ed514f75-cbdb-44f8-8cf6-2239f998bb97 · Kauno apygardos teismas

?Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. e2A-610-259/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24709-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10.;2.6.9.2.;3.1.7.11.;3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. J. ieÅ¡kinį atsakovei D. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. J. pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį atsakovei D. G., praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 11 269,48 Eur, iÅ¡ jų: 7 240,50 Eur be pagrindo gautų lėšų, 2 816,58 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų, nevykdant savo, kaip bendraturtės, pareigos iÅ¡laikyti turtÄ , 668,76 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų, nevykdant pareigos mokėti palÅ«kanas ir įmokas už banko atsakovei suteiktÄ paskolÄ gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 543,64 Eur palÅ«kanas nuo be pagrindo gautų/sutaupytų lėšų (10 725,84 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos; priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis K. G., kuris visÄ savo turtÄ po mirties testamentu paliko ieÅ¡kovei. Ä®statymo nustatyta tvarka ieÅ¡kovė priėmė brolio palikimÄ bei iÅ¡ paveldėjimo santykių kilusias visas teises ir pareigas. Atsakovė yra ieÅ¡kovės brolio K. G. buvusi sutuoktinė, ieÅ¡kovės brolio santuoka su atsakove nutraukta Kauno apylinkės teismo 1995 m. lapkričio 29 d. sprendimu. Nutraukiant santuokÄ , teismas sprendimu padalino santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ turtÄ , ieÅ¡kovės broliui K.

G. asmeninės nuosavybės teise priteisė – 43/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai atsakovei – 57/100 dalis Å¡io buto. Dar broliui esant gyvam ieÅ¡kovė žinojo, jog jis yra susitaręs su atsakove dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto dalies iÅ¡pirkimo. Žinojo, jog brolis 2013 m. gruodžio mėn. daugiau nei pusę sutartos su atsakove kainos buvo sumokėjęs. Kiek ieÅ¡kovei buvo žinoma iÅ¡ brolio, susitarimas dėl buto dalies iÅ¡pirkimo su atsakove buvo sudarytas raÅ¡tu, tačiau perėmus po brolio mirties jo turtÄ , raÅ¡ytinės sutarties nerado.

Aplinkybę, kad K. G. siekė iÅ¡ atsakovės iÅ¡pirkti jai priklausančiÄ buto dalį patvirtina mokėjimo pavedimai, iÅ¡ kurių matyti, jog brolis 2008 m. gegužės 6 d. atsakovei pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2008 m. gegužės 7 d. – 11 000 Lt (3 185,82 Eur), 2008 m. gegužės 9 d. – 4 000 Lt (1 158,48 Eur), iÅ¡ viso 7 240,50 Eur. Visuose pavedimuose nurodyta jų paskirtis – apmokėjimas už butÄ adresu (duomenys neskelbtini), gavėjas – D. G. KitÄ dalį lėšų už atsakovei priklausančiÄ buto dalį K.

G. mokėjo atsakovei D. G. periodinėmis įmokomis. Aplinkybės apie brolio mokamas įmokas atsakovei už butÄ ieÅ¡kovei tapo žinomos ne tik iÅ¡ paties K. G., bet ir iÅ¡ jo draugų bei pažįstamų. IeÅ¡kovė po brolio mirties (duomenys neskelbtini) atvykusi į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iÅ¡ kambario, kuriame iki mirties gyveno brolis, yra dingę jam priklausę daiktai, užraÅ¡ai, dokumentai. Å iuos daiktus, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, paėmė jo buvusi sutuoktinė D.

G. Dalis daiktų ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inta, tačiau tarp jų nebuvo dalies dokumentų, dalies brolio užrašų, kuriuose buvo padarytos atžymos bÅ«tent ir apie K. G. atliktus mokėjimus D. G., todėl nėra žinoma kiek K. G. iÅ¡ viso sumokėjo atsakovei iki savo mirties, tikslu iÅ¡pirkti iÅ¡ atsakovės jai priklausančiÄ buto dalį. Kadangi atsakovei iki K. G. mirties priklausiusios buto dalies pirkimo – pardavimo sandoris taip ir liko neįformintas įstatymo nustatyta tvarka, atsakovė privalo grÄ Å¾inti visas be pagrindo iÅ¡ K.

G. gautas lėšas. K. G. pervedė atsakovei mokėjimo pavedimais 7 240,50 Eur pagal tikslinę paskirtį – už butÄ , tačiau K. G. nuosavybėn buto dalis, priklausiusi atsakovei, perduota nebuvo. Tokiu bÅ«du K. G. turtas (lėšos) sumažėjo, o atsakovės turtas (lėšos) padidėjo 7 240,50 Eur suma. Tarp atsakovės turto padidėjimo K. G. turto sumažėjimo yra priežastinis ryÅ¡is, kÄ patvirtina mokėjimo pavedimai; nesant byloje duomenų apie sudarytÄ pirkimo – pardavimo sandorį, konstatuotina, kad gauti 7 240,50 Eur lėšas atsakovė neturėjo nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo, todėl atsakovė be pagrindo įgytas lėšas privalo grÄ Å¾inti.

IeÅ¡kovės nuomone, Å¡iuo atveju taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas (LR CK 6. 242 straipsnis). Å iuo metu viso buto savininkė yra atsakovė. K. G. apmokėdavo ne tik jam, kaip nuomininkui, tenkančiÄ dalį buto iÅ¡laikymo mokesčių (už vandenį, dujas, elektrÄ ), bet mokėjo ir atsakovei, kaip buto dalies savininkei, tenkančiÄ buto iÅ¡laikymo mokesčių dalį. Be to, K. G. mokėjo už atsakovę AB ,,Å iaulių bankas“ palÅ«kanas už suteiktÄ paskolÄ gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) renovacijai.

Toks K. G. elgesys paaiÅ¡kintinas tuo, kad, jis siekė iÅ¡pirkti iÅ¡ atsakovės jai priklausančiÄ dalį buto, o ateityje tapti viso buto savininku. Todėl atsakovė K. G. sÄ skaita sutaupė ir tokiu bÅ«du nepagrįstai gavo turtinę naudÄ . Todėl ieÅ¡kovė, kaip K. G. testamentinė įpėdinė, turi teisę į nuostolių atlyginimÄ . Kadangi atsakovė nevykdydama savo, kaip buto dalies bendraturtės, pareigos mokėti buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas bei dengti palÅ«kanas už jai suteiktÄ paskolÄ gyvenamojo namo renovacijai, nepagrįstai sutaupė K.

G. sÄ skaita, todėl, vadovaujantis CK 4.76, 6.242 straipsnių nuostatomis, atsakovė privalo atlyginti dalį (57 proc.) iÅ¡laidų, susijusių su buto iÅ¡laikymu bei atlyginti už paskolÄ sumokėtas palÅ«kanas. Už dujas laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. K. G. sumokėjo iÅ¡ viso 3 063,22 Eur, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 1 746,04 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų. Už elektrÄ laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. K.

G. sumokėjo 1 343,03 Eur, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 765,53 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų. Už vandenį laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. K. G. sumokėjo iÅ¡ viso 535,11 Eur, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 305,01 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų. Turimais duomenimis už paskolÄ , suteiktÄ D. G. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijai, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d., sumokėjo už D.

G. 668,76 Eur, iš jų 74,71 Eur paskolos dengimui ir 594,66 Eur palūkanų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 668,76 Eur suma. Iš atsakovės ieškovei priteistinos be pagrindo atsakovės sutaupytos lėšos (būsto išlaikymo, bankui sumokėtos palūkanos, įmoka paskolai dengti) – 3 485,34 Eur. Atsakovė taip pat nuo šių lėšų privalo sumokėti įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio palūkanas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, kurios iš viso sudaro 543,64 Eur (10 725,84 Eur x 5 proc./365 d. x 370 d.).

3. Atsakovė D. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė be pagrindo teigia, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Atsakovės ir K. G. santuoka nutraukta ir turtas padalintas teismo 1995 m. lapkričio 29 d. sprendimu. K. G. priklausančios buto 43/100 dalys parduotos iÅ¡ varžytynių, ir buto bendraturčiai tapo atsakovė ir A. N. 2017 m. vasario 3 d. atsakovė iÅ¡ A. N. iÅ¡pirko jam priklausančiÄ buvo dalį ir tapo viso buto savininke.

K. G. turėdavo daug skolų iÅ¡ savo vedamos Å«kinės veiklos, kuri buvo nesėkminga. Po santuokos nutraukimo K. G. ir atsakovė santykių nenutraukė, gyveno tame pačiame bute, nes augino dukrÄ . K. G. atsakovei 2008 m. gegužės 6,7,9 dienomis banko pavedimais pervedė iÅ¡ viso 25 000 Lt (7 240,50 Eur), siekdamas atsakovei grÄ Å¾inti jos sumokėtas sumas už jo įsiskolinimus. Ä® Å¡iuos pavedimus buvo įskaitomos sumos, kurios buvo nesumokėtos nuo 1995 metų kaip periodinės iÅ¡mokas vaiko iÅ¡laikymui.

K. G. nemokėjo įmokų už buto komunalinius patarnavimus, Å¡ias įmokas mokėjo už savo ir buvusio sutuoktinio K. G. buto dalį atsakovė. K. G. 2008 metais pardavė garaÅ¾Ä , gautus pinigus pervedė atsakovei už komunalinius įsiskolinimus ir vaikui nemokėtÄ iÅ¡laikymÄ . Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad 2008 metais atlikti K. G. bankiniai pavedimai atsakovei yra už atsakovei priklausančiÄ buto dalį, siekiant jÄ iÅ¡pirkti, nes K. G. ir atsakovė dėl to niekada nesitarė. Banko mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis „apmokėjimas už butÄ adresu (duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad K.

G. tokiu bÅ«du gražino skolÄ atsakovei už jos sumokėtus komunalinius mokesčius. IeÅ¡kovė, bÅ«dama mirusiojo K. G. testamentinė įpėdinė , iÅ¡ jo nuomojamo (duomenys neskelbtini) buto dalies pasiėmė visus K. G. daiktus 2016 m. gruodžio 20 d. pasiraÅ¡ytinai. 2016 m. gruodžio 16 d. nuomos sutartimi ieÅ¡kovė iÅ¡sinuomojo (duomenys neskelbtini) buto 43/100 dalis, turėdama tikslÄ Ä¯sitvirtinti bute, tačiau Å¡i nuomos sutartis buvo nutraukta 2017 m. sausio 25 d., ir atsakovė iÅ¡pirko (duomenys neskelbtini) Å¡iÄ buto dalį bei tapo viso buto savininke.

IeÅ¡kovė yra praleidusi sutrumpintÄ trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis dėl žalos atlyginimo. Be to, atsakovė nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl be pagrindo sutaupytų lėšų, nes Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys neatitinka esminių tokiam ieÅ¡kiniui bÅ«tinų sÄ lygų. Reikalavimas peržengia paveldėto turto ribas bei su paveldėtu ieÅ¡kovės turtu susijusias teises ir pareigas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismo vertinimu, nors ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei CK 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo nustatyti, kad K. G. pervestų D. G. lėšų, t. y. 7 240,50 Eur, ko neginčija ir atsakovė, bei ieÅ¡kovės paskaičiavimu 2 816,58 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų, nevykdant bendraturtės pareigos iÅ¡laikyti turtÄ , t. y. jai priklausančiÄ buto dalį (duomenys neskelbtini), bei 668,76 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų, nevykdant pareigos mokėti palÅ«kanas ir įmokas už banko suteiktÄ atsakovei paskolÄ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bÅ«tų pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ .

6. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė aplinkybės, jog K. G. su D. G. buvo sudarę susitarimÄ dėl K. G. priklausančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies iÅ¡pirkimo, nepagrindė leistinais įrodymais, t. y. raÅ¡ytine sutartimi, kurioje bÅ«tų numatyta iÅ¡perkamo turto kaina, jos iÅ¡mokėjimo tvarka, Å¡iÄ aplinkybę neigė atsakovė, nurodydama, kad jai K. G. pervesti pinigai buvo skolų padengimas. Teismas nurodė, kad aplinkybes, kad K. G. finansinė padėtis buvo bloga patvirtina byloje neginčijamas faktas, jog jam priklausanti buto dalis – 43/100 (duomenys neskelbtini), buvo parduota iÅ¡ varžytynių.

Kad K. G. buvo įsiskolinęs taip pat patvirtina antstolio 1997 m. rugsėjo 2 d. raginimas K. G. apmokėti 1 093 Lt Santakos butų Å«kiui, 54,65 Lt valstybei bei 484 Lt D. G. Byloje neginčijama, kad K. G. turėjo darbines pajamas bei pajamas iÅ¡ vykdomo verslo, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia aplinkybės, kad iÅ¡ jų negalėjo pilnai vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, dėl ko skola buvo priverstinai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ jo turto. Byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad K. G. ir D. G. dalyvavo buto (duomenys neskelbtini), renovacijos procese, jie abu mokėjo paskolÄ už renovacijÄ , K.

G. palÅ«kanas; taip pat abu mokėjo komunalinius mokesčius už butÄ . Jokie įrodymai, susitarimai kokiais pagrindais ir apimtimi jie vykdė Å¡iuos įsipareigojimus byloje nepateikta. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kad K. G. bÅ«tų reiÅ¡kęs savo buvusiai sutuoktinei D. G. pretenzijas ar reikalavimus dėl jos įsiskolinimų; kad K. G. bÅ«tų pripažintas D. G. kreditoriumi. Byloje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas sprendė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė bÅ«tų nesÄ Å¾iningai praturtėjusi K.

G. turto sÄ skaita.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė yra testamentinė K. G. turto paveldėtoja, priėmusi po K. G. mirties jo palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , tai liudija iÅ¡reikalautos iÅ¡ notaro K. G. pavedėjimo bylos dokumentai, kuriuose nėra duomenų apie K. G. skolininkus. Å ioje paveldėjimo byloje esančiame Turto apyraÅ¡e nurodytas apraÅ¡ytas K. G. turtas, taip pat nurodyta, kad palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (neįraÅ¡ytos turto apyraÅ¡e), įpėdiniui nėra žinomi. Ä®pėdinė J.

J. Å¡iame dokumente liudija, kad apyraÅ¡e nenurodytas visas kitas palikėjo K. G. turtas, palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos, neįraÅ¡ytos į turto apyraÅ¡Ä , jai nežinomi, nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad aplinkybės apie brolio mokamas įmokas atsakovei už butÄ , ieÅ¡kovei tapo žinomos ne tik iÅ¡ paties K. G., bet ir iÅ¡ jo draugų ir pažįstamų; Å¡i ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, teismo vertinimu, prieÅ¡tarauja liudijimui turto apyraÅ¡e, kad palikėjo skoliniai reikalavimai J.

J. nežinomi. Vien tik liudytojų R. L., A. V., A. S. parodymai, kad jie žinojo apie tai, kad K. G. turėjo išpirkti iš D. G. buto dalį, teismo vertinimu, negali būti pagrindu šiai aplinkybei pagrįsti, nes nepatvirtina ir neįrodo K. G. ir D. G. susitarimo aplinkybių šio nekilnojamojo turto pirkimo klausimu.

8. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita, kad ieÅ¡kovės turtas dėl to sumažėjo, kad dėl to ieÅ¡kovė ar palikėjas K. G. dėl ieÅ¡kovės nurodytų piniginių lėšų, gautų atsakovės iÅ¡ K. G., patyrė nuostolius, kad palikėjas K. G. bÅ«tų pareiÅ¡kęs atitinkamus turtinius reikalavimus D. G. ar įgijęs jos atžvilgiu turtines teises, tarp jų ir susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimais. K. G. turto paveldėtoja ieÅ¡kovė J.

J. po jo mirties įgijo tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas K. G. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė J. J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; LR BPK 300 straipsnyje numatyta tvarka praneÅ¡ti apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ prokurorui.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos bÅ«dais arba jos apginamos ne visiÅ¡kai. Teismų praktikoje ne kartÄ yra akcentuota, kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Taigi, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje laikomas savarankiÅ¡ku prievolės atsiradimo pagrindu ir teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos Å¡io instituto taikymo sÄ lygos, nuosekliai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009, 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 99/2012 ir kt.).

Taigi, aplinkybė, kad teismui nebuvo pateiktas raÅ¡ytinis K. G. ir atsakovės susitarimas dėl atsakovei priklausančios buto dalies iÅ¡pirkimo, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju ir yra prielaida taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar nepagrįsto lėšų sutaupymo institutÄ , kadangi neiÅ¡likus sutarčiai (sutartį, kaip ir kitus K. G. dokumentus, yra užvaldžiusi atsakovė), apeliantė negali pažeistų teisių apginti kitais teisių gynimo bÅ«dais. 9.2. Apie apeliantės brolio ir atsakovės sudarytÄ susitarimÄ bei jo vykdymÄ liudijo byloje apklausti liudytojai - R.

L., G. L., A. V., A. S., kurie parodė, kad jiems buvo žinoma aplinkybė, jog K. G. buvo susitaręs su atsakove dėl jai priklausančios buto dalies iÅ¡pirkimo ir, kad K. G. dalinėmis įmokomis atsakovei įmokas mokėjo. Nesant byloje įrodymų, paneigiančių Å¡ių liudytojų duotus parodymus ar Å¡ių liudytojų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo abejoti Å¡iais parodymais ir/ar juos atmesti. 9.3. Aplinkybę, jog tarp K. G. ir atsakovės buvo susitarimas dėl buto dalies iÅ¡pirkimo, patvirtina ir Å¡alių atlikti konkliudentiniai veiksmai, t. y. faktinė tarp K.

G. ir atsakovės susiklosčiusi situacija, bÅ«tent: K. G. piniginių lėšų pervedimas atsakovei bankiniais pavedimais, nurodant tikslinę paskirtį „apmokėjimas už butÄ adresu (duomenys neskelbtini)“; atsakovės naujo turto - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimas; ieÅ¡kovės iÅ¡sikraustymas iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini); atsakovės, kaip bendraturtės, pareigos iÅ¡laikyti jai priklausančiÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, nevykdymas (nemokėjo už elektrÄ , dujas, vandenį);

K. G. vykdomi mokėjimai už atsakovei priklausančiÄ buto dalį laikotarpiu nuo 2008 m. iki mirties (už vandenį, elektrÄ , dujas). Atsakovei užvaldžius raÅ¡ytinį tarp K. G. ir atsakovės sudarytÄ susitarimÄ , apeliantė neteko teisės ginti pažeistas teises kitais įstatyme nustatytais bÅ«dais, todėl prieÅ¡ingai, nei sprendė teismas, susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas (CK 6.242 straipsnis). Atsakovei neigiant buvus susitarimÄ , konstatuotina, kad apeliantės brolis vykdė neegzistuojančiÄ prievolę, dėl ko atsakovė turtÄ (7 240,50 Eur) gavo be pagrindo ir be teisėto pagrindo sutaupė (2 816,58 Eur), nevykdydama savo, kaip bendraturtės, pareigos iÅ¡laikyti turtÄ bei nemokėdama palÅ«kanų ir įmokų (668,76 Eur) už namo renovacijai suteiktÄ paskolÄ . 9.4.

Teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė bÅ«tų nesÄ Å¾iningai praturtėjusi K. G. turto sÄ skaita, o tai reiÅ¡kia, kad ji neturi pareigos gražinti ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti piniginių lėšų, pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ , įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad K. G. buvo skolingas atsakovei bei Å¡ios skolos pagrindÄ bei dydį tenka atsakovei. Tuo tarpu teismas skolinius santykius, t. y. aplinkybę, kad K.

G. buvo skolingas atsakovei, preziumavo, nenustatinėdamas tokio įsiskolinimo pagrindo bei jo dydžio. Apeliantės nuomone, teismo byloje nustatytos aplinkybės, kad 1997 m. rugsėjo 2 d. K. G. buvo iÅ¡siųstas raginimas apmokėti 1 093 Lt Santakos butų Å«kiui, 54,65 Lt valstybei bei 484 Lt D. G., taip pat aplinkybė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. K. G. priklausanti buto dalis buvo parduota iÅ¡ varžytynių, jokiu bÅ«du nesuponuoja iÅ¡vados, apie kokius nors K. G. įsiskolinimus atsakovei. Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo vertinti tai, ar atsakovė turėjo teisinį pagrindÄ Ä¯ gautas/sutaupytas lėšas (ieÅ¡kinio dalykÄ ), o jeigu turėjo, tai kokia apimtimi ir kokiu pagrindu.

Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šių aplinkybių, tuo pažeidė rengimosi, bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvada dėl K. G. įsiskolinimų atsakovei grindžiama prielaidomis apie bylos aplinkybes. Juolab, jog byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių jog D. G. 2008 m. turėjo K. G. reikalavimo teisę ar buvo pripažinta jo kreditore. 9.5. Teisiškai nemotyvuota ir prieštaraujanti teismų praktikai pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė, kaip K.

G. testamentinė įpėdinė, neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimų atsakovei, kadangi K. G. iki savo mirties nebuvo pareiÅ¡kęs turtinių reikalavimų atsakovei ar įgijęs atsakovės atžvilgiu turtines teises. Apeliantė pažymi, jog iki pat jos brolio mirties, atsakovė neginčijo ir vykdė tarp Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ , ir tik K. G. mirus, užvaldžiusi neteisėtai brolio dokumentus bei jais disponuodama, ėmė neigti buvus bet kokį susitarimÄ su K. G. dėl jai priklausančios buto dalies iÅ¡pirkimo.

Iki savo mirties K. G. turėjo sutartį bei įrodymus apie atsakovei atliktus mokėjimus, todėl jam nebuvo reikalo bÅ«ti pripažintam D. G. kreditoriumi, juolab, jog jis siekė iÅ¡sipirkti iÅ¡ atsakovės jai priklausančiÄ buto dalį. Taigi, aplinkybė, kad K. G. iki savo mirties nebuvo pareiÅ¡kęs atsakovei turtinių reikalavimų, negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, kad apeliantė, kaip įpėdinė, neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti atsakovei turtinius reikalavimus. Apeliantės reikalavimo teisė kildinama iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių.

Todėl nepaisant to, kad iki savo mirties K. G. nebuvo pareiÅ¡kęs atsakovei turtinių reikalavimų (kadangi atsakovė neginčijo susitarimo), apeliantė, kaip įpėdinė po brolio mirties, perėmė visas jo teises ir pareigas, o tai reiÅ¡kia, kad perėmė ir teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti tai, kÄ ji be pagrindo iÅ¡ brolio gavo (jo sÄ skaita sutaupė). Vien ta aplinkybė, kad į paveldimo turto apyraÅ¡Ä nėra įraÅ¡yti duomenys apie K. G. skolininkus, nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį atmesti.

Teismų praktika yra nuosekliai iÅ¡plėtota, jog įpėdinis, pareiÅ¡kęs, kad priima palikimÄ , laikomas priėmusiu visÄ turtÄ , t. y. ne tik jam žinomÄ turtÄ , bet ir turtÄ , kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtÄ , kuris dėl tam tikrų priežasčių iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis (Teismų praktikos biuletenis Nr. 47). Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tik į turto apyraÅ¡Ä Ä¯trauktas kreditorinis reikalavimas sukuria įpėdiniui tam tikras teises, prieÅ¡tarauja ir teismų praktikai. 9.6.

TeisiÅ¡kai nepagristas teismo argumentas, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita, kad ieÅ¡kovės turtas dėl to sumažėjo, kad dėl to ieÅ¡kovė ar K. G. patyrė nuostolius. Apeliantė pažymi, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių teismo iÅ¡vadÄ , jog K. G. buvo skolingas atsakovei. Atsakovei neigiant buvus susitarimÄ tarp jos ir K. G., taip pat neįrodžius, kad ji teisėtai ir pagrįstai gavo bankiniu pavedimu pervestas sumas, kad pagrįstai nevykdė pareigos mokėti jai, kaip bendraturtei, tenkančiÄ mokesčių dalį už butÄ , prieÅ¡ingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė be teisinio pagrindo gavo/sutaupė lėšas;

Å¡ias lėšas gavo/sutaupė K. G. sÄ skaita; tarp K. G. turto sumažėjimo ir atsakovės turto padidėjimo yra priežastis ryÅ¡ys; atsakovei gauti iÅ¡ K. G. pinigus ir/ar nemokėti už jai priklausančiÄ turto dalį komunalinių (turto iÅ¡laikymo) mokesčių nebuvo įstatyminio ar sutartinio pagrindo (atsakovė pastarÄ jį pagrindÄ ginčija), t. y. atsakovė iÅ¡ K. G. pinigus gavo/sutaupė be teisinio pagrindo; nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį; K. G. nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos (pagal susitarimÄ siekė iÅ¡ atsakovės iÅ¡pirkti jai priklausančiÄ buto dalį ir atliko mokėjimus); kitais gynybos bÅ«dais apginti pažeistas teises galimybės nėra (neiÅ¡likus tarp Å¡alių sudarytam susitarimui).

Apeliantė pažymi, kad konstatavus nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo prievolę, atsiskaitymams tarp skolininko ir kreditoriaus galioja bendroji taisyklė, kad, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis, turi bÅ«ti grÄ Å¾inta visa tai, kas yra nepagrįstai gauta ar sutaupyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnio 1 dalis). 9.7. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai (ne)vertino byloje esančius įrodymus ir padarė fakto klaidų. Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad UAB „Oferta“ dokumentus (DOK-98445) pateikė ieÅ¡kovė; kad liudytojas G.

L. ir liudytoja R. L. teisme parodė, jog jiems žinoma, kad D. G. ruošėsi išpirkti iš K. G. buto dalį; kad antstolio S. U. patvarkyme Dėl skolininko lėšų ir/ar turinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto skolininkas yra K. G. (DOK-98445 priedas), nors iš tiesų – UAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“. Teismas neįvertino: iš bankų gautų duomenų lyginamosios analizės apie G. G. ir K. G. pajamas; įrodymų, patvirtinančių, kad D.

G. 2008 m. gegužės ir rugsėjo mėn. nedirbo ir gavo tik bedarbio paÅ¡alpÄ , tačiau paskolos, suteiktos bÅ«stui įsigyti, dengimui įnešė nemažas pinigų sumas; UAB „Kauno Å¡vara“ 2018-03-13 raÅ¡to Nr. (17.14)-1S-148, kuris patvirtina, kad mokėtojo kodas, nurodytas mokėjimų kvituose, yra priskirtas butui, esančiam (duomenys neskelbtini); pateiktų K. G. pajamų deklaracijų, mokėjimų už komunalines paslaugas, nurodytų suvestinėje už 1999-2008 metus (t. 1, b. l. 128-129), bei Å¡iuos duomenis patvirtinančių mokėjimų kvitų bei bankinių pavedimų (t. 2, b. l. 2-32);

K. G. pareiÅ¡kimo Kauno m. savivaldybei dėl alimentų iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ jo gaunamų pajamų; K. G. pavedimų dukrai (t. 2, b. l. 60, 66-67). Teismas netinkamai įvertino atsakovės į bylÄ pateiktus mokėjimo kvitus už komunalinius mokesčius bei nepagrįstai dalį kvitų pripažino įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, kad atsakovė mokėjo už butÄ (duomenys neskelbtini), nors iÅ¡ tiesų pateikti mokėjimai yra už butÄ (duomenys neskelbtini). Teismas padarė fakto klaidÄ konstatuodamas, kad sÄ skaitos už butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡raÅ¡omos atskirai K.

G. ir D. G.; kad byloje nepateikti įrodymai, susitarimai kokiais pagrindais ir apimtimi K. G. ir atsakovė vykdė įsipareigojimus iÅ¡laikyti butÄ . 9.8. Teismo proceso metu atsakovė pateikė teismui UAB „Oferta” dokumentus - akcininkų susirinkimo protokolus; dokumentus, susijusius su gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), renovacija, antstolio raÅ¡tus, adresuotus K. G. (t. 2, b. l. 157-167). Å iais dokumentais atsakovė neturi teisės disponuoti, kadangi jie priklausė mirusiam K. G., todėl, apeliantės nuomone, galimai tokie atsakovės veiksmai turi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 302 straipsnyje, požymių.

Be to, atsakovė teismo posėdžio metu vieÅ¡ai pareiÅ¡kė, kad atlyginimÄ gaudavo „vokelyje“, kas pagal galiojančius įstatymus yra neteisėta. Todėl teismas, apeliantės nuomone, privalėjo LR BPK 299, 300 straipsniuose numatyta tvarka praneÅ¡ti prokurorui apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė D. G. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 800 Eur iÅ¡laidas, turėtas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , priimti ir vertinti prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs faktines bylos aplinkybes pagal Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius bei daiktinius įrodymus, objektyviai nustatė, jog apeliantė nepagrįstai pareiÅ¡kė atsakovei, ieÅ¡kinį LR CK 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris nustato, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Teismas pagrįstai nustatė, kad iÅ¡tyrus byloje raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad K. G. pervestų D. G. lėšų, t. y. 7 240,50 Eur, ko neginčijo ir atsakovė, bei apeliantės paskaičiavimu 2 816,58 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų nevykdant bendraturtės pareigos iÅ¡laikyti turtÄ , t. y. atsakovei priklausančiÄ buto dalį (duomenys neskelbtini), bei 668,76 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų, nevykdant pareigos mokėti palÅ«kanas ir įmokas už banko suteiktÄ man paskolÄ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ .

Teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad K. G. su atsakove bÅ«tų sudaręs susitarimÄ dėl atsakovei priklausančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies iÅ¡pirkimo, kad Å¡ios aplinkybės apeliantė nepagrindė byloje leistinais įrodymais t. y. raÅ¡ytine sutartimi ar kitais dokumentais, kurioje bÅ«tų numatyta iÅ¡perkamo turto kaina, jos iÅ¡mokėjimo tvarka, ar įrodinėtų kitais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. 10.2. Teismas pagal apeliantės suformuluotus ieÅ¡kinio reikalavimus nenustatė, jog egzistuotų nors kokia faktinė aplinkybė, pagal kuriÄ bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad K.

G. aplamai kada nors ketino ar iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ iÅ¡pirki iÅ¡ atsakovės jai priklausančiÄ 57/100 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių ir apeliantė tai neįrodė, kad K. G. bÅ«tų siekęs apginti savo pažeistas teises kitais gynybos bÅ«dais, pvz. pretenzijų suraÅ¡ymu, kad K. G. atsakovei bÅ«tų teikęs ieÅ¡kinį ar kitokia forma iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ bei pretenzijas dėl neįvykdyto/nevykdomo/ ar nepradėto vykdyti sandorio dėl buto dalies iÅ¡pirkimo, ar įmokėtų piniginių lėšų sugrÄ Å¾inimo.

Apie tai K. G. neužsiminė ir testamente, nesudarė jokios testamentinės iÅ¡skirtinės, todėl apeliantė negalėjo žinoti apie brolio valiÄ , kadangi tokios valios iÅ¡sipirkti atsakovei priklausančiÄ buto dalį niekada nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs. Teismui palyginus paveldėjimo byloje esančius dokumentus su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, o bÅ«tent, iÅ¡tyrus 2016 m. gruodžio 21 d. notarei ieÅ¡kovės teikto pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo turinį, 2017 m. balandžio 20 d. praÅ¡ymo dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo turinį, antstolio S. U. 2017 m. balandžio 18 d. sudaryto Turto apyraÅ¡o turinį, kuriame ieÅ¡kovė akivaizdžiai nurodo ir patvirtina, jog jai kaip įpėdinei palikėjo nurodytas turtas žinomas, kad palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos jai nėra žinomi, tapo akivaizdu, kad apeliantė realiai niekada nežinojo ir negalėjo žinoti apie brolio ketinimus iÅ¡pirkti iÅ¡ atsakovės buto dali, o ieÅ¡kinyje pateikė sÄ moningai iÅ¡galvotas faktines aplinkybes. 10.3.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai nustatė, kad K. G. finansinė padėtis buvo bloga ir tai patvirtina byloje nustatytas neginčijamas faktas, jog jam priklausanti buto dalis - 43/100 (duomenys neskelbtini), buvo parduota iš varžytynių. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad K. G. buvo įsiskolinęs, ir tai patvirtina antstolio 1997 m. rugsėjo 2 d. raginimas K. G. apmokėti 1 093 Lt Santakos butų ūkiui, 54,65 Lt valstybei bei 484 Lt D. G., taip pat kitiems kreditoriams, apie kuriuos nurodė atsakovė ir K.

G. dukra liudytoja R. S., L. S. 10.4. Siekdama paneigti apeliantės samprotavimus dėl atsakovės tariamos pareigos nevykdymo mokėti palÅ«kanas už banko suteiktÄ paskolÄ namo renovacijai, apeliantės minimus duomenis, jog atsakovė neva tai 2008 m. gegužės ir rugsėjo mėn. nedirbo ir neturėjo pajamų, o gavo tik bedarbio paÅ¡alpÄ bei jos matematinius paskaičiavimus, atsakovė praÅ¡o įvertinti kartu su atsiliepimu pateikiamus dokumentus, o bÅ«tent, atsakovės 2004 m. kovo mėn. sudarytÄ Darbo sutartį, 2007 m. spalio mėn. sudarytÄ sutartį su vaistinė UAB „Melisanus“, 2008 m. birželio mėn. sudarytÄ Darbo sutartį su UAB „Nemuno vaistinė“, 2008 m. rugsėjo mėn. sudarytÄ Darbo sutartį su UAB „Santakos vaistinė“.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

12. Byloje kilo ginčas dėl nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, bei įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ civiliniame procese reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo.

13. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieÅ¡kovė byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei priteisti be teisėto pagrindo gautÄ 7 240,50 Eur sumÄ , 2 816,58 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų, nevykdant savo, kaip bendraturtės, pareigos iÅ¡laikyti turtÄ , 668,76 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų, nevykdant pareigos mokėti palÅ«kanas ir įmokas už banko atsakovei suteiktÄ paskolÄ gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 543,64 Eur palÅ«kanas nuo be pagrindo gautų/sutaupytų lėšų 10 725,84 Eur sumos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos, taip pat procesines palÅ«kanas.

Reikalavimus ieÅ¡kovė grindė tuo faktiniu pagrindu, jog jos brolis K. G. pervedė atsakovei mokėjimo pavedimais 7 240,50 Eur sumÄ pagal sudarytÄ susitarimÄ iÅ¡pirkti savo buto dalį, tačiau jo nuosavybėn buto dalis, priklausiusi atsakovei, perduota nebuvo. Taip pat įrodinėjo, kad atsakovė nevykdė pareigos mokėti buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas bei dengti palÅ«kanas už jai suteiktÄ paskolÄ gyvenamojo namo renovacijai, Å¡ias įmokas mokėjo jos brolis K. G. ,todėl atsakovė nepagrįstai sutaupė K.

G. sÄ skaita, praÅ¡o priteisti 3 485,34 Eur sumÄ , palÅ«kanas nuo 10 7525,84 Eur sumos.

14. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog jos brolis K. G. buvo sudaręs susitarimÄ iÅ¡pirkti butÄ , teismui buvo pateikti įrodymai-liudytojų R. L., G. L., A. V., A. S. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, buvo pateikti K. G. vardu padaryti bankiniai mokėjimai už butÄ (duomenys neskelbtini), už naujo buto ieÅ¡kovės vardu, (duomenys neskelbtini), įsigijimÄ , ieÅ¡kovės iÅ¡sikraustymas iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) gyventi kitur, K.

G. vykdyti mokėjimai už atsakovei priklausančiÄ buto dalį laikotarpiu nuo 2008 m. iki mirties (už vandenį, elektrÄ , dujas), tačiau teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkinti ieÅ¡kinį atsakovei nepagrįstai praturtėjus; teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , dėl ko Å¡alių ginÄÄ byloje iÅ¡sprendė neteisingai. Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos 15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas. Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, atsiliepimas į apeliacinį skundÄ yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, motyvuoti. Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, Å¡alys turėtų nepagrįstų iÅ¡laidų. Teismas taip pat pažymi, kad Å¡alys pirmosios instancijos teismo procese buvo iÅ¡klausytos, jų argumentai buvo iÅ¡dėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Dėl naujų įrodymų priėmimo.

16. Nustatyta, kad su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė pateikė keletÄ darbo sutarčių ir pažymas apie jai 2008 metais iÅ¡mokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais (4 t. b. l. 29-39). Atsakovė praÅ¡o Å¡iuos įrodymus prijungti prie bylos ir vadovautis bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsiliepime į skundÄ nurodoma, jog Å¡iais įrodymais atsakovė grindžia tas aplinkybes, jog 2008 metais dirbo ir turėjo pajamų iÅ¡ darbo santykių. PraÅ¡ymas netenkinamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

AiÅ¡kindamas CPK 314 straipsnio normÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

Atsakovės pateiktos darbo sutartys ir pažymos apie jai iÅ¡mokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais (4 t. b. l. 29-39) nei patvirtina, nei paneigia bylos faktinio pagrindo ir dalyko – K. G. ieÅ¡kovei mokėtų sumų dydžio ir mokėjimų paskirties. Dėl nepagrįsto praturtėjimo 17. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrÄ jÄ taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sÄ lygos, kurios bÅ«tinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimÄ atlyginti kitam asmeniui, kurio sÄ skaita tai įvyko.

Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtÄ , bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byla Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011 ).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar kad asmuo yra praturtėjęs dėl kito asmens veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių.

Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v.

AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Toks ieÅ¡kinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sÄ lygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ M. (UK) Ltd prieÅ¡ Europos Bendrijų KomisijÄ , byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas K. van D. prieÅ¡ G. K., byla C-470/08, Rink. P. I-0000).

19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad K. G. su D. G. buvo sudarę susitarimÄ dėl D. G. priklausančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies iÅ¡pirkimo, kurioje bÅ«tų numatyta iÅ¡perkamo turto kaina, įmokų mokėjimo dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Byloje esantys mokėjimo nurodymai, bankiniai pavedimai (1 t. b. l. 21-27) taip pat niekaip nepagrindžia ieÅ¡kovės teiginių, jog tokiu bÅ«du K. G. vykdė sudarytÄ su D. G. susitarimÄ Ä¯gyti jos turimÄ 57/100 buto dalį. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieÅ¡kovės nurodomÄ 7 240,50 Eur sumÄ (1 t. b. l. 21, 22) K. G. sumokėjo D. G. 2008 m. gegužės 6, 7, ir 9 dienomis. K. G. daugiau mokėjimų D. G. iki 2013 metų, kol turėjo dalį – 43/100 buto (duomenys neskelbtini), nevykdė. K. G. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l.

18) jokių pretenzijų dėl buto dalies perleidimo ar sumokėtų pinigų už buto dalies perleidimÄ D. G. nereiÅ¡kė. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog K. G. ir D. G. santuoka buvo nutraukta 1995 m. teismo sprendimu, iÅ¡tuoka įregistruota 1998 metais, tačiau buvę sutuoktiniai iki pat K. G. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno ir naudojosi butu (duomenys neskelbtini). Byloje surinktų įrodymų visuma liudija, jog K. G. turėjo ilgalaikių įsiskolinimų, todėl jam priklausanti 43/100 buto dalis buvo parduota 2013 m. iÅ¡ varžytinių A.

N. (1 t. b. l. 94). Å iÄ buto dalį nupirko iÅ¡ pastarojo D. G. 2017 metais. Teisėjų kolegija nustatė, jog K. G. nuo 1995 metų turėjo prievolę mokėti D. G. naudai nepilnametės dukros iÅ¡laikymui ¼ dalį visų rÅ«Å¡ių gaunamų pajamų (1 t. b. l. 95). Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai: A. N. paaiÅ¡kino, kad jis nupirko K. G. priklausiusiÄ buto dalį, jam K. G. sakė, kad neturi pinigų, D. G. rėmė K. G.; liudytojas L. S. paaiÅ¡kino, jog žinojo, kad K. G. finansinė padėtis yra bloga, K.

G. pinigus skolino jis pats, jo žmona ir D. G.; liudytoja I. K. paaiÅ¡kino, kad bendravo su jo Å¡eima, žino, kad K. G. iÅ¡ varžytinių prarado savo dalį buto, jo buvo sunki finansinė padėtis, ji skolino K. G. 2000JAV dolerių; liudytoja J. B. paaiÅ¡kino, kad G. buvo jos kaimynai, K. G. buvo prasiskolinęs, pas jį ateidavo asmenys dėl skolų, skolintojai sakė, kad padegs duris, kurios ir buvo padegtos. Byloje nustatyta, kad K. G. 2008 m. balandžio 29 d. pardavė turėtÄ garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) už 32 000 litų (2 t. b. l. 48, 49).

Todėl visiÅ¡kai pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad K. G. turėjo galimybę pervesti savo buvusiai sutuoktinei D. G. 7 240,50 Eur sumÄ (1 t. b. l. 21, 22) susidariusiems tarpusavio įsiskolinimams padengti. Byloje apklaustų liudytojų G. L. ir R. L. duotų paaiÅ¡kinimų, kad jie žino, jog K. G. norėjo iÅ¡pirkti D. G. buto dalį, nepakanka pagrįsti ieÅ¡kovės teigimo, jog nurodomus mokėjimus K. G. atliko buto dalies iÅ¡pirkimui. Teisėjų kolegijos vertinimu ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita.

Å iais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės be teisinio pagrindo gavus 7 240,50 Eur sumÄ .

20. Teisėjų kolegija nustatė, jog tiek K. G., tiek D. G. nuo buto įgijimo bendrosios nuosavybės teise iki 2013 metų vykdė mokėjimus už buto, esančio (duomenys neskelbtini) komunalinius patarnavimus ir atsiskaitė už suteiktas kitas paslaugas teikėjams (1 t. b. l. 53-72, 74-78, 127, 128, 2 t. b. l. 4-16, 18, 21-32). Nustatyta, jog K. G. ir po 2013 metų, kai neteko savo dalies buto, mokėjo už suteiktas paslaugas butui, bei kitus komunalinius mokėjimus (2 t. b. l. 138, 148, 152). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog K.

G. visÄ laikÄ iki mirties gyveno tame bute ir naudojosi komunalinėmis ir kitomis paslaugomis. Todėl ieÅ¡kovės teiginys, jog K. G. apmokėdavo ne tik jam, kaip nuomininkui, tenkančiÄ dalį buto iÅ¡laikymo mokesčių (už vandenį, dujas, elektrÄ ), bet mokėjo ir atsakovei, kaip buto dalies savininkei, tenkančiÄ buto iÅ¡laikymo mokesčių dalį, yra nepagrįsta. Ä®vertinus pirmiau minėtas aplinkybes, atmetamas apeliantės teiginys, jog atsakovė K. G. sÄ skaita sutaupė ir tokiu bÅ«du nepagrįstai gavo 2 816,58 Eur turtinę naudÄ .

Atmetęs ieÅ¡kovės reikalavimus priteisti be pagrindo gautÄ 7 240,50 Eur sumÄ ir sutaupytÄ 2 240,50 Eur sumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 543,64 Eur palÅ«kanas nuo be pagrindo gautų/sutaupytų lėšų (10 725,84 Eur sumos) už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos, taip pat procesines palÅ«kanas (CPK 178 straipsnis CK 6.242 straipsnis). Dėl įrodymų vertinimo 21. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimÄ , pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ .

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas iÅ¡vadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta ieÅ¡kovės reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentai, apie įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo trÅ«kumus, kuri apeliantė konkrečiai neįvardija įrodymų, neatskleidžia jų reikÅ¡mės tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui, nėra pakankamas pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ Apeliantė skunde pakartodama savo ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo, kitaip vertinamos skunde iÅ¡vardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendime.

Dėl apeliantės praÅ¡ymo kreiptis į prokurorÄ 22. Apeliantė skunde praÅ¡o BPK 300 straipsnyje nurodoma tvarka praneÅ¡ti prokurorui apie atsakovės padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrobiant mirusio brolio dokumentus – UAB „Oferta“ akcininkų susirinkimo protokolus, antstolio raÅ¡tus, bei nuslepiant gaunamas pajamas ir taip neteisėtai susigrÄ Å¾inus VMI pajamų mokestį. Teisėjų kolegija Å¡io apeliantės praÅ¡ymo netenkina, nurodant, jog įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui praneÅ¡ti nustatyta tvarka apie daromÄ arba padarytÄ nuskalstamÄ veikÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 23. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, nustatyta, jog atsakovė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 800 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (4 t. b. l. 28). SkundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos atsakovei iÅ¡ apeliantės (CPK 98 straipsnis). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė iÅ¡laidų neturėjo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur turėtų iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas