ed50f74f-c853-4aee-b440-de90d0f0c438 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-354/2015                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00582-2013-8                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                    1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.2.4.5; 2.4.                                                                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 23 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,ekspertui Henrikui Daujotui, gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,nuteistiesiems M.

M., A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. V. ir M. M. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:             M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;             A. V. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje.             Nukentėjusiojo A.

K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista A. K. iÅ¡ M. M. ir A. V. solidariai 100 Lt turtinei žalai atlyginti bei 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti. KitÄ ieÅ¡kinio dalis atmesta.             Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ M. M. ir A. V. priteista po 294,41 Lt už nukentėjusiajam A. K. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.Teisėjų kolegija  n u s t a t ė :              M. M. ir A. V. nuteisti už tai, kad jie nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jie bendrais tyčiniais veiksmais 2013 m. kovo 25 d., apie 2 valandÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), M.

M. tyčia suduodant kumščiu nukentėjusiajam A. K. vienÄ smÅ«gį į veidÄ bei paimant jį už kaklo ir pargriaunant ant žemės, o A. V. spiriant gulinčiam nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , taip padarė A. K. sužalojimus: nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose ir nosies nugarėlėje bei deÅ¡iniame žaste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.Apeliaciniu skundu nuteistųjų A.

V. ir M. M. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis praÅ¡o: Pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir taikyti BK 28 str. 2 d., atleidžiant M. M. ir A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d.Netenkinus skundo 1 p. M. M. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 137 str. l d., o A. V. – pagal BK 140 str. 1 d.IÅ¡ kaltinimo, kaip A. V. ir M. M. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, paÅ¡alinti bendrininkavimÄ .Nenustačius pagrindų tenkinti skundo 1 ir 2 p. pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir taikyti A.

V. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmę, o M. M. – 10 mėn. laisvės apribojimo bausmę.Nepakeitus laisvės atėmimo bausmės M. M., taikant BK 75 str. nuostatas, atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ vieneriems metams.IÅ¡reikalauti iÅ¡ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros visus vaizdo įraÅ¡us (neredaguotas versijas), susijusius su nagrinėjama baudžiamÄ jÄ byla.Skunde apeliantas nurodo, kad su nuosprendžiu ir teismo padarytomis iÅ¡vadomis nesutinka ir mano, kad jis turi bÅ«ti pakeistas dėl toliau nurodytų priežasčių.

Apelianto manymu, teismas turėjo konstatuoti, kad M. M. atliko ne smūgiavimo, bet atstūmimo ir sugriebimo veiksmus, kurių metu dėl neatsargumo galėjo būti sužalota nukentėjusiojo nosis, nes vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matosi, kad pirmiausia A. K. atlieka judesį ranka M. M. linkme, ir tik po to M. M. jį atstumia, sugriebia kaklo ar galvos srityje ir sukdamas jį pargriauna.Skunde teigiama, kad netirta aplinkybė, ar negalėjo būti nosis sužalota tuo metu, kai M. M. sugriebė nukentėjusįjį kaklo ar veido srityje ir jį suko.

Apeliantas pažymi, kad specialistas neaptarė bendro trauminio poveikio stiprumo ir jo prigimties. Apelianto nuomone, bendro pobÅ«džio konstatacija negali vienareikÅ¡miÅ¡kai pagrįsti M. M. tyčinių veiksmų.Skunde pažymima, kad tiek S. R., tiek V. P. patvirtino, jog girtas nukentėjusysis trenkė M. M. į galvÄ (ar jam kliuvo, nurodyti negalėjo), tačiau teismas Å¡ių liudytojų parodymus atmetė, nenurodydamas objektyvių priežasčių. Apeliantas pažymi, kad minėti liudytojai, prieÅ¡ingai, nei A.

K. draugai, buvo blaivÅ«s, todėl galėjo objektyviai vertinti įvykio situacijÄ , tiek, kiek matė. Apelianto nuomone, teismas visiÅ¡kai nepaisė ir to fakto, kuris matosi ir vaizdo įraÅ¡e, kad M. M. ginantis nuo nukentėjusiojo puolimo jų buvimo vieta tapo artimesnė rÅ«binei, ten matomumas nuo baro pusės yra negalimas, todėl, pasak apelianto, logiÅ¡ka, kad minėti liudytojai galėjo ir nematyti tolesnės įvykių sekos. Apeliantas teigia, kad, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip liudytoja L.

G. (nuosprendyje G.), kuri patvirtino mačiusi, kaip nukentėjusysis pats puolė M. M., ginčijosi su juo, ši aplinkybė liko neįvertinta.Apelianto nuomone, pats nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus. Apeliantas nurodo, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu pats negalėjo nurodyti ar jis bendravo su apsaugos darbuotoju, ar su baro klientu, kad griuvo ant žemės nuo smūgio, o ne dėl to, kad buvo pargriautas, abu apsaugos darbuotojai jį išvedė iš baro ir guldė ant sniego.

Skunde teigiama, kad posėdžio metu jis nurodė, jog smÅ«gio sulaukė, laukdamas striukės prie rÅ«binės, prarado sÄ monę, o atsipeikėjo tualete, apsaugos darbuotojų buvo iÅ¡temptas į laukÄ , pirmÄ smÅ«gį jam sudavė A. V., iki smÅ«gio su apsaugos darbuotojais nekalbėjo. Apelianto teigimu, pats nukentėjusysis nurodė, kad iÅ¡gėręs buvo vidutiniÅ¡kai ir tai įtakos jo atminčiai neturėjo, pripažino, jog galėjo kilnoti rankas, o tai, pasak apelianto, patvirtina faktÄ , jog M.

M. atžvilgiu buvo atliekami neteisėti veiksmai.Apelianto manymu, vaizdo įraÅ¡ai bylos medžiagoje rodo tik dalį įvykio aplinkybių (įraÅ¡as (duomenys neskelbtini) neatspindi, kiek laiko nukentėjusysis bendravo su M. M., kokie jo veiksmai buvo tuo metu). Skunde pažymima, kad teismas privalėjo imtis priemonių Å¡iam trÅ«kumui paÅ¡alinti ir iÅ¡reikalauti trÅ«kstamÄ medžiagÄ iÅ¡ teisėsaugos pareigÅ«nų, t. y. reikalaujant pateikti vaizdo medžiagÄ visa apimtimi, tokiÄ , kokia ji buvo gauta.

Skunde teigiama, kad teismas, atmesdamas kitų liudytojų parodymus, nepagrįstai remiasi E. Š. parodymais, juos siejant su vaizdo įrašu. Skunde pažymima, kad vaizdo įrašas nepatvirtina M. M. smūgio nukentėjusiajam, o E. Š., tik kaip suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, liudijo palankia nukentėjusiajam asmeniui linkme. Apelianto teigimu, abejones dėl parodymų patikimumo kelia ir tai, kad jis, kaip asmuo, teigęs, jog nuosekliai ir aiškiai matė įvykį, teikė melagingus parodymus, jog A. V. atliko tris smūgius koja į nukentėjusiojo veido sritį, nors pats teismas nustatė, kad, jei ir buvo atliktas koks smūgis, tai tik vienas.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ ir in dubio pro reo principÄ , pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai.Dėl A. V. veiksmų. Apelianto teigimu, iÅ¡ įraÅ¡o (duomenys neskelbtini) matosi, kad jokių tiesioginių, daugkartinių stiprių spyrių A. V. nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Apeliantas pažymi, kad teismas kritiÅ¡kai nevertino to fakto, kad E. Å . parodymai buvo nenuoseklÅ«s ir neobjektyvÅ«s. Apeliantas teigia, jog pastarasis liudytojas nurodė, kad A.

V. tris kartus įspyrė A. K. į veido sritį, tačiau iÅ¡ minimo vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad nors A. V. ir buvo priėjęs prie A. K., bet realiai atitraukė kitus asmenis ir jokio agresijos ar smurto proveržio nedemonstravo. Skunde nurodoma, kad kojos pakėlimu, kuris nėra bÅ«dingas stipriam ir puolančiam judesiui, jis galėjo atlikti tik nukentėjusiojo prilaikymo veiksmÄ (itin trumpÄ laikotarpį), kadangi iÅ¡kart nuėjo bendrauti su vienu iÅ¡ atėjusiu, tikėtina, nukentėjusiojo draugu.

Pasak apelianto, akivaizdu, kad E. Å ., kuris yra geras A. K. draugas, parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.Apeliantas taip pat kritikuoja A. V. atpažinimo tvarkÄ , kuri buvo vykdoma pagal atpažįstančiojo E. Å . parodymus, kadangi tik vienoje iÅ¡ 6 nuotraukų pateiktas panaÅ¡esnis į atpažįstamÄ jį asmuo, kiti asmenys iÅ¡ esmės skirtingi, todėl atpažinti asmenį, kuris kartais dirba klube „(duomenys neskelbtini)“ kaip apsaugos darbuotojas ir nuolat yra matomas, nėra sudėtinga.Dėl bÅ«tinosios ginties situacijos.

Skunde pažymima, jog asmens neblaivumas kelia daug didesnę rizikÄ ir pavojų asmeniui, kad jo atžvilgiu gali bÅ«ti pavartoti smurtiniai veiksmai (tai ir buvo pradėjęs atlikti nukentėjęs asmuo), nei asmeniui esant blaiviam. Apeliantas nurodo, kad M. M. veikė pagal tai, kaip tuo metu suvokė situacijÄ ir kilusiÄ grėsmę. Apelianto manymu, veiksmai pripažintini kaip bÅ«tinoji gintis, kadangi jis buvo savo darbo vietoje, blaivus, pats nekonfliktavo ir neieÅ¡kojo dirbtinių priekabių, neprovokavo konflikto ir neatliko kitų neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų paskatinę patį nukentėjusįjį neteisėtai veikti M.

M. atžvilgiu.Apelianto nuomone, tai kad buvo veikiama bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, liudija ir tas faktas, kad neutralizavus kilusiÄ grėsmę iÅ¡ nukentėjusiojo pusės, pastarasis po paguldymo ant žemės iÅ¡kart buvo paleistas, jo atžvilgiu nebuvo atliekama daugiau jokių veiksmų, kuriuos bÅ«tų galima vertinti kaip ginties ribų virÅ¡ijimÄ . Pasak apelianto, prieÅ¡ingai, net akivaizdu, kad ir A. V. atėjus į incidento vietÄ , jis traukė kitus asmenis nuo konflikto vietos ir neleido jam plėtotis.

O nukentėjusiajam su draugu nuėjus pakartotinai aiÅ¡kintis pas kaltinamuosius ir pastarųjų atžvilgiu jau neatliekant neteisėtų veiksmų, jokių veiksmų, iÅ¡skyrus prievartinį nukentėjusiojo iÅ¡vedimÄ iÅ¡ klubo patalpų, atlikta nebuvo. Apeliantas pastebi, kad į Å¡iÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę teismas neatsižvelgė.Skunde taip pat nurodoma, kad vien tas faktas, kad nukentėjusysis puolė M. M. plikomis rankomis, dar nereiÅ¡kia, kad pastarasis neturėjo teisės ginti savęs ir nuo tokių neteisėtų nukentėjusio asmens veiksmų.

Be to, teigiama, kad besiginantis asmuo užpuolimo atveju nebÅ«tinai turi laukti, kol jam bus padaryta reali žala, kad galėtų pradėti realizuoti savo teisę į gynybÄ .Apelianto nuomone, visos sÄ lygos: pavojingas, akivaizdus ir realus kėsinamasis, Å¡ios situacijos atveju buvo iÅ¡pildytos. Pasak apelianto, net jei teismas bÅ«tų vertinęs, kad situacijos atveju nukentėjusiajam buvo padaryta daugiau žalos, nei objektyviai reikalinga, bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra pagrindas taikyti Å¡velnesnę atsakomybę (BK 62 str.).

Dėl bendrininkavimo fakto. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad kaltinamieji M. M. ir A. V. veikė iÅ¡vien. Apeliantas nurodo, kad tokia teismo iÅ¡vada grindžiama tuo, kad M. M. pargriovus A. K. ant žemės, A. V. pripuolęs dar spyrė jam, o po to pasiÅ¡alino, paliekant sumuÅ¡tÄ gulėti. Skunde pažymima, kad nukentėjusįjį beveik iÅ¡kart pakėlė Å¡alia buvę jo draugai, todėl prasmės pertekliniais veiksmais kaltinamiesiems kiÅ¡tis keliant asmenį nuo žemės nebuvo.Apelianto manymu, teismas neteisingai kvalifikuoja tokias aplinkybes kaip smurto pobÅ«dį, jo intensyvumÄ , veiksmų bendrumo suvokimÄ ir pritarimÄ vienas kito veiksmams, smurto kryptingumÄ , vien dėl tokių objektyvių priežasčių, kad M.

M. viso incidento metu buvo veidu į nukentėjusįjį ir negalėjo matyti ar jausti, kuriuo metu prie jų priėjo A. V..Pasak apelianto, A. V. atėjimo aplinkybes iš dalies atskleidė ir nukentėjusiojo draugai, kurie ėjo iš paskos A. V. ir pastarasis atėjo jau M. M. paguldžius ant žemės nukentėjusįjį, taigi net nemačius, kur tuo metu buvo A. V.. Tad tampa nežinoma, kokiu būdu ir aplinkybėmis M. M. galėjo suderinti veiksmus su A. V., siekiant tyčinio nukentėjusio asmens sužalojimo.Be to, apelianto teigimu, iš visų bylos aplinkybių (nepaisant fakto, kad vaizdo įraše to nesimato), net jei tariamai ir būtų galima tikėti teismo išvadomis apie kaltinamųjų atliktus neteisėtus veiksmus, akivaizdu, kad jie net ir tuo atveju nebuvo ir negalėjo būti pripažinti intensyviais ar tarpusavyje suderintais, nes, kaip nurodoma skundžiamu nuosprendžiu, M.

M. atliko tik vienÄ smÅ«gį ranka, o A. V. vienÄ spyrį koja, t. y. tarp Å¡ių asmenų nebuvo suderintos veiksmų tÄ sos siekiant tyčia žaloti nukentėjusį asmenį, atliekant jo atžvilgiu neproporcingus, chuliganiÅ¡kus, o ne gynybos veiksmus. Apelianto teigimu, net jei teismas įžvelgtų bÅ«tinosios ginties ribų virÅ¡ijimÄ ar jos nebuvimÄ , akivaizdu, kad tarp kaltinamųjų M. M. ir A. V. nebuvo bendrininkavimo santykio arba jis nebuvo tokio mÄ sto ir pobÅ«džio, kad Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tų galima vertinti kaip sunkinančiÄ atsakomybę kaltinamųjų atsakomybę (BK 60 str. 1 d. l p.).Skunde nurodoma, kad, įvertinus, jog tarp M.

M. ir A. V. bendrininkavimo nebuvo, kiekvieno iš jų atlikti veiksmai turi būti individualizuoti ir net esant pagrindams atsakomybei taikyti, jos laipsnis taip pat turi būti nustatytas individualiai, netaikant, kaip minėta, atsakomybės sunkinančios aplinkybės.Dėl bausmių dydžio ir jų proporcingumo. Skunde nurodoma, kad A. V. skirta bausmė yra neproporcingai didelė (laisvės apribojimas 1 metams). Apeliantas teigia, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jeigu ir būtų neginčijamai įrodyta, kad A.

V. kojos spyriu padarė žalos nukentėjusiajam, laisvės apribojimo bausmė neturėtų virÅ¡yti 3 mėnesių (Nr. 2K-253/2009, 2K- 218/ 2008, 2K-196/2006). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. V. veikos padarymo metu buvo neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ , dirbantis, todėl tai socialiai aktyvi ir pozityvi asmenybė. Apeliantas pažymi, kad A. V. veikoje eliminavus nepagrįstai taikytÄ bendrininkavimo požymį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, egzistuoja tik galbÅ«t virÅ¡yta bÅ«tinoji gintis, vykdant savo profesinę pareigÄ , jo veiksmais realiai galėjo bÅ«ti padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl teismui parenkant galutinę bausmę egzistavo visi pagrindai Å¡velnesnei atsakomybei nei pritaikyta.

Apelianto manymu, taip pat turėjo bÅ«ti įvertinta ir veikos perkvalifikavimo į BK 140 str. galimybė.Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas M. M. skyrė griežtÄ bausmę (realų laisvės atėmimÄ 1 metams 6 mėnesiams), motyvuodamas recidyvu. Apeliantas pastebi, kad BK 56 str. l d. įtvirtinta norma nėra imperatyvi ir kiekvienu atveju teismas jÄ taiko individualiai, atsižvelgiant į konkretaus atvejo situacijÄ . Apelianto manymu, teismas tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio (jis, vertinant analogiÅ¡kas veikas, nebuvo pernelyg didelis).

Apeliantas pažymi, kad kaltė pasireiÅ¡kė ne tyčia, bet neatsargumu, veikos motyvai teismo nebuvo paneigti, nors teismo ir buvo konstatuota, kad M. M. nusikalstamÄ veikÄ lėmė neteisingas suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarkÄ naktiniame klube supratimas. Apelianto nuomone, taip, nors ir netiesiogiai, teismas pats patvirtino, jog egzistavo situacija, kuri galėjo nulemti M. M. aktyvesnį veikimÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, o galimas suklydimas dėl atskirų aspektų nepaneigia fakto, kad pavojus, kilęs iÅ¡ nukentėjusiojo pusės, realiai buvo.

Apelianto teigimu, eliminavus atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (bendrininkavimÄ ), bausmė turėtų bÅ«ti pakeista į Å¡velnesnę bausmę – laisvės apribojimÄ , kadangi bausmės tikslai ir tokiu atveju bÅ«tų realiai pasiekti. Skunde pažymima, kad M. M. yra dirbantis, jo asmenybė charakterizuojama teigiamai, turi socialinius ryÅ¡ius tiek su artimais asmenimis, tėvais, drauge ir realiai skyrus laisvės atėmimo bausmę Å¡ie ryÅ¡iai bÅ«tų prarasti. Be to, apeliantas nurodo, kad toliau M.

M. liekant laisvėje, niekieno interesai nenukentėtų, priešingai, tai visuomenės atžvilgiu būtų naudinga, kadangi būtų atlyginta padaryta neturtinė ir turtinė žala nukentėjusiam asmeniui daug operatyviau. Dėl laisvės atėmimo bausmės atidėjimo. Skunde nurodoma, kad teismui net nevertinus galimybės taikyti kitos sankcijos, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu, M. M. atžvilgiu turėjo ir galėjo būti įvertinta BK 75 str. taikymo galimybė. Apelianto nuomone, M.

M. gyvenimo bÅ«das, elgesys, net pati galbÅ«t padaryta veika, jos pobÅ«dis, jo darbo santykiai, atsiradę įsipareigojimai nukentėjusio asmens atžvilgiu, socialiniai ryÅ¡iai nesuponuoja fakto, kad teismas negalėtų taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliantas pažymi, kad BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vyk­dymo asmenims, kurie turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus. Skunde nurodoma, kad nukentėjęs asmuo patyrė žalos, M. M. atliekant darbo funkcijas ir galbÅ«t jam virÅ¡ijus savo funkcijų vykdymo ribas, tačiau jo veiksmų negalima laikyti ilgalaikiais ir kryptingais, siekiant maksimalios žalos nukentėjusiam asmeniui, ir tai matoma tiek iÅ¡ vaizdo medžiagos, tiek žinoma iÅ¡ liudytojų parodymų.Apygardos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ pagal nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundÄ , atliko įrodymų tyrimÄ , apklausė ekspertÄ H. DaujotÄ , pirmosios instancijos teisme neapklaustÄ liudytojÄ S. M., peržiÅ«rėjo bylos medžiagoje esančius vaizdo įraÅ¡us. Teismo posėdžio metu prokurorė patvirtino, kad jokių kitų vaizdo įrašų versijų iÅ¡ naktinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gauta. Teisėjų kolegija, teismo posėdyje iÅ¡klausiusi eksperto paaiÅ¡kinimus ir liudytojo S. M. parodymus ir įvertinusi visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, sumušė nukentėjusįjį A.

K. ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.Pažymėtina, kad nuteistųjų gynėjo keliama versija, jog nukentėjusiojo nosis buvo sulaužyta dėl neatsargumo, atliekant atstÅ«mimo ir sugriebimo veiksmus, arba nosis galėjo bÅ«ti sulaužyta, kai M. M. sugriebė nukentėjusįjį kaklo ar veido srityje ir jį suko, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, patikimai nustatytų byloje ir konstatuotų pirmos instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, ir yra paneigta vaizdo įraÅ¡u, specialisto iÅ¡vadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei eksperto duotais paaiÅ¡kinimais apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (1 t., 60, 70 b. l.).

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad M. M. deÅ¡ine ranka suduoda smÅ«gį A. K. į veidÄ ir tuo pačiu metu kita ranka, paėmęs už kaklo, parverčia jį ant žemės. Tuoj pat kitas apsaugininkas (A. V.) prieina prie pargriauto nukentėjusiojo ir koja spiria gulinčiam nukentėjusiam. Specialisto iÅ¡vadose konstatuota, kad A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nurodyta, jog sužalojimai (nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose ir nosies nugarėlėje bei deÅ¡iniajame žaste) nebÅ«dingi griuviminei traumai, ir yra padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais paveikus veidÄ ir deÅ¡inį žastÄ .

Teismo posėdžio metu ekspertas H. Daujotas paaiÅ¡kino, kad nosies sužalojimai tikrai nėra padaryti spaudžiant pirÅ¡tais ar ranka, pažymėjo, kad okulistas konstatavo akies sumuÅ¡imÄ ir atkreipė dėmesį, kad, spaudžiant nosį, kartu padaryti ir akies sumuÅ¡imÄ neįmanoma. Ekspertas taip pat nurodė, kad veide nėra nubrozdinimų, todėl sužalojimai tikrai yra tiesioginio smÅ«gio pasekmė. Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai atsirado dėl tyčinių smÅ«gių į veidÄ , o ne dėl neatsargumo, nukentėjusįjį sukant, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad M.

M. parvertus nukentėjusįjį ant žemės, tuoj pat kitas apsaugininkas A. V. prieina prie nukentėjusiojo ir koja spiria gulinčiam nukentėjusiajam. Nuteistųjų gynėjo versijos, kad kojos pakėlimu A. V. galėjo atlikti tik nukentėjusiojo prilaikymo veiksmÄ , nepatvirtina bylos duomenys, todėl ji atmetama. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad A. V. koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tarp M. M. ir A. V. nebuvo bendrininkavimo santykio, nebuvo suderintos veiksmų tÄ sos, siekiant tyčia žaloti nukentėjusį asmenį, su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl, įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad M.

M. sudavus smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ ir jį pargriovus, kitas apsauginis A. V. pribėga prie nukentėjusiojo ir spiria koja gulinčiam nukentėjusiajam. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad smurto pobÅ«dis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams, smurto kryptingumas rodo neapibrėžtÄ tyčiÄ sužaloti nukentėjusįjį. Taigi, smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo abu nuteistieji, pritardami vienas kito veiksmams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistieji M.

M. ir A. V. veikė bendrai, abu buvo nusikaltimo vykdytojai, t. y. veikė bendrininkų grupe.Atmestinas skundo argumentas, kad M. M. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje arba padarė sužalojimus, peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas. BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, bÅ«ti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo veiksmai neatitiko bÅ«tinosios ginties sÄ lygų.

Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė pavojingo kėsinimosi, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinosios ginties sÄ lygų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-279/210, 2K-316/2012, Nr. 2K-275/2013). 2014 m. birželio 4 d. teisiamojo posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad liudytoja L.

G. parodė, jog ji matė staigų nukentėjusiojo judesį link M. M., tai itin savo skunde akcentuoja nuteistųjų gynėjas (2 t., 116 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas S. M. taip pat nurodė, kad jis matė vyriškio (A. K.) rankos judesį link apsauginio, bet nepastebėjo, ar vyriškis pataikė. Iš tiesų vaizdo įraše matomas vyriškio rankos mostas link apsauginio. Tačiau įvertinus liudytojo S. M. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad vyriškis už apsauginį buvo gerokai mažesnis, tai, kad iš vaizdo įrašo matosi, jog nukentėjusysis neturėjo jokio įrankio, negalima daryti išvados, kad M.

M. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ar peržengiant jos ribas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis buvo girtas, tačiau svarbu įvertinti ir tÄ aplinkybę, kad M. M. dirba apsaugos darbuotoju naktiniame klube, jam nuolat tenka spręsti konfliktines situacijas ir bendrauti su neblaiviais asmenimis, todėl nepagrįstas argumentas, kad M. M. aptariamÄ situacijÄ suvokė kaip gresiančiÄ jo sveikatai ir gyvybei. Å iuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuteistojo veiksmus nulėmė ne bÅ«tinybė gintis nuo nukentėjusiojo, bet neteisingas apsaugos darbuotojams suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarkÄ naktiniame klube supratimas.

Todėl konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pavojingo nukentėjusiojo kėsinimosi, dėl kurio bÅ«tų galima kelti klausimÄ dėl nuteistojo teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, tai, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, bei remdamasis įstatymu (BPK 20 str.).

Iš skundžiamo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kodėl ir kokia apimtimi remiasi liudytojų S. R. ir liudytojo V. P. duotais parodymais. Šiaulių apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad liudytojo E. Š. parodymus laiko patikimais ir jais remiasi, nes šis liudytojas įvykio metu buvo blaivus, matė patį įvykį ir aiškiai atsiminė įvykio aplinkybes, be to, šio liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å iaulių apylinkės teismas Å¡io liudytojo parodymus vertino kartu su kitais byloje esančiais parodymais ir pagrįstai patikslino kaltinime nurodytÄ spyrių skaičių. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl S. R., V. P., E. Å . parodymų vertinimo atmetami.BPK 305 str. 1 d. 4 p. nuostata reikalauja, kad nuosprendyje teismas nurodytų bausmės skyrimo motyvus. Å iaulių apylinkės teismas aptarė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes: ankstesnius M.

M. teistumus, M. M. ir A. V. baustumus administracine tvarka, jų asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, nustatytÄ jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Remdamasis Å¡iais duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslams pasiekti M. M. turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes bylos duomenys rodo didesnį jo asmenybės ir neteisėto elgesio pavojingumÄ , o A. V. – laisvės apribojimas, bausmių dydį nustatant vadovaujantis BK 54 str., 61 str. ir paskiriant bausmes, mažesnes už BK 138 str. 1 d. sankcijoje ir BK 48 str. numatytÄ tokių bausmių vidurkį (atitinkamai vidurkis 1 m. 7 mėn. 15 d. ir 1 m. 1 mėn. 15 d.).

Taigi teigti, kad paskirtos bausmės yra per giežtos, nėra pagrindo.BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimÄ teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumÄ (nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , įrankius ir priemones, laikÄ , vietÄ , pasekmių sunkumÄ , kaltės formÄ , tikslÄ ir motyvÄ ), apibÅ«dinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimÄ , narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimÄ , vertybinę orientacijÄ , požiÅ«rį į darbÄ , asmens charakteristikÄ ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimÄ ir prisipažinimÄ , gailėjimÄ si, padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimÄ ir pan.).

Å ie duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014).Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, M. M. yra nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme už BK 138 str. 1 d. numatytÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.). Taigi, nustatytos visos formalios, BK 75 str. 1 d. nurodytos, sÄ lygos.

Tačiau, kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-56/2014).

IÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡ku, kad M. M. 2009 m. vasario 26 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 m. 5 mėn., bausmės vykdymÄ atidedant 1 m. 6 mėn., o 2009 m. gruodžio 16 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių. Tačiau M. M. iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė ir, teistumui neiÅ¡nykus, vėl padarė naujÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d.

Nors iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo elgesį nulėmė neteisingas jam suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarkÄ klube supratimas, tačiau padarytos veikos jis kritiÅ¡kai nevertina, teigdamas, kad Å¡velnesnių priemonių imtis nebuvo įmanoma ir pagal apsaugos darbuotojų darbo instrukcijas jis turi neutralizuoti „tokius sveikatos kenkėjus“ (2 t., 184 b. l.). Tokias neigiamas M. M. nuostatas patvirtina ir jo charakteristika, iÅ¡ kurios matyti, kad dėl M. M. elgesio darbe buvo gauti trys skundai, kuriuose nurodyta, kad apsaugos darbuotojas į akis pripurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, sugriebė už kaklo ir rankos (1 t., 97 b. l.).

Be to, iÅ¡ informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje baudžiamoji byla, kurioje M. M. kaltinamas vėlgi BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Nutartyje nurodyta, kad veika padaryta 2014 m. spalio 3 d. Tai reiÅ¡kia, kad M. M. galbÅ«t padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ po to, kai 2013 m. kovo 25 d. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ A. K.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtų aplinkybių visuma rodo nuteistojo antisocialinių nuostatų stiprumÄ ir neleidžia pagrįstai tikėtis, jog M.

M. ateityje stengsis laikytis įstatymų reikalavimų ir nebenusikals. Todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ dėl A. V. atpažinimo tvarkos, pažymėtina, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad E. Å . prieÅ¡ nuteistojo A. V. atpažinimÄ pagal nuotraukas buvo apklaustas apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei abiejų nuteistųjų žymes ar ypatybes, pagal kurias jis galėtų atpažinti asmenis (1 t., 22–23, 25 b. l.).

ApsaugininkÄ , kuris spyrė kojomis nukentėjusiajam į veidÄ , jis apibÅ«dino kaip žemesnį už kitÄ apsauginį, apie 180 cm Å«gio, apie 35 metų amžiaus, sportinio kÅ«no sudėjimo, tamsių plaukų, nurodė konkrečių veido bruožų apibÅ«dinti negalintis, tik prisimena, kad aukÅ¡tas apsaugos darbuotojas buvo tamsesnio gymio. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad E. Å . parodyti asmenys buvo Å¡viesesnio gymio, tamsių plaukų, stambesnio sudėjimo (1 t., 84 b. l.).

Taigi, pateikti atpažinti asmenys neturėjo ryÅ¡kių iÅ¡vaizdos skirtumų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡is ikiteisminio tyrimo veiksmas vyko nepažeidžiant BPK 192 str. jam keliamų reikalavimų, nes liudytojui, prieÅ¡ tai apklaustam apie jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, buvo parodyti ne mažiau kaip trys panaÅ¡aus amžiaus, sudėjimo ir veido bruožų vyriÅ¡kos lyties asmenys, o pats tyrimo veiksmas nufotografuotas ir tinkamai užfiksuotas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole.Ä®vertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, nuteistieji teisingai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 138 str. 1 d., todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Nuteistųjų A. V. ir M. M. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                    Nijolė Matuzevičienė             Teisėjai                                                                                                             Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                             Virginija Žindulienė