2021-06-30 Nr. AB-13744-3-61-3-03039-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2619-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03039-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. TE-202 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas. Nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, remiantis šališkomis išvadomis, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2019 m. kovo 8 d., pareiškėjos pasiaiškinimas parašytas 2020 m. balandžio 5 d., o tarnybinis patikrinimas užbaigtas tik 2020 m. liepos 30 d.

3. Pareiškėja teigė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. el. paštu gavo 2020 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-9-7494 (toliau – ir Išvada), kuria remiantis paskirta tarnybinė nuobauda. Tačiau buvo pateiktas tik kas antras Išvados lapas, todėl ji negalėjo susipažinti su Išvada, nesuprato galutinių kaltinimų esmės. Atsakovas praleido tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminą, pareiškėjai nebuvo pranešta apie tarnybinio patikrinimo sustabdymą bei jo atnaujinimą.

4. Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12 atliko procesinį veiksmą – nukentėjusįjį, civilinį ieškovą Z. V. supažindino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vadovaudamasi Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro M. G. 2019 m. sausio 25 d. leidimu. Minėtam asmeniui susipažinti buvo pateikta visa baudžiamosios bylos, kurioje ikiteisminis tyrimas nebaigtas, medžiaga, surinkta iki 2019 m. sausio 25 d. Tai pažymėta 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokoluose. Pareiškėja 2019 m. kovo 27 d. nukentėjusįjį, civilinį ieškovą Z. V. supažindino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vadovaudamasi jau kitu prokuroro leidimu – 2019 m. kovo 4 d. Taigi, dokumentus, kuriuos pareiškėja kaltinama pateikusi susipažinti Z. V. neturint prokuroro leidimo, ji pateikė 2019 m. kovo 27 d. turėdama prokuroro 2019 m. kovo 4 d. leidimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo kitaip, nei pažymėta protokoluose. E. L. paaiškinimai yra tendencingi, pateikti situacijoje, kai pareiškėjos santykiai su vadovybe buvo įtempti, be to, jis savo paaiškinimuose nurodo, kad objektyvios informacijos, kas galėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi nuo 2019 m. sausio 25 d., neturi. I. A. nepateikė jokios informacijos, kas galėtų patvirtinti pareiškėjos veiksmuose esant tarnybinio nusižengimo sudėtį. A. R. paaiškinimai, kad dėl kabineto rakto į jį niekas nesikreipė, nepatvirtina, kad būtent pareiškėja padarė jai inkriminuojamus veiksmus. Prokuroro R. Š. teiginiai rodo, kad pareiškėjos veiksmai vertinami remiantis prielaidomis, o ne faktais. Neteisėta veika gali būti konstatuojama tik esant tiesioginiams įrodymams.

5. Pareiškėja teigė, kad prielaidų dėl to, kas galėjo proceso dalyviui pateikti duomenis, esančius Išvadoje nurodytuose dokumentuose, gali būti daug. Tokių galimybių turėjo daugelis asmenų, dirbančių FNTT, prokuratūroje, teismuose ar kitaip susijusių su šiomis institucijomis. Pareiškėja įsitikinusi, kad kabineto, kuriame dirbo, ir seifo raktus turėjo jos buvę viršininkai, galbūt ir kiti darbuotojai. Pareiškėjai paskirtas seifas buvo itin mažas (mažesnis nei 1 kv. m), todėl visų ikiteisminių tyrimų dokumentai jame netilpdavo, buvo laikomi tiesiog kabinete. Daugelis dokumentų buvo surašomi, pateikiami IBPS, todėl buvo matomi ir pasiekiami ne tik pareiškėjai. Ikiteisminio tyrimo medžiaga, jos dalis ar atskiri dokumentai buvo siunčiami, registruojami institucijų raštinėse, fiziškai perduodami ir matomi kitų asmenų. Kaip iš tikrųjų tam tikrų dokumentų duomenys tapo žinomi proceso dalyviui Z. V. ankščiau nei pareiškėja jam juos pateikė (2019 m. kovo 27 d.), pareiškėjai nėra žinoma. Pareiškėja pabrėžia, kad ypač atidžiai ir atsargiai vykdė savo funkcijas atlikdama ikiteisminį tyrimą, nes jis didelės apimties, ilgai trunkantis, sudėtingas, jai buvo žinoma apie ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių galimus aktyvius veiksmus, galimybes kilti konfliktams.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad tarnybiniame patikrinime analizuoti tie patys duomenys kaip ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00007-19, tačiau padarytos skirtingos išvados: ikiteisminiame tyrime buvo analizuota pareiškėjos veika 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d., o Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, neturėdama tam prokuroro leidimo, nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 21 d. pateikė Z. V. susipažinti dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos (duomenis), kuri buvo surinkta (gauta) po 2019 m. sausio 25 d. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-2-00007-19 buvo nustatyta, jog Z. V., neturėdamas teisėto pagrindo, susipažino tik su organizacinio pobūdžio dokumentais, tą konstatavo teismas, tačiau Išvadoje vis tiek nurodoma, jog tarnybinio patikrinimo metu įrodyta, kad proceso dalyviui Z. V. R. B. be prokuroro leidimo pateikė susipažinti dokumentus, kurie vertinami kaip procesiniai dokumentai. Taigi tarnybinis patikrinimas nebuvo objektyvus.

7. Pareiškėja nesutiko, kad netinkamai užpildė protokolus. Protokolus užpildė pagal teisės aktų reikalavimus, nurodė, kokia medžiaga buvo pateikta susipažinti, t. y. visa, surinkta iki 2019 m. sausio 25 d. Joks detalizavimas bylos tomais ir lapais nebuvo tikslingas. Be to, ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 medžiaga nėra susiūta į tomus, kad juos būtų galima nurodyti. Tai, kad 2016 m. (2016 m. birželio 22d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d.) vyriausiasis tyrėjas S. V., pateikdamas susipažinti medžiagą Z. V., nurodė segtuvus ir juose esantį lapų skaičių, nėra įrodymas, kad pareiškėja susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolą surašė netinkamai.

8. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu formuluojant pareiškėjai įtarimus nebuvo minimas 2014 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas Nr. I-228, kuriuo patvirtinta baudžiamojo proceso dokumento forma „Susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolas“, kuris yra nurodytas Išvadoje; jis nereglamentuoja, kad turi būti nurodyti bylos tomai. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 179 bei 181 straipsniai, nei Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. I-57, 34, 36 ir 37 punktų nuostatos nereglamentuoja, jog protokole reikia nurodyti, su kokia konkrečiai medžiagos dalimi (bylos tomais, lapais) proceso dalyvis buvo supažindintas.

9. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras A. S. 2019 m. kovo 8 d. Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – ir IBPS) surašė raštą Nr. IBPS-S-49283 (Tarnybos reg. Nr. 0-4928), kuriame nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00139-12 iš Z. V. pateikto skundo turinio matyti, kad tyrimą atliekanti FNTT (duomenys neskelbtini) R. B. galimai pateikė daugiau ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos nei buvo leista prokuroro. Rašte prašoma nustatyta tvarka išsiaiškinti šias aplinkybes ir užtikrinti, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus direktoriaus 2019 m. kovo 8 d. pavedimu dėl minėtų aplinkybių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėjai 2019 m. kovo 27 d. buvo įteiktas pranešimas dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėja 2019 m. balandžio 5 d. pateikė pasiaiškinimą. 2019 m. balandžio 5 d. tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas 30 dienų. Kadangi tarnybinio patikrinimo metu R. B. veiksmuose buvo įžvelgti nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje, požymiai, tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas ir 2019 m. balandžio 16 d. medžiaga raštu Nr. 25/8-9-7069 buvo perduota procesinio sprendimo priėmimui. 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroras A. G. informavo, kad medžiaga dėl R. B. galbūt padarytos nusikalstamos veikos prijungta prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00007-19. 2020 m. kovo 16 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00007-19 buvo nutrauktas. FNTT skundė tokį procesinį sprendimą, tačiau prokuroras, o vėliau 2020 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas FNTT skundo netenkino. 2020 m. liepos 7 d. tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas, galutinis tarnybinio patikrinimo terminas – 2020 m. liepos 31 d. – nebuvo praleistas, tarnybinės atsakomybės senaties terminas (3 metai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos) nėra suėjęs.

11. Atsakovas nurodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, jog pareiškėja dėl aplaidumo, turėdama Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro M. G. 2019 m. sausio 25 d. leidimą susipažinti proceso dalyviui – civiliniam ieškovui Z. V. su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-9-00139-12, kuris suteikia proceso dalyviui teisę susipažinti (o pareigūnei nustato pareigą supažindinti) su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kiek buvo surinkta iki prokuroro sprendimo leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi priėmimo dienos, t. y. iki 2019 m. sausio 25 d., neteisėtai (neturėdama tam prokuroro leidimo) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 21 d. pateikė Z.

V. susipažinti dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurie surinkti po 2019 m. sausio 25 d. Dėl to kilo neigiamos pasekmės – proceso dalyvis Z. V., susipažinęs su visais anksčiau minėtais ikiteisminio tyrimo duomenimis ir neturėdamas teisėto pagrindo, galėjo jais laisvai disponuoti. Taip pat pareiškėja, atlikdama proceso veiksmą – Z. V. 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga – neišsamiai surašė supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo 2019 m. vasario 11 d. protokolą, nenurodydama, su kokia konkrečiai medžiagos dalimi (bylos tomai, lapai) šio proceso veiksmo metu buvo supažindintas proceso dalyvis Z.

V.. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė: Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-57 34 punktą, Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1-142,30 punktą, Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 4 straipsnį, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-139 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) 14 punktą ir 14.1 papunktį, FNTT tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 6.1, 7.2 papunkčius, (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto FNTT direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-167 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.1 papunktį.

12. Atsakovo vertinimu, pareiškėja nepagrindė nesutikimo su Išvada ir Įsakymu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų ir terminų. Išvada yra teisėta ir pagrįsta, joje išsamiai išnagrinėtos ir aptartos pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybės (susipažinta su IBPS esančia ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 medžiaga, popierine ikiteisminio tyrimo medžiaga, Išvadoje įvertintas pareiškėjos ikiteisminio tyrimo veiksmų organizavimas, buvo gauti su nagrinėjamu pažeidimu susijusių asmenų (tiesioginio vadovo, turto valdymo skyriaus vedėjo, pareiškėjos kolegės) rašytiniai paaiškinimai, baudžiamojo proceso metu buvo apklausti liudytojai, gauti pareiškėjos paaiškinimai, įvertinti rašytiniai įrodymai, patikrinta ir įvertinta informacija susijusi su asmenų atvykimu į FNTT patalpas, patikrinti asmenų registracijos žurnalai). Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos pareiškėjos galimybės tinkamai atlikti savo pareigas ir nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja būtų negalėjusi tinkamai vykdyti savo pareigų.

13. Atsakovas nurodė, kad tik iš skundo teismui sužinojo, kad pareiškėja gavo tik kas antrą Išvados lapą. Taip nutiko dėl FNTT dokumentų valdymo sistemoje įvykusios techninės klaidos: siunčiant pareiškėjai elektroniniu paštu Išvadą buvo nuskanuotas tik kas antras Išvados lapas. Tačiau ši techninė klaida nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja nebuvo tinkamai supažindinta su Išvada ir Įsakymu dėl nuobaudos. Kartu su Išvada pareiškėja gavo lydraštį, kuriame buvo nurodyti dokumento rengėjo kontaktai, į jį pareiškėja nesikreipė, neinformavo, kad gavo netinkamai nuskanuotą Išvadą. Pareiškėja apie jai inkriminuojamus veiksmus buvo informuota Pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą, teikė paaiškinimus. Sužinojęs apie netinkamą įteikimą atsakovas dėjo visas įmanomas pastangas, kad pareiškėja būtu tinkamai informuota apie atliktą ir pabaigtą tarnybinį patikrinimą, bei bandė pasirašytinai įteikti pareiškėjai Išvados ir Įsakymo kopijas. Nepavykus su pareiškėja susitarti dėl įteikimo pasirašytinai, dokumentų kopijos buvo išsiųstos visais įmanomais būdais (registruotu paštu, elektroniniu paštu, nuvykta į namus ir jos sodybą ir popierinės kopijos įdėtos į pareiškėjos pašto dėžutę, pareiškėja buvo informuota telefonu apie tai, kad minėti dokumentai jai išsiųsti ir kopijos paliktos pašto dėžutėje, pareiškėjos klausta, kad ji gali atvykti, ar kur jai FNTT gali atvežti ir įteikti dokumentus, dokumentų palikimas pašto dėžutėje nufilmuotas). Pareiškėja vengė priimti dokumentus ir taip piktnaudžiavo administraciniu procesu. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nagrinėjamos aplinkybės to ikiteisminio tyrimo, kurį pati pareiškėja turėjo atlikti ir atliko, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji nesupranta galutinių jai pateiktų kaltinimų esmės, nepagristi. Taip pat nepagrįstai pareiškėja teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Išvada.

14. Atsakovas 2020 m. lapkričio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tai, jog ikiteisminio tyrimo proceso dalyvis buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis, su kuriais dar prokuroras jam nebuvo leidęs susipažinti įrodo: 2019 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro A. S. raštas Nr. IBPS-S-49283 (Tarnybos reg. Nr. 0-4928); 2019 m. vasario 11 d. 9 val. – 16.35 val. (11.35–13.00 val. pertrauka) R. B. surašytas susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolas; 2019 m. vasario 13 d. 13.00 val. – 16.25 val. R. B. surašytas susipažinimo su bylos medžiaga, nebaigus ikiteisminio tyrimo, protokolas, Tarnybos lankytojų registracijos žurnale užfiksuoti įrašai, 2019 m. vasario 13 d. Z. V. pateiktas skundas Vilniaus apygardos prokuratūrai (Nr. AP-4206), 2019 m. vasario 25 d. Z. V. pateiktas skundas Vilniaus apygardos prokuratūrai (Nr. AP-5231), 2019 m. vasario 28 d. Z. V. pateiktas skundas (duomenys neskelbtini) S. S. ir (duomenys neskelbtini) E. M., 2019 m. vasario 28 d. interneto portale „Youtube“ paskelbti vaizdo įrašai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir jų turinys ir kita rašytinė tarnybinio patikrinimo medžiaga. Atsakovo nuomone, pakanka objektyvių duomenų daryti neginčijamą išvadą, kad Z. V., neturėdamas prokuroro leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, su ja susipažino būtent tuo metu, kai buvo atvykęs pas R. B.. Tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad duomenys be prokuroro leidimo Z. V. galbūt pateikė kiti asmenys, o ne pareiškėja. Tokių duomenų nepateikė ir pati pareiškėja nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teismui. Minėtu laikotarpiu ikiteisminis tyrimas, kurio duomenys buvo atskleisti be leidimo, buvo tik pareiškėjos žinioje ir jokiems kitiems pareigūnams nebuvo pavesta jame atlikti veiksmų. FNTT patalpose yra užtikrinama įėjusių ir išėjusių asmenų kontrolė ir registravimas į lankytojų žurnalą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad tik pareiškėja tuo metu kontaktavo (atliko proceso veiksmus) su proceso dalyviu Z. V. ir tame pačiame ikiteisminiame tyrime, kurio duomenys tapo žinomi Z. V..

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad FNTT gavo 2019 m. vasario 28 d. Z. V. skundą dėl pareigūnų veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus direktorius 2019 m. kovo 1 d. pavedė patikrinti informaciją. 2019 m. kovo 5 d. FNTT direktorius kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą raštu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 154 ir 247 straipsnius“, kuriuo, be kita ko, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų, susijusių su neleistinos ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 medžiagos pateikimu proceso dalyviui Z. V. susipažinti ir daryti kopijas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00007-19. 2019 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. S. raštu Nr. IBPS-S-49283 „Dėl IT bylos Nr. 10-9-00139-12 medžiagos išnagrinėjus prašymus grąžinimo“ nurodė, kad iš pareiškėjo Z. V. skundo turinio matyti, kad tyrimą atliekanti R. B. galimai pateikė daugiau medžiagos nei buvo leista prokuroro. Rašte prašoma išsiaiškinti šias aplinkybes ir užtikrinti, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų. 2019 m. kovo 8 d. FNTT direktorius rezoliucija ant minėto rašto pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. 2019 m. kovo 13 d. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininko tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-5-2812 „Dėl tikrinamos informacijos pagal direktoriaus pavedimą Nr. 04/8-5-2486 prijungimo prie tarnybinio patikrinimo medžiagos“ pasiūlyta tyrimus pagal Imuniteto ir kontrolės skyriaus direktoriaus 2019 m. kovo 1 d. pavedimą ir 2019 m. kovo 8 d. FNTT direktoriaus rezoliuciją sujungti. 2019 m. kovo 13 d. rezoliucija FNTT direktorius tyrimus sujungė.

17. 2019 m. kovo 27 d. pareiškėjai įteiktas „Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 04/8-4-3310, kuriame nurodyta, kad pareiškėja galimai pateikė Z. V. susipažinti dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 medžiagos, kurie buvo gauti po 2019 m. sausio 25 d., galimai neišsamiai surašė 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. protokolus. 2019 m. balandžio 5 d. pareiškėja pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, paaiškino aplinkybes; nurodė, kad yra Vilniaus ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narė. 2019 m. balandžio 5 d. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkės tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-9-3892 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ prašoma tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti maksimaliam 30 dienų terminui. 2019 m. balandžio 5 d. rezoliucija FNTT direktorius terminą pratęsė.

18. 2019 m. balandžio 10 d. FNTT Vilniaus apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) viršininkas surašė pareiškėjos charakteristiką Nr. 04/10-1-1-4066. 2019 m. balandžio 12 d. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-9-4189 „Dėl vaizdo įrašo apžiūros“ pranešė, kad atliko internetinio portalo Youtube vaizdo įrašo apžiūrą. 2019 m. balandžio 12 d. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkės tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-9-4218 „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos požymių“ prašoma tarnybinį patikrinimą sustabdyti, medžiagą perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai. 2019 m. balandžio 12 d. rezoliucija FNTT direktorius prašymą patenkino. 2019 m. balandžio 16 d. FNTT raštu Nr. 2T-8-9-7069 „Dėl medžiagos perdavimo esant nusikalstamos veikos požymiams“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. 2019 m. gegužės 15 d. raštu Nr. IBPS-164412 „Dėl pateiktos medžiagos“ Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius informavo, kad medžiaga prijungta prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00007-19 medžiagos. 2020 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00007-19 nutrauktas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnyje, 229 straipsnyje, 154 straipsnio 2 dalyje, 247 straipsnyje, ar baudžiamojo nusižengimo požymių. FNTT šį nutarimą skundė prokurorui ir teismui, tačiau 2020 m. birželio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas paliko prokuroro nutarimą galioti. FNTT ši teismo nutartis gauta 2020 m. liepos 1 d.

19. 2020 m. liepos 7 d. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkės tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-1-6810 „Dėl sustabdyto tarnybinio patikrinimo atnaujinimo“ siūloma tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų atnaujinti. 2020 m. liepos 7 d. rezoliucija FNTT direktorius tarnybinį patikrinimą atnaujino.

20. 2020 m. liepos 30 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-9-7494, kurioje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) R. B., dėl aplaidumo, turėdama Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro M. G. 2019 m. sausio 25 d. proceso dalyviui – civiliniam ieškovui Z. V., išduotą leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-9-00139-12, surinkta iki prokuroro sprendimo leisti susipažinti priėmimo dienos, neteisėtai, neturėdama tam prokuroro leidimo, nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. vasario 21 d. pateikė Z. V. susipažinti dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos (duomenis), kuri buvo surinkta (gauta) po 2019 m. sausio 25 d. Dėl to kilo neigiamos pasekmės – proceso dalyvis Z. V., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir neturėdamas teisėto pagrindo, galėjo jais laisvai disponuoti. Taip pat R. B. dėl aplaidumo, atlikdama proceso veiksmą – Z. V. 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, neišsamiai surašė supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo 2019 m. vasario 11 d. protokolą, nenurodydama, su kokia konkrečiai medžiagos dalimi (bylos tomai, lapai) šio proceso veiksmo metu buvo supažindintas proceso dalyvis Z. V.. Siūloma pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

21. 2020 m. liepos 30 d. FNTT raštu „Dėl profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. B.“ Nr. 25/8-9-12040 kreipėsi į Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga raštu Nr. VA17-132(20) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. B.“ nurodė, kad negali nesutikti skirti tarnybinę nuobaudą, bet reiškia abejonę dėl objektyvių įrodymų apie R. B. neteisėtą veiką buvimo.

22. 2020 m. rugpjūčio 14 d. FNTT direktorius įsakymu Nr. TE-202 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B. pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

23. Teismas nurodė, kad 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381, kuriuo buvo patvirtinta dabar galiojanti (įsigaliojusi 2019 m. gruodžio 31 d.) Vidaus tarnybos statuto redakcija, 2 straipsnio 26 dalis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros turi būti tęsiamos, kol bus baigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu pradėtas 2019 m. kovo 8 d., todėl byloje bus vadovaujamasi Vidaus tarnybos statuto redakcija, galiojusia nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

24. Teismas aptarė Statuto nuostatas dėl tarnybinių nusižengimų bei nurodė, jog detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

25. Pareiškėjai buvo inkriminuotos dvi neteisėtos veikos: 1) neteisėtas ikiteisminio tyrimo medžiagos (duomenų) dalies pateikimas Z. V. susipažinti; 2) neišsamių supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolų surašymas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai inkriminuojamas daugelio teisės normų pažeidimas. Teismas kritiškai vertino tai, kad Pranešime apie tarnybinį nusižengimą, Išvadoje ir atsakovo atsiliepime nurodomos skirtingos teisės normos, kurių pažeidimas inkriminuojamas pareiškėjai. Tačiau šį pažeidimą teismas vertino kaip techninį, o ne esminį procedūrinį pažeidimą, kuris nesudaro pagrindo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą naikinti Įsakymą. Tokią išvadą teismas darė, nes: 1) tiek Pranešime apie tarnybinį nusižengimą, tiek Išvadoje detaliai ir aiškiai nurodomi pareiškėjai inkriminuojami neteisėti veiksmai (Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą didelės apimties – 4 lapų, išsamus); 2) pareiškėja aiškiai suprato, kuo yra kaltinama, nes savo paaiškinimuose FNTT ir 2020 m. lapkričio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose teismui detaliai ir motyvuotai aiškina įvykių aplinkybes. Taigi nors teisės normų vardijime nebuvo tikslumo (išvardintos ne visur vienodai visos), tačiau pareiškėjai tai nesutrukdė suprasti kaltinimo esmę ir ginti savo teises, teikti paaiškinimus.

26. Teismas aptarė BPK (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.), Statuto, Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo, Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtintose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-57 (toliau ir – Rekomendacijos), Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1-142, Baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų darymo ir jų apskaitos FNTT tvarkos aprašo, patvirtinto 2004 m. gruodžio 22 d. FNTT direktoriaus įsakymu Nr. 90V (teisės akto redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.), Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ (išdėstyta nauja redakcija 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-139 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“), FNTT tarnautojų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto FNTT direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 34V (toliau – ir Etikos kodeksas), nuostatas, aktualias ginčui. (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto FNTT direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-167, 6.1 papunktis nustato, kad pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovaudamasis teisės aktais atlieka ikiteisminį tyrimą.

27. Teismas darė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, kai 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12 atliko procesinį veiksmą – nukentėjusįjį, civilinį ieškovą Z. V. supažindino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vadovaudamasi Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro M. G. 2019 m. sausio 25 d. leidimu, ir pateikė jam susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, surinktą po 2019 m. sausio 25 d., t. y. tokią, su kuria susipažinti 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. Z. V. neturėjo prokuroro leidimo. Tą įrodo netiesioginiai įrodymai: 2019 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro A. S. raštas Nr. IBPS-S-49283; 2019 m. vasario 11 d. R. B. surašytas susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolas; 2019 m. vasario 13 d. R. B. surašytas susipažinimo su bylos medžiaga, nebaigus ikiteisminio tyrimo, protokolas, Tarnybos lankytojų registracijos žurnale užfiksuoti įrašai (2019 m. vasario 11 d. R. B. užfiksavo Z. V. atėjimą ir išėjimą su pietų pertrauka, 2019 m. vasario 13 d. R. B. užfiksavo Z. V. atėjimą ir išėjimą), 2019 m. vasario 28 d. Z. V. skundas, pateiktas (duomenys neskelbtini) S. S. ir (duomenys neskelbtini) E. M. (jame nurodyta, kad 2019 m. vasario 6 d. FNTT (duomenys neskelbtini) E. L. rašytiniu nurodymu (duomenys neskelbtini) R. B. nurodyta nevykdyti prokurorų pavedimų). Tą patvirtina tiesioginiai įrodymai: 2019 m. vasario 13 d. Z. V. skundas, pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūrai (jame nurodyta, kad 2019 m. vasario 11 d. susipažindamas su byla, Z. V. susipažino su 2019 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) R. B. tarnybiniu pranešimu, 2019 m. sausio 31 d. liudytojo advokato R. J. parodymais), 2019 m. vasario 25 d. Z. V. skundas, pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūrai (jame nurodyta, kad susipažindamas su bylos medžiaga, Z. V. nustatė, kad byloje yra 2019 m. vasario 15 d. FNTT dokumentas).

28. Teismas pabrėžė, kad atsakovas įvykdė išsamų tyrimą, patikrindamas, ar kiti asmenys, be R. B., neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovas apklausė pareiškėjos vadovą – FNTT Vilniaus apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) viršininką E. L., pareiškėjos kabinete kartu tuo metu dirbusią vyriausiąją tyrėją I. A. ir FNTT Turto valdymo ir informacinių technologijų skyriaus vedėją A. R., turintį atsarginius raktus nuo pareiškėjos kabineto ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta. Teismas atmetė pareiškėjos versiją, kad seifas mažas, visa medžiaga į jį netilpo, jog bet kas kitas galėjo matyti dokumentus ikiteisminiuose tyrimuose, su kuriais ji dirbo, ir pateikti Z. V., kaip gynybinę versiją. Jokių šią pareiškėjos versiją patvirtinančių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų nėra ir teismas jų nenustatė.

29. Teismas konstatavo, kad tokia savo neteisėta veika pareiškėja pažeidė BPK 177 straipsnio 1 dalį (atskleidė Z. V. ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie atskleidimo momentu buvo neskelbtini, nes nebuvo prokuroro leidimo su jais susipažinti), Rekomendacijų 34 punktą (susipažinti pateikė daugiau ikiteisminio tyrimo medžiagos nei buvo surinkta iki prokuroro sprendimo leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi priėmimo dienos), 36 punktą (neužtikrino, kad Z. V. susipažįstant su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 medžiaga būtų laikomasi prokuroro suteikto leidimo sąlygų ir BPK 181 straipsnyje numatytų draudimų), Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ (išdėstyta nauja redakcija 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-139 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“) 14 punktą ir 14.1 papunktį (pareiškėja proceso veiksmo – Z. V. supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga – neatliko kokybiškai, nes pateikė susipažinti daugiau medžiagos nei jis tuo metu turėjo teisę pagal prokuroro leidimą), Etikos kodekso 6.6 papunktį (pareiškėja atsako už informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą), 7.8 papunktį (pareiškėja nesielgė taip, kad nebūtų pažeistas viešumo ir konfidencialumo principas), 8 punktą (pareiškėja leido Z. V. susipažinti su informacija, kuri jai buvo patikėta tvarkyti (naudotis) tarnybos metu, ją atskleidė). Pažeidusi šias išvardintas teisės normas, pareiškėja taip pat pažeidė šias blanketines teisės normas: Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą (nevykdė bendrųjų ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytų pareigų), 21 straipsnio 6 dalį (nevykdė kitų specialiųjų įstatymuose nustatytų pareigūnų pareigų), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 4 straipsnį (pažeidė veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo principą), 12 straipsnio 2 dalį (nevykdė kitų įstatymų nustatytų pareigų), Pareigybės aprašymo 6.1 papunktį (ikiteisminį tyrimą atliko nesivadovaudama teisės aktais).

30. Teismas darė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, kai 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. surašė neišsamius Z. V. supažindinimo su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolus. Tą įrodo tiesioginiai byloje esantys įrodymai: 2019 m. vasario 11 d. R. B. surašytas susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolas ir 2019 m. vasario 13 d. R. B. surašytas susipažinimo su bylos medžiaga, nebaigus ikiteisminio tyrimo, protokolas.

Juose nenurodyta, su kokia medžiagos dalimi Z. V. supažindintas, nors tai turėjo būti padaryta pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad byla neturi tomų, Z. V. susipažino su visa, surinkta iki 2019 m. sausio 25 d. ir kt. kaip gynybinius. Atsakovas pateikė praktinius įrodymus (2016 m. rugsėjo 6 d. susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolą ir kt.), kad ankstesnis tyrėjas sėkmingai pildė susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolus ir sugebėjo būtent šiame ikiteisminiame tyrime identifikuoti medžiagos dalis, su kuriomis buvo supažindinti asmenys (įvardindavo segtuvais, konkrečiais lapais ir t. t).

Tokia savo neteisėta veika (2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. surašė neišsamius Z. V. supažindinimo su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolus) pareiškėja pažeidė BPK 179 straipsnio 1 dalį (atlikdama tyrimo veiksmą, netinkamai surašė protokolą), Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ (išdėstyta nauja redakcija 2015 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. 1-139 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“) 14 punktą ir 14.1 papunktį (pareiškėja 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. protokolų nesurašė kokybiškai), Etikos kodekso 7.8 papunktį (pareiškėja, atlikdamas savo tarnybines pareigas, nesurašė protokolų taip, kad nebūtų pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas). Pažeidusi šias išvardintas teisės normas, pareiškėja taip pat pažeidė šias blanketines teisės normas:

Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą (nevykdė bendrųjų ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytų pareigų), 21 straipsnio 6 dalį (nevykdė kitų specialiųjų įstatymuose nustatytų pareigūnų pareigų), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (nevykdė kitų įstatymų nustatytų pareigų), Pareigybės aprašymo 6.1 papunktį (ikiteisminį tyrimą atliko nesivadovaudama teisės aktais).

31. Teismas, atsižvelgdamas į Išvadą (kai kurios pareiškėjos veikos buvo pripažintos mažareikšmėmis, kitos nesudarė tarnybinio nusižengimo sudėties ir kt.) ir byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad kitų pareiškėjai inkriminuotų teisės aktų (dėl apmokėjimo už kopijas ir kt.) pareiškėja nepažeidė.

32. Teismas nurodė, kad Išvadoje teigiama, jog neteisėta veika atlikta dėl aplaidumo. Teismas su šiuo atsakovo pateiktu vertinimu sutiko, pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad jos kaltės nėra. Pareiškėja nesiekė tyčia atlikti jai inkriminuotus neteisėtus veiksmus ar sukelti tam tikras pasekmes (byloje tokių duomenų nėra), tačiau dėl aplaidumo nekokybiškai surašė protokolus ir leido Z. V. susipažinti su daugiau medžiagos ikiteisminiame tyrime nei prokuroras leido. Jokių kaltę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė. Todėl teismas konstatavo, kad yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, nustatyta Statuto 2 straipsnio 6 dalyje: pareiškėja dėl aplaidumo pažeidė teisės aktus, kai 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 d. vasario 13 d. Z. V. pateikė susipažinti daugiau ikiteisminio tyrimo medžiagos nei jam buvo prokuroro leista ir surašė neišsamius Z. V. supažindinimo su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolus.

33. Teismas, susipažinęs su tarnybinio patikrinimo Išvada ir nagrinėjamoje byloje esančia detalia tarnybinio patikrinimo medžiaga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, teisingas ir pagrįstas. Pareiškėjos argumentus apie jo tendencingumą teismas atmetė kaip nepagrįstus. Priešingai, byloje įrodyta rašytiniais įrodymais, kad atsakovas gilinosi į pareiškėjos veiką, tyrė dokumentus, apklausė galinčius situacijai reikšmingų duomenų suteikti asmenis, aktyviai rinko įrodymus, Išvadoje atmetami kai kurie pareiškėjai inkriminuoti kaltinimai (nenustačius priežastinio ryšio ar dėl mažareikšmiškumo).

34. Teismas darė išvadą, kad neigiamų pasekmių kilo, t. y. ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami pagal teisės aktų reikalavimus, Z. V. susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 bylos medžiaga, su kuria jis neturėjo teisės susipažinti, dėl nekokybiškų protokolų atsakovui buvo sunku ištirti pareiškėjos veiką ir identifikuoti kada su kokia medžiaga susipažino Z. V.. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad Z. V. susipažino tik su organizacinio pobūdžio dokumentais, nes bet kokia ikiteisminio tyrimo medžiaga turėjo būti neatskleista Z. V. be prokuroro leidimo.

35. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad tarnybinis patikrinimas atliktas praleidus teisės aktuose nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminus, apie pratęsimus, sustabdymą ir atnaujinimą ji nebuvo informuota. Statutas nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (Statuto 39 straipsnio 4 dalis). Į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų ir 2 mėnesių terminus neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje ar atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui (Statuto 39 straipsnio 5 dalis).

36. Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Taigi teisės aktai leidžia pratęsti tarnybinį patikrinimą, jį sustabdyti ir atnaujinti.

37. Teismas nustatė, kad patikrinimas pradėtas 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. balandžio 5 d. terminas pratęstas 30 dienų, 2019 m. balandžio 12 d. tarnybinis patikrinimas sustabdytas, 2020 m. liepos 7 d. tarnybinis patikrinimas atnaujintas, 2020 m. liepos 30 d. buvo surašyta Išvada, 2020 m. liepos 30 d. kreiptasi į profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą, 2020 m. rugpjūčio 13 d. gautas profesinės sąjungos atsakymas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. skirta tarnybinė nuobauda. Todėl visų teisės aktuose nustatytų terminų buvo laikomasi.

38. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo paskirta antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismas darė išvadą, kad ji yra adekvati. Pirma, tą lemia aplinkybė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti keli pareiškėjos padaryti tarnybiniai nusižengimai (tiek ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas, tiek netinkamas protokolų užpildymas). Antra, teisinis gėris, kuriam kilo pavojus, kai pareiškėja atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis Z. V., yra itin reikšmingas. Teismas akcentavo paties teisinio gėrio (ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidimas asmenims, kurie neturi teisės su jais susipažinti) svarbą ir reikšmę ir būtent tai lemia griežtesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimą. Dėl pasekmių, kurios kilo dėl pareiškėjos neteisėtos veikos, tarp šalių kilo ginčas. Pareiškėja teigia, kad Vilniaus apylinkės teismas konstatavo, kad atskleisti tik organizacinio pobūdžio dokumentai, o atsakovas teigia, kad atskleisti procesiniai dokumentai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje dėl pareiškėjos neteisėtos veikos pasekmių kilo: dėl neteisėtai atskleistų dokumentų pasekmės buvo tai, kad Z. V. sužinojo informaciją, su kuria susipažinti neturėjo teisės, o dėl protokolų netinkamo užpildymo buvo apsunkintas pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimas (atsakovo pareigūnams buvo sunku nustatyti, kokią medžiagą ji pateikė, kiek susipažino Z. V. kurio apsilankymo FNTT metu ir t. t.). Teismas vadovavosi kitų teismų galutiniuose sprendimuose užfiksuota informacija ir šią aplinkybę vertino pareiškėjos naudai – kad buvo atskleista tik organizacinio pobūdžio informacija. Trečia, tarnybinė nuobauda parinkta teisingai atsižvelgiant į pareiškėjos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (gausu tarnybinių nuobaudų, tarnybinių patikrinimų, charakteristika itin neigiama). Teismo vertinimu, pareiškėjai pagrįstai paskirta antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda – papeikimas.

39. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamus tarnybinius nusižengimus esant jos kaltei – aplaidumui. Paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui. Išvada yra detali, motyvuota ir pagrįsta, Įsakymas – teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. 40. Pareiškėja R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti FNTT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. TE-202 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“.

41. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė pareiškėjai atsakovo inkriminuotus kaltinimus. Išvadoje, kuria remiantis pareiškėjai buvo paskirta nuobauda, buvo nurodytas kitas pažeidimo laikotarpis – nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 21 d. Teismas nenurodė, kodėl pakeitė kaltinimus.

42. Pareiškėja nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo įvardyti dokumentai galėtų būti vertinami kaip įrodymai (tiesioginiai ar netiesioginiai), jog pareiškėja 2019 m. vasario 11 ir 13 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12 atlikdama procesinį veiksmą Z. V. pateikė susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, surinktą po 2019 m. sausio 25 d., t. y. tokią, su kuria susipažinti tomis dienomis jis neturėjo prokuroro leidimo.

43. Pareiškėja pasisako apie kiekvieną teismo įvardytą dokumentą ir pirmiausia teigia, jog 2019 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro A. S. rašte Nr. IBPS-S-49283 yra nurodyta, kad iš Z. V. skundo turinio matyti, jog tyrimą atliekanti R. B. galimai pateikė daugiau medžiagos nei buvo leista prokuroro ir prašoma tai išsiaiškinti. Šis dokumentas nėra įrodymas, kad pareiškėja įvykdė jai inkriminuotą pažeidimą, o tik parodo, kad prokuroras prašo surinkti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikras aplinkybes.

44. Pareiškėjos nuomone, 2019 m. vasario 11 ir 13 d. jos surašyti susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolai įrodo priešingas aplinkybes, nei konstatavo teismas. 2019 m. vasario 11 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokole yra nurodyta, kad Z. V. buvo pateikta susipažinti visa bylos medžiaga, surinkta iki 2019 m. sausio 25 d. (vadovaujantis 2019 m. sausio 25 d. prokuroro leidimu), o 2019 m. vasario 13 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokole yra nurodyta, kad Z. V. buvo pateikta susipažinti visa bylos medžiaga, surinkta iki 2019 m. sausio 25 d. (vadovaujantis 2019 m. sausio 25 d. prokuroro leidimu), su kuria jis nespėjo susipažinti 2019 m. vasario 11 d. Pareiškėjos nuomone, šie dokumentai įrodo, kad pareiškėja 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. Z. V. pateikė tik tuos dokumentus, kuriuos tuo metu buvo leidęs prokuroras (surinktus iki 2019 m. sausio 25 d.), todėl pažeidimo nepadarė.

45. Pareiškėja pažymi, kad yra dar vienas – 2019 m. kovo 27 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolas, kuris įrodo, kad dokumentai, dėl kurių neva neteisėto pateikimo susipažinti pareiškėja yra kaltinama, susipažinti Z. V. buvo pateikti 2019 m. kovo 27 d., turint prokuroro 2019 m. kovo 4 d. leidimą. Tarnybos lankytojų registracijos žurnale užfiksuoti įrašai įrodo tik tai, kad pareiškėja užfiksavo Z. V. atvykimą procesinio veiksmo – susipažinimo su bylos medžiaga atlikimui ir jo išvykimą pabaigus procesinį veiksmą. 2019 m. vasario 13, 25, 28 d. Z. V. skundų teiginiai negali būti vertinami kaip įrodymai, kad pareiškėja pateikė jam susipažinti dokumentus negavus prokuroro leidimo. Z. V. yra proceso dalyvis ikiteisminiame tyrime, suinteresuotas bylos baigtimi, jo teiginiai vertintini kaip nuomonė.

46. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaltina ją padarius pažeidimus 2019 m. vasario 11 ir 13 d., tačiau taip pat teismas nurodo, kad 2019 m. vasario 25 d. Z. V. skunde pažymėta, jog susipažindamas su bylos medžiaga, jis nustatė, kad byloje yra 2019 m. vasario 15 d. FNTT dokumentas. Tai neatitinka tikrovės, nes 2019 m. vasario 15 d. dokumentas negalėjo būti surašytas iki 2019 m. vasario 11 ar 13 d., kai neva buvo pateiktas susipažinti. Taigi Z. V. teiginiai negali būti įrodymais kaltinant pareiškėją, o kaltinimai nepagrįsti.

47. Pareiškėjos nuomone, teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas įrodė jos padarytus pažeidimus, remiasi prielaidomis, t. y., prielaidos, jog duomenis Z. V. galbūt paviešino kitas asmuo, nebuvimu. Neteisėta veika negali būti pagrindžiama tokiu būdu – reikalingi objektyvūs įrodymai, kurių nėra, todėl pareiškėjos pažeidimai neįrodyti ir atsakomybė negalima.

48. Pareiškėja nurodo, kad Išvadoje ji buvo kaltinama, kad neišsamiai surašė 2019 m. vasario 11 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėją kaltina dėl dviejų neišsamiai surašytų protokolų. Teismas nenurodė, kodėl praplėtė kaltinimus. Pareiškėja nesutinka su teismo atliktu 2019 m. vasario 11 ir 13 d. protokolų vertinimu, nes juose nurodyta su kokia medžiagos dalimi Z. V. buvo supažindintas („visa <...>, surinkta iki 2019-01-25“, „visa <...>, surinkta iki 2019-01-25, su kuria nukentėjusysis, civilinis ieškovas Z. V. nespėjo susipažinti 2019-02-11“). Teismas nenurodė konkrečių teisės aktų ir jų reikalavimų, kurie buvo pažeisti netinkamai surašant protokolus. Pareiškėja pakartojo skunde nurodytus argumentus dėl supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolų; jos vertinimu, ji juos surašė tinkamai. Pareiškėjos teigimu, nei ikiteisminiams tyrimams vadovaujantys prokurorai, nei pareiškėjos vadovybė niekada nėra teikę pastabų dėl jos surašytų supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolų, tai, kad kiti specialistai kitaip įformindavo atitinkamus dokumentus, neįrodo jos veiksmų neteisėtumo.

49. Pareiškėja nurodo, kad teismas neteisingai sprendė, jog pareiškėja ne tyčia, o dėl aplaidumo nekokybiškai surašė protokolus. Pareiškėja teigia juos surašiusi tyčia, kitaip jų surašyti neturėjo ir negalėjo. Pareiškėja yra tikra, kad jei būtų protokoluose įvardinusi visus bylos dokumentus, nurodydama lapus, prieš supažindinimą susiuvusi juos į bylos tomus, būtų buvusi apkaltinta dėl to, kad netinkamai atliko savo darbą, nes tie veiksmai būtų vertinami kaip pertekliniai, ilgai trunkantys, neekonomiški ir pan. Pareiškėjos nuomone, atsakovas siekia jai kenkti ir susidoroti, kelia jai nepagrįstus kaltinimus. Teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, nevisapusiškai ir neišsamiai.

50. Pareiškėjos teigimu, teismas įvardijo naujas, neva dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų kilusias pasekmes. Su visais aptariamo ikiteisminio tyrimo dokumentais Z. V. periodiškai buvo supažindinamas, todėl jis laisvai visais bylos dokumentais disponavo / disponuoja. Todėl nepagrįstai įvardinta neigiama pasekmė „neturėdamas teisėto pagrindo, galėjo jais laisvai disponuoti“. Be to, teismo sprendimas prieštaringas, jame nurodoma, kad pareiškėjai inkriminuojamas daugelio teisės normų pažeidimas, nors pareiškėja yra kaltinama padariusi du tarpusavyje susijusius (teismo vertinimu, atliktus vienu metu) teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjos vertinimu, teismo sprendimas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

51. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

52. Atsakovas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti rašytiniai įrodymai ir kiti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja padarė inkriminuotus jai pažeidimus. Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ginču ir pažymi, kad nustatyta, jog tik pareiškėja kontaktavo (atliko proceso veiksmus) su proceso dalyviu Z. V. ikiteisminiame tyrime, kurio duomenys tapo žinomi Z. V., todėl pareiškėjos paaiškinimai dėl to, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas praplėtė kaltinimus pareiškėjai. Teismas, vertindamas įrodymus dėl pareiškėjos pažeidimų, susijusių su neišsamiu supažindinimo protokolų surašymu, tinkamai nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad 2019 m. vasario 11 ir 13 d. supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga surašyta neišsamiai. Teismas tinkamai nustatė visas reikšmingas aplinkybes, susijusias pasekmėmis, kilusiomis po pareiškėjos padarytų nusižengimų. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų ir terminų, Išvada yra teisėta ir pagrįsta, surašyta įvertinus visas aplinkybes, yra išsami ir pagrįsta tarnybinio patikrinimo metu nustatytais faktiniais duomenimis, motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka teisinį reglamentavimą, todėl naikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų ir savo sprendimą motyvavo, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 53. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. TE-202 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, konstatavo, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamus tarnybinius nusižengimus esant jos kaltei – aplaidumui. Paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui. Išvada yra detali, motyvuota ir pagrįsta, Įsakymas – teisėtas ir pagrįstas.

55. Pareiškėja su pirmosios instancijos išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko vėliau buvo padarytos netinkamos išvados, netinkamai pritaikytos teisės aktų normos.

56. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

57. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

58. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis / neteisingomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

60. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, byloje surinktų įrodymų pagrindu pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms – pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, kai 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12 atliko procesinį veiksmą – nukentėjusįjį, civilinį ieškovą Z. V. supažindino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vadovaudamasi Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro M.

G. 2019 m. sausio 25 d. leidimu, ir pateikė jam susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, surinktą po 2019 m. sausio 25 d., t. y. tokią, su kuria susipažinti 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. Z. V. neturėjo prokuroro leidimo. Tokia savo neteisėta veika pareiškėja pažeidė BPK 177 straipsnio 1 dalį (atskleidė Z. V. ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie atskleidimo momentu buvo neskelbtini, nes nebuvo prokuroro leidimo su jais susipažinti), Rekomendacijų 34 punktą (susipažinti pateikė daugiau ikiteisminio tyrimo medžiagos nei buvo surinkta iki prokuroro sprendimo leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi priėmimo dienos), 36 punktą (neužtikrino, kad Z.

V. susipažįstant su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 medžiaga būtų laikomasi prokuroro suteikto leidimo sąlygų ir BPK 181 straipsnyje numatytų draudimų), Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ (nauja redakcija 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-139 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“) 14 punktą ir 14.1 papunktį (pareiškėja proceso veiksmo – Z.

V. supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga – neatliko kokybiškai, nes pateikė susipažinti daugiau medžiagos nei jis tuo metu turėjo teisę pagal prokuroro leidimą), Etikos kodekso 6.6 papunktį (pareiškėja atsako už informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą), 7.8 papunktį (pareiškėja nesielgė taip, kad nebūtų pažeistas viešumo ir konfidencialumo principas), 8 punktą (pareiškėja leido Z. V. susipažinti su informacija, kuri jai buvo patikėta tvarkyti (naudotis) tarnybos metu, ją atskleidė).

Pažeidusi nurodytas teisės normas, pareiškėja taip pat pažeidė blanketines teisės normas – Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą (nevykdė bendrųjų ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytų pareigų), 21 straipsnio 6 dalį (nevykdė kitų specialiųjų įstatymuose nustatytų pareigūnų pareigų), Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 4 straipsnį (pažeidė veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo principą), 12 straipsnio 2 dalį (nevykdė kitų įstatymų nustatytų pareigų), Pareigybės aprašymo 6.1 papunktį (ikiteisminį tyrimą atliko nesivadovaudama teisės aktais).

61. Analizuojamu aspektu (nutarties 60 p.) teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus (pareiškėja juos įvardija kaip „inkriminuotus kaltinimus“). Pareiškėja nurodomų apeliacinio skundo argumentų nepagrindė, o iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio tokios išvados apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padaryti negali.

62. Remdamasi byloje surinktais įrodymais, teisėju kolegija taip pat laiko nustatytomis aplinkybes, kad pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, kai 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. surašė neišsamius Z. V. supažindinimo su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolus. Tokia neteisėta veika pareiškėja pažeidė BPK 179 straipsnio 1 dalį (atlikdama tyrimo veiksmą, netinkamai surašė protokolą), Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ (išdėstyta nauja redakcija 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-139 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“) 14 punktą ir 14.1 papunktį (pareiškėja 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. protokolų nesurašė kokybiškai), Etikos kodekso 7.8 papunktį (pareiškėja, atlikdamas savo tarnybines pareigas, nesurašė protokolų taip, kad nebūtų pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas). Pažeidusi nurodytas teisės normas, pareiškėja taip pat pažeidė blanketines teisės normas – Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą (nevykdė bendrųjų ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytų pareigų), 21 straipsnio 6 dalį (nevykdė kitų specialiųjų įstatymuose nustatytų pareigūnų pareigų), Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (nevykdė kitų įstatymų nustatytų pareigų), Pareigybės aprašymo 6.1 papunktį (ikiteisminį tyrimą atliko nesivadovaudama teisės aktais).

63. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas Išvadoje pakeitė / praplėtė R. B. atsakovo inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtį (pareiškėja juos įvardija kaip „inkriminuotus kaltinimus“), pasisakydamas dėl dviejų neišsamiai surašytų protokolų, kai Išvadoje buvo nurodomas vienas, vertinami kritiškai. Kaip matyti, Išvados motyvuojamojoje dalyje yra nurodomas ir 2019 m. vasario 13 d. protokolas, o ir pati pareiškėja teikdama 2019 m. balandžio 5 d. paaiškinimą pasisakė dėl abiejų nurodytų protokolų, todėl aptariami apeliacinio skundo argumentai vertinami kritiškai ir atmetami.

64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų arba išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pastebėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

65. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė