2025-01-29 Nr. AB-1777-3-61-3-00162-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-185-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00162-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Tekstilės rankdarbių projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Tekstilės rankdarbių projektai“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Tekstilės rankdarbių projektai“ kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. V1(19.1)-5186 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiamu Įsakymu Užimtumo tarnyba nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė 2020 m. gruodžio 8 d. savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. URS(19.1)-3614 (toliau – ir Sutartis) 2.1 papunkčio reikalavimų (neįsteigė amatininko darbo vietos iki 2021 m. spalio 7 d.) ir privalo grąžinti visą jai pervestą subsidiją (16 009,75 Eur), taip pat įspėjo, kad praėjus 10 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo pateikimo dienos Sutartis bus laikoma nutraukta.

2.2. Užimtumo tarnyba ir S. R. 2020 m. gruodžio 8 d. pasirašė Sutartį, pagal kurią buvo išmokėtas 16 009,75 Eur subsidijos avansas paraiškoje numatytoms priemonėms įgyvendinti. Įgyvendindama savarankiško užimtumo projektą, S. R. įsteigė VšĮ „Tekstilės rankdarbių projektai“. Atsižvelgdama į paraiškoje ir projekto sąmatoje numatytas priemones, 2021 metais ji įsigijo siuvimo mašinas ir kitas nurodytas priemones, kurių bendra vertė – 10 145 Eur (paraiškoje tokių priemonių suma – 11 221 Eur). Visas įsigytas priemones pastatė savo darbo vietoje – patalpoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurioje numatė vykdyti deklaruotą amatininko veiklą. Atsižvelgdamas į atsakovo 2021 m. rugsėjo 23 d. raštą, pareiškėjas teikė dokumentus ir duomenis apie visas finansines išlaidas ir įsigytą turtą, įskaitant visų įsigytų priemonių turto draudimo liudijimą. Užimtumo tarnybos specialistė 2021 m. rugsėjo 27 d. informavo, kad trys priemonės, kurių kaina – 660 Eur, 339 Eur ir 550 Eur, nenumatytos paraiškoje, todėl turi būti išimtos.

2.3. S. R. 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu kreipėsi į Užimtumo tarnybos direktorę, prašydama pagalbos sprendžiant Sutarties įgyvendinimo klausimus ir paaiškindama itin sunkią padėtį, susijusią su jos ir sutuoktinio Č. R., teikusio jai būtiną pagalbą ir priežiūrą, sveikatos būkle. Pareiškėjui buvo atsakyta, jog atsakovas įvertins prašymą, tačiau praėjus savaitei, paskutinę darbo vietos įsteigimo dieną, gavo Užimtumo tarnybos raštą (skundžiamą sprendimą) dėl visos išmokėtos avanso sumos grąžinimo. Pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl nurodyto rašto (sprendimo), bet teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti skundą padaręs išvadą, kad ginčijamas sprendimas (raštas) – administracinės procedūros tarpinis, informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

2.4. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 8 d. gavo atsakovo raštą apie Užimtumo tarnybos Įsakymą dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo priemonę, grąžinimo. Atsakovas priėmė visiškai neproporcingą ir itin griežtą sprendimą dėl visos sumos grąžinimo, neįvertindamas visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su projekto priemonių įgyvendinimu, taip pat S. R. ir jos sutuoktinio sunkios sveikatos būklės bei iš esmės apribotos galimybės gyventi visavertį gyvenimą ir atlikti tam tikrus veiksmus. 2021 m. S. R. teko patirti didelius sunkumus dėl savo ir sutuoktinio gydymo, sunkius išgyvenimus dėl jo mirties (duomenys neskelbtini) po sunkios ligos ir sudėtingo gydymo.

2.5. Pareiškėjas pagal galimybes stengėsi tinkamai įgyvendinti savarankiško užimtumo projektą ir elgėsi pakankamai atsakingai steigiamos darbo vietos ir materialinių vertybių atžvilgiu. Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į gero viešojo administravimo standartą, galėtų svarstyti galimybę dėl paraiškos įgyvendinimo išlaidų tikslinimo ir galimo Sutarties keitimo tam, kad būtų užtikrinta galimybė išsaugoti darbo vietą ir įgyvendinti neįgaliųjų socialinę integraciją, kaip numatyta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (teismo pastaba, dabar – Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas).

3. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Priimant Įsakymą įvertino esminę Sutarties sąlygą, kad pareiškėjas neįsteigė amatininko darbo vietos iki Sutartyje nurodyto termino, t. y. iki 2021 m. spalio 7 d. Iš pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 27 d. pateiktų dokumentų nebuvo galima įsitikinti, kad Sutartyje numatyta darbo vieta yra įsteigta. Steigiant Sutartyje numatytą darbo vietą reikia atlikti paraiškoje dėl savarankiško užimtumo rėmimo nurodytų darbo priemonių pirkimus, vadovaujantis Subsidijos gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis, vykdomų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-353 „Dėl Subsidijų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

3.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė du nepasirašytus subsidijos gavėjo vadovo sprendimus ir penkiolika nepasirašytų tiekėjų apklausos pažymų. Vertinant tiekėjų apklausos pažymose nurodytus duomenis nustatyta, kad iš tiekėjo UAB „Siuvimo manija“ įsigytų darbo priemonių vertė – 7 748 Eur. Pareiškėjas, pirkdamas overloką, sukirpimo mašiną, plokščiasiūlę siuvimo mašiną, krašto apmėtymo mašiną, siuvimo mašiną, siuvinėjimo mašiną, pramoninę tiesiasiūlę siuvimo mašiną, lyginimo įrangą, mezgimo mašiną, papildomą kiauraraščio adatinę, manekeną ir kompiuterizuotą siuvimo mašiną, turėjo vykdyti apklausą raštu, o ne žodžiu, papildomai pateikti kvietimų, tinkamiausiu pripažinto tiekėjo UAB „Siuvimo manija“ vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą pasiūlymą, sąskaitą faktūrą ir pirkimo sutartį, tačiau minėtų dokumentų pareiškėjas nepateikė, nes apklausos buvo atliekamos žodžiu. Tokiais pareiškėjo veiksmais buvo pažeisti Sutarties 2.4.1 papunktyje numatyti įsipareigojimai.

3.3. Sutarties 2.2 papunkčiu pareiškėjas taip pat įsipareigojo naudoti darbo vietai steigti skirtas lėšas pagal paraiškoje dėl savarankiško užimtumo rėmimo nurodytas veiklas ir sąmatą.

3.4. 2020 m. rugpjūčio 28 d. paraiškos, kuri yra neatskiriama Sutarties dalis, 9 dalyje sąmatoje steigiant amatininko darbo vietą pareiškėjas nusimatė įsigyti kompiuterizuotą siuvimo mašiną, kompiuterizuotą siuvinėjimo mašiną, krašto apmėtymo mašiną, sukirpimo peilį, pramoninę plokščiasiūlę siuvimo mašiną, lyginimo stalą, siuvimo-sukirpimo transportuojamą stalą, mezgimo mašiną, reguliuojamą manekeną, kompiuterį, mobilųjį telefoną, komercinės paskirties automobilį. Paraiškos sąmatoje buvo numatytos ir patalpų remonto išlaidos.

3.5. Palyginus paraiškos sąmatoje ir tiekėjų apklausos pažymose nurodytas darbo priemones matyti, jog pareiškėjas už subsidijos lėšas papildomai įsigijo overloką, siuvimo mašiną ELNA 3210 JENS, pramoninę tiesiasiūlę siuvimo mašiną, kurių įsigijimas nebuvo numatytas paraiškoje, neįsigijo komercinio automobilio bei patalpų remonto paslaugų, tuo pažeisdamas Sutarties 2.2 papunktį. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė patalpų remonto paslaugų atlikimą pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras MON Nr. 18386 ir Nr. 18387 ir jų apmokėjimą pagrindžiančius mokėjimo nurodymus), kuriuose matyti, kad patalpų remonto paslaugos buvo suteiktos 2021 m. gruodžio 27 d., t. y. po Sutartyje numatytos darbo vietos įsteigimo datos. Pareiškėjo papildomai įsigytos darbo priemonės, kurios nebuvo numatytos paraiškoje, ir patalpų remonto paslaugų teikimo išlaidos, kurios patirtos po Sutartyje numatytos darbo vietos įsteigimo datos, negali būti finansuojamos.

3.6. Užimtumo tarnyba 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. SD(19.1)-12262 aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokius Sutartyje numatytos darbo vietos įsteigimą pagrindžiančius dokumentus jis turi pateikti.

3.7. Anksčiau nurodyti amatininko darbo vietos steigimo trūkumai negali būti laikomi procedūriniais pažeidimais, priešingai nei nurodyta skunde, šie trūkumai pareiškėjui buvo nurodyti Užimtumo tarnybos 2021 m. spalio 7 d. rašte Nr. SD(19.1)-13542. Minėti Sutarties pažeidimai ir nustatyti darbo vietos steigimo trūkumai neleidžia konstatuoti, kad buvo sudarytos materialinės ir teisinės sąlygos Sutartyje numatytai įsteigti amatininko darbo vietai, todėl Užimtumo tarnyba negali svarstyti skunde nurodytos galimybės dėl paraiškos įgyvendinimo išlaidų tikslinimo ir galimo Sutarties keitimo.

3.8. Darbo vietos įsteigimo 10 mėnesių terminas yra maksimalus ir pakankamas. 2020 m. gruodžio 8 d. pasirašant su pareiškėju Sutartį, 2.1 papunktyje buvo numatytas maksimalus leistinas darbo vietos įsteigimo terminas, t. y. amatininko darbo vietą įsteigti iki 2021 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytas terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga ir minėtas terminas negali būti atnaujinamas. Savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai taip pat nenumato galimybės minėto termino pratęsti dėl priežasčių, nurodytų pareiškėjo skunde. Dėl šios priežasties Užimtumo tarnyba negali svarstyti pareiškėjo skunde nurodytos galimybės dėl paraiškos įgyvendinimo išlaidų tikslinimo ir galimo Sutarties keitimo.

3.9. Užimtumo tarnybos Įsakyme nurodytas sprendimo grąžinti subsidijos lėšas priėmimo teisinis pagrindas, sprendimo grąžinti subsidijos lėšas priėmimo faktinės aplinkybės, taip pat sprendimo apskundimo tvarka. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvykdė visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Užimtumo tarnybos Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas ir Užimtumo tarnyba 2020 m. gruodžio 8 d. pasirašė savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. URS(19.1)-3614, pagal kurią jam išmokėtas 16 009,75 Eur subsidijos avansas paraiškoje numatytoms priemonėms įgyvendinti. Pareiškėjas 2021 m. įsigijo siuvimo mašinas ir kitas nurodytas priemones, kurių bendrą vertė – 10 145 Eur (paraiškoje tokių priemonių suma – 11 221 Eur). VšĮ „Tekstilės rankdarbių projektai“ 2021 m. rugsėjo 23 d. el. paštu gavo atsakovo raštą dėl duomenų ir dokumentų apie visas finansines išlaidas ir įsigytą turtą, įskaitant visų įsigytų priemonių turto draudimo liudijimą, pateikimo. Pareiškėjo direktorė S. R. 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu kreipėsi į Užimtumo tarnybos direktorę, prašydama suteikti pagalbą dėl Sutarties įgyvendinimo, paaiškino apie susidariusią padėtį, susijusią su jos ir sutuoktinio sveikatos būkle. Pareiškėjas 2021 m. spalio 7 d. el. paštu gavo atsakovo raštą, kuriame nurodyta, kad išlaidos įgyvendinant projektą netinkamos finansuoti, todėl gautas avanso lėšas – 16 009,75 Eur per 15 darbo dienų prašo grąžinti į Užimtumo tarnybos sąskaitą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo raštu, prašydamas jį panaikinti, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti jo skundą, laikė, kad ginčijamas sprendimas (raštas) – administracinės procedūros tarpinis, informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 8 d. el. paštu gavo raštą su Užimtumo tarnybos Įsakymu dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo priemonę, grąžinimo.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 44 straipsnio 7 dalies 4 punktu ir nurodė, kad Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintas terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga ir minėtas terminas negali būti atnaujinamas. Teismas taip pat vadovavosi Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąrašo ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 (toliau – ir Užimtumo rėmimo priemonių tvarkos aprašas), 74.1 papunkčiu, Taisyklių 13, 64, 66, 67 punktais, 81.2 papunkčiu.

8. Teismas pažymėjo, kad tiek pagal Sutarties 2.1 papunktį, tiek pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktą, toks pažeidimas (neįsteigė darbo vietų per Sutarties 2.1 papunktyje nurodytą terminą) vertinamas kaip esminis, už kurį taikoma poveikio priemonė yra visos subsidijos susigrąžinimas.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė du nepasirašytus subsidijos gavėjo vadovo sprendimus ir penkiolika nepasirašytų tiekėjų apklausos pažymų. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pažymose nurodytų duomenų nustatyta, jog iš tiekėjo UAB „Siuvimo manija“ įsigytų darbo priemonių vertė – 7 748 Eur, kas iš esmės pažeidžia Taisyklių 64 punktą, kuriame nurodyta, kad jei pirkimo sutarties vertė yra lygi ar didesnė nei 3 000 Eur be PVM, apklausa turi būti atliekama raštu. Pareiškėjas, įstatymų nustatyta tvarka turėjo vykdyti apklausą raštu, o ne žodžiu ir su tinkamiausiu tiekėju, šiuo atveju su UAB „Siuvimo manija“ vadovu ar jo įgaliotu asmeniu pasirašyti pasiūlymą, sąskaitą faktūrą ir sudarytą pirkimo sutartį.

10. Teismas nustatė, jog pareiškėjas taip pat pažeidė ir Sutarties 2.2 papunktį, nes už subsidijos lėšas papildomai įsigijusi overloką, siuvimo mašiną ELNA 3210 JENS, pramoninę tiesiasiūlę siuvimo mašiną, kurių įsigijimas nebuvo numatytas paraiškoje, neįsigijo komercinio automobilio bei patalpų remonto paslaugų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas patalpų remonto paslaugų atlikimą pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras MON Nr. 18386 ir Nr. 18387 ir jų apmokėjimą pagrindžiančius mokėjimo nurodymus) pateikė tik su skundu.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad patalpų remonto paslaugos buvo suteiktos 2021 m. gruodžio 27 d., t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo ir po Sutartyje numatytos darbo vietos įsteigimo datos. Pareiškėjo papildomai įsigytos darbo priemonės, kurios nebuvo numatytos paraiškoje, ir patalpų remonto paslaugų teikimo išlaidos, kurios patirtos po Sutartyje numatytos darbo vietos įsteigimo datos, negali būti finansuojamos. Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. V-163 (toliau – ir Paslaugų teikimo aprašas), 1001 punkte nurodyta, kad tikslinant sąmatą galima perskirstyti lėšas tarp įsigyjamų priemonių, vienas įsigijus pigiau, kitas – brangiau, tačiau neatsisakant sąmatoje numatytų įsigyti prekių ar paslaugų, taip pat draudžiama įtraukti papildomus, patvirtintoje paraiškos sąmatoje nenumatytus, išlaidų elementus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sutartyje numatytas 10 mėnesių darbo vietos įsteigimo terminas – ne tik pakankamas amatininko darbo vietai įsteigti, bet ir maksimalus įstatymu nustatyta tvarka.

Paslaugų teikimo aprašo 82.2 papunktyje nurodyta, kad paraiškos sąmatoje nurodytos išlaidos privalo būti panaudotos per sutartyje numatytą, bet ne ilgesnį nei Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytą laikotarpį. Nurodytas terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga ir jis negali būti atnaujinamas. Savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai taip pat nenumato galimybės minėto termino pratęsti dėl priežasčių, nurodytų skunde, todėl teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad Užimtumo tarnyba negali svarstyti pareiškėjo skunde nurodytos galimybės dėl paraiškos įgyvendinimo išlaidų tikslinimo ir galimo Sutarties keitimo.

11. Teismas nurodė, kad Sutarties 6 punkte numatyta, kad subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto laikotarpio (6.1.2 papunktis).

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pažeidė nustatytas Užimtumo įstatymo bei Sutarties nuostatas, nes jis nustatyta tvarka ir terminu neįsteigė darbo vietos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Užimtumo tarnybai paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo teikia jau ne pirmą kartą, todėl jau buvo žinoma, kad reikia ypač atsakingai įsivertinti galimybes ir stengtis tinkamai įgyvendinti savarankiško užimtumo projektą, elgtis pakankamai atsakingai steigiamos darbo vietos ir materialinių vertybių atžvilgiu.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis. Teismo įsitikinimu, ginčijamas aktas priimtas vadovaujantis teisės aktų ir Sutarties nuostatomis bei išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės nuostatas, todėl priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą Įsakymą, kurio nėra jokio pagrindo panaikinti.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai taikė aktualias ginčo santykiams teisės normas, padarė neteisingas išvadas. Taip pat dėl objektyviai nepakankamo informavimo apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje jam nebuvo užtikrinta teisės į veiksmingą teisminę gynybą galimybė.

15.2. Teismo sprendimas turėtų būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjo atstovei, kaip įstaigos steigėjai (vadovei) ir vieninteliam įdarbintam asmeniui (savarankiškai dirbančiam amatininkui), kuri turi neįgalumą ir labai sunkius sveikatos sutrikimus, nebuvo tinkamai pranešta apie 2023 m. rugpjūčio 23 d. vykusį teismo posėdį ir apie teismo procesinį sprendimą toliau bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie vykusius teismo posėdžius (žodinį ir rašytinį), išnagrinėtą bylą ir priimtą sprendimą pareiškėjo atstovė sužinojo tik gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio sekretorės 2023 m. rugsėjo 20 d. elektroninį laišką apie priimtą sprendimą.

15.3. Pareiškėjo atstovė tiek dėl labai sunkios sveikatos būklės ir savo sutuoktinio netekties, iki mirties teikusio jai būtiną pagalbą ir priežiūrą, tiek dėl teisinių žinių ir atitinkamos kompetencijos stokos negalėjo savarankiškai rengti dokumentų teismui, naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) priemonėmis ir stebėti šios sistemos darbą, todėl prašė pagalbos svetimų žmonių, galėjusių jai padėti. Pareiškėjas pateikė skundą teismui dėl Užimtumo tarnybos Įsakymo 2022 m. sausio 10 d., tačiau nagrinėjimas prasidėjo tik 2023 m. rugpjūčio 23 d., t. y. daugiau nei po pusantrų metų. Pareiškėjo atstovė negavo jokio pranešimo apie posėdžius (šaukimus) paštu ar elektroniniu paštu, todėl objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti apie paskirtą posėdį. Nepaisant to, kad pirminis skundas buvo pateiktas per EPP sistemą, pareiškėjas nebuvo gavęs jokių priminimų ar pranešimų. 2022 m. pareiškėjo atstovė bandė domėtis bylos eiga, tačiau teisme jai buvo pasakyta, kad byla laukia eilėje ir apie paskirtą posėdį bus pranešta atskirai. Pareiškėjo atstovei negalėjo būti žinoma, kaip ir kada konkrečiai reikėjo domėtis procesu, vertinant itin ilgą bylos laukimo laiką ir tai, kad pačiai atstovei dėl neįgalumo ir sunkios sveikatos būklės reikia labai daug laiko praleisti gydymo įstaigose. Teismas galėtų apie posėdį informuoti elektroniniu paštu, kaip tai padarė dėl priimto sprendimo. Dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje pareiškėjo atstovė neturėjo galimybės tinkamai apginti savo teises ir pasinaudoti teismine gynyba. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys pareiškėjo atstovės neįgalumo ir jos sveikatos būklę, taip pat pateikiami papildomi sveikatos bei pajamų (skirtų pašalpų) dokumentai, kurių nebuvo byloje.

15.4. Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvais apie tai, kad jis paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo Užimtumo tarnybai teikia jau ne pirmą kartą. Tai buvo pirmoji ir vienintelė Užimtumo tarnybos patenkinta savarankiško užimtumo paraiška, kurios pagrindu buvo sudaryta pirmoji ir vienintelė Sutartis. Užimtumo tarnyba neteisėtai atsisakydavo nagrinėti (vertinti) ankstesnę pareiškėjo atstovės paraišką ir apie tai pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime, priimtame administracinėje bylos Nr. eI-646-1063/2020. Taigi pareiškėjas iki šios Sutarties sudarymo neturėjo jokių sutartinių santykių dėl savarankiško užimtumo ir neturėjo jokios patirties tokiu klausimu. Apeliaciniame procese S. R. ir Užimtumo tarnyba sudarė taikos sutartį, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi.

15.5. S. R. teikė paraišką dėl subsidijos darbo vietai steigti Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys (darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis), kurie registruoti Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi. Iki pirminės paraiškos pateikimo S. R. 2018 m. pradėjo domėtis Užimtumo tarnyboje savarankiškos darbo vietos steigimo ir jos rėmimo sąlygomis, įgijo reikiamą tekstilės, odos ir pan. medžiagų gaminių, rankdarbių gamintojos (amatininkės) kvalifikaciją. Taigi, po sunkaus ir pakankamai varginančio bei ilgo proceso S. R. buvo leista vėl teikti paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo. Atsižvelgiant į atrankos rezultatus, Užimtumo tarnyba ir S. R. pasirašė Sutartį, pagal kurią jai buvo išmokėtas 16 009,75 Eur subsidijos avansas paraiškoje numatytoms priemonėms įgyvendinti.

15.6. Užimtumo tarnyba priėmė visiškai neproporcingą ir itin griežtą sprendimą dėl visos sumos grąžinimo, neįvertindama visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su projekto priemonių įgyvendinimu, taip pat S. R. ir jos sutuoktinio sunkios sveikatos būklės bei iš esmės apribotos galimybės gyventi visavertį gyvenimą ir atlikti tam tikrus veiksmus.

15.7. Galimi procedūriniai pažeidimai (jeigu tokie ir būtų konstatuoti) pagal savo pobūdį nėra esminiai ir nesudaro pakankamo pagrindo imtis tokių kraštutinių priemonių, dėl kurių visas savarankiško užimtumo (savo darbo vietos steigimo) procesas turėtų būti nutrauktas. S. R. pagal galimybes stengėsi tinkamai įgyvendinti savarankiško užimtumo projektą ir elgėsi pakankamai atsakingai steigiamos darbo vietos ir materialinių vertybių atžvilgiu. Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į gero viešojo administravimo standartą, galėjo svarstyti galimybę dėl paraiškos įgyvendinimo išlaidų tikslinimo ir galimo Sutarties keitimo, tam, kad būtų užtikrinta galimybė išsaugoti darbo vietą ir įgyvendinti neįgaliųjų socialinę integraciją, kaip tai numatyta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme. Užimtumo tarnyba net nebandė įsitikinti, ar įsteigta ir kaip įsteigta pareiškėjo (amatininko) darbo vieta, padarė neteisingas išvadas dėl jos neįsteigimo ir visiškai neatsižvelgė į asmens būklę, kaip specialaus pagrindo pretenduoti į valstybės pagalbą kuriant savarankišką darbo vietą.

15.8. Užimtumo tarnybos Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, taip pat neatitinka proporcingumo principo kriterijų ir teismas neatsižvelgė į tokio sprendimo (Įsakymo) nepagrįstumą bei neteisėtumą. Dėl itin formalaus ir neproporcingo Užimtumo tarnybos veikimo ir neveikimo, pareiškėjas ilgą laiką negali pradėti vykdyti savo savarankiškos veiklos, kuri dėl visų inicijuotų Sutarties nutraukimo procesų yra faktiškai paralyžiuota. Pareiškėjas be valstybės pagalbos ir be galiojančios Sutarties neturi jokios finansinės galimybės vykdyti tokios veiklos ir naudoti įsigytos įrangos įrengtoje darbo vietoje. Įranga yra nauja ir pareiškėjas negali mažinti jos vertės. Jeigu pareiškėjas turės grąžinti pagal Sutartį išmokėtus pinigus, tokia veikla turės būti nutraukta.

15.9. Užimtumo tarnybos veiksmai, susiję su Įsakymo priėmimu, nesuderinami ne tik su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, bet ir su prieinamumo principu, kaip vienu iš neįgaliųjų socialinės integracijos principų, įtvirtintų Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnyje. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte pateikiamą prieinamumo principo apibrėžimą, taip pat į anksčiau išvardintus papildomus teisės aiškinimo šaltinius, prieinamumo principas yra susijęs su įvairaus pobūdžio kliūčių ir trukdžių pašalinimu, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Be to, darbingo amžiaus neįgaliuosius papildomai remiant darbo rinkoje yra užtikrinama socialinė apsauga nedarbo atveju, todėl yra reikšmingi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti socialinės darnos ir teisingumo imperatyvai, konstituciniai asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principai.

16. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliaciniame skunde surašyti tie patys teiginiai, kurie buvo nurodyti pradiniame skunde ir kurie susiję ne su savarankiško užimtumo rėmimo priemonės reglamentavimu, o su pareiškėjo atstovės sveikatos būkle ir asmeninėmis priežastimis. Tokie teiginiai atspindi pareiškėjo nuomonę, tačiau jie nepaneigia teismo išdėstytų faktų ir argumentų.

16.2. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 7 d. teismui pateikė skundą per EPP sistemą, tuo pačiu skunde nurodė, kad „Teismo procesinius sprendimus ir kitus procesinius dokumentus pageidaujame gauti elektroninių ryšių priemonėmis“. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas yra užsiregistravęs EPP sistemoje ir yra sukūręs paskyrą, todėl teismas turi teisę procesinius dokumentus ir teismo šaukimą įteikti per EPP sistemą. Aplinkybė, kad pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik gavęs elektroninį laišką, liudija tik apie jo nerūpestingumą bei nesidomėjimą byla.

16.3. Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas savarankiško užimtumo rėmimo paraišką teikia jau ne pirmą kartą, tiek pirmos paraiškos teikimas, tiek antros paraiškos teikimas įpareigojo pareiškėją elgtis rūpestingai, t. y. paraiškos patenkinimo atveju pareiškėjas turėjo būti pasiruošęs pasirašytą savarankiško užimtumo rėmimo sutartį įvykdyti tinkamai. Todėl pareiškėjo argumentas, kad ši Sutartis yra vienintelė, nepaneigia teismo argumento dėl pateiktų paraiškų skaičiaus, taip pat nereiškia, jog Sutartis gali būti vykdoma nesilaikant sutartinių įsipareigojimų.

16.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-754-815/2023 iš esmės analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis šiai bylai konstatavo, kad teisės aktuose yra numatytas maksimalus 10 mėnesių terminas nuo vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties pasirašymo dienos, kuomet subsidijos gavėjas privalo atlikti visas vietinių užimtumo iniciatyvų paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas. Teisės aktai nenustato jokių išimčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti pratęstas. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-218-822/2023.

16.5. Pagal savarankiško užimtumo rėmimo sutarčių esmę tinkamas tokių sutarčių sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, kadangi savarankiško užimtumo rėmimo projektai įgyvendinami naudojant viešuosius finansus (valstybės biudžeto ir/ar ES fondų lėšas), siekiant socialinių tikslų – aktyvios darbo rinkos priemonių įgyvendinimo ir nedarbo lygio mažinimo, todėl svarbus tiek racionalius paskirstymas, tiek efektyvus šių lėšų panaudojimas. Įvertinus visas ginčo aplinkybes, jos leidžia pripažinti, kad pareiškėjo Sutarties įsipareigojimų pažeidimas buvo ne formalus, kaip siekia įrodyti pareiškėjas, priešingai esminis.

16.6. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas nereglamentuoja savarankiško užimtumo rėmimo įgyvendinimo ir nėra taikomas tiesiogiai. Tačiau, jeigu netgi analizuoti šio įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad neįgalieji turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai; neįgaliesiems, kaip ir kitiems visuomenės nariams, sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės, kas reiškia, jog neįgalieji turi tokias pačias teises, todėl jokios išimtys jiems netaikomos. Tuo labiau, Užimtumo įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis subsidijos grąžinimo sąlygas, nenustato jokių išimčių, susisijusių su subsidijos gavėjų asmeninėmis ar kitomis sveikatos priežastimis. Užimtumo tarnyba kaip tik šiuo atveju sudarė visas sąlygas, kad pareiškėjas galėtų integruotis į darbo rinką, t. y. sudarė lygias sąlygas, tačiau dėl savo nerūpestingų veiksmų pareiškėjas savo valia to nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-5186 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, grąžinimo“, kuriuo nustatyta, kad VšĮ „Tekstilės rankdarbių projektai“ neįvykdė 2020 m. gruodžio 8 d. savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. URS(19.1)-3614 2.1 papunkčio reikalavimų (neįsteigė amatininko darbo vietos iki 2021 m. spalio 7 d.) ir privalo grąžinti visą jai pervestą subsidiją (16 009,75 Eur), taip pat subsidijos gavėjas (pareiškėjas) įspėtas, kad praėjus 10 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo pateikimo dienos, Sutartis bus laikoma nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas pažeidė atitinkamas Užimtumo įstatymo bei Sutarties nuostatas, nes jis nustatyta tvarka ir terminu neįsteigė darbo vietos. Teismas padarė išvadą, kad savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės minėto termino pratęsti dėl priežasčių, nurodytų skunde, todėl Užimtumo tarnyba negali svarstyti pareiškėjo skunde nurodytos galimybės dėl paraiškos įgyvendinimo išlaidų tikslinimo ir galimo Sutarties keitimo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad: 1) pareiškėjo atstovei, kaip įstaigos steigėjai (vadovei) ir vieninteliam įdarbintam asmeniui (savarankiškai dirbančiam amatininkui), nebuvo tinkamai pranešta apie 2023 m. rugpjūčio 23 d. vykusį teismo posėdį, todėl pareiškėjo atstovė neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti teismine gynyba; 2) Užimtumo tarnyba priėmė neproporcingą ir itin griežtą sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, neįvertindama visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su projekto priemonių įgyvendinimu, taip pat S. R. ir jos sutuoktinio sunkios sveikatos būklės bei iš esmės apribotos galimybės atlikti tam tikrus veiksmus. Galimi procedūriniai pažeidimai (jeigu tokie ir būtų konstatuoti) pagal savo pobūdį nėra esminiai ir nesudaro pakankamo pagrindo imtis tokių kraštutinių priemonių, dėl kurių visas savarankiško užimtumo (darbo vietos steigimo) procesas turėtų būti nutrauktas; 3) Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į gero viešojo administravimo standartą, galėjo svarstyti galimybę dėl paraiškos įgyvendinimo išlaidų tikslinimo ir galimo Sutarties keitimo, tam, kad būtų užtikrinta galimybė išsaugoti darbo vietą ir įgyvendinti neįgaliųjų socialinę integraciją, kaip tai numatyta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme; 4) Užimtumo tarnybos Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie 2023 m. rugpjūčio 23 d. vykusį teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo atstovė neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti teismine gynyba. Pareiškėjo atstovė negavo jokio pranešimo (šaukimo) apie teismo posėdį paštu ar elektroniniu paštu, todėl objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti apie paskirtą posėdį. Nepaisant to, kad pirminis skundas buvo pateiktas per EPP sistemą, pareiškėjas nebuvo gavęs jokių priminimų ar pranešimų.

22. Byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu (ABTĮ 77 str. 1 d.). ABTĮ 74 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą.

23. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), skunde nurodydamas, kad teismo procesinius sprendimus ir kitus procesinius dokumentus pageidauja gauti elektroninių ryšių priemonėmis.

24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. sausio 31 d. pateikti teismui nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (tuo atveju, jei prašytų žodinio proceso, pateikti nuomonę, ar sutiktų dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant „Zoom“ programą). Teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis lydraščiu pareiškėjui buvo išsiųsta per EPP. Pareiškėjo atstovė S. R. 2022 m. sausio 28 d. per EPP teismui padavė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nurodė, kad sutiktų dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant „Zoom“ programą. Teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi nutarta administracinę bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. rugpjūčio 23 d. 9.15 val. Pareiškėjui 2023 m. birželio 12 d. per EPP buvo išsiųstas teismo šaukimas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. protokoline nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo atstovas neprisijungė prie teismo posėdžio nuotolinėmis priemonėmis, atsakovo atstovui neprieštaraujant, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pareiškėjui, atsižvelgusi į tai, kad pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą teisme vyko elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjas buvo aktyvus EPP naudotojas (skundas bei pozicija dėl teismo posėdžio būdo buvo perduota per EPP), pareiškėjas pageidavo gauti teismo procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, prieina prie išvados, jog šiuo atveju pareiškėjas apie posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakydamas dėl visų pareiškėjo skundo aspektų, sprendime išdėstė nuoseklius ir pakankamus motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

27. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-941 redakcija) nustatyta, kad darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama: 1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas; 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; 3) savarankiško užimtumo rėmimas. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis: neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2882 redakcija) įtvirtinta, kad subsidijos gavėjas, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, privalo darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (subsidijos gavėjas) Sutarties 2.1 papunkčiu įsipareigojo įsteigti amatininko darbo vietą iki 2021 m. spalio 7 d. Užimtumo tarnyba pagal šią Sutartį įsipareigojo skirti pareiškėjui subsidiją darbo vietai steigti. Sutarties 6.1.2 papunktyje numatyta, kad subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo grąžinti visą subsidiją, jeigu neįsteigė darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto laikotarpio.

29. Užimtumo tarnyba 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. SD(19.1)-12262 buvo detaliai nurodžiusi pareiškėjui, kokius Sutartyje numatytos darbo vietos įsteigimą pagrindžiančius dokumentus jis turi pateikti Užimtumo tarnybai. Amatininko darbo vietos steigimo trūkumai pareiškėjui buvo nurodyti Užimtumo tarnybos 2021 m. spalio 7 d. rašte Nr. SD(19.1)-13542. Nustatyta, kad pareiškėjas savo įsipareigojimų neįvykdė, t. y. darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto termino neįsteigė (žr. nutarties 9–12 punktus). Sutarties pažeidimai ir nustatyti darbo vietos steigimo trūkumai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo sudarytos materialinės ir teisinės sąlygos Sutartyje numatytai amatininko darbo vietai įsteigti.

30. Priimant Užimtumo tarnybos Įsakymą buvo įvertinta esminė Sutarties sąlyga, kad pareiškėjas neįsteigė amatininko darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto termino (žr. nutarties 9–12 punktus).

31. Su pareiškėju 2020 m. gruodžio 8 d. pasirašant Sutartį, Sutarties 2.1 papunktyje buvo numatytas maksimalus leistinas darbo vietos įsteigimo terminas, t. y. amatininko darbo vietą įsteigti iki 2021 m. spalio 7 d. (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punktas).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad teisės aktuose yra numatytas maksimalus 10 mėnesių terminas nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, kuomet subsidijos gavėjas privalo darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba. Teisės aktai nenustato jokių išimčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti pratęstas įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1013-556/2023). Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2882 redakcija) yra nustatyta 10 mėnesių termino išimtis tik vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-525/2024).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pervesta subsidija, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, todėl netaikoma išimtis dėl reikalavimo, kad darbo vieta būtų įsteigta ir visiškai atsiskaityta su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos. Savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai taip pat nenumato galimybės minėto termino pratęsti dėl priežasčių, nurodytų pareiškėjo skunde, todėl Užimtumo tarnyba negali svarstyti pareiškėjo skunde nurodytos galimybės dėl paraiškos įgyvendinimo išlaidų tikslinimo ir galimo Sutarties keitimo.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog teisės aktai nereglamentuoja darbo vietų įsteigimo termino ilgesnio nei 10 mėnesių, šis terminas negali būti viršijamas, nes yra imperatyvus. Užimtumo įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis subsidijos grąžinimo sąlygas, nenustato jokių išimčių, susisijusių su subsidijos gavėjų asmeninėmis ar kitomis sveikatos priežastimis.

35. Sutarties 8 punkte numatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad tai atsitiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei numatyti Sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar pasekmių atsiradimui. Šios Sutarties 11 punkte numatyta, kad nenugalimos jėgos aplinkybės turi būti patvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta force majeure aplinkybių taikymo.

36. Ginčijamas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas, todėl atmesdamas pareiškėjo skundą priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Tekstilės rankdarbių projektai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė