2016-03-14 Nr. AB-5695-3-63-3-00108-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-981-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00108-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, jog nuo 2013 m. gegužės 5 d. periodiškai buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK), Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilutės rajono PK), Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilalės rajono PK) areštinėse sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui.

Teigė, kad Šilutės rajono PK areštinėje buvo nuolat filmuojamas, net ir tualete, ir tai jį psichologiškai žeidė. Nurodė, jog į kameras nepatekdavo saulės šviesa ir grynas oras, buvo labai silpnas apšvietimas, neveikė ventiliacija, kamerose neįrengti sėdimi tualetai, laikymo Šilutės rajono PK areštinėje metu jam nebuvo leista pasivaikščioti lauke. Šilalės rajono PK areštinėje sąlygos taip pat buvo nežmoniškos: kamerose nebuvo langų, jos nevėdinamos, nepatekdavo saulės šviesa, dėl to drėgnos ir apipelijusios, pasivaikščioti buvo išvedamas kartą per keturias paras vienai valandai į uždarą kiemelį, į kurį taip pat nepatekdavo dienos šviesa.

Teigė, jog laikomas tokiomis sąlygomis patyrė žalą sveikatai ir psichikai. Nurodė, jog laikymo Tauragės apskrities VPK areštinėje sąlygos buvo analogiškos, be to, kamerose, kuriose buvo laikomas, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, jos buvo perpildytos, pilnos parazitų, todėl miegojo nuolat bijodamas, kad neužsikrėstų nuo jų ligomis. Kamerose nebuvo šilto vandens, pasivaikščiojimo kiemelis nesaugus, pilnas dulkių, jame krisdavo plytos, neįrengti turėklai, ant kurių būtų galėjęs kyboti, daryti pratimus, o maistas buvo labai prastas.

Teigė, jog buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis ir Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, kurioje buvo nuolatinė drėgmė ir šaltis. Dėl to gyvena baimėje, kad nesusirgtų plaučių tuberkulioze, tačiau į laisvės atėmimo vietų ligoninę nėra nuvežamas pasitikrinti sveikatos. Nurodė, jog Klaipėdos apskrities VPK areštinėje kamerose taip pat pilna parazitų, graužikų, kurie apgrauždavo jo maistą. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai nuolat iš jo tyčiojosi, žemino, stebėdavo jį tualete, todėl susirgo liga, dėl kurios negali tinkamai tuštintis ir jaučia nuolatinę baimę tai daryti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą prašė pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas; pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–19).

Nurodė, jog pareiškėjas laikytas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje atskirais laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. balandžio 16 d., iš viso 93 paras, o laikymo sąlygos tik 6 dienas neatitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimo. Pažymėjo, jog vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 3,29 kv. m ir pažeidimas buvo labai nežymus, kitus higienos normų reikalavimus areštinės kameros atitiko ir pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Nurodė, jog pareiškėjas nėra reiškęs skundų dėl jo laikymo sąlygų. Argumentavo, jog neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas ir nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija turėtų būti pripažinimas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–42).

Nurodė, jog pareiškėjas laikytas Tauragės apskrities VPK areštinėje 21 parą, Šilalės rajono PK areštinėje 13 parų, Šilutės rajono PK 4 paras. Pažymėjo, jog Šilutės rajono PK yra Tauragės apskrities VPK struktūrinis padalinys, todėl Šilutės rajono PK yra ne areštinė, o laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos, pareiškėjo laikymo laikotarpis Šilutės rajono PK sutampa su jo laikymo Tauragės apskrities VPK areštinėje laikotarpiu. Dėl laikymo sąlygų Šilutės rajono PK sąlygų nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) (2012 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-490 redakcija) 33.15 punktu uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį, kurios neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Teigė, jog šio reikalavimo yra laikomasi. Nurodė, jog Šilutės rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpa įrengta pagal Reikalavimų VI skyriuje nurodytus reikalavimus.

Reikalavimų 32.2. punkte numatyta, kad dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 100 lx, 33.10.1 punkte nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoje užtikrinama dirbtinio apšvietimo norma, todėl pareiškėjo teiginys, kad apšvietimas buvo silpnas, neatitinka tikrovės, o Reikalavimų 33.12 punkte nurodyta, kad lango įrengimas nėra privalomas, todėl jo ir nebuvo. Nurodė, jog ilgalaikio sulaikymo patalpoje asmenys laikomi iki 48 valandų, todėl pagal Reikalavimus nenumatyta jų vėdinimo sistema. Patalpos vėdinamos pro duris, kai nebūna sulaikytųjų.

Pagal Reikalavimų 33.6 punktą, patalpoje įrengtas sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengta metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog nebuvo sėdimo tualeto yra neteisingas, nes pagal Reikalavimus jis yra įrengtas. Dėl laikymo sąlygų Šilalės rajono PK areštinėje nurodė, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Šilalės rajono PK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt.

Nurodė, jog areštinėje periodiškai atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro Šilalės skyriaus patikrinimai, rasti neesminiai trūkumai yra nedelsiant pašalinami. Pagal Tauragės visuomenės sveikatos centro Šilalės skyriaus 2013 m. kovo 4 d. patikrinimo aktą Nr. ŠAK-6, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), pažeidimų rasta dėl 20 punkto (vienoje laikino sulaikymo patalpoje neįrengta praustuvė), 21 punkto (kamerų natūraliam apšvietimui įrengti neskaidraus stiklo langai), 33 punkto (neįrengtas infekcinėmis ligomis sergančių asmenų izoliatorius), tačiau patikrinimas buvo atliekamas 2013 m. vasario 28 d., o pareiškėjas areštinėje buvo laikomas jau po patikrinimo nuo 2013 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. balandžio 19 d.

Kitus pareiškėjo teiginius paneigia patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, jog pažeidimų nenustatyta. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktą, kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio pertvara, yra unitazas, veidrodis, tualeto reikmenų lentynėlės, todėl pareiškėjo teiginys, kad nebuvo sėdimo tualeto, nepagrįstas. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas buvo vedamas kiekvieną dieną į pasivaikščiojimo kiemą, kurio bendras plotas 16,75 kv. m, sienoje yra atvira grotuota anga, pro kurią patenka grynas oras bei saulės šviesa.

Dėl laikymo sąlygų Tauragės apskrities VPK areštinėje nurodė, jog Tauragės visuomenės sveikatos centro 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo aktu Nr. AK-31 konstatuota, jog pažeidimų nebuvo nustatyta, o 2012 metais atliktas kapitalinis areštinės remontas, areštinės languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 29 d. ir 2013 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktuose pažeidimų dėl HN 37:2009 taip pat nenustatyta. Kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė.

Teigė, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą kinta, todėl minimalaus ploto reikalavimų neatitikimai negalėjo sukelti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, diskomforto, streso. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių dydis nuo 11,86 kv. m (kamera Nr.

5) iki 12,68 kv. m (kamera Nr. 3). Nurodė, jog pareiškėjui kameroje Nr. 3 periodiškai tekdavo 4,22 kv. m gyvenamojo ploto, kameroje Nr. 4 – apie 6,3 kv. m ploto, kameroje Nr. 5 – apie 2,96 kv. m ploto. Pažymėjo, jog kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 5, nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d., procesinių veiksmų atlikimui buvo etapuotas į Šilutės rajono PK, todėl pareiškėjo areštinėje nebuvo. Taip pat nurodė, jog areštinėje nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė, šią paslaugą teikia UAB „Rudugys“.

Pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas vadovaujantis HN 37:2009 17.3 punktu. Pagal reikalavimus nėra numatytas turėklas, skirtas įvairiems mankštos pratimams atlikti. Maitinimo paslaugas teikia UAB „Girupis“, kamerose esantys asmenys maitinami 3 kartus per dieną, maistas atitinka teisės aktų reikalavimus, tiekiamas pilnavertis ir subalansuotas maistas. Argumentavo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo sveikatai pakenkė laikymo sąlygos areštinėje, pareiškėjas dėstė tik bendro pobūdžio teiginius. Nurodė, kad areštinėje dirba bendruomenės slaugytoja, o laikomi asmenys nuolat tikrinami ir kad pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu (b. l. 128–135) patenkino iš dalies pareiškėjo D. I. skundą: priteisė pareiškėjui D. I. 33,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 66,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.271, 6.246–6.249 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.), Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98, 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, jog jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje ir Tauragės apskrities VPK areštinėje metu jam nebuvo užtikrintos higienos normas atitinkančios sąlygos ir pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto 2015 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjas areštinėje atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. vasario 24 d., 93 paras. Iš tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių matyti, jog 6 paras pareiškėjo laikymas areštinėje neatitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimo, t. y. pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. sausio 23 d. buvo laikytas kameroje Nr. 13, plotas 6,58 kv. m, su dar vienu asmeniu ir vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudarė 3,29 kv. m Tuo tarpu, kitus pareiškėjo teiginius dėl jo laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities VPK areštinėje neatitikimo higienos normų reikalavimams paneigia byloje esantys įrodymai.

Šiuos reikalavimus nustato HN 37:2009. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. atlikęs HN 37:2009 reikalavimų laikymąsi Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. K3-98 konstatavo, jog kamerose Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39, dirbtinės apšvietos, patalpų temperatūros, oro judrumo ir santykinės drėgmės reikalavimai atitinka HN 37:2009 reikalavimus, kamerose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat vėdinimas vykdomas atidarant langus, yra skaidraus stiklo langai, grindys lygios, lovų čiužiniai nesuplyšę, švarūs, periodiškai atliekama dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija, ją atlieka UAB „Kauno grūdai“, buitinių parazitų nepastebėta, dušų sienos ir grindys lygios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos, valymo paslaugą teikia UAB „Radvydė“, pelėsių nėra, pasivaikščiojimo kiemai išvalyti ir atitinka įrengimo reikalavimus, laikomi asmenys kartą per savaitę turi teisę pasinaudoti šiltu dušu kaip reikalaujama pagal HN 37:2009 60 punkto reikalavimus.

Higienos norma HN 37:2009 nereikalauja įrengti karšto vandens tiekimo sistemos areštinės kamerose. Pažymėta ir tai, jog Klaipėdos apskrities VPK areštinės pirmoji dalis leista pradėti eksploatuoti 1999 m. birželio 11 d., Klaipėdos apskrities VPK areštinės antrosios dalies rekonstrukcija įvertinta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. įvertinimo aktu Nr. 5-IV-31, o ją leista pradėti eksploatuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 5-V-142, ji pripažinta tinkama naudoti 2005 m. sausio 11 d. aktu.

Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo postinio 2015 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-8752 nurodyta, jog pareiškėjas Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK sulaikymo patalpose buvo laikytas 4 paras, t. y. nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2013 m. birželio 28 d., kameroje Nr. 2, plotas 9,81 kv. m, su dar vienu asmeniu; nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 7, kurios plotas Nr. 9,77 kv. m, su dar vienu asmeniu ir nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. kameroje Nr. 4, plotas 6,77 kv. m vienas. Pažymėta, jog Šilutės rajono PK yra ne areštinė, o laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos. Asmenų laikymo sąlygas operatyvaus valdymo padalinių patalpose reglamentuoja Reikalavimai. Pareiškėjui argumentuojant, jog šiose patalpose buvo nuolat filmuojamas, pažymėta, jog pagal Reikalavimų 33.15 punktą uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Pagal Reikalavimų 33.6 punktą, patalpoje įrengtas sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengta metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Atsakovui nurodant, jog šių reikalavimų yra laikomasi, teismas neturėjo pagrindo juo netikėti, o duomenų, kad būtų priešingai, byloje nebuvo. Pagal Reikalavimų 33.12 punktą tokiose patalpose lango įrengimas nėra privalomas, taip pat nenumatytas vėdinimo sistemos įrengimas. Atsižvelgiant į tai, jog asmenys sulaikymo patalpose laikomi ne ilgiau kaip 48 valandas, nėra numatyta ir laikomų asmenų pasivaikščiojimo kiemelyje galimybė. Konstatuota, jog pareiškėjo laikymo Šilutės rajono PK sulaikymo patalpose reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto 2015 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-8703 nurodyta, jog pareiškėjas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK areštinėje buvo laikytas iš viso 13 parų, nuo 2013 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. balandžio 10 d., kameroje Nr. 9, plotas 6,95 kv. m, laikytas vienas; nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 4, plotas 10,89 kv. m, laikytas su vienu asmeniu, nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. balandžio 19 d. toje pačioje kameroje laikytas vienas. Iš šių faktinių aplinkybių matyti, jog minimalaus ploto reikalavimai laikant pareiškėją Šilalės rajono PK areštinėje pažeisti nebuvo. Pareiškėjui nurodant, jog kamerose nebuvo langų, kameros nevėdinamos, nepatekdavo saulės šviesa, dėl to drėgnos ir apipelijusios, pasivaikščioti buvo išvedamas kartą per keturias paras vienai valandai, pažymėta, jog Tauragės visuomenės sveikatos centro Šilalės skyriaus 2013 m. kovo 4 d. patikrinimo akte Nr. ŠAK-6 užfiksuota, jog 2013 m. vasario 28 d. atlikus patikrinimą konstatuota, jog pasivaikščiojimo kiemas įrengtas ir laikomi asmenys turi galimybę pasivaikščioti gryname ore, kamerose įrengti sanitariniai mazgai, juose yra unitazas, praustuvė, veidrodis, lentynėlė, šalto vandens tiekimo sistema, sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios patalpos pertvaromis. Šiuos reikalavimus nustato HN 37:2009 20 punktas. Patikrinimo akte užfiksuota šio reikalavimo neatitiktis tik tuo aspektu, jog vienoje laikino sulaikymo patalpoje neįrengta praustuvė. Tuo tarpu, pareiškėjo teiginiai dėl sėdimo unitazo nebuvimo, paneigti. Patikrinimo akte taip pat konstatuotas 21 punkto neatitikimas, jog kamerose neskaidraus stiklo langai, tačiau nurodyta, jog vėdinimas vyksta per orlaides, o pareiškėjo nurodytos drėgmės ar pelėsių neužfiksuota. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog areštinėje įrengti neskaidraus stiklo langai, negalėjo nulemti pareiškėjui tokių ypatingų nepatogumų ir išgyvenimų, kurie lemtų žalos padarymo faktą, juo labiau, jog nėra užfiksuota ir paties pareiškėjo nusiskundimų dėl jo laikymo sąlygų Šilalės rajono PK areštinėje.

Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2015 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-8212 nurodyta, jog pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 3, plotas 12,68 kv. m, su dviem asmenimis; nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2013 m. liepos 2 d. kameroje Nr. 4, plotas 12,60 kv. m, su vienu asmeniu; nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. spalio 4 d. kameroje Nr. 5, plotas 11,86 kv. m, su trimis asmenimis. Iš šių duomenų matyti, jog pastaruoju pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpiu sąlygos neatitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu nustatyto 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimo, ir pareiškėjui teko 2,965 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, jog iš šio laikotarpio pareiškėjas dvi paras (nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d.) laikytas Šilutės rajono PK sulaikymo patalpose nepažeidžiant minimalaus ploto reikalavimų, konstatuota, jog nustatytas pažeidimas Tauragės apskrities VPK areštinėje truko 12 parų.

Pareiškėjui argumentuojant kitais Tauragės apskrities VPK areštinėje laikymo sąlygų neatitikimais higienos normų reikalavimams, o būtent tamsa kamerose, ribota galimybe naudotis karštu dušu, per žemomis sanitarinių mazgų pertvaromis, nepilnaverčiu maitinimu, tinkamo gydymo neužtikrinimu ir pan., Tauragės visuomenės centro 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. AK-115 konstatuota, jog 2013 m. rugpjūčio 26 d. atlikus patikrinimą HN 37:2009 reikalavimų neatitikimų nenustatyta. Patikrinimo akte nurodyta, jog pelėsių nerasta, sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, kameros vėdinamos per orlaides, lovos skalbiniai, rankšluosčiai, kiti skalbiniai skalbiami, čiužiniai chemiškai valomi UAB „Atakras“, graužikų, buitinių parazitų nerasta, jų kontrolę atlieka UAB „Rudugys“, periodiškai atliekama dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija. Tauragės visuomenės centro 2013 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. AK-117 nurodyta, jog 2013 m. rugsėjo 18 d. atlikus patikrinimą nustatyta, jog areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore organizuojami pagal patvirtintą grafiką, areštinėje dirba bendruomenės slaugytoja, iš artimųjų leidžiama priimti vaistus, kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 cm aukščio pertvara, juose įrengti unitazas, praustuvė, šalto vandens tiekimo sistema, areštinės patalpos dezinfekuojamos, buitinių parazitų, graužikų nerasta, jų kontrolę atlieka UAB „Rudugys“, nurodyta, jog 2013 m. rugsėjo 17 d. pastebėtos blusos ir pelės, tačiau tą pačią dieną atliktas jų naikinimas, asmenys aprūpinami švariais lovos skalbiniais, minkštuoju inventoriumi, skalbiniai skalbiami viešoje skalbykloje UAB „Atakras“, ten pat atliekamas cheminis čiužinių valymas, asmenys kartą per savaitę turi teisę nusiprausti šiltame duše. Patikrinimo akte konstatuotas neatitikimas, jog kamerose prie kriauklių nėra veidrodžių, tačiau pareiškėjas tokio pažeidimo nenurodė. Be to, teismo vertinimu, šis neatitikimas negali lemti laikomiems asmenims padidintų išgyvenimų ir nepatogumų, nesusijusių su bausmės atlikimo apribojimais. Iš bylos duomenų matyti, jog HN 37:2009 reikalavimų Tauragės apskrities VPK areštinės kameros atitiko. Maitinimo paslaugas teikia UAB „Girupis“.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog Tauragės apskrities VPK areštinėje nuolat tikrinama laikomų asmenų sveikata. Pareiškėjo sveikata tikrinta 2013 m. liepos 1 d., 2013 m. liepos 2 d., 2013 m. rugsėjo 23 d., 2013 m. rugsėjo 26 d., 2013 m. rugsėjo 27 d., 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. spalio 2 d. Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuota, jog visų patikrinimų metu pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, todėl konstatuota, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai apie nesuteikiamą tinkamą gydymą susirgus bei apie tai, jog laikymo areštinėje sąlygos sukėlė jam sveikatos sutrikimus.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje laikymo sąlygos minimalaus ploto, tenkančio vienam suimtajam atžvilgiu pagal Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu nustatytą minimalų plotą 3,6 kv. m, neatitiko šio reikalavimo iš viso 6 paras ir 12 parų jo laikymo Tauragės apskritės VPK areštinėje metu. Konstatuota, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Toks pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patiria neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiūriu (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinus, jog kamerų plotas buvo užstatytas lovomis ir kitais baldais, konstatuota, jog pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Atsižvelgiant į visas pareiškėjo kalinimo aplinkybes, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus ir sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir pažeidžia Konvencijos 3 straipsnį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 5–6 Eur už vieną pažeidimo parą), konstatuota, jog nagrinėjamu atveju teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra po 5,5 Eur už kiekvieną pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis parą Klaipėdos apskrities VPK areštinėje ir Tauragės apskrities VPK areštinėje.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities VPK, apeliaciniu skundu (b. l. 138–141) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas.

Teigia, kad nėra duomenų, jog dėl 0,64 kv. m mažesnio vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto pareiškėjui pablogėjo sveikata, jis patyrė dvasinį sukrėtimą ar emocinę depresiją. Be to, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra stabilus. Pareiškėjas buvimo areštinėje metu nesiskundė dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus ir jam tenkančio ploto. Teismas nenustatė, kad Tauragės apskrities VPK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė. Nagrinėjamu laikotarpiu pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti ploto norma nuolat kito. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė žalos padarymo faktą. Pažeidimo pripažinimas turėtų būti laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 154) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Klaipėdos apskrities VPK, Tauragės apskrities VPK, Šilalės rajono PK, Šilutės rajono PK areštinėse bei konvojuojant netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo užtikrinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatyta minimalaus 3,6 kv. m ploto vienam suimtajam norma pareiškėją laikant Klaipėdos apskrities VPK areštinėje 6 paras ir Tauragės apskrities VPK areštinėje 12 parų. Atsižvelgiant į tai, nusprendė pareiškėjui D. I. priteisti 33 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir 66 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, neturtinei žalai atlyginti.

Vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Siekiant, be kita ko, apibrėžti nagrinėjimo ginčo ribas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato atitinkamus reikalavimus skundo turiniui. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Šis aspektas yra ypatingai svarbus, nes pirmosios instancijos teismui pateikiamo skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas ne tik pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir apeliacinės instancijos teisme. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, jo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 1 ir 2 d.).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo, pateikto Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, turinio matyti, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, įvertino kiekvienoje įstaigoje padarytą žalą ir prašė priteisti: 2 000 Eur – laikant Šilutės rajono PK areštinėje; 4 000 Eur – laikant Šilalės rajono PK areštinėje; 5 000 Eur – laikant Tauragės apskrities VPK areštinėje; 15 000 Eur – laikant Klaipėdos apskrities VPK areštinėje; 2 000 Eur žalai, patirtai jį konvojuojant, atlyginti. Taigi, pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atsiradimą siejo ne tik su laikymu netinkamomis sąlygomis areštinių kamerose, tačiau net ir teisės reikalavimų neatitinkančiu konvojavimu.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo D. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl, kaip nurodoma, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, šioje nutartyje nėra nurodyta, kad kurią nors pareiškėjo skundo dalį priimti atsisakoma. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo laikymo Šilalės rajono PK, Tauragės apskrities VPK ir Klaipėdos apskrities VPK areštinėse bei Šilutės rajono PK sąlygomis, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su konvojavimo sąlygomis, nesiaiškino, kas vykdė konvojavimą, dėl kurio skundėsi pareiškėjas. Teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nenagrinėja šios pareiškėjo skundo dalies, kurios Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi nėra atsisakyta priimti. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nors pareiškėjo skunde reiškiami reikalavimai iš viso 28 000 Eur sumai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo laikymo sąlygų minimalaus ploto, tenkančio vienam suimtajam, atžvilgiu, nepagrįstai vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, kadangi šio akto nuostatos taikomos tardymo izoliatoriams ir areštinėms, kuriose vykdoma arešto bausmė. Tuo tarpu teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, kurių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Reikalavimus ilgalaikio sulaikymo patalpoms nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai, kurių 32.1 punkte numatyta, kad laikino sulaikymo patalpos bendras plotas turi būti ne mažesnis nei 5 kvadratiniai metrai, o 33.1 punkte – jog ilgalaikio sulaikymo patalpose vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Šiame kontekste akcentuotina tai, kad ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Nagrinėjamu atveju teismas neišnagrinėjo visų skunde pareikštų reikalavimų, be to, spręsdamas dėl sąlygų, kuriomis pareiškėjas buvo laikomas policijos areštinių kamerose, atitikimo teisės aktų reikalavimams, nepagrįstai vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Atsižvelgiant į tai, byloje priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo (ABTĮ 136 str., 141 str. 1 d. 2–3 p., 142 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan