ed6517fa-db49-4219-ba7e-7dc6e253a5b7 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas NorkūnasTeisėjas Audrius Sadauskas                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-168/2011                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00057-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. (S)                                                                                                            PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                   N U O S P R E N D I S                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2011 m. birželio 30 d.

                                                                             2010 m.                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija                                                             Panevėžys                                                                                                                                               1.2.14.5.3;2.4.8.      Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei, nuteistiesiems R.

S., V. K., jų gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. S. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 235 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL (2600 Lt) bauda. V. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nuteistas deÅ¡imties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., V. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 Lt) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. S. nuteistas už tai, kad 2009-12-10 Panevėžio miesto apylinkės teisme, esančiame Panevėžyje, Laisvės a. 17, teismo posėdžio metu, kuris prasidėjo 9.30 val., apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tai įspėtas dėl atsakomybės numatytos LR BK 235 str., už žinomai melagingų parodymų davimÄ , tyčia melagingai parodė, kad 2004-07-11 R. P. paskolino Å«kininkui R.

G. 13 500 litų. V. K. nuteistas už tai, kad 2009-05-04 Panevėžio miesto apylinkės teisme, esančiame Panevėžyje, Laisvės a. 17, teismo posėdžio metu, kuris prasidėjo 9.30 val., apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tai įspėtas dėl atsakomybės numatytos LR BK 235 str., už žinomai melagingų parodymų davimÄ , tyčia melagingai parodė, kad G. A. paskolino pinigus Å«kininkui R. G..Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, įvykio situacijÄ , todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Teisme davė teisingus parodymus, kad matė, kaip 2005 m. liepos 11 d. R. P. paskolino Å«kininkui R. G. 13 500 Lt. Matė, kaip jis pasirašė lape ir skaičiavo pinigus, girdėjo pinigų sumÄ . Tiksliai prisimena, kad tai buvo liepos 11 d ir negalėjo bÅ«ti anksčiau, kaip 2004 m., nes tais metais grįžo iÅ¡ Anglijos.

Panevėžio apylinkės teisme konstatavo matytÄ faktÄ , tačiau teismas, sugretinęs byloje surinktus įrodymus, laikė neginčytinai įrodyta, kad jis padarė nusikaltimÄ , t. y. tyčia davė melagingus parodymus. Jo neprisipažinimas, teismo nuomone, paneigtas R. G. parodymais, jog jis iÅ¡ R. P. pinigų nesiskolino ir kad neteisėtais veiksmais buvo siekiama užvaldyti PVM. Nors teismas ir laiko nustatytu, kad klaidingai nurodė pinigų skolinimosi aplinkybes, tačiau tvirtina matęs pinigų skolinimo faktÄ , apie kurį teisme davė parodymus.

Nurodo, kad teismas, skirdamas jam baudÄ , pažeidė teisingumo principÄ . Yra bedarbis ir vos pragyvena iÅ¡ gaunamos bedarbio paÅ¡alpos. Yra pripažintas kaltu padaręs tyčinį, nesunkų nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , neregistruotas psichikos sveikatos centro apskaitoje, administracine tvarka nebaustas, teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusikalstama veika padaryta atsitiktinai. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nurodo, kad teismas neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, jo padarytos išvados nemotyvuotos, paremtos nevisapusiška byloje esančių duomenų analize, netiriant ir nesiaiškinant visos įrodomosios informacijos teisėtumo bei pagrįstumo. Apelianto nuomone, teismas pažeidė ir netinkamai taikė tiek materialias, tiek ir procesines teisės normas, o paskirta bausmė neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir sunkumui. Teigia, kad jo parodymus, kuriais jis nepripažino savo kaltės, teismas paneigė R.

G., G. A. parodymais, teismo nuosprendžiais, ir remdamasis šiais įrodymais konstatavo, kad G. A. neskolino pinigų R. G.. Po tokių įrodymų vertinimo ir pats pradėjo abejoti, ar pinigai buvo paskolinti R. G.. Tačiau G. A. ir R. G. veiksmai – jų pokalbis apie 50 000 Lt, paskolos sutarties minėtai sumai surašymas bei labai seniai stebėti įvykiai, dėl kurių davė parodymus – turėjo tiesioginės įtakos jo teisme duodamiems parodymams. Nors teismas ir laikė nustatytu, kad klaidingai nurodė pinigų skolinimo aplinkybes, tačiau yra įsitikinęs, kad G.

A. skolino pinigus R. G.. Galėjo ir klysti, tačiau teisme davė tokius parodymus, kokie jam atrodė teisingi. Nurodo, kad teismas tik formaliai pripažino, kad yra neteisus, melagingai nurodė pinigų skolinimosi faktÄ ir kitas aplinkybes. Tačiau jo tiesioginės tyčios, realios skolinimosi situacijos suvokimo klausimas net nebuvo svarstytas, o, kaip jau minėjo, yra keletas veiksnių, galėjusių paveikti skolinimosi fakto suvokimÄ . Mano, kad Å¡iuo aspektu teismo nuosprendis yra ydingas, sÄ lygojęs neteisingo sprendimo byloje priėmimÄ .

Nurodo, kad neteisingo nuosprendžio priėmimui įtakos turėjo ir ankstesnio, kitoje byloje priimto nuosprendžio nustatytų aplinkybių klaidingas interpretavimas. Ankstesniame nuosprendyje teismas tik darė prielaidÄ , kad jo parodymai galimai melagingi, tačiau nekonstatavo jų melagingais. Mano, jog tai, kad jo parodymai prieÅ¡tarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad jo parodymai yra melagingi. Nesutinka ir su bausmės – baudžiamojo poveikio priemonės bei įpareigojimo paskyrimu.

Nurodo, kad kaltu pripažintas padaręs tyčinį, nesunkų nusikaltimÄ , administracine tvarka nebaustas, teismas nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nors praeityje ir teistas, tačiau bausmę atlikęs. Jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė daugiau siejama su kompensacine funkcija – materialinės žalos atlyginimu. Tačiau Å¡iuo atveju konkretaus nukentėjusiojo asmens nėra. Be to, teismo sprendimas bedarbį asmenį įpareigoti mokėti įmokÄ jau iÅ¡ anksto suponuoja paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neįgyvendinimÄ , o įpareigojimas, ribojantis jo judėjimÄ , apriboja jo galimybę dirbti. Teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistieji bei jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo R.

S. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pakeisti nuosprendžio dalį, kuria V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir neskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonės. Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinių skundų argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ pripažindamas V.

K. ir R. S. kaltais pagal LR BK 235 str. 1 d.Nuteistieji V. K. ir R. S. apeliaciniais skundais ginčija kaltę, įrodymų vertinimÄ ir apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms. Abu apeliantai analogiÅ¡kai tvirtina asmeniÅ¡kai matę, kaip R. G. buvo skolinami pinigai, todėl teigia teisme davę teisingus parodymus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir padarė visiÅ¡kai nekeliančias abejonių iÅ¡vadas, kad nuteistieji V. K. ir R. S. padarė kiekvienam iÅ¡ jų inkriminuotÄ nusikaltimÄ , o tuo tarpu apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti jų samprotavimai apie neva netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir teiginiai, kad jie nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteisti, yra paneigti byloje sutrinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visetu.

Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti teiginiai nėra nauji, juos apeliantai iÅ¡sakė duodami paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje jau yra aptarti.BK 235 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje bÅ«damas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, ji iÅ¡kraipoma arba neigiami realÅ«s egzistuojantys faktai ir nurodomi iÅ¡galvoti.

BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalykÄ , t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , vietÄ , bÅ«dÄ ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumÄ ; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobÅ«džiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes.

BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumÄ , kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija bÅ«tų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Vadinasi, kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Pažymėtina, kad melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Todėl bet kurios alternatyvios veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymas lemia baigtÄ nusikaltimÄ . Baigtumo momentÄ lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai, iÅ¡vados, paaiÅ¡kinimai.                             Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo Nors nuteistasis R. S. ir tvirtina teisme sakęs tiesÄ , kad matė, kaip R. P. paskolino Å«kininkui R.

G. 13 500 Lt, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuodamas apelianto kaltę dėl melagingų parodymų davimo pagrįstai rėmėsi liudytojo R. G. parodymais, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-768/2010, Panevėžio apygardos teismo 2010-05-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-72/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-14 nutartimi.           Liudytojas R. G. viso bylos tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad iš R.

P. jis pinigų nesiskolino. Jo teigimu, prieÅ¡ 5-6 metus jo Å«kio buhalterijÄ neoficialiai tvarkė R. P., su kuria jis susitarė pagerinti Å«kio finansinę situacijÄ . Atgaline data sudarinėjo pinigų skolinimosi sutartis, kurias jam pateikdavo R. P.. Sutartys buvo reikalingos pateisinti tariamai pirktas prekes skolintais pinigais. Tačiau jokių prekių jis nepirko ir pinigų pagal minėtas sutartis nesiskolino. Tokiais neteisėtais veiksmais tik siekė užvaldyti PVM, taip pagerindamas Å«kio finansinę situacijÄ .

Už tai jis kitoje byloje yra pripažintas kaltu. Kad R. G. nesiskolino pinigų iš R. P. yra konstatuota ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais - Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-768/2010, Panevėžio apygardos teismo 2010-05-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-72/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-14 nutartimi. Taigi netikėti nuosekliais liudytojo R. G. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos įrodymai, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo, todėl pagrįstai jais vadovavosi nustatydamas faktines bylos aplinkybes.

Nuteistasis R. S., apklaustas kaip liudytojas 2009-12-10 Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų skolinimosi faktÄ ir datÄ â€“ 2004-07-11, kuriÄ tvirtino gerai įsiminęs, siejo su tam tikra data, t.y. metais, kuomet jis sugrįžo iÅ¡ Anglijos. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad suklastota paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad R. P. skolina R. G. 13 500 Lt, buvo sudaryta 2005-07-11. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad liudytojo R.

S. parodymai, kad jis matęs pinigų – 13 500 Lt skolinimo R. G. faktÄ ir gerai įsiminęs datÄ â€“ 2004-07-11, nes tais metais grįžo iÅ¡ Anglijos, kaip tik patvirtina, kad 2005-07-11, kai tariamai buvo sudaryta paskolos sutartis, jis pinigų skolinimosi fakto matyti negalėjo, t. y. teisme dėl Å¡io fakto melavo. IÅ¡ 2009-12-10 teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prieÅ¡ apklausÄ teisme liudytojas R. S. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal LR baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimÄ .

Å ios aplinkybės R. S. neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtais įrodymais padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. S. apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tai įspėtas dėl atsakomybės, numatytos LR BK 235 str., už melagingų parodymų davimÄ , tyčia melagingai parodė, kad 2004-07-11 R. P. paskolino Å«kininkui R. G. 13 500 Lt. Apylinkės teismas tinkamai atskleidė nuteistojo R. S. padarytos veikos subjektyviuosius požymius – suvokimÄ , kad jis teisme pateikia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, ir norėjimÄ , kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje.

Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir apeliantÄ pagrįstai pripažino kaltu už žinomai melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, todėl iÅ¡teisinti R. S. dėl Å¡ios veikos nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. S. apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamu nuosprendžiu jam neteisingai paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies.

           Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.          Baudžiamasis įstatymas už žinomai melagingų parodymų davimÄ (BK 235 straipsnio 1 dalį) numato kelias alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is: vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų.

          Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. S. bausmę, nepakankamai atidžiai įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes ir dėl to, pažeisdamas teisingumo principÄ , jam paskyrė savo rÅ«Å¡imi per griežtÄ bausmę. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad R. S. niekur nedirba, praeityje neteistas, padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimÄ , neregistruotas psichikos sveikatos centro apskaitoje, pas psichiatrÄ ir priklausomybės ligų specialistÄ nesilankė, administracine tvarka nebaustas, jo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, iÅ¡ LR BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų kelių alternatyvių bausmių apeliantui paskyrė baudos bausmę.

Apylinkės teismas visai nemotyvavo savo sprendimo skirti nuteistajam, pirmÄ kartÄ teisiamam ir niekur nedirbančiam, bausmę - baudÄ , nors akivaizdu, kad jam tokios bausmės įvykdymas bÅ«tų apsunkintas. Minėtos aplinkybės duoda pagrindÄ pakeisti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį (LR BPK 328 str. 2 p.) ir atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas, aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliantui paskirti straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus, jų trukmę nustatant mažesnę nei įstatymo numatytas vidurkis (BK 46 str.).

Kolegijos nuomone, tokia apeliantui paskirtos bausmės rÅ«Å¡is bus efektyvi, įgyvendinant bausmės paskirtį.                        Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo Nors nuteistasis V. K. ir tvirtina teisme sakęs tiesÄ , kad matė, kaip G. A. skolino pinigus R. G., pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatuodamas apelianto kaltę dėl melagingų parodymų davimo pagrįstai rėmėsi liudytojo R. G. parodymais, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-768/2010, Panevėžio apygardos teismo 2010-05-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-72/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-14 nutartimi.

            Liudytojas R. G. viso bylos tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad su G. A. sausio mėnesį pasirašė sutartį, bet iÅ¡ jo pinigų nesiskolino. Tarp jo ir G. A. sudaryta sutartis yra fiktyvi. Liudytojo teigimu, sutartys, kurias jam pasiraÅ¡yti pateikdavo jo Å«kio buhalterijÄ neoficialiai tvarkiusi R. P., buvo reikalingos pateisinti tariamai pirktas prekes skolintais pinigais. Tačiau jokių prekių jis nepirko, todėl ir pinigų pagal minėtas sutartis jam skolintis nereikėjo. Tokiais neteisėtais veiksmais tik siekė užvaldyti PVM, taip pagerindamas Å«kio finansinę situacijÄ .

Už tokius veiksmus jis kitoje byloje yra pripažintas kaltu. Kad R. G. nesiskolino pinigų iš G. A. yra konstatuota ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais - Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-768/2010, Panevėžio apygardos teismo 2010-05-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-72/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-14 nutartimi. Netikėti nuosekliais liudytojo R. G. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos įrodymai, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo, todėl pagrįstai jais vadovavosi, nustatydamas faktines bylos aplinkybes.

IÅ¡ 2009-05-04 teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prieÅ¡ apklausÄ teisme liudytojas V. K. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal LR baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimÄ . Å ios aplinkybės V. K. neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtais įrodymais padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. K. 2009-05-04 Panevėžio miesto apylinkės teisme, esančiame Panevėžyje, Laisvės a. 17, teismo posėdžio metu, kuris prasidėjo 9.30 val., apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tai įspėtas dėl atsakomybės, numatytos LR BK 235 str., už melagingų parodymų davimÄ , tyčia melagingai parodė, kad G.

A. paskolino pinigus Å«kininkui R. G.. Apylinkės teismas tinkamai atskleidė nuteistojo V. K. padarytos veikos subjektyviuosius požymius – suvokimÄ , kad jis teisme pateikia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, ir norėjimÄ , kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir apeliantÄ pagrįstai pripažino kaltu už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, todėl iÅ¡teisinti V.

K. dėl Å¡ios veikos nėra pagrindo.              Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam V. K. bausmę, atsižvelgė į visas LR BK 54 str. numatytas bendrÄ sias bausmių skyrimo aplinkybes, LR BK 56 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , ir nuosprendyje iÅ¡samiai pasisakė dėl V. K. skiriamos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio. Teismas teisingai įvertino tiek V. K. padaryto nusikaltimo, tiek jo asmenybės pavojingumÄ ir atsižvelgęs į tai, kad apeliantas tyčinį, nesunkų nusikaltimÄ padarė bÅ«damas anksčiau du kartus teistas ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , todėl LR BK 27 straipsnio prasme jis laikytinas recidyvistu, pagrįstai jam parinko griežčiausiÄ BK 235 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytas V. K. paskirtos bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog bausmės tikslai apeliantui gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jam atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ bei paskiriant LR BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytÄ Ä¯pareigojimÄ ir baudžiamojo poveikio priemonę. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam draudimas iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms riboja jo galimybę dirbti.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apelianto skundo argumentu nesutinka ir pažymi, kad iÅ¡vykimas iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms negalimas tik be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo. Taigi LR BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytas įpareigojimas, prieÅ¡ingai apelianto teiginiui, galimybės dirbti neapriboja. Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jis turi susiradęs darbÄ ir kad minėtas teismo nuosprendžiu skirtas įpareigojimas gali riboti jo galimybę tame darbe dirbti.

Nuteistasis V. K., nesutikdamas su teismo sprendimu jam, kaip bedarbiui, skirti baudžiomojo poveikio priemonę - 10 MGL (1300 Lt) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nurodo, kad toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimui. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto skundo argumentu visiÅ¡kai sutinka. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorės iÅ¡dėstytais argumentais, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ V.

K. teismo nuosprendžiu galėjo bÅ«ti skiriamos tik LR BK 67 str. 3 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.         Šiuo metu galiojantis BK teismui leidžia pilnamečiui asmeniui skirti baudžiamojo poveikio priemones: atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba nuo bausmės atitinkamais pagrindais (BK 67 str. 2 d.), kartu su bausme (BK 67 str. 3 d. ) ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (BK 75 str. 2 d.).             Visos baudžiamojo poveikio priemonių rÅ«Å¡ys yra iÅ¡vardytos BK 67 str. 2 d.             Kartu su bausme galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių rÅ«Å¡ys iÅ¡vardytos BK 67 str. 3 d.

      Įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio 2 dalyje neiÅ¡skyrė jokių baudžiamojo poveikio priemonių, netaikytinų asmeniui, kurio atžvilgiu yra atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pagal BK 75 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kai teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai reiÅ¡kia, kad bausmės vykdymo atidėjimas galimas nustačius, kad Å¡i priemonė, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) teismo įpareigojimus bus pakankamai efektyvi, siekiant BK 41 str. iÅ¡vardytų bausmės tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad iÅ¡ BK 75 str. 2 d. įstatymo leidėjo naudojamos formuluotės akivaizdu, jog bausmės vykdymo atidėjimo atveju nuteistajam galima skirti tik vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę, o kitais galimo baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo atvejais – ir kelias (BK 67 str. 6 d.). IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme, BK 67 str. 3 d. pagrindu kartu su bausme gali bÅ«ti paskirta viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės, o po to, padarius iÅ¡vadÄ apie bausmės tikslų pasiekimo galimumÄ be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas ir paskiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. pastaroji baudžiamojo poveikio priemonė skiriama jau visiÅ¡kai kitu pagrindu - ne su bausme, o atidedant bausmės vykdymÄ .        BK 75 str. 4 d. nurodyta, kad jei bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistas asmuo tinkamai vykdo jam skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimÄ (įpareigojimus), pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui jis atleidžiamas nuo bausmės, o jei jų nevykdo - bausmės vykdymo atidėjimas panaikinamas ir toks asmuo siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Å io įstatymo analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad panaikinus bausmės vykdymo atidėjimÄ Â (nuteistÄ jį pasiuntus atlikti laisvės atėmimo bausmės), kartu panaikinama ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) įpareigojimas (įpareigojimai), t.y. tokiu atveju toliau nebegali bÅ«ti vykdoma ir Å¡iuo pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė.            Tuo tarpu kitais pagrindais (tarp jų ir kartu su bausme) paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymas, pagal BK 74 str. 2 d. nuostatÄ traktuotinas kaip nauja nusikalstama veika, už kuriÄ atsakomybė numatyta BK 243 straipsnyje ir nubaudimas už tai nuteistojo neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.        Taigi įstatymo leidėjas yra numatęs visiÅ¡kai skirtingas pasekmes už skirtingais pagrindais paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymÄ .

Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams asmenimis tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja BK 92 straipsnis, kurio 2 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nepilnamečiui paskiria vienÄ ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, iÅ¡skyrus atidavimÄ Ä¯ specialiÄ auklėjimo įstaigÄ . Nepilnamečiui skirtinos auklėjimo poveikio priemonės yra iÅ¡vardytos BK 82 str. 1 d., o jos 3 punkte numatyta priemonė - nemokami auklėjamojo pobÅ«džio darbai, kuri savo esme (pagal skyrimo pagrindus, terminus, tvarkÄ ir kt.- BK 70 str., 85 str.) yra analogiÅ¡ka BK 67 str. 2 d. 3 p. nustatytai baudžiamojo poveikio priemonei - nemokamiems darbams (Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė, pagal BK 67 str. 3 d. kartu su bausme neskirtina).

Taigi, akivaizdu, kad nepilnamečiui nuteistajam nemokamus auklėjamojo pobÅ«džio darbus skirti atidedant bausmės vykdymÄ galima, todėl nelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad analogiÅ¡ka priemonė negali bÅ«ti skiriama pilnamečiui nuteistajam. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas V. K. pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau parinko netinkamÄ jos rūšį.         Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis niekur nedirba bei nėra duomenų apie kitus jo turimus pragyvenimo Å¡altinius, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL (1300 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ keistina taip pat efektyvia padėti įgyvendinti bausmės paskirtį baudžiamojo poveikio priemone – nemokamais darbais, kurių dydis skirtinas mažesnis nei vidurkis (BK 70 str. ).

Ši nuosprendžio dalis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., n u s p r e n d ė :          Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti:          R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. nubausti penkių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui.

         Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str., 75 str. 1 d., 2 d. V. K., kuriam pagal LR BK 235 str. 1 d. paskirtos deÅ¡imties mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per keturis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo.          KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                     Nijolė Sušinskienė Teisėjai                                                                                                           Arnoldas Šukaitis                                                                                                                         Algirdas Gaputis