2022-02-14 Nr. BB-987-1-01-1-40964-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-438/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40964-2019-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų D. P.-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nukentėjusiosios J. C. atstovės advokatės Jurgitos Spaičienės kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusiosios J. C. atstovė advokatė J. Spaičienė prašo skundžiamus nuosprendį ir nutartį dalyse dėl civilinio ieškinio ir priteistų proceso išlaidų pakeisti: iš nuteistojo J. R. nukentėjusiosios J. C. naudai priteistinos neturtinės žalos dydį padidinti iki 10 000 Eur, iš nuteistojo J. R. nukentėjusiosios J. C. naudai priteistinos turtinės žalos dydį padidinti iki 6 398,35 Eur, iš nuteistojo J. R. nukentėjusiosios J. C. naudai priteistinų proceso išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dydį padidinti iki 2 352,44 Eur. Kartu prašo iš nuteistojo J. R. nukentėjusiosios J. C. naudai priteisti proceso išlaidas, patirtas kasaciniame procese.

Kasatorė nurodo, kad teismai nepagrįstai netenkino nukentėjusiosios prašymo dėl 5 823,51 Eur prarastų pajamų priteisimo, nes šios negautos pajamos yra realios ir įrodytos, kiek jas įmanoma įrodyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Teismai, spręsdami atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, tinkamai neįvertino žalos pasekmių, iki galo neatskleidė jos turinio, neatsižvelgė į pasekmių sunkumą. Nukentėjusioji dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos – užpuolimo ir žiauraus moters sumušimo į gyvybiškai svarbius organus veikiant tiesiogine tyčia – iki šiol junta baimę, nesaugumo jausmą likti ir dirbti vienai, nervinį sukrėtimą, stiprius dvasinius išgyvenimus, depresiją, nerimą, nemigą, blogą nuotaiką, socialinių ryšių sumažėjimą ir visi šie išvardinti išgyvenimai bei liekamieji reiškiniai įprastai yra būdingi būtent sveikatos sutrikdymo byloms, o ne visiškai kitokio pobūdžio byloms, kurias nurodė apeliacinės instancijos teismas. Kasatorė pažymi, kad teismai nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą taip pažeisdami nukentėjusiosios teises ir teisėtus interesus, bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei BK paskirtį. Be to, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, o tik bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su konkrečias apeliacinio skundo argumentais ir konkrečiomis bylos aplinkybėmis, paviršutiniškai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, todėl iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Teismams netenkinus nukentėjusiosios prašymo priteisti visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą susidarė ydinga situacija, kuomet nukentėjusioji nuo nusikalstamos veikos atsidūrė blogesnėje situacijoje nei buvo iki proceso pradžios.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiosios atstovės kasacinis skundas paduotas abiem BPK 369 straipsnio 1 dalies pagrindais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie grindžiami kasatorės nesutikimu su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu bylos aplinkybių nagrinėjimu ir įrodymų vertinimu, išdėstant savo poziciją dėl to, kokia apimtimi turėjo būti tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidų priteisimo. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasatorės ginčijamas nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydis, kaip ir proceso išlaidų dydis, pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės analogiški jos atstovės kasacinio skundo argumentams, išsamiai ir motyvuotai atsakyta. Antai dėl nukentėjusiosios negautų pajamų priteisimo pasisakyta skundžiamos nutarties 12–14 punktuose, neturtinės žalos atlyginimo ir suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu – 15–19 punktuose, nukentėjusiajai priteistinų proceso išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 20–22 punktuose. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė nesutinka su nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų dydžiu, grįsdamas savo poziciją, visų pirma, teismų netinkamai atliktu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, tačiau nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios J. C. atstovės advokatės Jurgitos Spaičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė -Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis