ed5d7be3-805a-4635-b36d-98d2e1a2f3bc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-91-640/2012Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00901-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 34.1.; 41.; 21.6; 30.1; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. kovo 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V.

J., S. J., O. Å ., M. R. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovams L. M., G. J., V. J., S. J., O. Å ., M. R., tretiesiems asmenims Druskininkų savivaldybės II notarų biuro notarei J. L. ir Vilniaus m. 31-ojos notaro biuro notarui S. S. dėl palikimo nuginčijimo iÅ¡ dalies, sandorių nuginčijimo, bendrai gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-4, 119-125, 1 tomas) praÅ¡ydamas:

1. Pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu Druskininkų notarų biuro notarės J. L. 2010-04-22 paveldėjimo teisės liudijimÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ L. M., G. J., S. J., M. R., O. Å . dalyje dėl 1/2 dalies gyv. buto turinčio 48,10 kv.m. ploto, su rÅ«siu pažymėtu R-17 (1/2 iÅ¡ 13,98 kv.m.), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kambariai 406 ir 407 su b.n. patalpomis, pažymėtomis indeksais a-28, (41/100 iÅ¡ 20,01 kv.m.), a-31(20/100 iÅ¡ 25,54 kv.m.), viso 13,28 kv.m. adresu (duomenys neskelbtini);

2. Pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyv. buto turinčio 48,10 kv.m. ploto, su rūsiu pažymėtu R-17 (14 iš 13,98 kv.m.), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kambariai 406 ir 407 su b.n. patalpomis, pažymėtomis indeksais a-28, (41/100 iš 20,01 kv.m.), a-31(20/100 iš 25,54 kv.m.), viso 13,28 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini);

3. Pripažinti 2010-07-27 dovanojimo sutartį, kuria S. J. padovanojo atsakovui V. J. 1/5 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo dovanojimo momento;

4. Pripažinti 2010-07-30 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria O. Š. ir M. R. pardavė atsakovui V. J. 2/5 dalis buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia, nuo pardavimo momento;

5. Taikyti restitucijÄ natÅ«ra CK 6.146 str.;

6. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2009-10-27 mirė jo sugyventinė N. J.. SantuokÄ jie sudarė 1978-05-27 Druskininkuose, o nutraukė Druskininkų miesto apylinkės teisme 1992-02-06 sprendimu. Esant santuokoje jie pateikė 1991-11-20 susitarimÄ ir pareiÅ¡kimÄ Druskininkų miesto privatizavimo tarnybai pirkti privatizuojamÄ gyvenamÄ jį butÄ adresu (duomenys neskelbtini). Ä®sigytas gyvenamasis butas buvo registruotas sutuoktinės vardu, A. J. tam neprieÅ¡taravo, nes žinojo, kad yra sutuoktiniai ir įgytas santuokos metu turtas yra laikomas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe.

Santuokos metu įgytas turtas nebuvo padalintas, o kadangi susitaikė ir liko kartu gyventi Å¡is butas liko jų bendra nuosavybe. IÅ¡mainę gyvenamÄ jį butÄ Ä¯ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), jie kartu apsigyveno Å¡iame bute ir gyveno lig sutuoktinės mirties 2009-10-27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2011-09-16 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino iÅ¡ dalies negaliojančiu Druskininkų notarų biuro notarės J. L. 2010-04-22 paveldėjimo teisės liudijimÄ , registro Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI).

Pripažino A. J. asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyv. buto adresu (duomenys neskelbtini). Pripažino 2010-07-27 buto dovanojimo sutartį negaliojančia, nuo dovanojimo momento. Pripažino 2010-07-30 buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria negaliojančia, nuo pardavimo momento. Taikė restitucijÄ natÅ«ra CK 6.146 str. Nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. J. sužinojo apie savo pažeistas teises tik 2010-04-22, kai jo dukrai L. M. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, todėl atsakovų praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kininę senatį atmestinas.

Taip pat nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)privatizuotas už investicinius čekius. Daikto, įsigyto už investicinius čekius, negalima pripažinti vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tiek darbo užmokestis, tiek pensija, tiek ir investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl ir daiktas, įsigytas už šias lėšas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad restitucijos atlikimas natūra yra įmanomas, nes dėl to nepatogumų šalims nekils.

A. J. bute gyvena vienas, kitos Å¡alys gyvena atskirai, turi kitus gyv. bÅ«stus. Teismui panaikinus paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡ dalies, iÅ¡nyks nuosavybės teisės įgijimo pagrindas atsakovams į 1/2 dalį gyv. buto, todėl sandoriai naikintini, taikant restitucijÄ natÅ«ra. Taip pat nurodė, kad remdamasis ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų A. B. ir A. Å . parodymais, netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas ir N. J. nuo 1992-02-20 santuokos nutraukimo iki N. J. mirties 2010-10-27 gyveno kartu, bendrai tvarkė Å«kį, įgijo bendro turto (b. l. 54-65, 1 tomas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovai V. J., S. J., O. Å ., M. R. apeliaciniu skundu (b.l. 67-71, 2 tomas), praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus bei iÅ¡ieÅ¡koti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat pateikė teismui praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad Å¡ioje byloje paveldėjimo objektas yra nekilnojamas turtas-butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovo teisė ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinama nuosavybės teisės reglamentavimo aspektu.

IeÅ¡kovas neturi materialiosios teisės paveldėti mirusiosios buvusios sutuoktinės N. J., su kuria santuoka nutraukta prieÅ¡ 13 metų, kaip palikėjos, turto ir dėl tos priežasties negalėjo teikti teismui ginčyti iÅ¡duotÄ aukščiau nurodytÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . A. J. nėra nei įstatyminis, nei testamentinis įpėdinis mirusiosios N. J. atžvilgiu. Nurodo, kad ieÅ¡kovas A. J. nėra įpėdinis, todėl pagal CK 5.8 straipsnį neturi teisės ginčyti iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo.

Priimant paveldėjimÄ pagal įstatymÄ buvo žinomi visi įstatyminiai paveldėtojai, kurie visi ir priėmė palikimÄ . IeÅ¡kovas A. J. nėra nei įstatyminis, nei testamentinis paveldėtojas, todėl jis neturi teisės ginčyti palikimo ir dėl tos priežasties nebuvo jokio pagrindo informuoti jį apie sandorių sudarymÄ . Taip pat nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime taikydamas restitucijÄ , o ne vindikacijÄ pažeidė materialinės teisės normas ir toks sprendimas yra naikintinas.

Nurodo, kad Mainų sutarties pagrindu mirusiosios N. J. įgytas butas (duomenys neskelbtini), įsigytas jos asmeninės nuosavybės teise, o ne bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, nes sudarant mainų sutartį N. J. ir A. J. jau nebuvo sutuoktiniai net 9 metus. Druskininkų miesto apylinkės teismas paneigdamas 2001-02-06 butų Mainų sutarties esmines sÄ lygas - asmeninės nuosavybės teises mirusiosios N. J. atžvilgiu, Å¡iurkščiai pažeidė teisėtumo principÄ , civilinių santykių stabilumÄ , paneigė įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumo ir jų gerbimo principÄ ir toks teismo sprendimas yra naikintinas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 77-81, 2 tomas) ieÅ¡kovas A. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistu, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas remiantis nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindais CK 4.47 str., CK 4.95 str., SÅ K 21 str., Butų privatizavimo įstatymo pagrindais, CK 1.80 str., CK 1.81 str., CK 1.5 str., CK 6.146 str. normomis. Nurodo, kad kiekvienas asmuo gali ginčyti ir dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto sudarytus sandorius net nebÅ«damas Å¡ių sandorių Å¡alimi.

IeÅ¡kovas turėjo teisinį interesÄ ginčyti 2010-07-27 d. dovanojimo ir 2010-07-30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir Å¡is interesas turėjo bÅ«ti teismo ginamas (CPK 5 straipsnis). Teismas vertino sandorius, įrodytus įstatymo reikalavimo pažeidimus, todėl teismui neginčijamai buvo aiÅ¡ku, jog yra pažeista imperatyvi įstatymo nuostata, o jos pažeidimas lėmė ieÅ¡kovo intereso pažeidimÄ . Taip pat nurodė, kad be vindikacijos taikant ir kitÄ asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , jis taikomas tokia apimtimi, kiek tai neliečia pagal vindikacijos taisykles iÅ¡reikalauto daikto (LAT civ.b.Nr. 3K-3-394/2011).

Taigi teismui pripažinus Å¡iuos sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas iÅ¡ esmės pagrįstai taikė restitucijÄ natÅ«ra. Pripažinus Å¡iuos sandorius negaliojančiais teismas vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi privalėjo ex officio taikyti restitucijÄ natÅ«ra, nes teismas konstatavo atsakovų - apeliantų nesÄ Å¾iningumÄ , įvertinęs jų veiksmus. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų restitucijos netaikymo pagrindų.

Taip pat nurodė, kad apeliaciniame skunde nesilaikoma reikalavimų dėl teismų praktikos pavyzdžių naudojimo, nes pateikti pavyzdžiai nėra tokio paties pobÅ«džio ir visi skirtingi, ir jie negali bÅ«ti vertinami kaip priimti „tokio paties pobÅ«džio bylose“.Atsakovai L. M. ir G. J. bei tretieji asmenys Druskininkų savivaldybės II notarų biuro notarė J. L. ir Vilniaus m. 31-ojos notaro biuro notaras S. S. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Apeliantai pateikė praÅ¡ymÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (b.l. 90-91, 2 tomas).

Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ buvo neobjektyvus ir vadovavosi tik ieÅ¡kovo liudytojų parodymais, neįvertino ir neatsižvelgė į apeliantų parodymus ir paaiÅ¡kinimus, kurie turi esminės reikÅ¡mės bylos svarstyme. Taip pat nebuvo remtasi notaro paaiÅ¡kinimais. Todėl praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, kad galėtų teikti papildomus paaiÅ¡kinimus bei teikti praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus. PraÅ¡ymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas.

Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.).

Apeliantų argumentai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, nėra pagrindas tenkinti praÅ¡ymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Be to, praÅ¡ymas apklausti liudytojus galėjo bÅ«ti pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliantai nenurodė, kokius liudytojus jie praÅ¡ytų iÅ¡kviesti, ir kokias aplinkybes įrodinėtų Å¡ių įrodymų pagalba. Tokiu bÅ«du kolegija konstatuoja, jog apeliantų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo patenkinti praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. J., bÅ«damas santuokoje su N. J., 1991-11-20 pradėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procesÄ . IÅ¡ susitarimo pirkti minėtÄ butÄ turinio matyti, kad tuo metu sutuoktiniai abu ketino įsigyti butÄ (b.l. 15, 1 tomas). Sutartis buvo sudaryta ir už perkamÄ butÄ atsiskaityta galiojant santuokai (b.l. 16-17, 1 tomas). Santuoka tarp A. J. ir N. J. buvo nutraukta 1992-02-06 teismo sprendimu, o iÅ¡tuoka įregistruota 1992-02-20 (b.l. 11-12, 1 tomas). Santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas.

Sutartis dėl buto pirkimo buvo sudaryta tik su N. J. ir sumokant jos investiciniais čekiais (b.l. 16-17, 1 tomas).N. J. mirus, 2010-04-22 jos įpėdiniams – vaikams, buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 23-24, 1 tomas), pagal kurį visÄ butÄ , (duomenys neskelbtini), paveldėjo L. M., G. J., S. J., M. R. ir O. Å ., kiekvienas po 1/5 dalį. 2010-07-30 O. Å . ir M. R. savo buto dalis pardavė V. J. už 26000 Lt, t.y. po 13000 Lt (b.l. 101-108, 1 tomas), o S. J. 2010-07-27 savo 1/5 dalį dovanojimo sutartimi perleido V.

J. už 26000 Lt (b.l. 109-114, 1 tomas). Apeliantai nurodė, kad ieÅ¡kovas neturi materialinės teisės ginčyti paveldėjimÄ , nes neturi teisės paveldėti po N. J. mirties. Kolegija sutinka, kad ieÅ¡kovas neturi teisės paveldėti po N. J. mirties, nes nėra įstatyminis ar testamentinis įpėdinis, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimo teisę kildina ne iÅ¡ paveldėjimo santykių, o iÅ¡ savo kaip daikto savininko teisių (CK 4.95 str.). Todėl ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju turi teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuris iÅ¡duotas į ½ buto dalį, priklausančiÄ jam kaip savininkui, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas nepagrįstai buvo iÅ¡duotas ne tik į N. J., bet ir į jam priklausančiÄ buto dalį.

Tokiu bÅ«du, nagrinėjamoje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl ieÅ¡kovo, kaip savininko, teisės į ginčo butÄ pripažinimo, o pripažinus, jog ieÅ¡kovas turi nuosavybes teises į ginčo butÄ , spręstinas klausimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo visa apimtimi. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog butas buvo privatizuotas A. J. ir N. J. gyvenant santuokoje Å¡eimoms reikmėms ir buvo jų jungtinė nuosavybė vadovaujantis tuo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 str. 3 d.

Ta aplinkybė, jog butas buvo nupirktas už N. J. investicinius čekius, nesudaro pagrindo teigti, kad butas buvo įgytas jos asmeninės nuosavybės teise, nes vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika visos lėšos gautos santuokos metu (tame tarpe ir investiciniai čekiai) laikytinos sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, tokiu būdu ir turtas įsigytas už šias lėšas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš byloje esančių įrodymų – šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad A.

J. ir N. J. ir po santuokos nutraukimo gyveno kartu kaip Å¡eima. TÄ patvirtina ir aplinkybė, jog 2001-02-06 N. J. sudarant butų mainų sutartį ir įsigyjant butÄ , (duomenys neskelbtini) (b.l. 20, 1 tomas), A. J. davė savo sutikimÄ tokiam sandoriui sudaryti kaip sutuoktinis (b.l. 84, 1 tomas). Pažymėtina, kad butas, (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotas kaip N. J. asmeninė nuosavybė (b.l. 21-22, 1 tomas). Be to, raÅ¡ytiniai įrodymai byloje (b.l. 28, 1 tomas) patvirtina aplinkybes, jog A. J. gyveno su N. J. minėtame bute kartu kaip Å¡eima ir jame deklaravo savo gyvenamÄ vietÄ (b.l. 7, 1 tomas).

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog turto, įsigyto jungtinės nuosavybės teise, mainų sandorio pagrindu perleidimas nepakeitė už jį įgyjamo turto nuosavybės teisinės formos ir butas, (duomenys neskelbtini), laikytinas bendra jungtine A. J. ir N. J. nuosavybe, kadangi minėtas butas buvo įgytas už bendrosios jungtinės nuosavybės teise N. J. ir A. J. priklausiusį turtÄ â€“ butÄ , (duomenys neskelbtini). Konstatavus, jog butas, (duomenys neskelbtini), A. J. ir N. J. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujantis CK 3.117 str.

įtvirtinta prezumpcija, nustatytina, jog A. J. priklauso ½ buto, (duomenys neskelbtini), dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju pagrįstai ieÅ¡kovui pripažino asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto. Apeliantų argumentai, kad ieÅ¡kovas neprisidėjo prie N. J. turto, kuris priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, iÅ¡laikymo teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, pripažinus ginčo butÄ bendra jungtine nuosavybe. Konstatavus, jog ieÅ¡kovas turi nuosavybės teises į ½ dalį ginčo buto, naikintinas paveldėjimo teisės liudijimas, iÅ¡duotas N. J.

įpėdiniams dalyje dėl ½ buto, esančių (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino iÅ¡ dalies negaliojančiu 2010-04-22 paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duotÄ L. M., G. J., S. J., M. R. ir O. Å ., kaip iÅ¡duotÄ nepagrįstai į turtÄ , kuris negalėjo sudaryti paveldimo turto. Kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra vindikacinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu.

Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu, bei kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ .

Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ , bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos Å¡vietimo darbuotojų profesinė sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-569/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Žaliakalnio turgavietė” v.

A. G. IÄ® “(duomenys neskelbtini)” ir kt., bylos Nr. 3K-3-551/2002). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu jis turėjo nuosavybės teisę į ginčo butÄ . Pripažinus, jog ieÅ¡kovas turi nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto, laikytina, kad jis įrodė, kad turi savininko teises į butÄ , o atsakovams nuosavybės teisės pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ dalį ginčo buto buvo suteiktos be pagrindo.Kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais dėl ginčijamų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo.

Ginčijamų sandorių Å¡alys yra tarpusavyje susiję artimais ryÅ¡iais, sandoriai sudaryti jau po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl savo nuosavybės teisių į ginčo butÄ gynimo. Todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ turėjo nuosavybės teisę į dalį ginčo buto, daikto valdymo teisę jis prarado be savo valios, Å¡iuo metu daiktÄ valdo atsakovai, valdo dalį daikto neteisėtai, daiktas yra natÅ«ra ir Å¡alių nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Todėl laikytina, kad byloje nustatytos visos vindikacijos taikymo sÄ lygos (CK 96 str.).

Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau iÅ¡ esmės teisingai sprendė bylÄ , todėl sprendimo naikinti nėra pagrindo.Pripažinus, jog paveldėjimo teisės liudijimas dalyje buvo iÅ¡duotas nepagrįstai dėl ½ buto dalies, tokiu bÅ«du konstatuotina, kad 2010-07-27 dovanojimo sutartis tarp S. J. bei V. J. ir 2010-07-30 dalies buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp O. Å . ir M. R. bei V. J. iÅ¡ dalies yra pripažintinos negaliojančiomis, nes jomis buvo perleista daugiau turto nei sandorio Å¡alys turėjo teises perleisti (CK 1.80 str.).

Todėl Å¡iuo atveju restitucija ginčijamiems sandoriams taikytina tik kaip pasekmė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčijamus sandorius negaliojančiais visa apimtimi, nes tiek S. J., tiek O. Å . ir M. R. yra įstatyminės N. J. įpėdinės, kurios laiku kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir joms buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau įvertinus tai, kad paveldimÄ turtÄ sudarė ne visas, o ½ ginčo buto dalis, atitinkamai įstatyminiams įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimas galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas į ½ dalį ginčo buto, t.y. kiekvienam į 1/10 buto dalį.

Todėl ginčijami sandoriai, sudaryti kiekvieno įpėdinio dalyje dėl 1/10 ginčo buto dalies negalėjo būti pripažįstami negaliojančiais, nes buvo sudaryti teisėtai. Tokiu būdu teismo sprendimas dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo keistinas. 2010-07-30 buto dalies pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas tarp O. Š. ir M. R. bei V. J. pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl 2/10 dalių ginčo buto su rūsiu pirkimo-pardavimo ir iš O. Š. ir M. R. V.

J. naudai priteisiant 13000 Lt (iÅ¡ kiekvienos po 7500 Lt), nes sandoriu Å¡alys perleido daugiau turtinių teisių nei pačios turėjo (CK 1.80 str., 6.145 str., 6.146 str.). 2010-07-27 dovanojimo sandoris tarp S. J. bei V. J. pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl 1/10 buto dalies dovanojimo. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl sprendimas dalyje keistinas.

Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tačiau tik dėl išvestinių reikalavimų, t.y. dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dalyje, iš apeliantų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1000 Lt (b.l. 82-84, 2 tomas, CPK 93, 98 str.). Įvertinus tai, kad teismo sprendimas dėl ieškovo patenkintų reikalavimų iš esmės paliekamas nepakeistu, tai priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija n u t a r i a: Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ pakeisti – sprendimo dalį dėl 2010-07-27 dovanojimo sutarties ir 2010-07-30 buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo panaikinti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„Pripažinti 2010-07-27 dovanojimo sutartį, kuria S. J. padovanojo atsakovui V. J. 1/5 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo dovanojimo momento dalyje dėl 1/10 buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies dovanojimo.Pripažinti 2010-07-30 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria O.

Å . ir M. R. pardavė atsakovui V. J. 2/5 dalis buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia, nuo pardavimo momento dalyje dėl 2/10 buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių pirkimo-pardavimo. Priteisti V. J. lygiomis dalimis iÅ¡ O. Å . ir M. R. 13000 Lt, t.y. iÅ¡ kiekvienos po 7500 Lt.“ KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ apeliantų V. J., O. Å ., M. R. ir S. J. 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovo A.

J. naudai. Teisėjai                                                       Rūta Veniulytė-Jankūnienė                                                                                Tatjana Žukauskienė                                                                   Algirdas Auruškevičius