ed5cfe19-5a2e-4666-8946-da2c9067acd4 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-1009-459/2017                                                                                                 (Proceso Nr. 2-42-3-01050-2015-5)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                   (S)                                                                                                   2.3.2.8; 2.3.2.4.3; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6.

                                                                                                                                                                                                                      3.3.1.18.3; 3.3.1.20.

                                                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atsakovui K. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė: IeÅ¡kovė A. B. pateikė ieÅ¡kinį, vėliau jį patikslindama, ir prašė santuokÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo K. B., sudarytÄ 1980 m. rugsėjo 27 d. Å ilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 442), nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo A.

B. palikti pavardę – B.; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ jos nurodytu bÅ«du; priteisti K. B. 9 187,85 Eur kompensacijÄ už jam tenkančiÄ mažesnę turto dalį; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo K. B. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas sutiko su dalimi ieÅ¡kinio, tačiau prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų kaltės ir padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ jo nurodytu bÅ«du. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė: Å ilalės rajono apylinkės teismas 2017-03-02 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: santuokÄ tarp A.

B. ir K. B., sudarytÄ 1980 m. rugsėjo 27 d. Å ilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 442), nutraukė, nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę; po santuokos nutraukimo A. B. paliko pavardę – B., o K. B. – B.; santuokoje įgytÄ turtÄ padalino sprendime nurodytu bÅ«du: ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 48/100 (114.14 kv.

m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8160 Eur, 57/100 ūkinio pastato 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3414,3 Eur, 1/2 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); taip pat priteisė kito turto, viso už 26 070,8 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 52/100 (125.31 kv.

m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8840 Eur, 43/100 Å«kinio pastato 2llp, unikalus Nr(duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2575,7 Eur, 1/2 0,2500 žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1032-3952, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat kito turto, viso už 28 866,2 Eur; nustatė naudojimosi priteistu turtu tvarkÄ ;

įpareigojo ieÅ¡kovę savo darbu ir lėšomis atlikti tokius darbus: iÅ¡ lauko į patalpÄ 1-11 iÅ¡kirsti angÄ ir įstatyti duris, užmÅ«ryti durų angÄ iÅ¡ lauko į patalpÄ 1-1, tarp patalpų 1-3 ir 1-11 užmÅ«ryti durų angÄ , patalpoje 1-12 įsirengti sanitarinį mazgÄ , tarp patalpų 1-12 ir 1-3 padaryti pertvarÄ , iÅ¡ patalpų 1-11 ir 1-9 į patalpÄ 1-10 iÅ¡kirsti dvi angas ir įstatyti duris; priteisė ieÅ¡kovei A. B. iÅ¡ atsakovo K. B. 1 397,7 piniginę kompensacijÄ už atsakovui priteistÄ didesnę santuokinio turto dalį; pripažino, kad A.

B. asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi sprendime nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; grÄ Å¾ino A. B. 80 Eur daugiau nei numatyta įstatyme sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iÅ¡ K. B. valstybės naudai 824 Eur žyminio mokesčio ir 4,73 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iÅ¡ A. B. valstybei 4,73 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iÅ¡ K. B. ieÅ¡kovei 594,5 iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priėmė ieÅ¡kovės A.

B. atsisakymÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti jai paveikslÄ su arkliais 125 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo 140 Eur vertės ir auksinį pakabukÄ 120 Eur vertės ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017-03-02 sprendimo dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ : santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės; žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieÅ¡kovei, atsakovui priteisiant 12 612,50 Eur kompensacijos; priteisti atsakovui papildomai grÅ«dų sėjamÄ jÄ , 5 t talpos cisternÄ srutoms vežti, žoliapjovę, kabinamÄ prie traktoriaus, grėblį, kabinamÄ prie traktoriaus, vagotuvÄ , kabinamÄ prie traktoriaus, o ieÅ¡kovei priteisti 3 706 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ mažesnę kilnojamojo turto dalį; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; netenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti jai gyvenamÄ jÄ namÄ , nurodyti, kad gyvenamojo namo pertvarkymo darbus abi Å¡alys turi atlikti proporcingai lygiomis dalimis tenkančiam turtui; iÅ¡taisyti sprendime padarytÄ klaidÄ , nurodant, kad ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,19 ha ploto; iÅ¡taisyti sprendime padarytÄ klaidÄ iÅ¡ dalintino turto iÅ¡braukiant telyčaitę, individualus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, jog atsakovas ne kartÄ prieÅ¡ jÄ naudojo smurtÄ , o 2016-12-08 Å ilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. už tai, kad 2015-12-27 smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

Taigi atsakovo kaltė preziumuojama, o pagrindo preziumuoti ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo nėra. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė iš ūkinės veiklos gaunamas pajamas naudojo jas nuslėpdama nuo atsakovo, t. y. savo, o ne šeimos poreikiams. Visiškai nepagrįsti teismo argumentai, jog taip ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas. Savarankiškas ūkininko veiklos vykdymas, kaip profesinė veikla, neatspindi santuokinių pareigų tinkamo vykdymo ar jų pažeidimo. Ūkinė veikla ir šeimos teisiniai santykiai yra atskiri institutai, kurie negali būti sutapatinami.

Ieškovė nuo santuokos sudarymo pradžios gerbė sutuoktinį, jį mylėjo ir rūpinosi šeimos ūkio gerove, o iš ūkininko veiklos gaunamos pajamos buvo skirtos šeimos interesams tenkinti.Apeliantė nesutinka, jog gyvenamasis namas ir sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), būtų padalinti natūra. Po to, kai ieškovė buvo sumušta, ji baimindamasi dėl savo gyvybės, į namus negrįžo. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-01-13 sprendimu ieškovei buvo suteikta laikinojo apgyvendinimo paslauga.

Apeliantė baiminasi gyventi vienuose namuose su atsakovu, nes jo elgesys neprognozuojamas ir keliantis grėsmę ieškovės sveikatai bei gyvybei. Dėl šios priežasties nurodytas turtas turėtų būti priteistas ieškovei, o atsakovui turėtų būti priteista pusės turto vertės kompensacija. Kadangi turto vertė 2016-01-01 sudarė 25 225 Eur, atsakovui priteistina 12 612,50 Eur kompensacija.Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai priteisti du karučiai, du melžimo aparatai, dvi cisternos, du melžimo bakeliai, t. y. po kelis tos pačios rūšies daiktus, atsakovui nepriteisiant nei vieno iš jų.

Ieškovė sutiktų, jog jai būtų priteista nors viena transporto priemonė, pvz. VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas dėl nesuprantamų priežasčių atsakovui priteisė traktorių, o ieškovei – prie jo kabinamus žemės ūkio padargus. Ieškovė mano kad žemės ūkio technika, kabinama prie traktoriaus, turėtų būti priteista atsakovui, o apeliantei iš atsakovo priteistina – 3 706 Eur kompensacija.Ieškovė teigia, jog gyvendama santuokoje, dėl atsakovo elgesio patyrė 2 500 Eur neturtinės žalos.

Dėl atsakovo elgesio ieÅ¡kovė jaučia baimę, įtampÄ , jÄ kankina miego sutrikimai, neurologiniai skausmai visame kÅ«ne.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti. 5.1. Atsakovas nurodo esantis įsitikinęs, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IeÅ¡kovės teiginiai, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl konfliktų santykiuose buvo kaltos abi Å¡alys. Dėl Å¡ios priežasties visiÅ¡kai nepagrįstas ir ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalÄ .

          Teismas k o n s t a t u o j a: IV.             Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.IeÅ¡kovė ginčija tam tikras pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, priimtas byloje dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Toliau kolegija pasisakys dėl ginčijamų sprendimo dalių.     Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės IeÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės. Mano, jog egzistuoja atsakovo kaltės prezumpcija.Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis).

Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D.. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011). Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iÅ¡irus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos turi daryti iÅ¡vadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyk konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v.

A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.). Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis dėl sutuoktinių kaltės fakto nustatymo, įrodymų vertinimo taisyklėmis tokiam faktui nustatyti ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove.

TÄ faktÄ pripažino pirmosios instancijos teismas, neginčijo ir atsakovas. Taigi Å¡iuo atveju taikytina Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcija. Pirmosios instancijos iÅ¡samiai iÅ¡tyrė su prezumpcijos taikymu susijusias faktines aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie smurto naudojimÄ patvirtina byloje esantys procesiniai dokumentai, kuriuose buvo tiriami ieÅ¡kovės praneÅ¡imai dėl atsakovo smurto jos atžvilgiu. 2003 m. balandžio 30 d.

Å ilalės r. PK nutarimu nustatyta, kad 2003-04-21 apie 18.30 val. automobilyje asmeninio konflikto metu K. B. sudavė kumščiu du kartus žmonai A. B. ir įkando jai į kairįjį skruostÄ . Tokiais veiksmais K. B. padarė A. B. lengvÄ kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimus patvirtina 2003-04-21 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. 185 (tomas II, b. l. 116-117). 2013 m. sausio 24 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjos, ikiteisminis tyrimas dėl A.

B. sumuÅ¡imo ir jo metu sukelto fizinio skausmo, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiÄ ja, nutrauktas (tomas I, b. l. 81). IeÅ¡kovė nurodo, kad ji buvo sumuÅ¡ta K. B. 2015-12-27 vakare. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio 2015-12-30 iÅ¡vada Nr. 330/15(11), nustatyta, kad A. B. dėl sumuÅ¡imo 2015-12-27, apie 16 val. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (tomas II, b. l. 14-15). Atsakovas pripažįsta, kad jis tuo metu naudojo smurtÄ prieÅ¡ atsakovę, tačiau tai padarė po to, kai A.

B. pirma prieÅ¡ jį panaudojo smurtÄ , tai yra su Å¡ake sudavė jam per rankas. Atsakovas pateikė teismui praneÅ¡imÄ apie kreipimÄ si į Europos žmogaus teisių teismÄ dėl valstybės veiksmų nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ A. B. atžvilgiu dėl smurto panaudojimo (tomas IV, b. l. 12). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad net ir paaiÅ¡kėjus ieÅ¡kovės smurtiniams veiksmams, Å¡i aplinkybė nepaneigia ir nepateisina atsakovo smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir ji nėra reikÅ¡minga vertinant atsakovo smurtinius veiksmus prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

Be to, ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ duomenis, jog 2016-12-08 Å ilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. už tai, kad 2015-12-27 (jau po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo) smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Nuosprendyje nustatyta, jog atsakovas nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Teismas už šį nusikaltimÄ paskyrė atsakovui vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas jos vykdymÄ vieneriems metams ir 6 mėnesiams.

Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Nors Å¡is nuosprendis priimtas jau po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, taigi iÅ¡ esmės jau iÅ¡irus sutuoktinių Å¡eiminiams santykiams, tačiau jis vertintinas kaip papildomas įrodymas, liudijantis žiaurių atsakovo elgesį su ieÅ¡kove ir sustiprinantis faktines aplinkybes atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcijai taikyti.FaktÄ , kad atsakovas naudojo smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino liudytoja ir S. L..

Liudytoja nurodė, kad tėvas dažnai naudojo smurtÄ mamos atžvilgiu, konfliktuodavo. Konfliktų metu tėvas daužydavo daiktus. Liudytoja J. D. paaiÅ¡kino, kad A. B., 2016 m. sausio mėnesio pradžioje apsigyvenusi Socialinių paslaugų namuose, po K. B. smurto 2015 m. pabaigoje buvo labai įbauginta. Jai pasakojo, kad savo namuose yra nesaugi, kentė vyro priekaiÅ¡tus, smurtÄ , kuris buvo lydimas alkoholio vartojimo. Liudytoja J. M. paaiÅ¡kino, kad ji krizių centre gyveno greta A. B., todėl bendraudavo su ja.

A. B. pasakojo, kad patyrė smurtÄ nuo savo vyro. Liudytoja pati matė mėlynes antakyje. IeÅ¡kovė jai pasakojo, kad vyras priekaiÅ¡tavo dėl svetimų vyrų, naudojo psichologinį smurtÄ . Liudytojos R. Z. ir I. Ž. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė A. B. joms pasakojo, jog vyras smurtaudavo prieÅ¡ jÄ , skriaudė, mušė, varydavo iÅ¡ namų. Smurto prieÅ¡ A. B. panaudojimo faktÄ patvirtina ir Å ilalės specializuoto pagalbos centro informacija (tomas II, b. l. 19-20), psichologo konsultacijos pažyma (tomas II, b. l. 17).

K. B. proceso metu įrodinėjo, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra ir ieÅ¡kovės A. B. kaltė, nes ji buvo neiÅ¡tikima jam, girtavo, kaltino jį nebÅ«tais dalykais, pastoviai provokuodavo jį. Å eimos Å«kininko Å«kis buvo registruotas A. B. vardu, ji tvarkė visus piniginius reikalus. Duodavo tik konkrečiÄ pinigų sumÄ , kai reikėdavo kÄ nors nupirkti Å«kiui. IeÅ¡kovė jam jokios informacijos apie Å«kio piniginius reikalus neteikė, tai yra gaunamų pajamų ir jų panaudojimo su atsakovu neaptarinėjo.

Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo aplinkybės apie žemės sklypų įsigijimÄ , kuriuos, atsakovo žiniomis, Å¡alys pirko už Å«kio pinigus. Tačiau ieÅ¡kovė žemės sklypus įformino dovanojimo sutartimis, kuriomis ji įgijo sklypus asmeninėn nuosavybėn. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 1,54 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-04-10 pirkimo - pardavimo sutartimi iÅ¡ I. S. įgijo Å¡alių dukra S. A. (B.). 2004-09-24 dovanojimo sutartimi šį žemės sklypÄ iÅ¡ dukros S. A. (B.) įgijo A.

B. (tomas II, b. l. 27-28, t. 3, b. l. 121-122). IeÅ¡kovė pripažino, kad dalis pinigų, mokėtų už sklypus, buvo ir jos, o kita dalis dukros. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V. ir G. G., bei žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ M. L. (tomas II, b. l. 53-56, 61-64) jis su ieÅ¡kove taip pat įsigijo už bendras santuokines lėšas, tačiau ieÅ¡kovė Å¡iuos sklypus įformino dovanojimo sutartimis, kuriomis ji juos įgijo asmeninėn nuosavybėn. Teismas iÅ¡ aptartų duomenų padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė santuokines lėšas naudojo didindama savo asmenine nuosavybe įgytÄ turtÄ .

Liudytoja S. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tėvų konfliktai kildavo ir dėl to, kad tėvas persekiodavo mamÄ , klausinėdavo kiek iÅ¡leisdavo pinigų. Ūkininko Å«kis registruotas A. B. vardu. Pinigai iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros buvo pervedami į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ . Bylos nagrinėjimo metu pati ieÅ¡kovė informacijos apie iÅ¡ Å«kio gaunamas pajamas neteikė. Tokie duomenys buvo pateikti atsakovo iniciatyva, teismo nutartimi iÅ¡davus liudijimÄ gauti duomenis iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie ŽŪM, banko „Swedbank“, Å ilalės kredito unijos.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė slėpė nuo atsakovo iš ūkininko ūkio gaunamas pajamas ir dalimi šių pajamų disponavo be atsakovo žinios. Pasak pirmosios instancijos teismo, sudarydama dovanojimo sutartis be sutuoktinio žinios bei jo neinformuodama ir neįtraukdama į šiuos sandorius, viena tvarkydama ir viena disponuodama ūkininko ūkio pajamomis, ieškovė nebuvo lojali savo sutuoktiniui, neveikė kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais, supriešino savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, nepaisė sutuoktinio nuomonės, nesiekė iškilusių klausimų spręsti abipusiu sutarimu, taip ieškovė pažeidė sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.28, 3.35, 3.85, 3.92, straipsniuose.

Kolegija atmeta šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas kaip nepagrįstus.Visų pirma, pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo preziumuoti ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl atsakovas, teigdamas, jog dėl santuokos nutraukimo kalta ir ieškovė, saistomas pareigos įrodyti ieškovės kaltę. Visų antra, nurodyti sklypai, kuriuos neva ieškovė asmeninėn nuosavybėn įsigijo už bendras sutuoktinių lėšas, teismo sprendimu pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe.

Atsakovas Å¡ios teismo sprendimo dalies neginčijo, kaip ir neginčijo pačių dovanojimo sutarčių, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Å¡iuo faktu kaip sudarančiu pagrindÄ konstatuoti netinkamÄ ieÅ¡kovės, kaip sutuoktinės, elgesį.Visų trečia, pažymėtina, jog pagrindinis teismo motyvas konstatuoti ir ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo buvo susijęs su turtinių reikalų tvarkymu, nes kitų savo teigtų aplinkybių (ieÅ¡kovės smurto, neiÅ¡tikimybės) atsakovas neįrodė.

Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovės kaltė dėl Å¡eimos iÅ¡irimo pasireiÅ¡kė netinkamu bendro santuokinio turto tvarkymu ne Å¡eimos interesais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i priežastis savaime negali bÅ«ti vienintelė sukelianti Å¡eimos iÅ¡irimÄ , nes jį nulemia asmeniniai sutuoktinių santykiai. Nesutarimai dėl bendro santuokinio turto tvarkymo, persikėlę į asmeninių sutuoktinių santykių lygmenį, gali bÅ«ti faktinė santuokos iÅ¡irimo priežastis. Kaltindamas ieÅ¡kovę, kad dėl Å¡ios priežasties iÅ¡iro santuoka, atsakovas Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ sieja su Å¡eimos turto, materialinių vertybių tinkamu tvarkymu.

Tačiau sutuoktinių ryÅ¡iai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, Å¡iltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis). Atsakovo žiaurus elgesys su ieÅ¡kove, kuris pirmÄ kartÄ užfiksuotas dar 2003 metais, skatino ieÅ¡kovę ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip iÅ¡gyventi Å¡eimoje ir užtikrinti Å«kininko Å«kio veiklÄ . Svarbu ir tai, jog atsakovas, teigdamas, kad ieÅ¡kovė viena disponavo visomis iÅ¡ Å«kio gautomis lėšomis, neprašė priteisti jokios kompensacijos už bendrosios nuosavybės sumažinimÄ .

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės: galiojant atsakovo kaltės prezumpcijai ir atsakovui neįrodžius, jog ieÅ¡kovė taip pat pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, kolegija pripažįsta, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eiminiai santykiai nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.

   Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Ieškovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 48/100 (114.14 kv.

m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8160 Eur, 57/100 ūkinio pastato 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3414,3 Eur, 1/2 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 52/100 (125.31 kv.

m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8840 Eur, 43/100 Å«kinio pastato 2llp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2575,7 Eur, 1/2 0,2500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); nustatė naudojimosi priteistu turtu tvarkÄ ; įpareigojo ieÅ¡kovę savo darbu ir lėšomis atlikti tokius darbus: iÅ¡ lauko į patalpÄ 1-11 iÅ¡kirsti angÄ ir įstatyti duris, užmÅ«ryti durų angÄ iÅ¡ lauko į patalpÄ 1-1, tarp patalpų 1-3 ir 1-11 užmÅ«ryti durų angÄ , patalpoje 1-12 įsirengti sanitarinį mazgÄ , tarp patalpų 1-12 ir 1-3 padaryti pertvarÄ , iÅ¡ patalpų 1-11 ir 1-9 į patalpÄ 1-10 iÅ¡kirsti dvi angas ir įstatyti duris.

IeÅ¡kovė nesutinka su turto padalijimu natÅ«ra, nes Å¡alių santykiai konfliktiÅ¡ki, po atsakovo smurto prieÅ¡ jÄ ji bijojo grįžti namo, yra priversta gyventi įtampoje ir patirdama baimę. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrÄ turtÄ natÅ«ra, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad bÅ«tų galima ateityje iÅ¡vengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalindamas turtÄ , teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobÅ«džio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių iÅ¡gauti didžiausiÄ naudÄ iÅ¡ Å¡io turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams bÅ«do parinkimo, taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam turto padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektÄ bendrai valdyti ir naudoti.Nagrinėjamu atveju teismas Å¡alių gyvenamÄ jį namÄ ir sklypÄ padalino Å¡alims natÅ«ra, nustatydamas naudojimosi namu ir sklypu tvarkÄ bei įpareigodamas ieÅ¡kovę savo lėšomis ir darbu atlikti namo pertvarkymo darbus.

Kolegija nesutinka su Å¡iuo teismo parinktu turto padalijimo bÅ«du, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, egzistuoja subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natÅ«ra. Ginčo Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, tikėtina, kad padalijus namÄ natÅ«ra, bÅ«tų sukurta terpė Å¡alims ir toliau konfliktuoti tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Tai gali turėti neigiamos įtakos Å¡alių psichoemocinei bÅ«senai.

Kaip jau minėta, po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, 2016-12-08 Å ilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. už tai, kad 2015-12-27 smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Nuosprendyje nustatyta, jog atsakovas nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Teismas už šį nusikaltimÄ paskyrė atsakovui vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas jos vykdymÄ vieneriems metams ir 6 mėnesiams.

Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Po šio įvykio Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės pramos skyriaus 2016-01-13 sprendimu ieškovei buvo suteikta laikino apgyvendinimo paslauga Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose. Kaip teigia pati ieškovė, ji baiminosi grįžti namo. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausta liudytoja J. D. paliudijo, kad A. B., 2016 m. sausio mėnesio pradžioje apsigyvenusi Socialinių paslaugų namuose, po K. B. smurto 2015 m. pabaigoje buvo labai įbauginta.

Jai pasakojo, kad savo namuose yra nesaugi, kentė vyro priekaiÅ¡tus, smurtÄ , kuris buvo lydimas alkoholio vartojimo. Liudytoja J. M. paaiÅ¡kino, kad ji krizių centre gyveno greta A. B., todėl bendraudavo su ja. A. B. jai pasakojo, kad patyrė smurtÄ nuo savo vyro. IeÅ¡kovė jai taip pat pasakojo, kad vyras priekaiÅ¡tavo dėl svetimų vyrų, naudojo psichologinį smurtÄ . IÅ¡ nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog Å¡alių gyvenimas viename name neįmanomas, nes sukuria prielaidas tolesniems konfliktams, kurių eiga ir pasekmės neprognozuojami.

Todėl siekiant užtikrinti Å¡alims tinkamas gyvenimo sÄ lygas, atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, kad jis nuosprendžiu nuteistas už smurtÄ prie ieÅ¡kovę, namas ir sklypas natÅ«ra priteistini ieÅ¡kovei, atsakovui priteisiant kompensacijÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė sutinka mokėti.IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti atsakovui 12 612,50 Eur kompensacijos už jai tenkantį namÄ ir sklypÄ . Pirmosios instancijos teisme atsakovas žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), prašė įvertinti pagal UAB „Capital vertinimas“ pateiktÄ glaustos formos informacinę pažymÄ , kurioje bendra nurodytos sodybos su žemės sklypu ir priklausiniais vertė – 37000 Eur (tomas II, b. l. 94-101).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, nors atsakovo pateiktas įvertinimas atliktas apžiÅ«rint objektus vietoje, tačiau iÅ¡ įvertinimo nėra aiÅ¡ku, kokia yra kiekvieno sodyboje esančio objekto vertė, todėl toks vertinimas nėra iÅ¡samus ir juo remtis vertinant kiekvieno objekto vertę nėra galimybės. Todėl teismas sutiko su ieÅ¡kovės siÅ«lomu Å¡io turto vertinimu. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pateikė naujausiÄ Å¾emės sklypo su priklausiniais įvertinimÄ , sudarytÄ 2016-01-01 (tomas III, b. l. 54-57).

Remdamasis VÄ® Registrų centro turto vertinimu, teismas nustatė, jog bendra žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais vertė 2016-01-01 dienai yra 25 225 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas neginčija teismo nustatytos turto vertės, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti kompensacijÄ atsakovui, taip pat remiasi Å¡ia verte, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo jos dydžio aspektu vertintinas kaip pagrįstas ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 12 612,50 Eur kompensacija už didesnę ieÅ¡kovei tenkančiÄ turto dalį.IeÅ¡kovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai priteisti du karučiai, du melžimo aparatai, dvi cisternos, du melžimo bakeliai, t. y. po kelis tos pačios rÅ«Å¡ies daiktus, atsakovui nepriteisiant nei vieno iÅ¡ jų.

IeÅ¡kovė sutiktų, jog jai bÅ«tų priteista nors viena transporto priemonė, pvz. VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas dėl nesuprantamų ieÅ¡kovei priežasčių atsakovui priteisė traktorių, o ieÅ¡kovei – prie jo kabinamus žemės Å«kio padargus. IeÅ¡kovė mano, kad žemės Å«kio technika, kabinama prie traktoriaus, turėtų bÅ«ti priteista atsakovui. Taigi ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti atsakovui papildomai grÅ«dų sėjamÄ jÄ , 5 t talpos cisternÄ srutoms vežti, žoliapjovę, kabinamÄ prie traktoriaus, grėblį, kabinamÄ prie traktoriaus, vagotuvÄ , kabinamÄ prie traktoriaus, o ieÅ¡kovei priteisti 3 706 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ mažesnę kilnojamojo turto dalį.Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje), taip pat kitas svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).Pagal kasacinio teismo praktikÄ santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ .

Pirmosios instancijos teismas, dalindamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ kilnojamÄ jį turtÄ , jį padalijo iÅ¡ esmės natÅ«ra. IeÅ¡kovė pageidauja, kad atsakovui bÅ«tų priteista dar didesnė dalis kilnojamojo turto, priteisiant iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ . IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė savo nesutikimÄ su turto padalijimu motyvuoja tuo, jog jai buvo priteisti padargai, kabinami prie traktoriaus, o traktorius – atsakovui. Kolegijos nuomone, Å¡is ieÅ¡kovės argumentas nesudaro pagrindo keisti teismo parinkto padalijimo bÅ«do.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje aiÅ¡kinama, jog situacija, kai vienas iÅ¡ bendraturčių, gaudamas kompensacijÄ už jam priklausantį turtÄ , įgyvendintų teises, kylančias iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iÅ¡ įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta, neatitinka Å¡eimos teisinių santykių reguliavimo ir Å¡eimos teisių įgyvendinimo principų.

Kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalinimo natÅ«ra principo, teismas turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimÄ , egzistavimÄ . Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sÄ lygos spręsti, kad natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali bÅ«ti priteisiamas natÅ«ra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi toks teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natÅ«ra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natÅ«ra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamÄ tikslÄ , o iÅ¡imtys iÅ¡ bendrų taisyklių bÅ«tų adekvačios keliamiems tikslams.

Toks aiÅ¡kinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimÄ . Å iuo atveju akivaizdu, jog nėra jokių objektyvių kliūčių padalinti turtÄ natÅ«ra: ieÅ¡kovės nenoras gauti tam tikrų daiktų nesudaro pagrindo juos priteisti atsakovui, tuo labiau, jog akivaizdu, kad ji nenorimus daiktus gali realizuoti arba įsigyti traktorių jiems naudoti. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovės ginčijama teismo sprendimo dalis dėl kilnojamojo turto padalijimo paliktina nepakeista.

   Dėl neturtinės žalos atlyginimo Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Å i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A.

Ž. v. UAB „Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006). Tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimÄ gali bÅ«ti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualÅ«s, todėl, remdamasis tokiais vidiniais iÅ¡gyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobÅ«džio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.

Pagal teismų praktikÄ , kuri grindžiama principu, jog kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-394/2006), vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala.IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡ nutartyje aptartų raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų parodymų akivaizdu, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieÅ¡kove. Dėl to ieÅ¡kovė buvo priversta gyventi baimėje ir įtampoje, po paskutinio smurto epizodo ieÅ¡kovė nuo 2016-01-14 iki 2016-04-14 gyveno socialinių paslaugų namuose, nes bijojo grįžti namo (tomas II, b. l. 21), Å ilalės rajono socialinių paslaugų namuose ieÅ¡kovei suteiktos psichologo konsultacijos metu nustatyta, jog matyti, kad moteris patiria psichologinį ir fizinį smurtÄ , jai užeina galvos skausmai, temsta akyse, sutrikęs miegas, atsiradęs baimės ir bejėgiÅ¡kumo jausmas, užeina viso kÅ«no tremoras, didžiulis nerimas.

Moteris yra pažeidžiama emociÅ¡kai, stipriau iÅ¡reikÅ¡ti depresyvÅ«s jausmai, pasireiÅ¡kia bejėgiÅ¡kumo, nerimo, įtampos, liÅ«desio jausmai, bendras pasitenkinimas gyvenimu žemas. IÅ¡ nurodytų įrodymų, akivaizdu, jog atsakovas smurtiniu elgesiu kėsinosi į vienÄ pagrindinių vertybių – ieÅ¡kovės sveikatÄ , dėl sutuoktinio elgesio ir jo sukeltų fizinių negalavimų ieÅ¡kovė patyrė didelę emocinę įtampÄ , turinčiÄ Ä¯takos jos gyvenimo kokybei, yra priversta patirti nuolatinį baimės ir įtampos jausmÄ , tai atsiliepia ir jos psichosomatinei bÅ«senai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti jos reikalavimÄ dėl 2 500 Eur neturtinės žalos priteisimo.     Dėl klaidų iÅ¡taisymo IeÅ¡kovė teigia, jog teismas neteisingai nurodė jos asmenine nuosavybe pripažinto sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotÄ , kuris iÅ¡ tiesų yra ne 0,2500 ha, bet 1,19 ha. IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog nurodyto sklypo plotas yra toks, kaip teigia ieÅ¡kovė, todėl Å¡is raÅ¡ymo apsirikimas taisytinas (CPK 276 str.) (tomas I, b. l. 22).IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog telyčaitė, individualus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 434, 2016-08-22 buvo parduota už 280 Eur, pusę Å¡ios sumos pervedant atsakovui, todėl iÅ¡brauktina iÅ¡ dalintino turto sÄ raÅ¡o.

Esant nurodytoms aplinkybėms, telyčaitė iÅ¡brauktina iÅ¡ dalintino turto sÄ raÅ¡o.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , dėl dalies reikalavimų priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl sprendimas keistinas: nutartyje nurodytos sprendimo dalys naikintinos ir dėl Å¡ių dalių priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kitos teismo sprendimo dalys dėl materialinių reikalavimų paliktinos nepakeistos.     Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo ir priteisimo Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodė, jog iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turto padalijimo pagal priteisto turto apimtį ir kiekį patenkintas, o reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės atmestas, taigi konstatavo, jog patenkinta 50 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų.

Be to, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė tinkamais įrodymais pagrindė tik 1 189 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Kadangi kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad pakeistina teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo ir konstatuotina jÄ nutrÅ«kus dėl atsakovo kaltės, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma didintina iki 1 189 Eur. Kitos teismo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paliktinos nepakeistos (CPK 98 str.). IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas.

Pateikė įrodymus, jog patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (tomas IV, b. l. 109), už apeliacinį skundÄ sumokėjo 200 Eur, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017-03-30 nutartimi buvo atidėtas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka. Kadangi ieÅ¡kovė ginčijo teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (už šį reikalavimÄ mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis), taip pat reiÅ¡kė 18 818,50 Eur dydžio turtinius reikalavimus (už kuriuos mokėtinas 564,56 Eur žyminis mokestis), vadinasi, ieÅ¡kovė iÅ¡ viso turėjo sumokėti 605,56 Eur žyminio mokesčio.

Patenkinus 80 proc. jos turtinių reikalavimų ir 100 proc. neturtinio, iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteista 492,65 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Kadangi ieÅ¡kovė sumokėjo 200 Eur, o likusios dalies mokėjimas buvo atidėtas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 200 Eur žyminio mokesčio, o iÅ¡ atsakovo valstybei – 292,65 Eur. Taip pat iÅ¡ viso patenkinus 90 proc. ieÅ¡kovės skundo reikalavimų (tiek turtinių, tiek neturtinių), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 540 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (CPK 98 str.).

    Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija    n u t a r i a : Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimÄ pakeisti. Nurodyti, jog santuoka tarp A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryta 1980 m. rugsėjo 27 d. Å ilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 442), nutraukiama dėl atsakovo K. B. kaltės.Panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalis, kuriomis ieÅ¡kovei A.

B. asmeninės nuosavybės teise priteista 48/100 (114,14 kv. m : 239.92 kv.

m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8160 Eur, 57/100 ūkinio pastato 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3414,3 Eur, 1/2 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovui K. B. asmeninės nuosavybės teise priteista 52/100 (125,31 kv. m : 239.92 kv.

m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8840 Eur, 43/100 Å«kinio pastato 2llp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2575,7 Eur, 1/2 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2500 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).Panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 punktus, kuriais nustatyta naudojimosi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka ir ieÅ¡kovė A.

B. įpareigota savo darbu ir lėšomis atlikti tokius darbus: iÅ¡ lauko į patalpÄ 1-11 iÅ¡kirsti angÄ ir įstatyti duris, užmÅ«ryti durų angÄ iÅ¡ lauko į patalpÄ 1-1, tarp patalpų 1-3 ir 1-11 užmÅ«ryti durų angÄ , patalpoje 1-12 įsirengti sanitarinį mazgÄ , tarp patalpų 1-12 ir 1-3 padaryti pertvarÄ , iÅ¡ patalpų 1-11 ir 1-9 į patalpÄ 1-10 iÅ¡kirsti dvi angas ir įstatyti duris.Panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei A.

B. iÅ¡ atsakovo K. B. priteista 1 397,7 Eur piniginė kompensacija už atsakovui priteistÄ didesnę santuokinio turto dalį, ir ieÅ¡kovei A. B. iÅ¡ atsakovo K. B. priteisti 1 477 Eur kompensacijÄ už didesnę atsakovui tenkančiÄ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, o atsakovui K. B. iÅ¡ ieÅ¡kovės A. B. priteisti 12 612,50 Eur kompensacijÄ už didesnę ieÅ¡kovei tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį; atlikus kompensacijų įskaitymÄ , atsakovui K. B. iÅ¡ ieÅ¡kovės A. B. pritiesti 11 135,50 Eur kompensacijÄ .IeÅ¡kovei A.

B. iÅ¡ atsakovo K. B. priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ K. B. A. B. priteista 594,5 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir ieÅ¡kovei A. B. iÅ¡ atsakovo K. B. priteisti 1 189 Eur advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų.IÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimus Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendime, nurodant, jog ieÅ¡kovei A. B. asmenine nuosavybe pripažinto sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 1,19 ha, o telyčaitę, individualus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 434 Eur, iÅ¡braukti iÅ¡ dalintino turto sÄ raÅ¡o.Kitas Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.IeÅ¡kovei A.

B. iÅ¡ atsakovo K. B. priteisti 540 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų ir 200 Eur už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.Valstybei iÅ¡ atsakovo K. B. priteisti 292,65 Eur už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio. Kolegijos teisėjai                                                                  Raimonda Andrulienė                                                                                                                                                                                                                                                 Albina Pupeikienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Alvydas Žerlauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Â