ed579fe0-da4e-42ee-9599-cf4ecf08b40a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. II-397-1033/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02398-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. lapkričio 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant pareiškėjui R. T.,pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui K. P.,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vyriausiajai specialistei J.

I.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANN-112556068-17 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, n u s t a t ė : Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė N. Å . 2017 m. birželio 7 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R.

T., surašė administracinio nusižengimo protokolÄ su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13ANPAN-103423981-17 dėl to, kad jis 2017 m. sausio 4 d., 15.59 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimų, sustojo ir stovėjo ant Å¡aligatvio, nesant tokį stovėjimo bÅ«dÄ nurodantiems kelio ženklams, t. y. kaip padariusiam administracinį nusižengimÄ , numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, administraciniu nurodymu pažeidėjui pasiÅ«lyta iki 2017 m. liepos 8 d. savanoriÅ¡kai sumokėti 15 eurų baudÄ .R. T. nustatytu terminu nesumokėjus baudos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė J. I., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ , 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. SAVAD-13ANN-112556068-17 (toliau – Nutarimas) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė R.

T. 60 eurų baudÄ . Tokį sprendimÄ Institucija priėmė įvertinusi administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis.Nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, pareiÅ¡kėjas R. T. pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, praÅ¡ydamas panaikinti NutarimÄ ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , iÅ¡reikalauti iÅ¡ Institucijos duomenis apie (duomenys neskelbtini) namo gatvės raudonųjų linijų ribas, duomenis apie (duomenys neskelbtini) gatvės priskyrimÄ atitinkamai gatvių kategorijai, duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius Å¡aligatvio Å¡alia (duomenys neskelbtini) įrengimo teisėtumÄ ir jo teisinę registracijÄ .

Skunde nurodė, kad Nutarime akivaizdžiai neteisingai nurodyta, kad jam priklausanti transporto priemonė sustojo ir stovėjo ant šaligatvio. Toje vietoje, kur buvo pastatytas automobilis, jokio šaligatvio nėra. Kaip matyti iš prie bylos pridėtų Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) valdomų pastatų ir žemės sklypo namų valdos techninės bylos ir jos plano, joks šaligatvis toje žemės sklypo vietoje, kurioje jis buvo pastatęs savo automobilį, nėra pažymėtas, todėl tokio šaligatvio šiame žemės sklype ir nėra.

Kadangi jis yra gavęs leidimÄ statyti savo automobilį žemės sklypo valdytojo valdomo sklypo ribose, tai automobilį buvo pastatęs jame teisėtai. Atitinkamai, kadangi joks Å¡aligatvis suformuotame ir STT valdomame žemės sklype nėra pažymėtas, tai reiÅ¡kia, kad tokio Å¡aligatvio nėra, todėl negali bÅ«ti ir jokių stovėjimo bÅ«dÄ nurodančių kelio ženklų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 86 punkte nurodyta, kad „važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms“, to paties straipsnio 58 punkte nurodyta, kad „šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos“.

Jo automobilis stovėjo ne prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir ne ant šaligatvio, bet pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, labai toli nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, t. y. jo automobilis stovėjo STT valdomame žemės sklype, kuriame joks šaligatvis nėra įrengtas, o ne ant bendrojo naudojimo šaligatvio, kaip teigiama Nutarime. Pažymi, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų R PDTP 12 patvirtinimo“ 225 punkte nustatyta, kad šaligatviai planuojami ir projektuojami tik gyvenamosiose teritorijose, gatvės raudonųjų ribų linijos ribose.

Jo automobilis buvo pastatytas už gatvės raudonųjų ribų, STT priskirto žemės sklypo ribose, gerokai toliau, negu siekia šaligatvio plotis. Tai, kad ta vieta niekuo nesiskiria nuo kitų žemės sklypo ribose esančių šaligatvių, neturi jokios teisinės reikšmės, nes šios vietos teisiškai yra skirtingos, o pareigūnai turi vadovautis ne vizualiniu vaizdu, o teisės aktų normomis. Taip pat nurodoma, kad neturi teisinės reikšmės ir tai, kad teritorija nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios kelio dalies iki pat pastato (duomenys neskelbtini) yra grįsta vienodomis plytelėmis.

Joks įstatymas nedraudžia privačiai valdomos teritorijos išgrįsti tomis pačiomis medžiagomis, šiuo atveju plytelėmis, kuriomis yra išgrįstas ir šalia važiuojamosios kelio dalies einantis šaligatvis. Tačiau vienos ar kitos medžiagos panaudojimas teritorijai padengti (išgrįsti) niekaip nekeičia tos teritorijos teisinio statuso. Taip pat neturi teisinės reikšmės ir Nutarimo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje tiek pastatu Nr. 6 (lygiagrečiai šaligatviui) yra įrengtos ir sužymėtos mokamos automobilių stovėjimo vietos be tarpų įvažiavimams.

Joks įstatymas nedraudžia įvažiuoti į žemės sklypÄ per sužymėtas mokamas automobilių stovėjimo vietas. Be to, jis nėra kaltinamas tuo, kad neteisėtai įvažiavo į žemės sklypÄ per sužymėtas mokamas automobilių stovėjimo vietas, nors ir nėra pažymėto įvažiavimo ir administracinė atsakomybė už tai jam nėra pritaikyta. Nors Nutarime ir teisingai nurodoma, kad Å¡aligatvis įrengtas aukščiau važiuojamosios kelio dalies, nuo jos aiÅ¡kiai atskirtas Å¡aligatvio bortu, tačiau kažkodėl nebuvo pastebėta, kad toje vietoje, kur yra įvažiavimas į žemės sklypÄ , kuriame stovėjo jo automobilis, Å¡aligatvio bortas yra pažemintas ir taip specialiai suformuotas įvažiavimas į žemės sklypÄ , jo dalį.

Todėl, priešingai Nutarimo teiginiams, patekimui į žemės sklypo dalį, kurioje buvo pastatytas jo automobilis, yra suformuotas specialus įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per šalia einantį šaligatvį. Visiškai teisingai Nutarime nurodyta, kad ties pastatu (duomenys neskelbtini) nėra kelio ženklo, kuris leistų užvažiuoti ir (ar) statyti transporto priemones ant šaligatvio. Akivaizdu ir logiškai paaiškinama, kad tokio kelio ženklo nėra ir negali būti dėl to, kad toje vietoje jokio šaligatvio nėra, be to kaip apskritai nėra ir tokio kelio ženklo kaip „užvažiuoti“, yra tik kelio ženklas „sustoti ir stovėti“.

Nutarime nurodoma, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė nėra įregistruota, tačiau to paties Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis tame pačiame žemės sklype nėra įregistruotas ir joks šaligatvis. Šaligatvis, kaip ir automobilių stovėjimo aikštelė, yra toks pat nekilnojamojo turto objektas ir, jeigu jis būtų, jis taip pat turėtų būti įregistruotas viešame registre.

Kadangi joks Å¡aligatvis žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre, tai akivaizdu, kad jokio Å¡aligatvio jame ir nėra. NutarimÄ suraÅ¡iusi Institucija nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų Å¡aligatvio teisinį egzistavimÄ ir jo teisinę registracijÄ , nors už Å¡aligatvių priežiÅ«rÄ Vilniaus mieste yra atsakinga bÅ«tent skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nutarime daroma nuoroda į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d.

įsakymÄ Nr. 30-1783 „Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiÅ«ros Vilniaus mieste tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo“, tačiau Å¡iame teisės akte nėra uždrausta nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose įsirengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telių, netgi ir savavaliÅ¡kai. Å io įsakymo 7 punktas draudžia savavaliÅ¡kai įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimÄ , Å¡viesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendrojo naudojimo teritorijose be Savivaldybės nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kartu su kelio ženklais įrengti papildomÄ informacijÄ , kurios įrengimo nenumato KET ir kelio ženklų ir Å¡viesoforų naudojimo standartai.

Tuo tarpu nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose Å¡ių stovėjimo aikÅ¡telių įrengimÄ ir priežiÅ«rÄ gali inicijuoti patys teritorijų savininkai ar valdytojai, tačiau tokio imperatyvaus įpareigojimo nėra numatyta. Taip pat Institucija, priėmusi NutarimÄ nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡aligatvis, ant kurio stovėjo jo automobilis, buvo įrengtas vadovaujantis Å¡io įsakymo ar kitų norminių aktų reikalavimais, kas reiÅ¡kia, kad Å¡aligatvis toje vietoje apskritai nebuvo įrengtas, arba jis buvo įrengtas nelegaliai.

Todėl, pareiškėjo manymu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo automobilis stovėjo ant šaligatvio, kad toje vietoje apskritai yra šaligatvis, o ne privačiai valdomame žemės sklype įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Šios abejonės nebuvo pašalintos ir turi būti vertinamos kaltininko, tai yra pareiškėjo naudai. Jis, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neprivalo įrodyti, kad jo automobilis buvo pastatytas ir stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, nes tai prieštarautų ne tik Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į R. T. skundÄ prašė NutarimÄ palikti nepakeistÄ ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylos aplinkybes. Nesutinka su skundo argumentu, kad automobilis buvo pastatytas prie (duomenys neskelbtini) teisėtai, t. y. gavus leidimÄ iÅ¡ žemės sklypo valdytojo STT, kadangi joks Å¡aligatvis suformuotame ir STT valdomame žemės sklype nėra pažymėtas, todėl pareiÅ¡kėjo manymu, tokio Å¡aligatvio nėra ir negali bÅ«ti jokių stovėjimo bÅ«dÄ nurodančių kelio ženklų.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad „kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui“, pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalį „keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politikÄ , eismo dalyvių mokymÄ , pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiÅ«rÄ atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigÅ«nų ir kitų tikrinančių pareigÅ«nų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine bÅ«kle, techninės bÅ«klės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatÄ ir turtÄ , gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sÄ lygas.

Pagal minėtų įstatymų nuostatas, kelias apima ir Å¡aligatvius, todėl nepriklausomai nuo nuosavybės teisių į keliÄ (Å¡aligatvį), jame galioja Lietuvos Respublikoje nustatyta keliais eismo tvarka. Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo automobilis, buvo pastatytas ne STT valdomame žemės sklypo teritorijoje, o laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje suprojektuotas ir įrengtas Å¡aligatvis. Šį faktÄ patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento patvirtintas teritorijos planas (2004-10-29 Nr. GN/697/04-0782).

Vadovaujantis Å¡iuo planu nekyla abejonių, kad vietoje, kurioje buvo pastatytas pareiÅ¡kėjo automobilis, yra įrengtas Å¡aligatvis. Ties (duomenys neskelbtini) pastatu įrengtas Å¡aligatvis yra aukščiau važiuojamosios kelio dalies, aiÅ¡kiai atskirtas Å¡aligatvio borteliais, eina prie (duomenys neskelbtini) važiuojamosios kelio dalies, jungia Å¡alia esančius pastatus ((duomenys neskelbtini)), tarp jų suformuotÄ skverÄ , yra grįstas vienodomis Å¡aligatvio plytelėmis (taip kaip numatyta teritorijos projekto plane).

Nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pėsčiųjų ir transporto eismas organizuojamas laikantis KET reikalavimų, todėl nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomoje teritorijoje įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles (vietas), jos turi būti pažymėtos atitinkamais kelio ženklais. Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d.

įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiÅ«ros Vilniaus mieste tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo“ 9 punkte numatyta, jog nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimÄ ir priežiÅ«rÄ inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektÄ su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, ir apie techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimÄ valdomojoje teritorijoje informuoja priskirtos teritorijos seniÅ«nijos atstovÄ . 2017 m. rugpjūčio 8 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniÅ«nijos praneÅ¡imas, kad nėra duomenų apie reguliavimo priemonių ir parkavimo aikÅ¡telės prie (duomenys neskelbtini) įrengimÄ . VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (Reg. Nr. 1/24455), žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telė nėra įregistruota. Atkreipia dėmesį, kad minėtas žemės sklypas yra priskirtas nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), todėl, bet koks teritorijos naudojimo pakeitimas negali bÅ«ti savavaliÅ¡kas.

Todėl vietoje, kur įrengtas Å¡aligatvis ir buvo užfiksuota stovinti transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti naudojama iÅ¡imtinai pėsčiųjų eismui.PareiÅ¡kėjas R. T. ir jo atstovas advokato padėjėjas K. P. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad automobilis stovėjo už raudonųjų ribų, todėl mano, kad ten tikrai nėra Å¡aligatvio ir negali jo bÅ«ti. Nuotraukose matosi suformuotas įvažiavimas į tÄ teritorijÄ , t. y. specialiai nužemintas „bordiÅ«ras“, kad į tÄ teritorijÄ Ä¯važiuoti ir tai yra vienintelis įvažiavimas į STT valdomÄ Å¾emės sklypÄ .

Institucijos pateikti duomenys rodo tik medžiagÄ iÅ¡ ko padaryta, tačiau ne statusÄ . Å i stovėjimo aikÅ¡telė egzistuoja jau mažiausiai 20 metų. Savo privačios aikÅ¡telės STT neturi. Å aligatvis priskiriamas statinio kategorijai, kaip ir stovėjimo aikÅ¡telė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad toje vietoje yra Å¡aligatvis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad automobilis stovėjo Å¡ioje vietoje, tačiau reikia rasti atsakymÄ , ar toje vietoje yra Å¡aligatvis, o jokie įrodymai byloje neįrodo, kad ten yra Å¡aligatvis.

Plane nurodyta, kad yra Å¡aligatvinės plytelės, tačiau tai yra tik medžiagiÅ¡kumas, o ne daiktas, įrenginys.Institucijos atstovė J. I. teisme prašė skundÄ atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, palikti NutarimÄ nepakeistÄ , nes jis pagrįstas ir teisėtas – padaryto pažeidimo esmė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, bauda paskirta vadovaujantis ANK ir sankcijos ribose. Pagal detalųjį planÄ Ä¯ vidinę teritorijÄ yra vienintelis įvažiavimas su pakeliamu užtvaru („šlagbaumu“), matosi platus įvažiavimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (b. l. 50).

Pareiškėjo nurodomas įvažiavimas nuosavybės teise priklauso valstybei ir suformuotas tam, kad įvažiuotų atitinkamas transportas – gaisrinė, šiukšlių išvežimas ir pan. Tai tikrai nesuteikia teisės statyti automobilius ant šaligatvio. Automobilio statymo vietoje yra laisva valstybinė žemė, kuri tuo metu, kai buvo projektuojamas (duomenys neskelbtini) pastatas ir teritorija, buvo suprojektuota, kaip šalia esančio skvero įrengtas šaligatvis. Detalieji planai buvo derinami su miesto savivaldybe, kitomis institucijomis, vadovaujantis teisės aktais, niekas savavališkai tos vietos negalėjo išgrįsti šaligatvio plytelėmis.

Palei gatvę toje vietoje kur pareiÅ¡kėjas įvažiuoja ir iÅ¡važiuoja yra mokamos automobilių stovėjimo vietos. Jei ten bÅ«tų suprojektuotas įvažiavimas, toje vietoje bÅ«tų draudžiama statyti automobilius. Teritorija, skirta automobilių stovėjimui, turi bÅ«ti paženklinta, o Å¡iuo atveju tokios teritorijos nėra. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nurodė, jog turi STT leidimÄ statyti toje vietoje automobilį, tačiau nagrinėjant bylÄ teisme paaiÅ¡kėjo, kad tokio leidimo jis neturi.

Tomis pačiomis trinkelėmis iÅ¡klotas kelias yra Å¡aligatvis, ten nėra automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, nes remiantis detaliuoju planu yra Å¡aligatvis, kuris apima visÄ skverÄ , ir kurio paskirtis yra vaikščioti pėstiesiems. Skundas netenkintinas.Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi bÅ«ti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teisenÄ negalima.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , t. y., kad 2017 m. sausio 4 d. 15.59 val.

Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant Å¡aligatvio, nesant tokį stovėjimo bÅ«dÄ nurodantiems kelio ženklams. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už sustojimÄ ir stovėjimÄ vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. KET 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, Å¡aligatvio (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, iÅ¡duotame prekiauti vieÅ¡oje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikÅ¡telėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia faktinių aplinkybių, kad jis 2017 m. sausio 4 d. 15.59 val. vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netoli STT pastato.

Byloje yra kilęs ginčas, kad R. T. nepadarė administracinio nusižengimo, nes jis mano, kad automobilį pastatė leistinoje vietoje, kuri nėra Å¡aligatvis, ir įvažiavimas į tÄ vietÄ negali bÅ«ti traktuojamas kaip Å¡aligatvis.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nusižengimo padarymo dienÄ (ir Å¡iuo metu), minėta vieta ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) nebuvo įteisinta kaip automobilių statymo vieta. IÅ¡ nuotraukų ir patvirtinto detaliojo plano, akivaizdžiai matyti, kad 2017 m. sausio 4 d. 15.59 val. automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas skvero teritorijoje ant Å¡aligatvio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skirto vaikščioti pėstiesiems.

Pagal pateiktÄ planÄ automobilio statymo vietoje nėra jokių automobiliams skirtų įvažiavimų, stovėjimo aikÅ¡telių, tik įėjimai pėstiesiems į pastatÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 50). Toje vietoje, kur pareiÅ¡kėjas įvažiuoja ir iÅ¡važiuoja į neva stovėjimo aikÅ¡telę, palei gatvę yra mokamos automobilių stovėjimo vietos, kur galima statyti automobilius darbo dienomis ir Å¡eÅ¡tadieniais nuo 8 iki 20 val. (b. l. 25, 28). Jeigu ten bÅ«tų suprojektuotas įvažiavimas, statyti automobilius nebÅ«tų leidžiama, kadangi jie užstatytų įvažiavimÄ .

Pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas teritorija, skirta automobilių stovėjimui, turi bÅ«ti paženklinta kelio ženklu su raide „P“ (KET ženklai Nr. 528-532), o nagrinėjamu atveju tokio teritorijos paženklinimo, kur stovėjo pareiÅ¡kėjo automobilis, nėra, todėl jis pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimÄ , draudžiantį statyti automobilį ant Å¡aligatvio. Pagal teismų praktikÄ automobilį leidžiama statyti toje vietoje ir tokiu bÅ«du, kaip nurodo kelio ženklai (Vilniaus apygardos teismo 2015-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-329-149/2015, Kauno apygardos teismo 2017-03-07 nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-181-530/2017).Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad R.

T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Jo kaltę dėl administracino nusižengimo padarymo, patvirtina byloje iÅ¡tirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 10), nuotraukos, kuriose užfiksuota nusižengimo vieta ir pareiÅ¡kėjo automobilis (b. l. 11-16), kitos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9, 24-25), aktualios teritorijos planai (b. l. 17, 20-22, 28), 2004 m. birželio 1 d.

Statybos leidimas Nr. GN/697/04-078 su patvirtintu detaliuoju planu (b. l. 49-50), 2017 m. rugsėjo 4 d. Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis (b. l. 51), VÄ® „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (b. l. 31-34), todėl vyriausioji specialistė J. I., atsižvelgdama į byloje esančius objektyvius įrodymus bei tai, kad nėra R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, laikydamasi ANK normų reikalavimų, skyrė jam administracinę nuobaudÄ - sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios nuobaudos vidurkį - 60 eurų baudÄ .Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ .

Atmesdamas skundÄ , teismas gali tiesiog pritarti institucijos priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012, Vilniaus apygardos teismo 2015-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-329-149/2015).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Institucija, priimdama NutarimÄ , teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir nuobaudÄ paskyrė pareigÅ«nė, turinti teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANN-112556068-17 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo nėra pagrindo.

Dėl to pareiÅ¡kėjo R. T. skundas netenkintinas.Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas n u t a r i a : Netenkinti R. T. skundo.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANN-112556068-17 palikti nepakeistÄ .Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                          Rolandas Bužinskas