2025-10-13 Nr. CB-5665-2-69-3-15375-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedTeismai netinkamai aiškino ir taikė DK 36 straipsnio 3 dalį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai neįvertino ieškovės pranešimo (įspėjimo) dėl darbo sutarties nutraukimo turinio, kuriame nenurodyta jokios aiškios atsakovės atleidimo iš darbo priežasties, todėl nepagrįstai tokį įspėjimą laikė motyvuotu. Teismai nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, o atsakovės paaiškinimus atmetė bei atsisakė iškviesti liudytojus; neįvertino aplinkybių, kad darbo sutarties galiojimo metu atsakovė negavo jokių įspėjimų apie darbo drausmės pažeidimus, kad ji buvo atleista iš darbo iškarto grįžusi į darbą po nedarbingumo ir kad ieškovės kaltinimai dėl tariamai padarytų pažeidimų buvo pradėti jai reikšti tik nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje. Teismai nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei, įpareigodami ją paneigti darbdavės (ieškovės) teiginius. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės netinkamumą darbui, tačiau teismai nusprendė, kad atsakovė buvo atleista pagrįstai.
Legislator headnote
AI generated2025-10-13 Nr. CB-5665-2-69-3-15375-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atsakovė D. G. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Gilrinda“ ieškinys atsakovei D. G., pripažinus, kad darbo sutartis nutraukta teisėtai ir atsakovė neturi reikalavimo teisės į piniginių sumų, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse, išmokėjimą.
Full text
Nr. DOK-3478
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15375-2024-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 25 d. paduotu atsakovės D. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė D. G. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Gilrinda“ ieškinys atsakovei D. G., pripažinus, kad darbo sutartis nutraukta teisėtai ir atsakovė neturi reikalavimo teisės į piniginių sumų, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse, išmokėjimą.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 36 straipsnio 3 dalį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai neįvertino ieškovės pranešimo (įspėjimo) dėl darbo sutarties nutraukimo turinio, kuriame nenurodyta jokios aiškios atsakovės atleidimo iš darbo priežasties, todėl nepagrįstai tokį įspėjimą laikė motyvuotu. Teismai nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, o atsakovės paaiškinimus atmetė bei atsisakė iškviesti liudytojus; neįvertino aplinkybių, kad darbo sutarties galiojimo metu atsakovė negavo jokių įspėjimų apie darbo drausmės pažeidimus, kad ji buvo atleista iš darbo iškarto grįžusi į darbą po nedarbingumo ir kad ieškovės kaltinimai dėl tariamai padarytų pažeidimų buvo pradėti jai reikšti tik nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje. Teismai nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei, įpareigodami ją paneigti darbdavės (ieškovės) teiginius. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės netinkamumą darbui, tačiau teismai nusprendė, kad atsakovė buvo atleista pagrįstai.
2. Apeliacinės instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, iš esmės tik perrašydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nenurodydamas nei vienos materialiosios teisės normos, kurios pagrindu išsprendė ginčą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų teismų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Dalia Vasarienė