2020-09-17 Nr. CB-10021-2-55-3-00194-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4422

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00194-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 8 d. gautu ieškovės UAB „Friday Productions“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl 51 000 Eur kompensacijos už autorių teisių pažeidimus, 8600 Eur tiesioginių ir 12 000 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimo, 1277,76 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms iki ieškinio pateikimo ir 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, ir ieškinį tenkinti.

Pirmą kartą paduotą ieškovės kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Nr. DOK-4120 dėl CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų byloje nebuvimo.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad:

1. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į klausimą, ar televizijos laidos formatas (tam tikrų bruožų, elementų, idėjų ir jų įgyvendinimo būdų visuma, pasikartojanti kiekvienoje laidos serijoje) ir dekoracijos yra autorių teisių objektai, dėl ko kompensacijos už autorių teisių pažeidimus klausimas išspręstas neteisingai. Tokiu būdu buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios teismo pareigą motyvuoti sprendimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 331 straipsnio 4 dalis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

2. Apeliacinės instancijos nutartyje pateiktas klaidingas audiovizualinio kūrinio sutarties nuostatų aiškinimas dėl autorių teisių į kūrinius (laidos formatą, dekoracijas, kompiuterines programas), panaudotus ar įtrauktus į televizijos laidą, kaip audiovizualinį kūrinį perdavimo atsakovei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Toks aiškinimas, pažeidžiantis CK 6.193 straipsnį, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 ir 40 straipsnių nuostatas, lėmė nepagrįstą teismo sprendimą, kad autorių teisės į minėtus kūrinius sutartimi buvo perduotos atsakovei, todėl ieškovei nebuvo pripažinta teisė į jos reikalaujamą kompensaciją.

3. Apeliacinės instancijos teismas, byloje spręsdamas klausimą, ar susitarimas dėl dekoracijų gamybos kvalifikuotinas kaip rangos sutartis, nesilaikė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų, apsiribojo formaliais motyvais, kad susitarimas atitinka rangos sutarties sampratą, nors jame trūko esminio rangos sutarties elemento – susitarimo dėl sutarties dalyko perdavimo užsakovui. Teismas taip pat rėmėsi formaliais motyvais spręsdamas klausimą dėl technologinės įrangos nuosavybės (tai sudaro CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimą) bei, atitinkamai, neteisingai išsprendė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių atsakovei neteisėtai naudojant technologinę įrangą, priteisimo.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai) ir įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą spręsdamas titravimo programinės įrangos autorystės ir neteisėto naudojimosi šia programa klausimą. Toks įrodinėjimo taisyklių nesilaikymas lėmė tai, jog buvo užkirstas kelias ieškovės reikalavimui dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimus į kompiuterių programą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

2020 m. liepos 17 d. sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis grąžintas ieškovei UAB „Friday Productions“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas