ed56609b-e489-48a4-b136-571e66d54725 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1842-716/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17009-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Laurai Matusevičienei, Laimai Avižienytei, dalyvaujant prokurorei Editai KadÅ«nienei, kaltinamajam A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ bylÄ , kurioje A.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : A. S. 2022 m. gegužės 15 d., apie 1.25 val. Vilniuje, prie pastato SaltoniÅ¡kių g. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. S. teisme kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad tÄ dienÄ viskas įvyko dėl depresijos. Jis skiriasi su žmona. TÄ dienÄ sužinojo, kad žmona jį iÅ¡davė. Supykęs blaivus iÅ¡važiavo prie ežero. Nuo ežero sugalvojo važiuoti namo. Prie ežero gėrė degtinės 0,7 l.

Gėrė nuo 18:00 val. iki 23:00 val. ir po to iÅ¡važiavo. Automobilis buvo nuomotas, jį iÅ¡sipirkinėjo. Dabar sutartis nutraukta, automobilį pasiėmė lizingas. Brolis už jį galėtų laiduoti. Brolis iÅ¡vykęs ir nespėjo susitvarkyti dokumentų. Brolis vyresnis. Jis broliui kitÄ dienÄ po įvykio paskambino ir papasakojo. Jis turi (duomenys neskelbtini) metų vaikÄ , berniukÄ . Dabar laukia dokumentų dėl skyrybų. Jo žmona gyvens su kitu jo broliu. Jis turi Å¡eÅ¡is brolius. Jis uždirba (duomenys neskelbtini) per mėnesį.

Teisme apklausta liudytoja V. M. parodė, kad žino dėl sÅ«naus padaryto nusikaltimo, kad vairavo iÅ¡gėręs. Tai sužinojo per televizijÄ . Bendravo apie tai su sÅ«numi ir sužinojo, kad sÅ«nus susipyko su žmona, iÅ¡ nervų sėdo ir iÅ¡važiavo. Žmona paliko jį dėl brolio. SÅ«nus vartojo alkoholį ir vairavo automobilį neblaivus. SÅ«nus gailisi, kad girtas vairavo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), A. gyvena (duomenys neskelbtini). SÅ«nus atvažiuodavo kiekvienÄ savaitgalį. Ji bendrauja su sÅ«numi, Å¡is atvyksta ir jai padeda dirbti, jie pasiskambina telefonu.

SÅ«nui dabar sunku darbe, kadangi prarado vairuotojo pažymėjimÄ . Dėl laidavimo jai atsirastų pareiga užtikrinti, kad jis nevartotų alkoholio. Ji tiki sÅ«numi, kad Å¡is daugiau taip nedarys. Teisme apklaustas liudytojas P. M. parodė žinantis, kad kaltinamasis vairavo neblaivus. Tai matė per televizijÄ . Jis yra santuokoje su V. M., kuri kasdien bendrauja su sÅ«numi. Jie pasikalba telefonu. Bendrauja apie gyvenimÄ , apie darbÄ , apie vaikÄ . Jo sutuoktinė dirba jo Å«kyje, yra gera darbuotoja, supranta darbÄ .

Su sutuoktine galima rasti bendrÄ kalbÄ . Žmona su policija reikalų neturėjo. Santuokoje jie yra 3 metus, o gyvename kartu virÅ¡ 10 metų. Jis žmonai moka (duomenys neskelbtini) atlyginimÄ . Jeigu kažkÄ padaro daugiau, moka papildomai. Ä®rodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis. Liudytojas D. A. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 15 d. po vidurnakčio, tai buvo apie 1.00 val. nakties, važiavo Vilniaus mieste, Nemenčinės plentu, ten pastebėjo automobilį, kuris neadekvačiai ir chuliganiškai manevravo, mėtėsi po juostas, tai didino, tai mažino, greitį. Kadangi jam tai sukėlė įtarimų, jis paskambino 112, pasakė kokie automobilio numeriai, taip pat pasakė, kad įtaria, jog automobilį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas.

Automobilis greičiausiai buvo „Audi“ markės, bet nėra tikras. Jis važiavo paskui automobilį iki Saulėtekio al., ten jis nusuko į ŽirmÅ«nus, tačiau ten jau jį pamėtė iÅ¡ akiračio, tai buvo maždaug prie Valakampių tilto ir „Orlen“ degalinės. Kadangi buvo tamsus paros metas, nematė kas vairavo automobilį ir kiek jame buvo asmenų (b. l. 40). Liudytoja E. M. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 1.25 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu G. P. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, link ŽirmÅ«nų važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Audi“, kurio valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo pastebėtas Geležinio Vilko g., Vilniuje, judantis link Savanorių pr., Vilniuje. Sustabdė automobilį gatvėje prie pastato, esančio Saltoniškių g. 2, Vilniuje. Paaiškėjo, kad automobilį vairuoja A. S., kadangi nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, nuotolinio alkotesterio Nr. ARLD-0060 pagalba buvo patikrintas vairuotojo blaivumas, ekrane užsidegė raudonas (X), tai reiškia, kad vairuotojo išpūstame ore yra alkoholio (kiekio nerodo), po ko buvo vairuotojas patikrintas alkotesteriu „Alcotest Drager“.

Pirmu pūtimu 1.31 val. buvo nustatytas 2,24 promilės girtumas. Antru pūtimu 1.56 val. buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas. A. S. teigė, kad vartojo alkoholį vakar, o šiandien taip pat išgėrė šiek tiek alaus. Vairuotojas gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, teigė, kad tai pirmas kartas ir daugiau to nebus. Automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinių, kairės pusės grindų buvo atsukta, beveik tuščia stipriojo alkoholinio gėrimo tara. Taip pat automobilyje buvo tuščių limonado skardinių bei plastikinė tara su pusės limonado likučiu.

Automobilyje taip pat buvo moteris ir vyras, kurie sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, jų duomenys nebuvo užraÅ¡yti, kadangi jie buvo labai girti, nesiorientavo aplinkoje ir nieko papasakoti negalėjo. A. S. įteiktas Å¡aukimas atvykti į Vilniaus miesto pirmÄ jį policijos komisariatÄ . A. S. vairavimo faktÄ matė ji ir jos kolega. Jų akivaizdoje A. S. alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 44). IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2022 m. gegužės 15 d. 1.21 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad link ŽirmÅ«nų pusės važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu, kurios valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4). IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 1.25 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, link ŽirmÅ«nų pusės važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas Geležinio Vilko g., judantis link Savanorių pr. Sustabdžius minėtÄ automobilį paaiÅ¡kėjo, kad jį vairuoja A.

S., gim. (duomenys neskelbtini), nuotolinio alkotesterio ARLD – 0060 pagalba buvo patikrintas vairuotojo blaivumas, ekrane užsidegė raudonas (X). Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0009, sertifikato Nr. 1680300, pagalba buvo tikrinamas vairuotojo blaivumas. Pirmu pūtimu 1.31 val. buvo nustatytas 2,24 promilės girtumas. Antru pūtimu 1.56 val. buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas. A. S. teigė, kad vartojo alkoholį vakar, o šiandien taip pat išgėrė šiek tiek alaus. Vairuotojas gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, teigė, kad tai pirmas kartas ir daugiau to nebus.

Automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinių, kairės pusės grindų buvo atsukta, beveik tuščia stipriojo alkoholinio gėrimo tara. Taip pat automobilyje buvo tuščių limonado skardinių bei plastikinė tara su pusės limonado likučiu. Automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į Minsko pl. 21, Vilniuje. Įvykis filmuotas „BODY 1815“ (b. l. 10). Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. gegužės 15 d. A.

S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, elgsena neadekvati. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0009 (patikros sertifikatas Nr. 1680300, galioja iki 2022 m. lapkričio 4 d.) pirmojo tikrinimo metu 1.31 val. A. S. nustatytas 2,24 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu 1.56 val. nustatytas 2,04 promilės girtumas (b. l. 12-14). Iš transporto priemonės techninės būklės apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Audi“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo iÅ¡oriniai sugadinimo požymiai, t. y. kėbulas turi minimalius apibraižymus (b. l. 15-19). IÅ¡ priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 20-21). IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas – (duomenys neskelbtini), valdytojas – A.

S. (b. l. 22). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5 340 eurų (b. l. 24). IÅ¡ transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties matyti, kad davėjas – (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. kovo 18 d. suteikė gavėjui – A. S. teisę valdyti ir naudotis automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vertė 6 750 eurų (b. l. 28-34). Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų minėtame BK straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A.

S. vairavo kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. paties A. S. prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo ir automobilio vairavimo, liudytojų D. A. ir E. M. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, policijos įvykių registro įraÅ¡o duomenys, tarnybinis praneÅ¡imas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, transporto priemonės techninės bÅ«klės apžiÅ«ros patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos ir VÄ® „Regitra“ pažyma, patvirtina, kad A.

S. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam netrukus po įvykio buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Ä®vertinus kvalifikacijai reikÅ¡mingus požymius dėl transporto priemonės vairavimo ir asmens neblaivumo teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. A. S. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kÄ Ä¯rodo jo nuoseklÅ«s ir tiesÄ atitinkantys parodymai viso proceso eigoje, nuoÅ¡irdus iÅ¡gyvenimas dėl įvykio.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis. Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme buvo pateikti kaltinamojo A. S. ir V. M. praÅ¡ymai dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimÄ mamos atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sÄ lygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismas nustatė ir pripažino, kad A. S. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstamos veikos reikalavimo atlyginti žalÄ nebuvo, dėl to galima pripažinti egzistuojančiÄ ir įstatymo sÄ lygÄ dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

A. S. praeityje neteistas, vienÄ kartÄ jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 82). Kaltininkas per pastarųjų penkerių metų laikotarpį Å¡eÅ¡is kartus baustas administracine tvarka, iÅ¡ kurių tris nusižengimus padarė virÅ¡ydamas nustatytÄ leistinÄ greitį, vienÄ nusižengimÄ padarė važiuodamas marÅ¡rutiniam transportui skirta eismo juosta ir du nusižengimus padarė nevykdant karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų.

A. S. paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (b. l. 84-86), jis yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 133, 136). Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nesunkaus nusikaltimo pobÅ«dį, priežastis ir paskatas nusikaltimo padarymui, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, padarytas iÅ¡vadas ir teisingai įvertintÄ nusikaltimo turinį yra pagrindas manyti, kad A.

S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimÄ formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimÄ dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra teisingumo principo įgyvendinimas.

Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais.

Ne mažiau svarbÅ«s yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022). Teismas įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, A. S. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ kaltinamÄ jį A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo įsitikinimu jau aukščiau iÅ¡sakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti, kad Å¡io instituto taikymas tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi bÅ«ti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarÄ jį bÅ«ti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas.

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Teisme apklausus laiduotojÄ V. M. ir įvertinus jÄ charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko mama, kuris teismui pateiktame praÅ¡yme save apibudina kaip darbščiÄ ir atsakingÄ .

Teisme apklaustas jos sutuoktinis ir darbdavys P. M. tai patvirtino ir tik teigiamai charakterizavo šį asmenį. V. M. ir A. S. nuolat bendrauja, juos sieja artimas tiek bendra vimo, tiek giminystės ryÅ¡ys. Abu asmenys yra dirbantys, vienas kitam padeda. Teismo vertinimu minėtos aplinkybės yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad V. M. yra ne tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkama laiduotojas sÅ«nui kaip kaltininkui dėl įvykio. Laiduotojo asmenybė yra teigiama, nes V. M. yra neteistas (b. l. 140), nėra bausta ir administracine tvarka, yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Asmenys bendravo dėl įvykio, A. S. suvokia savo neapgalvotos veikos pavojingumÄ , pats baudžiamasis procesas jam yra rimta gyvenimo pamoka. Abu asmenys yra kritiÅ¡ki padarytam nusikaltimui. Laiduotojos vertybinė orientacija, jau įvykusi kaltininko elgesio korekcija, abipusis asmenų sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja, dažnai matosi. Visos Å¡ios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad V. M. yra tinkama laiduotoja kaltininkui. Ä®vertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, teismas mato pagrindÄ atleisti A.

S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį V. M. atsakomybei. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas iÅ¡vadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos turtinę padėtį, teismas mato pagrindÄ atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nustatant ne trumpiausios trukmės laidavimo terminÄ be užstato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iÅ¡ pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas praneÅ¡ti apie gyvenamosios vietos pakeitimÄ ar iÅ¡vykimÄ iÅ¡ jos.

Ä®statymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali bÅ«ti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones.

Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi bÅ«ti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiÅ¡kia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iÅ¡ jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018). IÅ¡nagrinėjus bylÄ , teismas pripažįsta, kad A. S. kartu su bausme turi bÅ«ti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas.

Tinkamam neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobÅ«džio pasekmės. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įvertina tai, kad A. S. padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, praeityje neteistas, piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir įvykio metu jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje Å¡eÅ¡is kartus baustas administracine tvarka.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta A. S. skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, Å¡io termino pradžiÄ skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Nagrinėjamu atveju A. S. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ . Spręsdamas dėl turto konfiskavimo, kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkei, teismas atsižvelgia į teismų praktikÄ , kurioje pripažįstama, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi.

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. V. S. nusikaltimo padarymo metu vairuojamas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ . IÅ¡ byloje esančios VÄ® „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – (duomenys neskelbtini), valdytojas – A. S. (b. l. 22). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio „Audi“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5 340 eurų (b. l. 24). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę įvykio metu atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo A.

S. bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo A.

S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Dėl to teismas kaltininkui skirdamas Å¡iÄ privalomÄ poveikio priemonę konfiskuoja automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . A. S. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 65-67) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – A. S. vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jam skirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones perduotinas VĮ „Regitra“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais n u s p r e n d ė : A. S. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį V.

M. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be užstato, ir bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 16 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ A. S. konfiskuoti automobilio „Audi A4 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ 5340 Eur (penkių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties eurų) sumÄ . A. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ ir specialios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ko panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. S. vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti A. S., kad: - jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; - jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui V. M., kad jis, bÅ«damas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjas Mindaugas Striaukas