundžiamu nutarimu K. Č. paskirta 520 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių už ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Konstatavus KET pažeidimus, turi bÅ«ti nustatomos ir chuliganiÅ¡kos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Teismų praktikoje chuliganiÅ¡komis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas vieÅ¡ajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ar žmonių susibÅ«rimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sÄ moningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymÄ ir atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimÄ , pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį K. Č. patrauktas nesant jo veikoje subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų - kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento - veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo). Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys K.

Č. padaryti KET 4, 8, 9, 125 punktų pažeidimai. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; KET 8 punkte nurodyta, jog eismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu; KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti;

KET 125 punkte nurodyta, jog draudžiama transporto priemonėms (iÅ¡skyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iÅ¡ deÅ¡inės (iÅ¡skyrus leistinÄ sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimÄ iÅ¡ deÅ¡inės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iÅ¡ kairės. Bylos duomenimis nustatyta, kad K.

Č. vairuodamas automobilį apvažiavo susidariusiÄ automobilių spÅ«stį važiuodamas deÅ¡iniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba iÅ¡tisine kelio ženklinimo juosta. Å ių faktinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas K. Č. neneigia, tačiau teisinasi tuo, kad taip pasielgė ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o dėl to, jog tai nulėmė jo emocinė bÅ«klė, nes prieÅ¡ tai, kai buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, gavo žiniÄ apie labai pablogėjusiÄ mamos sveikatÄ .

Mama jam pranešė, kad jai bloga. K. Č. paskambino mamai, ir pokalbio su ja pasėkoje nerimas tik dar labiau iÅ¡augo, nes tiek psichinė, tiek fizinė mamos sveikatos bÅ«klė yra bloga (ji skundėsi ypatingai stipriu galvos skausmu bei galvos svaigimu, Å«miai smarkiai sutrikusia judesių koordinacija ir kt.). K. Č. stipriai sunėrimus tiek dėl savo mamos sveikatos, tiek dėl dukterų saugumo bei galimo streso, o transporto kamščiui vis nesibaigiant, K. Č. nutarė persirikiuoti į kelkraÅ¡tį, siekdamas kelkraščiu įmanomai skubiai pasiekti leistinÄ sustoti vietÄ (degalinę, įvažiavimÄ Ä¯ Å¡alia kelio esančiÄ teritorijÄ ar pan.), ir sustojus leistinoje vietoje pamėginti iÅ¡spręsti kilusiÄ problemÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad K. Č. nepagrįstai buvo nustatytas KET 8 punkto reikalavimo pažeidimas dėl kelio ženklinimo nesilaikymo. Pažymėtina, kad KET 3 priedo I skyriaus 1.1 punkte, apibÅ«dinančiame horizontalaus kelių ženklinimo režimÄ ir tvarkÄ , nustatyta, kad siaura iÅ¡tisinė linija skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta; žymi eismo juostų kraÅ¡tus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ .

Å iÄ linijÄ kirsti draudžiama, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba stovėjimo vietÄ . K. Č. atliktas manevras kertant iÅ¡tisinę linijÄ , žyminčiÄ važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ir atskiriančiÄ kelkraÅ¡tį nuo važiuojamosios kelio dalies, nėra draudžiamas. Byloje nustatyta, kad K. Č. vairuojamu automobiliu apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamÅ¡tį (spÅ«stį), kuris buvo susidaręs, važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamÅ¡tyje stovėjusias transporto priemones.

Å ios nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , kad K. Č. eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių. PareiÅ¡kėjo padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusiÄ visÄ jų spÅ«stį, kas sumažina galimybę iÅ¡ anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spÅ«styje esantis ir pareiÅ¡kėjo greičiau apvažiuojamas automobilis gali iÅ¡sukti į kelkraÅ¡tį, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui.

Tai, kad Å¡iuo atveju eismo įvykis neįvyko, nepaÅ¡alina K. Č. atsakomybės už jo nesaugius ir pavojingus veiksmus. K. Č. elgesys, apvažiuojant susidariusį transporto priemonių kamÅ¡tį (spÅ«stį), ir važiavimas kelkraščiu, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams (pažeisti KET 9, 125 punktų reikalavimai). Pagal teismų praktikÄ chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. Č. pažeisdamas KET 4, 9 ir 125 punktų reikalavimus, 2021 m. birželio 27 d., 13.55 val., vairuodamas transporto priemonę apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį), kuris buvo susidaręs, ir važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje stovėjusias transporto priemones.

K. Č. nurodė, kad taip elgėsi ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o siekdamas kelkraščiu įmanomai skubiai pasiekti leistinÄ sustoti vietÄ (degalinę, įvažiavimÄ Ä¯ Å¡alia kelio esančiÄ teritorijÄ ar pan.), ir sustojus leistinoje vietoje pamėginti iÅ¡spręsti kilusiÄ problemÄ dėl mamos sveikatos bÅ«klės. Be to, vairavo ramiai, atsargiai, nedemonstravo niekinamo požiÅ«rio į aplinkinius žmones, nedemonstravo savo iÅ¡skirtinumo, nepagarbos kitiems vairuotojams, nesukėlė jų neigiamos reakcijos ar pasipiktinimo.

Å ie K. Č. teiginiai tik patvirtina, jog tokį vairavimo bÅ«dÄ K. Č. pasirinko tyčia, demonstruodamas savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems vairuotojams, savo interesus (susidarius spÅ«sčiai kuo greičiau pasiekti leistinÄ sustoti vietÄ (degalinę, įvažiavimÄ Ä¯ Å¡alia kelio esančiÄ teritorijÄ ar pan.), ir sustojus leistinoje vietoje pamėginti iÅ¡spręsti kilusiÄ problemÄ ) įgyvendino Å¡iurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Automobilių spÅ«sties apvažiavimas kelkraščiu, esant transporto priemonių spÅ«sčiai, kelkraščiu tuo pačiu metu galint važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams ir keleiviams, kuriems Å¡ioje situacijoje visa apimtimi netaikyti atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijai.

Pažymėtina ir tai, jog Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta, kad K. Č. mamai buvo reikalinga pagalba. Vaizdo įraÅ¡e pareigÅ«nui paklausus, ar iÅ¡kvietė mama greitÄ jÄ pagalbÄ , K. Č. atsakė, jog nekvietė. Institucija, prieÅ¡ priimdama nutarimÄ užklausė Raseinių GMP, ar pareiÅ¡kėjo mamai buvo kviesta medicininė pagalba, tačiau iÅ¡ Raseinių GMP buvo gautas atsakymas, kad GMP nebuvo kviesta. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog K. Č. KET pažeidimÄ padarė demonstratyviai, dienÄ , susidarius spÅ«sčiai, matant daugumai eismo dalyvių, be jokios svarios priežasties, ir tokiu bÅ«du parodė savo iÅ¡skirtinumÄ , ir iÅ¡reiÅ¡kė ypatingÄ nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams.

Pažymėtina ir tai, jog Institucijos ekipažas į įvykio vietÄ iÅ¡vyko gavęs piliečio praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta, kad „automagistralėje A1 nuo Klaipėdos link Vilniaus, remontuojamame kelio ruože automobiliai važiuoja kelkraščiu apvažiuodami spÅ«styje stovinčias transporto priemones“, ir tai taip pat reiÅ¡kia, kad toks vairuotojų elgesys kėlė nepasitenkinimÄ kitų eismo dalyvių. K. Č. matė eismo situacijÄ , kaip skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kažkuriuo metu ir važiavo kolonoje su visais kartu, tačiau nusprendė nepaisyti KET reikalavimų, draudžiančių apvažiuoti transporto priemones važiuojant kelkraščiu ir įpareigojančių laikytis atsargumo priemonių, nekeliant pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui ir aplinkai, – apvažiavo kelkraščiu iÅ¡ deÅ¡inės susidariusiÄ automobilių kolonÄ , stovėjusiÄ spÅ«styje, tokiu savo elgesiu sÄ moningai pabrėžė, jog nesilaiko KET, eismo saugumo reikalavimų, atsargumo, negerbia kitų eismo dalyvių, tiek stovėjusių spÅ«styje, tiek kelkraščiu galėjusių važiuoti dviratininkų, eiti pėsčiųjų, todėl dėl tokio vairavimo buvo visiÅ¡kai reali rizika įvykti eismo įvykiui ar kilti avarinei situacijai.

Akivaizdu, kad toks kitų transporto priemonių apvažiavimas, kokį atliko K. Č. yra nesuderinamas su KET reikalavimais ir neabejotinai buvo pavojingas. Kaip matyti iÅ¡ Institucijos pateiktos filmuotos medžiagos, K. Č. važiavo kelkraščiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės lenkdamas visus spÅ«styje stovinčius automobilius. Akivaizdu, jog K. Č. savo iÅ¡Å¡aukiančiais veiksmais – važiuodamas kelkraščiu, lenkdamas iÅ¡ deÅ¡inės visÄ stovinčių automobilių kolonÄ , kirsdamas iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , – demonstravo savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas, ir toks K.

Č. vairavimas vertintinas ne tik kaip paprastas KET pažeidimas, bet ir kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad K. Č., kelkraščiu iÅ¡ deÅ¡inės apvažiuodamas susidariusiÄ automobilių spÅ«stį, kėlė realų pavojų tiek savo, kitų eismo dalyvių saugumui. Tokie K. Č. veiksmai padaryti tyčia, sÄ moningai siekiant parodyti savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kelių eismo saugumo tvarkai ir kitų eismo dalyvių saugumui, pagrįstai įvertinti kaip chuliganiÅ¡ki, ir atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, ir pagrindo jį perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalies nusižengimÄ nėra.

Teismui nekyla abejonių, kad K. Č., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiÅ¡kai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis), sutinka, kad K. Č. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, Institucija 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu K. Č. pripažino kaltu padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus ir, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - administracinis nusižengimas padarytas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų ar savanaudiÅ¡kų paskatų (ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 punktas), paskyrė 520 Eur baudÄ bei administracinio poveikio priemonę – 18 mėnesių specialiosios teisės atėmimÄ .

Pažymėtina, kad savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų; chuliganiškos paskatos – siekimas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir kėlimas jiems realaus pavojaus, demonstravimas nepagarbos visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos laikytinas vienu iš ANK 420 straipsnio 2 dalies numatyto nusižengimo sudėties požymių, o savanaudiškų pažeidėjo paskatų nenustatyta, todėl darytina išvada, kad K.

Č. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad administracinį nusižengimÄ jis padarė dėl chuliganiÅ¡kų ar savanaudiÅ¡kų paskatų, Institucija nustatė nepagrįstai, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė Å¡alintina. Institucija nenustatė K. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, kad K. Č. iÅ¡ pat pradžių pripažino bei gailėjosi padaręs administracinį nusižengimÄ , tai patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Tai, kad jis nesutinka su administracinio nusižengimo kvalifikacija, jokiu bÅ«du nerodo, kad asmuo nepripažįsta ir nesigaili dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teismas pripažįsta K. Č. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - kaltininkas prisipažino padaręs Å¡iame kodekse numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skunde K. Č. praÅ¡o, netenkinus praÅ¡ymo pripažinti jį kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje, pakeisti nutarimÄ ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam 300 Eur baudÄ , neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismas mano, jog Å¡iuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti K. Č. neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

BÅ«tent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017).

K. Č. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas ir grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nors K. Č. vairuojamu automobiliu apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamÅ¡tį (spÅ«stį), kuris buvo susidaręs, ir važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamÅ¡tyje stovėjusias transporto priemones, tačiau nei vienas iÅ¡ eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas.

Pažymėtina ir tai, kad už tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ K. Č. baudžiamas pirmÄ kartÄ , duomenų, kad bÅ«tų baustas už kitus KET pažeidimus ar administracinius nusižengimus byloje nėra. Tai rodo, kad K. Č. nėra piktybinis KET pažeidėjas, ypač atsižvelgiant į ilgametę jo vairavimo patirtį. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad dėl K. Č. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo).

K. Č. teisės vairuoti transporto priemones reikalingos dėl darbo, nes gyvena Kaune, nuolatinė darbo vieta yra Kazlų RÅ«dos savivaldybėje, ir tiek nuvykimui į tarnybÄ , tiek tarnybos atlikimui K. Č. reikalinga transporto priemonė ir bÅ«tina galimybė jÄ vairuoti, teisės vairuoti atėmimas apriboja K. Č. galimybes atlikti tam tikras funkcijas tarnyboje (vairuoti tiek įprastas transporto priemones, tiek karinę technikÄ ), reikalavimas turėti B bei C vairuotojo kategorijas yra įtvirtintas ir Divizijos generolo Stasio RaÅ¡tikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Brigados generolo Kazio Veverskio poligono virÅ¡ininko pareiginiuose nuostatuose.

K. Č. teisės vairuoti transporto priemones netekimas Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies prasme gali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, suponuojanti bÅ«tinybę svarstyti su juo sudarytos profesinės karo tarybos sutarties nutraukimo klausimÄ . K. Č. teisės vairuoti transporto priemones reikalingos ir rÅ«pinantis savo mama, kuri yra pensinio amžiaus ir itin silpnos sveikatos - K. Č. jÄ lanko, skiria piniginių lėšų jos iÅ¡laikymui, esant bÅ«tinybei nuveža į gydymo įstaigas bei kitas reikiamas vietas.

Netekus teisės vairuoti transporto priemones tai sukeltų neigiamus padarinius ir jo prižiÅ«rimai mamai, kadangi priežiÅ«ra negalėtų bÅ«ti vykdoma ta apimtimi bei intensyvumu, kokia buvo vykdoma iki Å¡iol. Netekus teisės vairuoti transporto priemones K. Č. gali turėti ypatingai sunkių neigiamų padarinių ne tik pats, bet ir visai jo Å¡eimai, nes didžioji dalis Å¡eimos iÅ¡laikymo iÅ¡laidų tenka bÅ«tent K. Č., todėl tam, kad užtikrinti bÅ«tinų į Å¡eimos poreikių patenkinimÄ ypatingai svarbu iÅ¡saugoti tarnybÄ , kadangi prieÅ¡ingu atveju Å¡eima neteks pagrindinio pajamų Å¡altinio.

K. Č. su sutuoktine augina dvi dukras, charakterizuojamas itin teigiamai. Visos Å¡ios aplinkybės suponuoja tvirtinimÄ , kad teisė vairuoti transporto priemones K. Č. yra itin reikÅ¡minga. K. Č. charakterizuojančių aplinkybių visuma bei situacija, į kuriÄ netekęs teisės vairuoti dėl darbo pobÅ«džio, tarnybos ir pagalbos reikalingų artimųjų poreikių patenkinimo jis patektų, reikalauja nustatyti K. Č. taikytinų suvaržymų apimtį ne tik pagal teisės aktų, bet ir pagal bendrus teisingumo, protingumo ir proporcingumo teisinius principus.

Nagrinėjamos bylos atveju Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių – bÅ«tų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir Å¡eimyninei situacijai. Teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje, neskyrus administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitoje dalyje dėl administracinės nuobaudos – baudos sumažinimo, įvertinus K. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pripažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , įvertinus tai, jog K. Č. gauna stabilias pajamas, į tai, jog nepateikė duomenų apie turimÄ turtÄ , atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, įvardintus ANK 22 straipsnio 2 dalyje (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus), nutarimas keistinas, ir K.

Č. skirtina minimali bauda, numatyta sankcijoje už padarytÄ administracinį nusižengimÄ . Å iuo atveju pagrindų, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nenustatyta. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1545-2021 keičiamas, K. Č., už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymÄ skirtina minimali, sankcijoje numatyta 450 Eur bauda, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, K.

Č. neskirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas n u t a r i a : skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1545-2021 (ROIK 21136906373) pakeisti, ir K. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje padarymÄ paskirti 450 Eur (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) baudÄ , ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėjas Vandalinas Vainius