ed5af1a3-557f-4cfe-b1c6-e29dc97f7702 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-384-613/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00183-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4;3.2.6.1; 2.6.7; 2.1.2.4.1.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E ND I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei L. P., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A.

P. (A. P.), atsakovės UAB „Nidos turtas“ atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui ir direktoriui R. Z., atsakovės V. S. atstovui advokatui Audriui Saulėnui, trečiojo asmens notarės Agnės GriÅ¡kevičienės atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, trečiojo asmens Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovui R. V., trečiojo asmens Klaipėdos universiteto atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nidos turtas“, V.

S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sandorių ir administracinių aktų panaikinimo bei restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytÄ susitarimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintÄ Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės;

2) taikyti restitucijÄ , nustatant, kad UAB „Nidos turtas“ disponuoja 0,5072 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu B, o Lietuvos Respublika disponuoja 1,4649 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu A, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis;

3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytÄ Pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo (duomenys neskelbtini)), patvirtintÄ Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės, ir 2018 m. rugsėjo 13 d. SusitarimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo (duomenys neskelbtini)), patvirtintÄ Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės;

4) taikyti restitucijÄ , įpareigojant UAB „Nidos turtas“ grÄ Å¾inti V. S. visa, kÄ yra gavusi pagal 2016 m. spalio 27 d. Pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. rugsėjo 13 d. SusitarimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. 40 000 Eur, o iÅ¡ V. S. iÅ¡reikalauti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,9721 ha žemės sklype, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu A;

5) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymÄ Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“;

6) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 d., t. y. valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Be to, teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus, Å¡i sÄ lyga panaikinta 2007-01-01.

3. Valstybinės žemės sklypo dalis UAB „Nidos turtas“ buvo parduota statiniams eksploatuoti ir keisti Å¡io sklypo vietÄ , kurioje nėra statinių, nebuvo teisinio pagrindo. Mano, jog valstybinės žemės sklypo A-2264/19721 dalies perleidimo bÅ«das neatitinka Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies imperatyvių reikalavimų, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir turi bÅ«ti pripažintas niekiniu bei negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

4. Pripažinus negaliojančiu tik Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nebÅ«tų tinkamai apgintas vieÅ¡asis interesas, todėl, siekiant tinkamo vieÅ¡ojo intereso apgynimo, turi bÅ«ti panaikintos ir minėto susitarimo pagrindu sukeltos materialinės ir teisinės pasekmės, t. y. UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016-10-27 sudaryta 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis (not. reg.

Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės); 2018-09-13 susitarimas (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės); Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymas Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.

5. Teismui pripažinus negaliojančiu 2015-09-08 susitarimÄ , restitucija turi bÅ«ti taikoma natÅ«ra, t. y. grÄ Å¾inant valstybės nuosavybėn žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,2264 ha ploto dalį iÅ¡ neteisėto UAB „Nidos turtas“ valdymo į žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu A, o UAB „Nidos turtas“ grÄ Å¾inant nuosavybės teise 0,2264 ha žemės sklypo dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu B, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013-03-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis.

Teismui pripažinus negaliojančia UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016-10-27 sudarytÄ 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018-09-13 susitarimÄ (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat praÅ¡oma taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti UAB „Nidos turtas“ grÄ Å¾inti V. S. visa, kÄ yra gavusi pagal 2016-10-27 pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018-09-13 susitarimÄ (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (40 000 Eur), o iÅ¡ V.

S. iÅ¡reikalauti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,9721 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypo plotÄ , žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu A.

6. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ Ä¯ atsiliepimus. Dėl senaties termino taikymo. Atsakovės UAB „Nidos turtas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kovė praleido 1 mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ , todėl nepagrįstai praÅ¡oma taikyti senatį Å¡ioje byloje. CK 1.125 str. 1 d. numato, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, o CK 1.125 str. 2 d. numato, kad atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams Å¡is kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kiniu reikalaujama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytÄ susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, papildomÄ susitarimÄ , taikyti restitucijÄ , todėl Å¡iems reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas.

CK 1.27 str. 1 d. numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

7. Pakankamai duomenų apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ prokuroras surinko tik atlikęs tyrimÄ dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo pagal 2020-04-09 gautÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius) 2020-04-07 praÅ¡ymÄ Nr. 13 SD-904-(14.13.7). IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2020-05-14. Paskutinius duomenis, reikÅ¡mingus konstatuoti vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , prokuroras gavo 2020-05-12, kai Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020-05-12 raÅ¡tas Nr. (4.28E)-R2-1369, kuriuo pateikta informacija apie ginčijamÄ Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymÄ Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K.

Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Å i data nagrinėjamu atveju ir laikytina teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo diena, nuo kurios prasideda ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Å iame kontekste pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad pakankamai duomenų, leidžiančių inicijuoti vieÅ¡ojo intereso gynimÄ , prokuratÅ«ra turėjo gauti ginčijamo įsakymo priėmimo dienÄ , t. y. 2015-12-30, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybė ar kitos institucijos priimdamos sprendimus pagal savo kompetencijÄ neprivalo teikti apie juos informacijos, juo labiau prokuratÅ«ra pagal kompetencijÄ neprivalo atlikti tyrimo dėl jų teisėtumo negavusi informacijos apie tai, kad priimtas sprendimas galbÅ«t prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui ar teisės aktų nuostatoms.

8. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma vienareikÅ¡miÅ¡kai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas nepraleidus tokio pobÅ«džio reikalavimams numatyto senaties termino. Pagrindo atmesti ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos nėra (CK 1.131 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d.).

9. Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Nepagrįsti yra ir atsakovės UAB „Nidos turtas“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentai, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kia vieÅ¡asis interesas, taip pat kad pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimai nėra tinkami vieÅ¡ajam interesui apginti ir realiai neleis to padaryti. IeÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog Å¡ioje byloje yra ginamas vieÅ¡asis interesas, kad valstybės turtas bÅ«tų naudojamas rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ir maksimaliÄ naudÄ visuomenei, tausojant ir neÅ¡vaistant, tik teisės aktų nustatytais atvejais ir bÅ«dais, kaip to reikalauja įstatyme įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai.

Kad tai yra svarbus vieÅ¡asis interesas, ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, inter alia, bylose dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių (2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014 ir kt.). Todėl atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad neaiÅ¡ku, kuo Å¡ioje byloje pasireiÅ¡kia vieÅ¡asis interesas.

10. Taip pat neturi pagrindo ir atsakovės manymas, kad ieÅ¡kinio reikalavimai nėra tinkami vieÅ¡ajam interesui apginti ir realiai neleis to padaryti. Atsakovė UAB „Nidos turtas“ įsigijo žemės sklypo dalį, identifikuotÄ Å¾emės sklypo plane, kuris buvo sudedamoji sutarties dalis. Šį žemės sklypÄ atsakovė įsigijo lengvatine tvarka, be aukciono turimiems pastatams eksploatuoti. Taigi atsakovės sudarytas susitarimas kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar valstybinės žemės sklypas, be aukciono lengvatine tvarka parduotas atsakovės statiniams eksploatuoti, nebuvo parduotas per didelis, nes susitarimu dalį žemės sklypo atsakovė perkėlė į kitÄ vietÄ , t. y. skyrė ne įsigytiems statiniams eksploatuoti.

11. IÅ¡ V. S. ir UAB „Nidos turtas“ sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad atsakovai siekia Å¡iame žemės sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ . Taigi tokios veiklos vykdymas prieÅ¡tarauja valstybinės žemės pardavimo be aukciono socialinei paskirčiai (valstybinės žemės sklypų naudojimo teisių, skirtų esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, perdavimas), taip pat sudarytų sÄ lygas UAB „Nidos turtas“ gauti didelės ekonominės naudos valstybinės žemės sÄ skaita, pavyzdžiui, iÅ¡vengti žemės sklypo, reikalingo naujai Å«kinei, komercinei ar kitokiai veiklai vykdyti (nagrinėjamu atveju tai žemės sklypo dalies pardavimas V.

S. gyvenamojo namo ir kitų pastatų statybai), įsigijimo iÅ¡laidų (nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo dalies (0,2264 ha) vidutinė rinkos vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra 228 437,60 Eur. V. S. atsakovė UAB „Nidos turtas“ 0,0768 ha dalį žemės sklypo pardavė už 190 000 Eur, tai reiÅ¡kia akivaizdų valstybinės žemės naudojimÄ siekiant ne visos visuomenės, o tik siauro UAB „Nidos turtas“ privačių interesų tenkinimo, taip pat žemės sklypo naudojimo nesiekiant maksimalios naudos visuomenei, be to, sudarytas susitarimas prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningos konkurencijos principui.

Dėl Å¡ių priežasčių akivaizdu, kad pripažinus negaliojančiu ginčijamÄ susitarimÄ ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir taikius restitucijÄ bus užkirstas kelias ginčo valstybinės žemės sklypÄ perleisti ne pagal valstybinės žemės pardavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir prieÅ¡ingai valstybinės žemės pardavimo be aukciono paskirčiai (ne esamiems statiniams eksploatuoti), taip pat nesiekiant visos visuomenės interesų tenkinimo ir maksimalios naudos visuomenei.

Todėl ieškinio reikalavimai, priešingai, nei nurodo atsakovė, aiškiai yra tinkami viešajam interesui apginti.

12. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju valstybė įgis galimybę nustatyta tvarka ginčo žemės sklypÄ naudoti visuomenės poreikiams ar parduoti, iÅ¡nuomoti aukcione ir taip gauti maksimaliÄ ekonominę naudÄ (nepakeitus Å¡iuo metu nustatytos žemės sklypo paskirties (visuomeninė)) arba parduoti jį asmeniui nustatyta tvarka už rinkos vertę atitinkančiÄ kainÄ ar iÅ¡nuomoti naujam savininkui pagal teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, o Å¡is asmuo vykdys visuomeninės paskirties žemės sklype leidžiamÄ vykdyti veiklÄ . Todėl atsakovė klysta aiÅ¡kindama, kad ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimo atveju neatsirastų jokių vieÅ¡ojo intereso požiÅ«riu reikÅ¡mingų teisinių padarinių.

13. Be to, pažymėtina, kad ginčo žemės sklypas yra Klaipėdos miesto centrinėje dalyje, patenka į kultÅ«ros paveldo teritorijÄ , yra gretimai su klaipėdiečių ir miesto svečių intensyviai lankomu SkulptÅ«rų parku. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes nėra abejonių, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ir sudaro pagrindÄ prokurorui kreiptis į teismÄ su Å¡iuo ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

14. Dėl sandorio prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymų normoms. Atsakovas pagal 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo dalį – 0,5072 ha žemės sklypo, esančiÄ 1,9721 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ indeksu B. Sutartyje pažymėta, jog žemės sklypo planas yra neatskiriama sutarties dalis. Pažymėtina, kad nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami ar nuomojami aukciono bÅ«du. Tuo tarpu naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kuriÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“.

Esminė Å¡io teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatytas naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiÅ¡kia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Formuojant pastatais užstatytÄ Å¾emės sklypÄ negali bÅ«ti nukrypta nuo esminės sÄ lygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimÄ , o sklypo ribos – pagal vieÅ¡osios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu.

15. Taigi, žemės sklypo dalis įsigyta turimiems pastatams eksploatuoti apibrėžtoje teritorijoje, pažymėtoje plane indeksu B. Sutartyje imperatyviai nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja įsigytÄ nuosavybėn sklypÄ naudoti pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį. Už sutartyje numatytų žemės naudojimo sÄ lygų ir veiklos apribojimų nesilaikymÄ pirkėjas atsako pagal įstatymus. Valstybės įmonė Turto bankas kontroliuoja sutarties vykdymo sÄ lygas, o nustačiusi pažeidimus turi teisę reikalauti juos paÅ¡alinti arba nutraukti sutartį. Taigi akivaizdu, jog parduoto žemės sklypo paskirtis – turimiems pastatams eksploatuoti, todėl žemės sklypo dalies perkėlimas į kitÄ vietÄ prieÅ¡tarauja pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygoms.

16. Atsakovo argumentai ginčo santykiui pritaikant LR CK 4.81 straipsnio normas yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, nes LR CK 4.81 str. bendraturčiui yra įtvirtinta teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ su kitais bendraturčiais, pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto dalimis proporcingai turimai nuosavybės daliai. Naudojimosi tvarkos susitarimu yra tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Pagal šį nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybė nenutraukiama. Pagal CK 4.262 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. nuostatas, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

17. Å alys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai Å¡alys nusistatys tokiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises.

18. Kaip minėta, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytu susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo susitarė, kad UAB „Nidos turtas“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi, prie Å¡io susitarimo pridėtame UAB „Geostatybiniai sprendimai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksais A-2264/19721, B-2808/19721, t. y. iÅ¡ viso 0,5072 ha, taigi, naudojimosi tvarka nustatyta neatsižvelgiant į žemės sklypo planÄ , kuris buvo pridėtas prie 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutarties, kuriame buvo nustatyta konkreti UAB „Nidos turtas“ perkamo žemės sklypo vieta ir ji buvo vientisa.

Taigi tokiu susitarimu buvo patvirtintas mainų sandoris, kurio įstatymai nenumato. Toks susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, nes teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus.

19. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:

1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ;

2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;

3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;

4) vieÅ¡osios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jo taikymÄ apibrėžiančios nuostatos, Å¡is įstatymas taikomas kaip bendrasis įstatymas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje tiek, kiek jos nereglamentuoja kiti Å¡io turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.

20. Atsakovė UAB „Nidos turtas“ nurodo, kad ginčijamas susitarimas nepakeitė žemės sklypo likimo, daiktas nebuvo perleistas kitam savininkui, tačiau dėl šio sandorio UAB „Nidos turtas“ perleido dalį žemės sklypo V. S.. Taigi žemės sklypas, įsigytas statiniams eksploatuoti, perleistas be pagrindinio statinio ar jo dalies ir prieštarauja valstybinės žemės sklypo įsigijimui be aukciono. Taip siekiama apeiti imperatyvias įstatymų nuostatas.

21. Dėl teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo / pardavėjo (valstybės) elgesio sudarant ir vykdant sutarčių nuostatas. Nesutinka su atsakovės motyvu, kad teismui patenkinus ieÅ¡kinį priimtas sprendimas pažeistų atsakovų teisėtus interesus ir lÅ«kesčius, nes neteisėtų sandorių pripažinimas negaliojančiais negali pažeisti atsakovų teisių ir teisėtų interesų, nes iÅ¡ teisės pažeidimo teisė neatsiranda. Nekvestionuotina, kad sÄ Å¾iningumas yra bendrasis teisės principas.

SÄ Å¾iningas subjektas yra tas, kuris veikia rÅ«pestingai ir teisingai. SÄ Å¾iningumas reikalauja atidumo, rÅ«pestingumo ir draudžia piktnaudžiauti teise. SÄ Å¾iningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iÅ¡ tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrÄ teisėtÄ tikslÄ ar siekį, tačiau Å¡iais teisėtais tikslais ar siekiais iÅ¡ tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iÅ¡ tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimÄ .

Piktnaudžiavimu teise ir nesÄ Å¾iningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslÄ .

22. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Nidos turtas“, kaip rÅ«pestinga ir sÄ Å¾ininga teisinių santykių dalyvė, žinojo CK, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių reikalavimus, keliamus valstybinės žemės pardavimui be aukciono. Atsakovė yra verslininkė, profesionalė ir turi elgtis atsakingai, apdairiai ir rÅ«pestingai, tačiau akivaizdu, kad sÄ moningai siekė be aukciono įsigyti atskirÄ Å¾emės sklypÄ . NesÄ Å¾iningas elgesys negali suponuoti teisėtų lÅ«kesčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad negali bÅ«ti pripažįstami teisėtais ir ginami lÅ«kesčiai, jeigu jų įgyvendinimas yra susijęs su imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nepaisymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kai kyla nuosavybės neliečiamumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principų konkurencija, kiekvienoje konkrečioje byloje bÅ«tina vertinti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, kurios sudaro sÄ lygas nustatyti tinkamÄ saugotinų vertybių pusiausvyrÄ . Proporcingumo principas gali bÅ«ti pažeistas iÅ¡reikalavus daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, kuris dėjo pastangas, siekdamas įsigyti turtÄ skaidriai, laikydamasis teisės normų nuostatų, suderinęs aiÅ¡kias turto perleidimo ir atsiskaitymo už jį sÄ lygas.

Tačiau, kai iÅ¡ įvertintų duomenų viseto matyti, kad įgijėjas turėjo suprasti, kad sandorio sÄ lygos nėra skaidrios, kad galimas sandorio neteisėtumas, bet pasirinko veikti neskaidriai, ypač jei tokių veiksmų epizodų yra ne vienas, tokiomis aplinkybėmis daikto įgijėjas gali bÅ«ti nelaikomas atitinkančiu sÄ Å¾iningo įgijėjo standartui keliamus reikalavimus. Nustačius įgijėjo neatitiktį sÄ Å¾iningo įgijėjo standartui, tai reikÅ¡tų, kad jis, įgydamas turtÄ nesÄ Å¾iningai, pats prisiėmė neigiamų padarinių naÅ¡tos rizikÄ , todėl tokiu atveju daikto iÅ¡reikalavimas jam nebus neproporcinga naÅ¡ta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-330-1062/2018 ir kt.).

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėtų lÅ«kesčių principas įtvirtina idėjÄ , jog bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstÄ tikėjimÄ , kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas Å¡iandien, tiek ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009). Taigi viena iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo taikymo sÄ lygų – kad asmuo bÅ«tų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad negali bÅ«ti pripažįstami teisėtais ir ginami lÅ«kesčiai, jeigu jų įgyvendinimas yra susijęs su imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nepaisymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

25. Viena iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo taikymo sÄ lygų – kad asmuo bÅ«tų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. UAB „Nidos turtas“ perleido nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , nors pati jų neturėjo. Asmenys neteisėtai įgijo civilines teises, todėl nėra teisinio pagrindo Å¡ioje byloje taikyti teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus. Palikus atsakovams neteisėtai gautus žemės sklypus ir netaikius restitucijos, bÅ«tų įteisintas atsakovų nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas praturtėjimas valstybės turto sÄ skaita. Bendroji teisės taisyklė yra tokia, kad asmuo negali perleisti daugiau teisių, negu jų turi (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

26. Be to, pažymėtina, kad, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , dėl to, kad asmuo elgėsi sÄ Å¾iningai, jo veiksmai neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimais sukeltų pasekmių.

27. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ laikytina, jog atsakovės UAB „Nidos turtas“ interesų apsaugÄ užtikrina teisė reikÅ¡ti reikalavimus dėl žalos atlyginimo neteisėtus sprendimus priėmusiems subjektams (LVAT 2017-01-12 nutartis Nr. A-126-492/2017), tačiau Å¡is klausimas nėra Å¡ios bylos dalykas.

28. Dėl restitucijos taikymo. CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo.

29. Å iuo atveju ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ siekiama valstybės nuosavybėn grÄ Å¾inti turtÄ , įstatymais priskirtÄ valstybės nuosavybei. VieÅ¡asis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisė į valstybės turtÄ , inter alia, žemę, bÅ«tų įgyvendinama, griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukÅ«rimÄ . Todėl restitucija taikoma, siekiant eliminuoti sandorio, sudaryto pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymo normas, teisinius padarinius ir grÄ Å¾inti žemės sklypÄ valstybei, kad Å¡i per savo institucijas įgyvendintų nuosavybės teisę į žemės sklypÄ taip, kad bÅ«tų užtikrintas imperatyvių įstatymų nuostatų laikymasis ir vieÅ¡asis interesas.

30. Kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015). CK 1.78 straipsnio 1 ir 5 dalių, 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad teismas, nustatęs, jog valstybinės žemės perleidimo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, turi pareigÄ konstatuoti niekinio valstybinės žemės perleidimo sandorio faktÄ , pripažinti negaliojančia tokiÄ sutartį ir jos pagrindu sukurtas teisines pasekmes.

31. Argumentai, kuriais atsakovai grindžia savo pozicijÄ netaikyti pirmiau įvardytų pasekmių, t. y. atsakovų sÄ Å¾iningumas ir kaltės nebuvimas sudarant sandorius, vieÅ¡ojo ir privataus interesų derinimo bÅ«tinybė, hipotetinė žalos atsiradimo grėsmė, neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant imperatyviosioms teisės normoms prieÅ¡taraujančio sandorio galiojimo klausimÄ . Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nepriklausomai nuo sandorio Å¡alių kaltės, sÄ Å¾iningumo, kitų konkrečių sandorio sudarymo ar vykdymo aplinkybių, galimų pasekmių ir pan. Vienintelė sandorio galiojimo ar negaliojimo sÄ lyga yra atitiktis arba prieÅ¡taravimas imperatyviosioms įstatymo normoms. Visos kitos aplinkybės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos.

32. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat akcentuoja, kad pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti. Ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų, dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai, neapribojus Å¡ios teisės, nebÅ«tų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, bÅ«tų pakenkta vieÅ¡ajam interesui, tačiau visais ribojimo atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).

Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovų pozicija dėl nuosavybės neliečiamumo nėra absoliuti.

33. EŽTT savo jurisprudencijoje pripažįsta, kad gero valdymo principas neturėtų atimti iÅ¡ valdžios institucijų galimybės taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerÅ«pestingumo (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Moskal prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 10373/05, par. 73), tačiau kartu nuosekliai laikosi pozicijos, kad valstybė už savo institucijų ir pareigÅ«nų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Å ie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedÅ«rų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti.

Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedÅ«rų, neturėtų bÅ«ti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir iÅ¡vengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo rizikÄ turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi bÅ«ti taisomos susijusio asmens sÄ skaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (pvz., 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Trgo prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 35298/04, par. 67; 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Lelas prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 55555/08, par. 74; minėtas sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ , par. 70).

34. Atsižvelgiant į Å¡iÄ pozicijÄ bÅ«tina pažymėti, kad valstybės pareigÅ«no per klaidÄ , dėl nežinojimo ar piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis pasiraÅ¡ytas ginčijamas susitarimas, kuris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, negali likti galioti ir toliau kelti teisines pasekmes ginant kelių privačių asmenų interesus. Å iuo atveju kalbant apie atsakovams galbÅ«t kilsiančius nuostolius, svarbu paminėti tai, jog atsakovų, sudariusių ginčijamus sandorius, negalima laikyti sÄ Å¾iningais įgijėjais.

UAB „Nidos turtas“ žinojo, kokiomis aplinkybėmis įgijo teises į žemės sklypÄ , tai yra turimiems pastatams eksploatuoti (jokia kita veikla Å¡iame sklype yra negalima, sklypas turi bÅ«ti naudojamas tik pagal esamÄ statinių paskirtį), tačiau, siekdama asmeninės naudos, pasipelnyti iÅ¡ valstybės ir įsigyti atskirÄ Å¾emės sklypÄ , pradėjo jo pertvarkymus (formavimo, paskirties keitimo ir kt.), siekdama jį užstatyti naujais statiniais, gauti pelno pardavus, t. y. veikė apeidama įstatymų nuostatas, todėl negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga įgijėja.

35. V. S., sudarydama ginčo dalies žemės sklypo dalies pirkinio–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį, taip pat negali prisidengti sÄ Å¾iningumu ar nežinojimu. Sutartyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta jos abejonių kelianti pozicija, kurioje detaliai įvardyti įsipareigojimai UAB „Nidos turtas“ tam, kad sandoris bÅ«tų įvykdytas: „40 000 Eur Pirkėjas sumoka Pardavėjui per tris dienas nuo sutarties sudarymo dienos, o likusiÄ 150 000 Eur dalį Pirkėjas sumoka po to, kai pardavėjas įvykdys Sutarties 8.1.1.1; 8.1.1.2.; 8.1.1.1.3.; 8.1.1.1.4.; 8.1.1.1.5.; 8.1.1.1.6.; 8.1.1.1.7.; nustatytus įsipareigojimus“.

Å ie įsipareigojimai apima: žemės sklype tvoros nuo SkulptÅ«rų parko ir teniso kortų pastatymÄ , žemės sklype esančių medžių iÅ¡kirtimÄ , sklypo atidalijimÄ iÅ¡ bendro į atskirÄ turtinį vienetÄ , žemės sklypo paskirties iÅ¡ visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamųjų pastatų teritorijos pakeitimÄ , įsipareigojo užtikrinti pirkėjo galimybę pastatyti ne mažesnį nei 300 kv. m bendro ploto pastatÄ su gyvenamosios paskirties ir visuomeninės paskirties patalpomis, įrengti iki sklypo privažiuojamÄ jį keliÄ , užtikrinti pirkėjo galimybę jungtis prie dujotiekio, elektros tinklų ir kt.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad V. S. pati rizikavo sudarydama Å¡iÄ sutartį, taip prisiėmė visas kylančias rizikas. Be to, sutartyje aptartos ir Å¡ios sutarties neįvykdymo sÄ lygos. Taigi V. S. grÄ Å¾inus įsigytÄ Å¾emės sklypo dalį jokių nuostolių nepatirs.

36. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros reiÅ¡kiamas reikalavimas atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai susijęs tik su 2015-12-15 įsakymo Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ panaikinimu, siekiant efektyvesnio vieÅ¡ojo intereso gynimo, naikinant sandorių dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Å¡alių sukeltas pasekmes (ieÅ¡kinio 7 puslapio pirma pastraipa), nors sandoriuose Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nedalyvavo.

Atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovė nenurodė minėto įsakymo negaliojimo pagrindų, įsakymas buvo priimtas įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos funkcijas (plačiau – 2020-05-12 raÅ¡te Nr. (4.28E)-R2-1369 arba ieÅ¡kinio 6 priede). IeÅ¡kovė nesikreipė į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ dėl minėto įsakymo panaikinimo pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.

Ä®vertinant minėtas aplinkybes, bylinėjimo iÅ¡laidos iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neturi bÅ«ti priteisiamos. BylÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

37. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kovės reikalavimais sutinka, kadangi 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, t. y. valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Taigi imperatyvi įstatymo nuostata nenumato galimybės vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus.

38. Pagal 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pardavė žemės sklypo dalį – 0,5072 ha – UAB „Nidos turtas“. Prie šios sutarties buvo pridėtas Žemės sklypo planas, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. Šiame Žemės sklypo plane pažymėta B dalis (taškai 7, 8, 9, 10, 51, 52, 53), kurios plotas 0,5072 ha, ir ji priskirta VĮ Turto banko tuo metu priklausantiems statiniams eksploatuoti.

Taigi, Žemės sklypo plane buvo nurodyta konkreti žemės sklypo dalis, kuriÄ Ä¯sigijo UAB „Nidos turtas“, ir Å¡i dalis buvo vientisa ir taisyklingos formos. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytu susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo susitarė, kad UAB „Nidos turtas“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi, prie Å¡io susitarimo pridėtame UAB „Geostatybiniai sprendimai“ parengtame Žemės sklypo plane pažymėta indeksais:

A-2264/19721, B-2808/19721, iÅ¡ viso 0,5072 ha, t. y. naudojimosi tvarka nustatyta neatsižvelgiant į Žemės sklypo planÄ , kuris buvo pridėtas prie 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutarties, kuriame buvo nustatyta konkreti UAB „Nidos turtas“ perkama žemės sklypo vieta ir ji buvo vientisa. Taigi tokiu susitarimu buvo patvirtintas mainų sandoris, kurio įstatymai nenumato.

39. Toks susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, nes teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus. Tokia pozicija yra patvirtinta ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-421/2020 33 punkte yra nurodyta, kad Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje (ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutÄ Civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka; kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

40. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020-01-21 pavedimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ pavedė Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjui ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 7 d. suorganizuoti susitikimÄ su UAB „Nidos turtas“ ir fiziniu asmeniu, kuris iÅ¡ UAB „Nidos turtas“ priklausančios žemės sklypo dalies (0,5072 ha) įsigijo Å¡ios dalies dalį – 0,0768 ha, ir Å¡io susitikimo metu UAB „Nidos turtas“ ir fiziniam asmeniui pasiÅ«lyti pakeisti 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir nustatyti, kad UAB „Nidos turtas“ ir fizinis asmuo disponuoja žemės sklypo dalimi, kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta B, Å¡is planas yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis; spręsti klausimÄ dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu.

41. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. pavedimÄ , pakvietė UAB „Nidos turtas“ ir V. S. derybų dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo pakeitimo ir dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis valstybine žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu. Tačiau kviesti asmenys į susitikimÄ 2020 m. vasario 6 d. ir vasario 27 d. neatvyko. 42. 2020 m. vasario 26 d. el. paÅ¡tu iÅ¡ R.

Z. gautas laiškas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. vasario 27 d. susitikime nedalyvaus, ir informuojama, kad UAB „Nidos turtas“ direktorius asmeniškai ir UAB „Nidos turtas“ ir V. S., kuri įsigijo dalį UAB „Nidos turtas“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nesutinka dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo pakeitimo ir dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis valstybine žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu.

43. NeiÅ¡sprendus geranoriÅ¡kai klausimo dėl sandorio pakeitimo ir padėties, buvusios iki sandorio, atkÅ«rimo, Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, prašo Klaipėdos apygardos teismo ieškinio reikalavimus tenkinti.

45. Atsakovė UAB „Nidos turtas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Faktinės aplinkybės. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2013-03-14 sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, pardavė 1,9721 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 0,5072 ha (toliau – ir Sutartis) UAB „Nidos turtas“. Minėta sutartis sudaryta atsižvelgiant į tarp Å¡alių 2013-02-20 pasiraÅ¡ytÄ turto pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 14-875, patvirtintÄ Vilniaus m. 14-ajame notarų biure.

46. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius ir UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 pasirašė susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo nustatė, kad UAB „Nidos turtas“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi, prie Å¡io susitarimo pridėtame UAB „Geostatybiniai sprendimai“ parengtame Žemės sklypo plane pažymėta indeksais: A-2264/19721, B-2808/19721, iÅ¡ viso 0,5072 ha. Naudojimosi tvarka nustatyta atsižvelgiant į Žemės sklypo planÄ , kuris buvo suderintas su UAB „Nidos turtas“ ir Klaipėdos universitetu (tuo laiku naudojusiu žemės sklypo dalį panaudos teise).

Susitarimo Å¡alys taip pat susitarė, kad UAB „Nidos turtas“ turi teisę neatlygintinai ir neterminuotai naudotis valstybinio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais SI ir S2, tiek, kiek tai reikalinga patekti į (iÅ¡) UAB „Nidos turtas“ naudojamÄ sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu A, nustatytas kelio servitutas. 47. 2016-10-27 pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės, UAB „Nidos turtas“ pardavė V.

S. 0,0768 ha dalį žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatyta perkamos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, kuri sudaryta atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 pasiraÅ¡ytÄ SusitarimÄ . Sutarties 5.1.1 punktu nustatyta, kad pirkėja naudosis 768 kv. m, UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2018-09-13 sudarė SusitarimÄ (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės), kuriuo įsipareigojimų įvykdymo data atidėta iki 2019-10-24.

48. Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti Å«kinę veiklÄ iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ , gamtos ir kultÅ«ros paveldÄ , apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ . Žemės santykiai turi bÅ«ti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, bÅ«tinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatymo nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas).

Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemės naudotojo sÄ vokÄ : žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

49. IeÅ¡kovė nurodo, jog žemės perleidimo sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymo normas, todėl privalo bÅ«ti panaikinti remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu.

Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija.

Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tÄ , kuris bÅ«tų apgintas sandorį iÅ¡saugojus. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti bÅ«tina konstatuoti dviejų sÄ lygų visetÄ : kad teisės norma yra imperatyvi ir kad Å¡ios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų Å¡ių sÄ lygų esminę reikÅ¡mę turi ne lingvistinė normos iÅ¡raiÅ¡ka, o interesas, kurio apsaugÄ ji užtikrina.

Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl aiÅ¡kinantis normos imperatyvumÄ turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20J0-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Minaičiai “ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-14/2010, kt.). Teisės norma, kurioje nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, gali bÅ«ti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektÄ ir interesÄ , kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryÅ¡ius su kitomis normomis.

Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobÅ«džio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad jÄ pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus.

50. Šiuo konkrečiu atveju pagrindinis ginčo objektas yra Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo. Kaip žinoma, valstybei priklausantis turtas – žemės sklypas – yra viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).

51. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas). Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime yra pabrėžęs, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politikÄ , žemės santykiai reguliuojami taip, kad, inter alia, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

52. Bylose, kuriose reikalaujama pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu ir taikyti restitucijÄ , teismas dėl pareikÅ¡tų reikalavimų turėtų spręsti tokia seka: pirma, teismas turėtų nustatyti, ar ginčijamas sandoris (ne)prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms; antra, nustatęs, kad ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, spręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu; trečia, pripažinęs sandorį negaliojančiu, spręsti dėl restitucijos, atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 4 dalyje ir 6.145–6.153 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ .

53. Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, yra įgyvendinamas, be kita ko, per valstybės (savivaldybių) nuosavybės santykių reglamentavimÄ , grindžiamÄ Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintais principais:

1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ;

2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;

3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;

4) vieÅ¡osios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.

54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimÄ , yra vieÅ¡osios teisės normos, jos įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimÄ , kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. VieÅ¡osios teisės normos adresatas neturi teisės susikurti savo veikimo modelio vadovaudamasis bendraisiais teisės principais (žr. pagal analogijÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497-706/2015).

55. Atsakovė sutinka ir neprieÅ¡tarauja, jog valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus. Taip pat atsakovei yra žinoma kasacinio teismo praktika, jog valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužė 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).

56. Tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiu, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 pasirašytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Pirma, ieškinyje tik deklaratyviai nurodyta, jog minėtas Susitarimas prieštarauja Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies imperatyviems reikalavimams, tačiau nenurodoma, kuriuos konkrečius imperatyvius reikalavimus pažeidė ginčo Susitarimas.

57. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Jokio imperatyvaus reikalavimo, kad negali bÅ«ti sudaromi susitarimai dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (pavyzdžiui, žemės sklypu) tvarkos nustatymo, nėra nei minėtame straipsnyje, nei kitame teisės akte.

Tokio draudimo ir negali bÅ«ti, kadangi CK 4.81 straipsnis nustato naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkÄ . Minėtame straipsnyje nustatyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (1 dalis).

Jeigu nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešajame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (2 dalis). Pažymėtina, jog priešingas aiškinimas būtų teisiškai ydingas, kadangi valstybė negalėtų sudaryti jokių susitarimų dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

58. Antra, nepagrįstas yra ieÅ¡kinio argumentas, jog valstybinės žemės sklypo A-2264/19721 dalies perleidimo bÅ«das neatitinka Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies imperatyvių reikalavimų. Kaip žinoma, nuosavybės teisė – tai savininko galimybė valdyti, naudoti ir disponuoti daiktu. Valdymas kaip nuosavybės teisės turinio elementas reiÅ¡kia galimybę turėti daiktÄ savo žinioje ir teisę daryti jam fizinį ir Å«kinį poveikį. Naudojimas pagal nuosavybių teisės nuostatas suprantamas kaip naudos iÅ¡ daikto gavimas, o nauda – kaip daikto ekonominis reikÅ¡mingumas.

Disponavimas turtu – tai galimybė sudaryti sandorius dėl daikto, kuriais nusprendžiamas jo teisinis likimas (disponavimo sÄ voka atitinka perleidimo sÄ vokÄ ). Atitinkamai susitarimas dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo yra sietinas su teise naudotis ir valdyti daiktÄ , o ne juo disponuoti. Sprendžiant, ar nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra disponavimas, valdymas ar naudojimas, reikÅ¡minga yra tai, kad:

1) nepriimamas sprendimas dėl daikto teisinio likimo, bet priimamas dėl ūkinio poreikio jam masto ir būdo;

2) daiktas nelikviduojamas;

3) daikto nesiekiama perleisti, o norima ekonominės naudos.

59. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus bei UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo negali bÅ«ti laikomas valstybinės žemės sklypo A-2264/19721 dalies perleidimo sandoriu / bÅ«du, kadangi daikto teisinis likimas nepasikeitė, t. y. daiktas nebuvo perleistas / savininkas nepasikeitė. Be to, paminėtina, jog tai negali bÅ«ti laikoma ir valstybinės bei privačios žemės mainais, kaip netiesiogiai nurodoma ieÅ¡kinyje. Pagal mainų sutartį viena Å¡alis įsipareigoja perduoti kitai Å¡aliai nuosavybės teise vieno daikto mainais už kitÄ daiktÄ (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, jog nenustačius, kad ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nėra teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

60. Dėl teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo / pardavėjo (valstybės) elgesio sudarant ir vykdant sutarčių nuostatas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėtų lÅ«kesčių principas įtvirtina idėjÄ , jog bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstÄ tikėjimÄ , kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas Å¡iandien, tiek ateityje. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A.

D. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-148/2011; kt.).

61. Savininkai, atsižvelgdami į tai, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sudarė SusitarimÄ dėl naudojimosi minėtu nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Minėta savininkų teisė įtvirtinta įstatyme, t. y. CK 4.81 straipsnyje. Tačiau tam, kad savininkai galėtų sudaryti minėtÄ SusitarimÄ , yra nustatyta tam tikra tvarka. Å iuo konkrečiu atveju atsakovė, siekdama sudaryti SusitarimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atliko visus privalomus atlikti veiksmus, pateikė visus bÅ«tinus dokumentus ir teisės aktuose reglamentuotos tvarkos nepažeidė.

62. Valstybė, veikdama per įgaliotas institucijas (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių) ir įgaliotus asmenis (S. M.), patikrino pateiktus dokumentus, pripažino, jog galima sudaryti minėtÄ SusitarimÄ , iÅ¡davė leidimus bei sutikimus ir pasirašė SusitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kurį patvirtino notaras. Tačiau vėliau, praėjus beveik 5 metams nuo Susitarimo pasiraÅ¡ymo momento, bÅ«tent ta pati institucija, kuri įgyvendino Lietuvos Respublikos valiÄ (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos), kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo praÅ¡ydama inicijuoti administracinių teisės aktų panaikinimÄ ir pripažinti negaliojančiomis sudarytas sutartis, t. y. tas sutartis, kurių sudarymui buvo pritarta, atlikti bÅ«tini veiksmai sutarčių sudarymui ir sutartys sudarytos bei patvirtintos notariÅ¡kai.

Å iuo konkrečiu atveju susiklostė tokia situacija, jog valstybės įgalioti pareigÅ«nai / valstybės tarnautojai susitarė su juridiniu asmeniu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, tačiau vėliau, praėjus dideliam laiko tarpui, tie patys pareigÅ«nai / valstybės tarnautojai pakeitė nuomonę ir reikalauja „grÄ Å¾inti“ valstybei turtÄ , kurio naudojimosi tvarka buvo nustatyta nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų. IeÅ¡kovės teikiami dokumentai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog valstybė, neva siekdama iÅ¡taisyti vietos valdžios institucijų padarytas klaidas, siekia pripažinti sandorius negaliojančiais ir panaikinti administracinius teisės aktus ir taikyti restitucijÄ .

Restitucija reiÅ¡kia negaliojančio sandorio Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ status quo – iki sandorio įvykdymo buvusiÄ padėtį. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

63. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų. Valstybės klaidos turi bÅ«ti atskleidžiamos ir taisomos taikant tinkamas teisines procedÅ«ras – asmens teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi bÅ«ti įvykdytas „įstatymo nustatytomis sÄ lygomis“, kurios draudžia nacionalinių valdžios institucijų savavaliÅ¡kus veiksmus, jis turi bÅ«ti „bÅ«tinas visuomenės interesams“ ir nustačius teisingÄ savininko teisių ir visuomenės interesų pusiausvyrÄ .

Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedÅ«rų, neturėtų bÅ«ti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar iÅ¡vengti savo pareigų vykdymo (Lelas v. Croatia, no. 55555/08, § 74, 20 May 2010); poreikis iÅ¡taisyti senÄ â€žneteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kuriÄ asmuo įgijo gera valia, sÄ Å¾iningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (Pincov and Pine v. Czech Republic, no. 36548/97, § 58, ECHR 2002 VIII).

Reikalaujama pusiausvyra nebus nustatyta tuo atveju, jei asmuo dėl valstybės klaidų taisymo patirs individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ . Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita (Gashi v. Croatia, no. 32457/05, § 40, 13 December 2007; Trgo v. Croatia, no. 35298/04, § 67, 11 June 2009).

64. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, vienas iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių atsiradimo pagrindų yra ilgÄ laikÄ besitęsiantis valstybės susidariusios situacijos toleravimas. Å iuo konkrečiu atveju pažymėtina, jog susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo vykdė įgaliotos institucijos bei asmenys, savo srities profesionalai, kuriems nekilo jokių abejonių dėl minėto Susitarimo sudarymo teisėtumo. Atsakovė taip pat neturėjo jokio pagrindo abejoti kompetentingų valdžios institucijų sÄ Å¾iningumu ir rÅ«pestingumu, todėl ir sudarė ginčo sutartis. Atsakovė buvo ir yra sÄ Å¾ininga, rÅ«pestinga bei atidi Sutarties Å¡alis, jokių duomenų, leidžiančių suabejoti atsakovės veiksmais, nėra.

65. Atsakovė manė ir toliau mano, jog valstybė tinkamai bei nustatyta tvarka sudarė SusitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tačiau net ir tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuota, kad valstybė padarė klaidÄ , klaidos rizika turėtų tekti pačiai valstybei ir neva padaryta klaida neturėtų bÅ«ti taisoma atsakovės sÄ skaita.

66. Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, jog ginamo vieÅ¡ojo intereso esmę pirmiausiai sudaro valstybės turto – valstybinės žemės – naudojimo ir disponavimo teisėtumo klausimas ir ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas siekiant užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeisti teisės aktų imperatyvai, reglamentuojantys sandorius dėl valstybės turto. Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip minėta, yra sutarties laisvės principo iÅ¡imtis, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, bÅ«tina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikiÅ¡ti į Å¡alių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis Å¡alimis ar konkrečia situacija.

Kartu pažymėtina, jog prokurorai gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ turi vadovautis Rekomendacijomis dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-01-31 įsakymu Nr. 1-25 (toliau – ir Rekomendacijos). Minėtose Rekomendacijose nustatyta, kad prokuroras atsisako ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai valstybei, visuomenei, asmeniui padaryta žala laikytina mažareikÅ¡me, palyginti su galimomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis (35.2 p ). Taip pat prokuroras atsisako ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai, esant kelių viešųjų interesų konkurencijai ir kreipiantis į teismÄ dėl vieno iÅ¡ jų gynimo, kiti vieÅ¡ieji interesai gali bÅ«ti pažeisti arba nebus tinkamai apginti racionaliomis sÄ naudomis.

Procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė neanalizavo Å¡iuo konkrečiu atveju susiklosčiusios viešųjų interesų konkurencijos, nenurodė, kodėl ginami vieni vieÅ¡ieji interesai ir pažeidžiami kiti, nenagrinėjo, ar neva pažeisti vieÅ¡ieji interesai bus apginti racionaliomis sÄ naudomis ir pan.

67. VieÅ¡ajam interesui negali bÅ«ti suteikiama pirmenybė visiÅ¡kai ignoruojant konstituciÅ¡kai pagrįstÄ partikuliarų interesÄ ; jei tam tikras partikuliarus interesas negali bÅ«ti konstituciÅ¡kai pagrindžiamas, vieÅ¡asis interesas su juo nėra „derinamas“. Turi bÅ«ti ieÅ¡koma Å¡ių interesų balanso. Atkreiptinas dėmesys, jog sudarydama SusitarimÄ bei sutartis, kurias ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiais, atsakovė turėjo didelių materialinių iÅ¡laidų. Pripažinus negaliojančiomis susitarimus / sutartis bei panaikinus administracinius aktus, valstybė neabejotinai patirs žalos, kadangi privalės kompensuoti atsakovės patirtus nuostolius.

68. Dėl restitucijos taikymo. Å iuo konkrečiu atveju, kaip minėta, Å¡alys turėjo teisę sudaryti SusitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, visi prokuroro ginčijami žemės sandoriai sudaryti bei administraciniai aktai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti restitucijÄ . Kartu paminėtina, jog, pirmiausia, tiek UAB „Nidos turtas“ buvo sÄ Å¾ininga Susitarimo bei sutarties Å¡alis, tiek V. S. buvo sÄ Å¾ininga įgijėja, antra, vieÅ¡ojo ir privataus interesų pusiausvyrÄ geriausiai užtikrina status quo iÅ¡saugojimas, trečia, tenkinus ieÅ¡kinį, Å¡alys patirtų neproporcingai didelę žalÄ .

69. Dėl senaties taikymo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Å iuo konkrečiu atveju praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymÄ Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K.

Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Taigi, Å¡iam reikalavimui taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. IeÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas 2020-05-14. Pati ieÅ¡kovė nurodė, kad apie ginčijamÄ aktÄ sužinojo 2020-05-12 gavusi raÅ¡tÄ iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek prokuratÅ«ra, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos yra valstybės institucijos ir veikia valstybės vardu.

Apie Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymÄ Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos buvo žinoma iÅ¡kart po jo priėmimo, kadangi minėta institucija yra susijusi su minėto akto rengimu. Akivaizdu, jog valstybė yra praleidusi vieno mėnesio terminÄ skųsti Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymÄ Nr. AD1-3820, nes ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2020-05-14.

Kaip žinoma, ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymÄ Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ turi bÅ«ti atmestas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo.

70. Å iuo konkrečiu atveju UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 SusitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griskevičienės) sudarė nepažeisdama imperatyviųjų teisės normų, be to, buvo sudarytos notarinės sutartys, vieÅ¡ajame registre įregistruotos teisės, o Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

Todėl, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, nėra pagrindo abejoti sandorių teisėtumu. Kartu paminėtina, jog net pripažinus, kaip teigia ieÅ¡kovė (nors atsakovė su tuo nesutinka), kad valstybė padarė klaidÄ , klaidos rizikÄ turi prisiimti pati valstybė ir klaida negali bÅ«ti taisoma atsakovės sÄ skaita. Be to, bÅ«simo proceso kaÅ¡tai (laiko ir finansinės sÄ naudos) ir atsakovės patirta žala yra visiÅ¡kai neproporcingi ieÅ¡kiniu siekiamam tikslui bei tariamai valstybės naudai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog netoleruotina tokia situacija, kai sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis, visus veiksmus atlikusi teisės aktų nustatyta tvarka ir su valstybe sudariusi SusitarimÄ , vėliau, praėjus ilgam laiko tarpui, valstybei pakeitus nuomonę ir nusprendus ginčyti laisva valia sudarytus susitarimus / sutartis, patiria ypatingai didelių nuostolių.

71. Atsakovė V. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Remdamosi minėtu sutarties laisvės principu UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016-10-27 sudarė ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018-09-13 SusitarimÄ dėl įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo atidėjimo. Sandoriai yra patvirtinti notaro. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklÄ ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, – atsisakyti atlikti tokį veiksmÄ (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

72. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad notaras netinkamai atliko notarinį veiksmÄ (nepagrįstai patvirtino ginčijamus sandorius). Nenustatęs pagrindų sandorio netvirtinti, notaras privalėjo atlikti jam priskirtas funkcijas ir suteikti teisę Å¡alims pasinaudoti joms įstatymo suteikta teise sudaryti 2016-10- 27 pirkimo–pardavimo sutartį bei 2018-09-13 SusitarimÄ dėl įsipareigojimų vykdymo atidėjimo. Nors atsakovei V. S. nėra žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su 2015-09-08 susitarimo tarp UAB „Nidos turtas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sudarymu, tačiau ji, kaip sÄ Å¾ininga ir rÅ«pestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, turėjo pagrindÄ manyti, kad valstybinės institucijos sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra teisėtas ir galiojantis.

Ydinga ir netoleruotina situacija, kai viena valstybinė institucija sudaro sandorį, o praėjus beveik 5 metams nuo sandorio sudarymo, kita valstybinė institucija nusprendžia jį ginčyti teisme. Atsakovė V. S. palaiko kitos atsakovės UAB „Nidos turtas“ atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, susijusius su tuo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti SusitarimÄ negaliojančiu ir taikyti ieÅ¡kinio senatį, jų papildomai nekartoja.

73. Restitucija – civilinių teisių gynimo bÅ«das, kurio paskirtis – atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Restitucijos institutas (daugiausia) yra reglamentuotas CK Å¡eÅ¡tosios knygos X skyriaus nuostatomis (CK 6.145–6.153 straipsniai). Restitucija įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (žr., pvz., CK 1.80 straipsnio 2 dalį), tačiau restitucija nėra iÅ¡imtinai taikytina tik negaliojančių sandorių atvejais – CK 6.145 straipsnio, reglamentuojančio restitucijos taikymo pagrindus, pirmosios dalies nuostatos nurodo, jog restitucija, be jau minėto atvejo, taikoma ir tokiais atvejais, kai turtas gautas neteisėtai arba per klaidÄ arba kai prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Vis dėlto restitucijos esmę geriausiai ir atspindi jos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymas. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restitucijÄ konkrečiu atveju, turi bÅ«ti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009; 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; kt.).

74. Nagrinėjamu atveju atsakovė V. S. yra sÄ Å¾ininga įgijėja ir ieÅ¡kovės praÅ¡omas restitucijos bÅ«das – įpareigoti UAB „Nidos turtas“ grÄ Å¾inti V. S. visa, kÄ yra gavusi pagal 2016-10-27 pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018-09-13 SusitarimÄ (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (40 000 Eur), o iÅ¡ V. S. iÅ¡reikalauti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,9721 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypo plotÄ , žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu A, neabejotinai pažeidžia atsakovės V.

S. teisėtus interesus jau vien dėl to, kad, pakilus nekilnojamojo turto kainoms, atsakovei V. S. atitektų neadekvačiai maža pinigų suma. PraÅ¡o ieÅ¡kovo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį dėl sandorių ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo atmesti kaip nepagrįstÄ .

75. Trečiasis asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , nurodo, kad teismo 2020 m. gegužės 22 d. praneÅ¡imu suinteresuotas asmuo informuotas apie prokuratÅ«ros pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl sandorių ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. IeÅ¡kinyje nereiÅ¡kiami reikalavimai dėl suinteresuoto asmens su atsakovu UAB „Nidos turtas“ 2013 m. kovo 14 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo, o VÄ® Turto bankas neturi informacijos, kuri patvirtintų ar paneigtų ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo nesutikti su teiginiais, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas. Vadovaudamiesi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu praÅ¡o ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra nedalyvaujant VÄ® Turto banko atstovui. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai.

76. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos toliau nurodomos faktinės bylos aplinkybės. 2013 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, pardavė 1,9721 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 0,5072 ha, UAB „Nidos turtas“. Å i sutartis sudaryta atsižvelgiant į tarp Å¡alių 2013 m. vasario 20 d. pasiraÅ¡ytÄ Turto pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 14-875, patvirtintÄ Vilniaus m. 14-ajame notarų biure, kuria UAB „Nidos turtas“ įsigijo statinius (un.

Nr. (duomenys neskelbtini); un. Nr. (duomenys neskelbtini); un. Nr. (duomenys neskelbtini); un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Å¡iame žemės sklype, kuriems eksploatuoti ir buvo parduotas valstybinės žemės sklypas (sutarties 3 punktas). Pagal sutarties 11 punktÄ nustatyta, kad žemės sklypo planas yra neatskiriama sudedamoji Å¡ios sutarties dalis. Žemės sklypo plane pažymėta B dalis (taÅ¡kai 7, 8, 9, 10, 51, 52, 53), kurios plotas 0,5072 ha, priklausė pardavėjui – VÄ® Turto bankui ir tuo metu buvo skirta jam priklausantiems statiniams eksploatuoti.

KitÄ valstybinės žemės sklypo 1,4649 ha ploto dalį panaudos sutartimi tuo metu valdė Klaipėdos universitetas. Žemės sklypo plane buvo nurodyta žemės sklypo dalis, kuriÄ Ä¯sigijo UAB „Nidos turtas“, Å¡i dalis skirta statiniams eksploatuoti. Sutarties 9 punktu nurodyta, kad VÄ® Turto bankas kontroliuoja, kaip pirkėjas vykdo turto pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas, o nustatęs pažeidimus turi teisę reikalauti juos paÅ¡alinti arba inicijuoti Å¡ios sutarties nutraukimÄ .

77. Pažymėtina, kad formuojant pastatais užstatytÄ Å¾emės sklypÄ negali bÅ«ti nukrypta nuo esminės sÄ lygos – faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimÄ , o sklypo ribos – pagal vieÅ¡osios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Å is planas yra nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, taigi galiojantis. Todėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo aplinkybės bei pirkimo–pardavimo sutarties objekto apibÅ«dinimas reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip faktinį naudojimosi tvarkos nustatymÄ tarp bendraturčių jau turto įsigijimo momentu (paminėtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-1470-794/2019).

78. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. pasirašė susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo nustatė, kad UAB „Nidos turtas“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi, prie Å¡io susitarimo pridėtame UAB „Geostatybiniai sprendimai“ parengtame Žemės sklypo plane pažymėta indeksais: A-2264/19721, B-2808/19721, iÅ¡ viso 0,5072 ha. Naudojimosi tvarka nustatyta atsižvelgiant į Žemės sklypo planÄ , kuris buvo suderintas su UAB „Nidos turtas“ ir Klaipėdos universitetu (tuo laiku naudojusiu žemės sklypo dalį panaudos teise).

Å iuo susitarimu UAB „Nidos turtas“ nuosavybės teise valdomÄ vientisÄ 0,5072 ha žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ indeksu B, padalijo į du sklypus – 0,2808 ha dalį paliko žemės sklypo dalyje B, o 0,2264 ha žemės sklypo dalį perkėlė į žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu A, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Susitarimo 3.3 punktu Å¡alys susitarė, kad UAB „Nidos turtas“ turi teisę neatlygintinai ir neterminuotai naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais SI ir S2, tiek, kiek tai reikalinga patekti į (iÅ¡) UAB „Nidos turtas“ naudojamÄ sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu A, nustatytas kelio servitutas. 79. 2016-10-27 pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės, UAB „Nidos turtas“ pardavė V.

S. 0,0768 ha dalį žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Å ios sutarties 5.1 punktu yra nustatyta perkamos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, kuri sudaryta atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ . Sutarties 5.1.1 punktu nustatyta, kad pirkėja naudosis 768 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Al, t. y. dalimi, kuri priklausė valstybei.

Sutarties 5.1.3 punktu nustatyta, kad Pirkėjas ir Pardavėjas neatlygintinai ir neterminuotai bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, Plane 2 pažymėtomis indeksais SI ir S2, taip pat dalimis, Plane 1 pažymėtomis kaip servituto zona, skirta pravažiuoti, tiek, kiek tai reikalinga patekti į atitinkamai Pirkėjo arba Pardavėjo valdomas žemės sklypo dalis. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktu yra detalizuota sutarties kaina, nurodyta, jog 40 000 Eur Pirkėjas sumoka Pardavėjui per tris dienas nuo sutarties sudarymo dienos, o likusiÄ 150 000 Eur dalį Pirkėjas sumoka po to, kai Pardavėjas įvykdys sutarties 8.1.1.1, 8.1.1.2, 8.1.1.1.?, 8.1.1.1.4, 8.1.1.1.5, 8.1.1.1.6, 8.1.1.1.7 p. nustatytus įsipareigojimus.

Å ie įsipareigojimai apima: žemės sklype tvoros nuo SkulptÅ«rų parko ir teniso kortų pastatymÄ , žemės sklype esančių medžių iÅ¡kirtimÄ , sklypo atidalijimÄ iÅ¡ bendro į atskirÄ turtinį vienetÄ , žemės sklypo paskirties iÅ¡ visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamųjų pastatų teritorijos pakeitimÄ , įsipareigojama užtikrinti Pirkėjo galimybę pastatyti ne mažesnį nei 300 kv. m bendro ploto pastatÄ su gyvenamosios paskirties ir visuomeninės paskirties patalpomis, įrengti iki sklypo privažiuojamÄ jį keliÄ , užtikrinti Pirkėjo galimybę jungtis prie dujotiekio, elektros tinklų ir kt.

80. UAB „Nidos turtas“ iki nustatytos įsipareigojimų įvykdymo dienos neįvykdžius įsipareigojimų Pirkėjai – V. S., 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo sudarytas Susitarimas (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės, kuriuo įsipareigojimų įvykdymo data atidėta iki 2019-10-24. 81. 2015-12-17 UAB „Nidos turtas“ per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemÄ (ŽPDRIS) pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kurio tikslas – padalyti žemės sklypÄ Ä¯ atskirus sklypus, paslaugos Nr. ZSFP-15454.

ŽPDRIS sistemoje prie praÅ¡ymo pateikti papildomi dokumentai – žemės sklypo planas su nustatytomis tarp Klaipėdos universiteto ir UAB „Nidos turtas“ dalimis (A/2264 ir B/2808) ir žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (tuo metu galiojančia redakcija) patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, atsižvelgdama į UAB „Nidos turtas“ praÅ¡ymÄ , Klaipėdos savivaldybės administracija 2015-12-30 įsakymu Nr. AD1-3820 priėmė sprendimÄ organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , organizatoriaus funkcijos pavestos vykdyti Žemėtvarkos skyriui.

Per ŽPDRIS sistemÄ reikalavimus iÅ¡davė 2016-01-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius ir Savivaldybės Žemėtvarkos skyrius. Kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamosios kultÅ«ros paveldo vertybės – Miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini), teritorijoje ir sklype yra valstybės saugomos vertybės – pastatai – (duomenys neskelbtini), unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini), projekto rengimo reikalavimus pateikė ir Savivaldybės Paveldosaugos skyrius.

IÅ¡duoti projekto rengimo reikalavimai galioja 5 metus, t. y. iki 2021-01-12.

82. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas Teritorijos tarp Liepų g., K. Donelaičio, S. Daukanto gatvių ir Skulptūrų parko detaliajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 173. Žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas yra nustatyti detaliajame plane – kita paskirtis, visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdas.

83. Panaudos teise valstybinio žemės sklypo dalį (1,4649 ha) valdanti Lietuvos muzikos ir teatro akademija 2019 m. gruodžio 5 d. kreipėsi su raÅ¡tu Nr. 645-SD į Nacionalinę žemės tarnybÄ , raÅ¡te nurodė, kad, jai vykdant valstybės patikėto turto valdymÄ bei priežiÅ«ros funkcijÄ , atsirado nesutarimų su UAB „Nidos turtas“. Bendrovė norėdama laisvai patekti į naujai suformuotÄ Å¾emės sklypÄ A 2264/19721 reikalauja panaikinti nakčiai užrakinamus vartus, užtvarÄ , kurie yra įrengti prie įvažiavimo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos teritorijÄ ir yra reikalingi siekiant apsaugoti valstybės turtÄ . Be to, Akademija raÅ¡te nurodo, kad, jos žiniomis, Å¡ioje žemės sklypo dalyje bendrovė planuoja statyti gyvenamuosius namus, dėl to bendrovei suteikta teisė naudotis susitarime patvirtintu kelio servitutu.

84. Nacionalinė žemės tarnyba, susipažinusi su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos raÅ¡te iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su Žemės sklypo naudojimu, ir įvertinusi Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pateiktus dokumentus dėl žemės sklypui nustatytos naudojimosi tvarkos, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“, taip pat VÄ® Turto banko pateiktÄ 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, ir UAB „Nidos turtas“, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020-01-21 pavedimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“ pavedė Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjui ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 7 d. suorganizuoti susitikimÄ su UAB „Nidos turtas“ ir fiziniu asmeniu, kuris iÅ¡ UAB „Nidos turtas“ priklausančios žemės sklypo dalies – 0,5072 ha įsigijo Å¡ios dalies dalį – 0,0768 ha, ir Å¡io susitikimo metu UAB „Nidos turtas“ ir fiziniam asmeniui pasiÅ«lyti pakeisti 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir nustatyti, kad UAB „Nidos turtas“ ir fizinis asmuo disponuoja žemės sklypo dalimi, kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta B, Å¡is planas yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis; spręsti klausimÄ dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu.

85. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. pavedimÄ , pakvietė UAB „Nidos turtas“ ir V. S. derybų dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo pakeitimo ir dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu. 86. 2020 m. vasario 26 d. el. paÅ¡tu iÅ¡ R.

Z. gautas laiškas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. vasario 27 d. susitikime nedalyvaus, ir informuojama, kad UAB „Nidos turtas“ direktorius asmeniškai ir UAB „Nidos turtas“, taip pat fizinis asmuo – V. S., kuri įsigijo dalį UAB „Nidos turtas“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nesutinka dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo pakeitimo ir dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis valstybine žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu.

87. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, jog Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jÄ tiesioginę paskirtį.

88. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-24) (toliau – Taisyklės), siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimo teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti; taigi, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotÄ ir ginamÄ teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytÄ ir jų eksploatavimo tikslais naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ ; nuomotino ar perkamo valstybinės žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimÄ , o sklypo ribos – pagal vieÅ¡osios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu.

Tai rodo, kad valstybinės žemės pardavimo lengvatinėmis sÄ lygomis instituto paskirtis – sudaryti sÄ lygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamÄ statinių eksploatacijÄ .

89. Pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas, kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga Å¡iam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

90. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtÄ parduodamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), plane turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas.

91. Valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį, turi bÅ«ti siekiama, kad Å¡i dalis bÅ«tų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) bÅ«tų patogu naudotis žemės sklypu, kad ji bÅ«tų tokio ploto, kad bÅ«tų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) iÅ¡skiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

92. Valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės sklypo dalį, turi bÅ«ti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ Ä¯ kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti iÅ¡skirtÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ iki kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti iÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu.

93. Kalbėdamas apie valstybinės žemės naudojimÄ ir disponavimÄ ja, Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartÄ konstatavęs, kad žemė yra ypatingas turtas, ypač svarbus visai visuomenei, ir savo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėjo, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių matyti, jog žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei. Todėl ypač svarbu tai, kad Å¡i vertybė bÅ«tų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyviÄ bÅ«tinybę ir kartu pareigÄ valstybei nuosavybės į žemę santykius reguliuoti taip, kad bÅ«tų suderinti visų žemės teisinių santykių subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės socialinė funkcija.

94. Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime pažymėtas teisingo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, kaip vieÅ¡ojo intereso sudėtinės dalies, imperatyvas: Valstybės turtas yra viena iÅ¡ priemonių užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , socialinę darnÄ . Valstybinės valdžios institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybes teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, pačios nėra Å¡io turto savininkės – jis priklauso visai valstybei.

Todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybes teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal KonstitucijÄ valstybės turtas negali bÅ«ti valdomas, naudojamas, juo negali bÅ«ti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka vieÅ¡ojo intereso, visuomenės poreikių. Manytina, kad tai kertinė nuostata, kuria turėtų remtis valstybinės žemės valdymo patikėjimo teisės subjektas – Nacionalinė žemės tarnyba, valdydama, naudodama ir disponuodama valstybinės žemės resursais.

95. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai (2014-11-27–2015-12-09 redakcija). Valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Be to, teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus. Valstybinės žemės sklypo dalis UAB „Nidos turtas“ buvo parduota statiniams eksploatuoti ir keisti Å¡io sklypo vietÄ , kurioje nėra statinių, nebuvo teisinio pagrindo.

96. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, jog valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

97. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

98. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 str. nustato reikalavimus žemės sandoriams. Žemės sandorių formÄ nustato Civilinis kodeksas ir Å¡is Ä®statymas. Prie žemės sandorių privalo bÅ«ti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų, – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis.

99. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus.

Jis riboja Å¡ių santykių Å¡alių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 30 punktÄ ; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015; 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). 100.

Atsakovė pagal 2013 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo dalį – 0,5072 ha žemės sklypo, esančiÄ 1,9721 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ indeksu B. Sutartyje pažymėta, jog žemės sklypo planas yra neatskiriama sutarties dalis. Pažymėtina, kad nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami ar nuomojami aukciono bÅ«du. Tuo tarpu naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kuriÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“.

Esminė Å¡io teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiÅ¡kia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Formuojant pastatais užstatytÄ Å¾emės sklypÄ negali bÅ«ti nukrypta nuo esminės sÄ lygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimÄ , o sklypo ribos – pagal vieÅ¡osios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. 101.

Taigi, žemės sklypo dalis įsigyta turimiems pastatams eksploatuoti apibrėžtoje teritorijoje, pažymėtoje plane indeksu B. Sutartyje imperatyviai nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja įsigytÄ nuosavybėn sklypÄ naudoti pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį. Už sutartyje numatytų žemės naudojimo sÄ lygų ir veiklos apribojimų nesilaikymÄ pirkėjas atsako pagal įstatymus. Valstybės įmonė Turto bankas kontroliuoja sutarties vykdymo sÄ lygas, o nustačiusi pažeidimus turi teisę reikalauti juos paÅ¡alinti arba nutraukti sutartį.

Taigi akivaizdu, jog parduoto žemės sklypo paskirtis yra turimiems pastatams eksploatuoti, todėl žemės sklypo dalies perkėlimas į kitÄ vietÄ prieÅ¡tarauja pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygoms. 102. Atsakovės argumentai ginčo santykiui pritaikant LR CK 4.81 straipsnio normas yra nepagrįsti. LR CK 4.81 str. bendraturčiui yra įtvirtinta teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ su kitais bendraturčiais, pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto dalimis proporcingai turimai nuosavybės daliai.

Naudojimosi tvarkos susitarimu yra tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Pagal šį nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybė nenutraukiama. 103. Å alys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai Å¡alys nusistatys tokiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises. 104.

Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktų dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). 105.

Atsakovė žemės sklypo dalį įsigijo įvertinusi jo dislokacijÄ , plotÄ ir kainÄ , Å¡iÄ savo dalį ji priėmė pagal priėmimo–perdavimo aktÄ , įregistravo VÄ® Registrų centre. Taigi akivaizdu, kad sudarant žemės sklypų dalies pirkimo–pardavimo sutartį atsakovei buvo aiÅ¡kios jos perkamos žemės sklypo dalies ribos ir dislokacija. 106. Ginčijamu Susitarimu patvirtinta atsakovų naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, nepatogi ir ydinga tuo aspektu, jog pagal Å¡iÄ tvarkÄ dalis valstybinės žemės yra skiriama bendram naudojimui (patekti į naujai suformuotÄ sklypÄ ), tai neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, ypač atsižvelgiant į itin konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius.

Be to, bendro naudojimo kelio sÄ skaita neturėtų bÅ«ti mažinama kitam bendraturčiui, kuris tuo keliu nesinaudos, paskirta valstybinio sklypo dalis. Pažymėtina, jog socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų požiÅ«riu geriausia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka, pagal kuriÄ nelieka bendrai naudojamų objekto dalių. Taigi akivaizdu, jog toks neracionalus ir nepatogus bendro naudojimosi sklypų nustatymas ne tik pažeidžia valstybės interesus, bet ir sudaro sÄ lygas kilti konfliktinėms situacijoms ateityje (t. y. sprendžiant bendro naudojimo kelio įrengimo ir jo finansavimo klausimus, bendro naudojimo žemės priežiÅ«ros ir faktinio naudojimo klausimus ir pan.). 107.

Å iuo atveju faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių buvo nusistovėjusi, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas sukėlė ginčus, nes universitetas prieÅ¡tarauja kelio naudojimui į naujai suformuotÄ sklypÄ . Todėl Å¡ios tvarkos nustatymas sukelia negatyvių padarinių. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). 108.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytu susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo susitarė, kad UAB „Nidos turtas“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi, prie Å¡io susitarimo pridėtame UAB „Geostatybiniai sprendimai“ parengtame Žemės sklypo plane pažymėta indeksais: A-2264/19721, B-2808/19721, iÅ¡ viso 0,5072 ha, t. y. naudojimosi tvarka nustatyta neatsižvelgiant į Žemės sklypo planÄ , kuris buvo pridėtas prie 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutarties, kuriame buvo nustatyta konkreti UAB „Nidos turtas“ perkama žemės sklypo vieta ir ji buvo vientisa.

Taigi tokiu susitarimu buvo patvirtintas mainų sandoris, kurio įstatymai nenumato. 109. Toks susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, nes teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus. 110. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:

1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ;

2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;

3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;

4) vieÅ¡osios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jo taikymÄ apibrėžiančios nuostatos, Å¡is įstatymas taikomas kaip bendrasis įstatymas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje tiek, kiek jos nereglamentuoja kiti Å¡io turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. 111.

Atsakovė UAB „Nidos turtas“ nurodo, kad ginčijamas susitarimas nepakeitė žemės sklypo likimo, daiktas nebuvo perleistas kitam savininkui, tačiau dėl Å¡io sandorio UAB „Nidos turtas“ perleido dalį žemės sklypo V. S.. Taigi žemės sklypas, įsigytas statiniams eksploatuoti, perleistas be pagrindinio statinio ar jo dalies ir prieÅ¡tarauja valstybinės žemės sklypo įsigijimui be aukciono. Tuo pažeidžiamos imperatyvios įstatymų nuostatos. 112. Kasacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. ???-?-41-969/2019, yra konstatavęs, kad tokio tipo bylose teismas dėl pareikÅ¡tų reikalavimų turėtų spręsti tokia seka: pirma, teismas turėtų nustatyti, ar ginčijamas sandoris (ne)prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms; antra, nustatęs, kad ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, spręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu; trečia, pripažinęs sandorį negaliojančiu, spręsti dėl restitucijos, atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 4 dalyje ir 6.145–6.153 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-?-41-969/2019, 36 punktas).

Konstitucijos 128 straipsnyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkÄ nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 128 straipsnio 2 dalies, kyla reikalavimas tausoti valstybės turtÄ , jo neÅ¡vaistyti ir jį racionaliai tvarkyti; visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų.

Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ Ä¯statymais nustatyti tokį valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimÄ , kad Å¡is turtas bÅ«tų naudojamas visuomenės poreikiams, tarnautų vieÅ¡ajam interesui, tautos gerovei; valstybės turtas negali bÅ«ti valdomas, naudojamas, juo negali bÅ«ti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka vieÅ¡ojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT26-N13/2016). 113.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklypo A-2264/19721 dalies perleidimo būdas neatitinka Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies imperatyvių reikalavimų, darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. pasirašytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl šis susitarimas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis). 114.

Dėl termino ieÅ¡kiniui pateikti. CK 1.125 str. 1 d. numato, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas sandoriams ginčyti yra deÅ¡imt metų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymas dėl administracinio akto ginčijimo paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra informacijÄ apie tai, jog galbÅ«t yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, gavo 2020 m. balandžio 9 d. iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus.

InformacijÄ apie ginčijamÄ Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymÄ Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ prokuratÅ«ra gavo 2020-05-12 raÅ¡tu Nr. (4.28E)-R2-1369 iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. PraÅ¡ymas panaikinti administracinį aktÄ teismui teikiamas 2020 m. gegužės 14 d. PraÅ¡ymas teismui pateiktas per vienÄ mėnesį nuo informacijos apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ priėmus ginčijamÄ administracinį aktÄ dienos, nepraleidus termino. 115.

Pripažinus negaliojančiu tik Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nebÅ«tų tinkamai apgintas vieÅ¡asis interesas, dėl to, siekiant tinkamo vieÅ¡ojo intereso apgynimo, naikintinos ir minėto susitarimo pagrindu sukeltos materialinės ir teisinės pasekmės, tai yra UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudaryta 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis (not. reg.

Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės); 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimas (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės). 116. CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. 117. Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį, – taip nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje. 118.

Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnio pirmÄ jÄ dalį Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai. Todėl Å¡ie objektai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos ir jokiais atvejais negali bÅ«ti privačios nuosavybės objektai (CK 4.7 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl restitucija natÅ«ra taikoma visais tokių objektų neteisėto perleidimo privačion nuosavybėn atvejais, nepriklausomai nuo kitų pirmiau iÅ¡skirtų kriterijų.

Å iuo atveju ginčo sklypas yra KultÅ«ros paveldo teritorijoje, todėl jo perleidimas, neturint pastatų ar kito pagrindo yra negalimas. 119. CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. 120. Å iuo atveju ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ siekiama valstybės nuosavybėn grÄ Å¾inti turtÄ , įstatymais priskirtÄ valstybės nuosavybei. 121. VieÅ¡asis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisė į valstybės turtÄ , inter alia, žemę, bÅ«tų įgyvendinama, griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukÅ«rimÄ .

Todėl restitucijos taikymu siekiama eliminuoti sandorio, sudaryto pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymo normas, teisinius padarinius ir grÄ Å¾inti žemės sklypÄ valstybei, kad Å¡i per savo institucijas įgyvendintų nuosavybės teisę į žemės sklypÄ taip, kad bÅ«tų užtikrintas imperatyvių įstatymų nuostatų laikymasis ir vieÅ¡asis interesas. 122. Kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ â€“ kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015).

CK 1.78 straipsnio 1 ir 5 dalių, 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad teismas, nustatęs, jog valstybinės žemės perleidimo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, turi pareigÄ konstatuoti niekinio valstybinės žemės perleidimo sandorio faktÄ , pripažinti negaliojančia tokiÄ sutartį ir jos pagrindu sukurtas teisines pasekmes. 123. Argumentai, kuriais atsakovai grindžia savo pozicijÄ netaikyti pirmiau įvardytų pasekmių, t. y. atsakovų sÄ Å¾iningumas ir kaltės nebuvimas sudarant sandorius, vieÅ¡ojo ir privataus interesų derinimo bÅ«tinybė, hipotetinė žalos atsiradimo grėsmė, neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant imperatyviosioms teisės normoms prieÅ¡taraujančio sandorio galiojimo klausimÄ .

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nepriklausomai nuo sandorio Å¡alių kaltės, sÄ Å¾iningumo, kitų konkrečių sandorio sudarymo ar vykdymo aplinkybių, galimų pasekmių ir pan. Vienintelė sandorio galiojimo ar negaliojimo sÄ lyga yra atitiktis arba prieÅ¡taravimas imperatyviosioms įstatymo normoms. 124. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat akcentuoja, kad pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti.

Ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų, dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai, neapribojus Å¡ios teisės, nebÅ«tų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, bÅ«tų pakenkta vieÅ¡ajam interesui, tačiau visais ribojimo atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).

Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovų pozicija dėl nuosavybės neliečiamumo nėra absoliuti. 125. EŽTT savo jurisprudencijoje pripažįsta, kad gero valdymo principas neturėtų atimti iÅ¡ valdžios institucijų galimybės taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerÅ«pestingumo (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Moskal prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 10373/05, par. 73), tačiau kartu nuosekliai laikosi pozicijos, kad valstybė už savo institucijų ir pareigÅ«nų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims.

Å ie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedÅ«rų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedÅ«rų, neturėtų bÅ«ti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir iÅ¡vengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo rizikÄ turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi bÅ«ti taisomos susijusio asmens sÄ skaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (pvz., 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Trgo prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 35298/04, par. 67; 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Lelas prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 55555/08, par. 74; minėtas sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ , par. 70). 126.

Valstybės pareigÅ«no per klaidÄ , dėl nežinojimo ar piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis pasiraÅ¡ytas ginčijamas susitarimas, kuris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, negali likti galioti ir toliau kelti teisinių pasekmių ginant kelių privačių asmenų interesus. Å iuo atveju, kalbant apie atsakovams galbÅ«t kilsiančius nuostolius, svarbu paminėti, jog atsakovų, sudariusių ginčijamus sandorius, negalima laikyti sÄ Å¾iningais įgijėjais. UAB „Nidos turtas“ žinojo, kokiomis aplinkybėmis įgijo teises į žemės sklypÄ , tai yra turimiems pastatams eksploatuoti (jokia kita veikla Å¡iame sklype yra negalima, sklypas turi bÅ«ti naudojamas tik pagal esamÄ statinių paskirtį), tačiau siekia asmeninės naudos, pasipelnyti iÅ¡ valstybės ir įsigyti atskirÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame pradėjo jo pertvarkymus (formavimo, paskirties keitimo ir kt.), siekdama jį užstatyti naujais statiniais, gauti pelno pardavusi, t. y.

UAB „Nidos turtas“ pažeidė įstatymų nuostatas, todėl negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga įgijėja. 127. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovai neatitinka sÄ Å¾iningumo standartui keliamų reikalavimų, todėl nėra Civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalyje nurodytų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių restitucijos bÅ«das galėtų bÅ«ti pakeistas arba ji apskritai netaikoma, t. y. kad dėl restitucijos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, taip pat priežasčių manyti, jog tokiu bÅ«du gali bÅ«ti pažeisti teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principai.

Atsakovų atsiliepime nurodyti teiginiai apie galimus nuostolius, sÄ Å¾iningumÄ , vieÅ¡ojo intereso nebuvimÄ ir kt. yra deklaratyvaus pobÅ«džio, teisiÅ¡kai nepagristi. 128. Å iuo atveju ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ siekiama valstybės nuosavybėn grÄ Å¾inti turtÄ , įstatymais priskirtÄ valstybės nuosavybei. Pripažinus negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, restitucija taikytina natÅ«ra, grÄ Å¾inant valstybės nuosavybėn žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2264 ha ploto dalį iÅ¡ neteisėto UAB „Nidos turtas“ valdymo į žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu A, o UAB „Nidos turtas“ grÄ Å¾inant nuosavybės teise 0,2264 ha žemės sklypo dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu B, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis. 129.

Teismui pripažinus negaliojančia UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytÄ 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimÄ (not. reg. Nr. 11179), taikytina restitucija – UAB „Nidos turtas“ įpareigotina grÄ Å¾inti V. S. visa, kÄ yra gavusi pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimÄ (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (40 000 Eur), o iÅ¡ V.

S. iÅ¡reikalautina Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalis, esanti 1,9721 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypo plotÄ , žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu A. 130. VieÅ¡asis interesas reikalauja, kad valstybės turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės objektas, bÅ«tų valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais, t. y. rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ir maksimalios naudos visuomenei, tausojant ir neÅ¡vaistant, ir tik teisės aktų nustatytais atvejais ir bÅ«dais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str.).

Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybė, sudarydama valstybinės žemės sklypo, skirto statiniui eksploatuoti, pardavimo sutartį, turi pakankamÄ pagrindÄ tikėtis, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama sutartyje nustatyta veikla.

Å iuo atveju, esant akivaizdžiam atsakovės UAB „Nidos turtas“ siekiui pastatams eksploatuoti įgytÄ Å¾emės sklypÄ padalyti į dvi dalis, perkeliant vienÄ dalį į kitÄ vietÄ , kuri ribojasi su miesto parku, siekiant Å¡ioje dalyje vykdyti kitÄ veiklÄ (parduoti, statyti gyvenamosios paskirties statinius ir kt.), atsakovė pažeidžia valstybės ir visuomenės interesus. Žemės sklypas yra Klaipėdos miesto centrinėje dalyje, patenka į KultÅ«ros paveldo teritorijÄ , yra gretimai su klaipėdiečių ir miesto svečių intensyviai lankomu SkulptÅ«rų parku. 131. 2019-02-14 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XIII-1967, kuriuo Nacionalinei žemės tarnybai suteikta teisė kreiptis į teismÄ ir prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. 132.

Priimtu įstatymu nustatyta jau nebe teisė, bet pareiga Nacionalinei žemės tarnybai kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo tais atvejais, kai vieÅ¡asis interesas pažeistas dėl pačios Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė (apskričių virÅ¡ininkų administracijų), veiksmų ar neveikimo, kurių Nacionalinė žemės tarnyba administracine tvarka pati iÅ¡taisyti negali. 133. IeÅ¡kovei atsisakius reikalavimo atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, civilinės bylos dalis atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d.

įsakymÄ Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.). 134. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 str.). 135. Bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kinį patenkinus atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (LR CPK 98 str. 1 d.). 136. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str.1d.).

IÅ¡ atsakovų UAB „Nidos turtas“ ir V. S. priteistina po 412,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256, 260 ir 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nidos turtas“, V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sandorių ir administracinių aktų panaikinimo bei restitucijos taikymo tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su uždarÄ ja akcine bendrove „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytÄ susitarimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės. Taikyti restitucijÄ , nustatant, kad UAB „Nidos turtas“ disponuoja 0,5072 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu B, o Lietuvos Respublika disponuoja 1,4649 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu A, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintÄ Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės, ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintÄ Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės GriÅ¡kevičienės. Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti UAB „Nidos turtas“ grÄ Å¾inti V.

S. pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) gautus 40 000 Eur. IÅ¡ V. S. iÅ¡reikalauti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,9721 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu A. BylÄ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d.

įsakymÄ Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutraukti. IÅ¡ atsakovų UAB „Nidos turtas“ ir V. S. priteisti po 412,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas. LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Å alys per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėja Giedrė Seselskytė