ed5ed3ba-e955-4d43-a1b7-7adce2dc7eae · Klaipėdos apylinkės teismas

            Civilinė byla Nr. e2YT-1769-639/2018                 (Proceso Nr. 2-06-3-15946-2017-6)                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                                     2.5.3.; 2.5.5.; 3.4.5.2.

   KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS  S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 28 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant R. K.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjoms D. K. ir L. K.,suinteresuotiems asmenims I. B. ir S. Å .,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. K. ir L. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims I. B., R. K., S. Å . ir Valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir              Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ ir prašė paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jų motina L.

V. Å ., po jos sutuoktinio A. Å ., mirties priėmė palikimÄ Ä¯ ½ dalį jam priklausančio turto - buto su rÅ«siu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kino, kad A. Å ., miręs (duomenys neskelbtini), ir L. V. Å ., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiÅ¡kėjų ir suinteresuotų asmenų - I. B., R. K. bei S. Å . tėvai. PareiÅ¡kėjų tėvai gyvendami santuokoje pagal 1992-05-08 pirkimo – pardavimo sutartį iÅ¡ Klaipėdos miesto valdybos nusipirko minėtÄ butÄ .

Å iame bute jie gyveno iki savo mirties. (duomenys neskelbtini) tėvas mirė, o motina po jo mirties ir toliau liko gyventi minėtame bute bei ji (L. V. Å .) faktiÅ¡kai valdė butÄ , mokėjo mokesčius. Turtas (butas) buvo įgytas tėvo ir motinos bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Motina ir kiti galimi įpėdiniai į notarinę kontorÄ priimti palikimÄ po A. Å . mirties nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjų motina L. V. Å ., kuri 2005-09-19 surašėtestamentÄ , kuriuo savo dukroms (pareiÅ¡kėjoms) lygiomis dalimis paliko jai priklausantį butÄ , nors pagal įstatymÄ tuo metu ji turėjo teisę tik į ½ testamente nurodyto turto.

Po motinos mirties pareiÅ¡kėjos kreipėsi į notarÄ , dėl palikimo priėmimo, tačiau gali priimti palikimÄ tik dėl motinos dalies, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.L. Å . po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti ir valdė šį turtÄ iki savo mirties. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“, atstovas į posėdį neatvyko, pateikėAtsiliepimÄ , kuriame prašė pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiÅ«ra ir Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad Valstybės įmonė „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. PaaiÅ¡kino, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo A. Å ., palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Å ., paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Suinteresuoti asmenys I. B. ir S. Å . pareiÅ¡kimÄ palaikė.

Patvirtino faktÄ , kad po jų tėvo A. Å . mirties, L. V. Å . ir toliau liko gyventi minėtame bute bei ji (L. V. Å .) faktiÅ¡kai valdė butÄ , mokėjo mokesčius.

6. Suinteresuotas asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu ( CPK 130 straipsnis). Teismas k o n s t a t u o j a:

7. IÅ¡ mirties liudijimo kopijos matyti, jog A. Å ., mirė (duomenys neskelbtini) (Tomas I / puslapis 4 ). Po pastarojo mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. CK 5.13 straipsnį palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis yra pirmos eilės įpėdinis. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi iÅ¡reikÅ¡tisavo valiÄ , o tai gali bÅ«ti padaryta raÅ¡tu - paduodant pareiÅ¡kimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiÅ¡kai pradedant paveldėtÄ turtÄ valdyti.

Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu bÅ«du, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Todėl, nagrinėjant bylÄ teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios palikimÄ priimti, turi įrodyti, kad jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs paveldėtÄ turtÄ valdyti, o Å¡iuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nustatyta, kad 1992-05-08 pirkimo – pardavimo sutartimi L. V. Å .(bÅ«dama santuokoje su A. Å . metu) privatizavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste (Tomas I / puslapis 7,8). Teismo posėdyje iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiÅ¡kėjų motina rÅ«pinosisutuoktinio palikimu, nes ir toliau liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, mokėjo mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytinai įrodymai apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas.

Be to nurodytÄ aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklausti suinteresuoti asmenys I. B. ir S. Å . (Tomas I / puslapis 9 – 14). (LR CPK 177, 178, 185, 197 str.). Teismas pažymi, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldimÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimopriėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Tokiu bÅ«du, teismas nustatęs, kad pareiÅ¡kėjų motina faktiÅ¡kai priėmė palikėjo turtÄ , turi pakankamÄ pagrindÄ pareiÅ¡kimui tenkinti (CPK 185 str. ).Kaip minėta Å¡io sprendimo 11 punkte pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmęs visÄ palikimÄ . Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Ä®vertinus tai pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant, kad pareiÅ¡kėjų motina, priėmė palikimÄ atsiradusį po jos sutuoktinio mirties, konkrečiai to turto (buto) neįvardinus.             Teismas, vadovaudamasis LR CPK 3, 185, 444 str. 1 d. 8 p., n u s p r e n d ė:                       pareiÅ¡kimÄ Â tenkinti. Nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų motina L.

V. Å ., a.k(duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ atsiradusi po jos sutuoktinio A. Å ., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                                        Saulius Zajarskas