2025-05-08 Nr. CB-2758-2-52-3-03802-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1710

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03802-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 30 d. paduotu atsakovės M. Š. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė M. Š. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. dėl teisės atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo pripažinimo, bendraturčių dalių bendrosios dalinės nuosavybės objekte nustatymo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, teisės prisijungti komunikacijas pripažinimo, bei pagal atsakovų M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. priešieškinį ieškovei L. Š. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje – S. Š., L. V. ir V. V., išvadą teikiančios institucijos byloje – valstybės įmonė Registrų centras bei Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį tenkinti visiškai:

„Pripažinti ieškovės L. Š. teisę be atsakovės M. Š. sutikimo kreiptis į kompetentingą subjektą su prašymu įregistruoti (duomenys neskelbtini) pastato-viralinės kadastro duomenų pasikeitimus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geosritis“ 2017 m. rugsėjo 4 d. kadastrinius matavimus.

Nustatyti, kad ieškovė L. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise turi 57/100 dalis pastato-viralinės, o atsakovė M. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise turi 43/100 dalis šio pastato.

Nustatyti bendraturčių naudojimosi pastatu-viraline tvarką, pagal kurią ieškovė L. Š. naudojasi minėto pastato patalpomis UAB „Geosritis“ 2017 m. rugsėjo 4 d. Patalpų naudojimo plane, pažymėtomis numeriais 1-5, 1-6, 1-7 ir 1-8, o atsakovė M. Š. naudojasi pastato patalpomis minėtame plane pažymėtomis numeriais 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4.

Pripažinti ieškovės L. Š. teisę be atsakovės M. Š. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka prisijungti prie ieškovei L. Š. šiuo teismo sprendimu priskirtos naudojimuisi pastato-viralinės dalies reikiamas komunikacijas (vandenį, elektrą).

Pripažinti ieškovės L. Š. teisę be atsakovų M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. sutikimo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus.

Nustatyti naudojimosi 0,1561 ha ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal matininkės S. V. 2023 m. rugpjūčio 30 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą M 1:500, t. y. kad ieškovė L. Š. atskirai nuo kitų bendraturčių naudojasi 153 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu 2, o kartu su atsakove M. Š. naudojasi 6 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu 4; atsakovė M. Š. atskirai nuo kitų bendraturčių naudojasi 520 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu 3; atsakovė M. Š. kartu su atsakovais S. Š., G. Š., I. Š., V. ir trečiuoju asmeniu S. Š. naudojasi 328 kv. m ploto žemės sklypu, schemoje pažymėtu indeksu 1; atsakovai S. Š., G. Š., I. Š., V. Š. kartu su trečiuoju asmeniu S. Š. naudojasi 354 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu 6.“

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 4 d. sprendimu nusprendė:

„Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovės L. Š. ieškinio reikalavimai (pripažinti ieškovės L. Š. teisę be atsakovės M. Š. sutikimo kreiptis į kompetentingą subjektą su prašymu įregistruoti pastato-viralinės (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pasikeitimus pagal UAB „Geosritis“ 2017 m. rugsėjo 4 d. kadastrinius matavimus; pripažinti ieškovės L. Š. teisę be atsakovų M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. sutikimo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus) ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovės L. Š. ieškinio reikalavimai (nustatyta, kad ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise turi 57/100 dalis, o atsakovė M. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise turi 43/100 dalis pastato-viralinės (duomenys neskelbtini); nustatė bendraturčių naudojimosi pastatu-viraline (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią ieškovė naudojasi patalpomis UAB „Geosritis“ 2017 m. rugsėjo 4 d. patalpų naudojimo plane, pažymėtomis indeksais 1-5, 1-6, 1-7 ir 1-8, o atsakovė M. Š. naudojasi patalpomis minėtame plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4; pripažinta ieškovės teisė be atsakovės M. Š. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka prisijungti prie jai teismo sprendimu priskirtos naudotis pastato-viralinės (duomenys neskelbtini) dalies reikiamas komunikacijas (vandenį, elektrą)) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nurodytus ieškinio reikalavimus atmesti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovų M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. priešieškinio reikalavimas (nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarka) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį atmesti“.

Kasaciniu skundu atsakovė M. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovų M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. priešieškinio reikalavimas (nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarka), o likusią Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013); jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

2. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo 57 punkte nurodė, kad „Nagrinėjamu atveju esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo Pastatas yra rekonstruotas bei kad tokia jo rekonstrukcija dar nėra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka, o Nekilnojamojo turto registre vis dar yra registruota kadastro žyma, liudijanti savavališkos statybos faktą, objektyviai nėra galima nustatyti ir naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos, kadangi tiek ieškovės pateiktame Plane (parengtame 2017 m. rugsėjo 8 d. UAB „Geosritis“ matininkės J. C.), tiek atsakovų pateiktoje Schemoje (parengtoje 2023 m. rugpjūčio 30 d. matininkės S. V.) ginčo Pastatas atvaizduotas pasikeitusių matmenų, t. y. tokių matmenų, kokių jis yra po ieškovės atliktos rekonstrukcijos, kuri vis dar nėra teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta. Vadovaujantis NTKĮ 9 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, be kita ko ir tuo atveju, kai jame buvo rekonstruoti ten stovintys statiniai. Taigi, naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos nustatymas bus galimas tik patikslinus ir jo kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir tik pagal projektus (planus, schemas), parengtus išimtinai naujų kadastro duomenų pagrindu. Visi bendraturčiai turėtų būti suinteresuoti kaip įmanoma operatyvesniu pasikeitusių ginčo Žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimu nekilnojamojo turto kadastre ir šį klausimą turėtų pirmiausia spręsti CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytu prioritetiniu būdu, t. y. visų bendraturčių sutarimu“. Tačiau taip susiklostė situacija, kai iš esmės yra eliminuoti atsakovės teisių gynimo būdai, nes ji negali reikšti reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu. Atsakovės nuosavybės teisės nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką yra apribotos, kol atsakovai nepakeis laikantis teisės aktų reikalavimų pastato-viralinės kadastro duomenų. Atsakovų teisė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką priklauso tik nuo ieškovės valios, kai tuo tarpu CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. Š. 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 29 d. UAB „Maxima LT“, kodas ZO26192.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė