ed4f7d53-b9d9-4b4d-906c-ff0dfd740ca4 · Klaipėdos apylinkės teismas

?NUTARTISByla Nr. T-102-586/2021 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12; 2.5.16 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. kovo 5 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Vandalinas Vainius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimÄ dėl nuteistajam S. G. nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu. Teismas n u s t a t ė : S. G. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2461 straipsnio 1 dalį (1961 m.

BK redakcija) ir jam paskirta bausmė – 24 MGL (3 000 Lt, 868,86 Eur) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams. 2021 m. vasario 12 d. teisme gautas antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimas, kuriuo praÅ¡oma S. G. teismo paskirtÄ baudÄ pakeisti laisvės apribojimu. Antstolė nurodo, kad vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-256-06/2002 dėl 868,86 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko S. G.. Skola iÅ¡ skolininko neiÅ¡ieÅ¡kota, skolininkas turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo neturi, lėšų kredito įstaigose neturi, Sodros duomenimis niekur nedirba.

Ä®KNR registre informacijos nėra. Skolininkas vykdymo procese su antstole nebendradarbiavo, bendro vykdomųjų bylų sÄ vado duomenimis, antstoliai iÅ¡ieÅ¡ko skolas iÅ¡ skolininko 13 vykdomųjų bylų, kurių pagrindÄ sudaro baudų iÅ¡ieÅ¡kojimas, baudos iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai nėra galimybių. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriuo teikimÄ siÅ«lė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Prokurorė A. Brigevičienė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ teikimÄ , kuriuo prašė teikimÄ tenkinti.

Nurodė, jog susipažinus su antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimu dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme matyti, kad S. G. sÄ moningai, dėl savo paties nenoro, vengė atlikti jam paskirtÄ baudÄ ir nėra galimybių jÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti. k o n s t a t u o j a : teikimas netenkintinas. Pagal BPK 352 straipsnio 3 dalį teismas baudÄ gali pakeisti kita bausme. BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ laisvės apribojimu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir iÅ¡skiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali bÅ«ti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo bÅ«ti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudÄ , tačiau sutinka atlikti vieÅ¡uosius darbus, o kitu atveju turi bÅ«ti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtÄ baudÄ , o galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai nėra.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraÅ¡tutinė priemonė, kuri turėtų bÅ«ti taikoma tik tais atvejais, kai iÅ¡naudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimÄ ir bausmė negali bÅ«ti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismÄ dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi bÅ«ti piktnaudžiaujama. Å i teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesÄ arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ .

Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali bÅ«ti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo bÅ«ti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neiÅ¡gali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda bÅ«tų pakeista vieÅ¡aisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismÄ dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudÄ požymių.

Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudÄ požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismÄ dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, bÅ«tina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ nuteistojo jam paskirtÄ baudÄ (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018). Baudos pakeitimo laisvės apribojimu aspektu akcentuotina, kad tam bÅ«tina sÄ lyga – nustatymas, kad nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti.

Antstolė nurodė, jog skola iÅ¡ skolininko neiÅ¡ieÅ¡kota, skolininkas turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo neturi, lėšų kredito įstaigose neturi, Sodros duomenimis niekur nedirba. Ä®KNR registre informacijos nėra. Skolininkas vykdymo procese su antstole nebendradarbiavo, bendro vykdomųjų bylų sÄ vado duomenimis, antstoliai iÅ¡ieÅ¡ko skolas iÅ¡ skolininko 13 vykdomųjų bylų, kurių pagrindÄ sudaro baudų iÅ¡ieÅ¡kojimas, baudos iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai nėra galimybių.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu S. G. buvo nuteistas pagal BK 2461 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 24 MGL (846,86 Eur) dydžio bauda. Nuteistasis baudos nesumokėjo, ji šiai dienai neišieškota. Iš bylos duomenų matyti, kad 2003 m. balandžio 28 reikalavimas buvo išsiųstas S. G., ar įteiktas – duomenų nėra, 2004 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymas buvo siųstas į S. G. darbovietę, padarytos dvi išskaitos.

S. G. 2004 m. spalio 25 d. atleistas iÅ¡ darbo. S. G. patvarkymas siųstas 2016 m. gruodžio 28 d., tačiau ir Å¡is nebuvo įteiktas. Å iuo atveju pateiktoje vykdomojoje byloje pateikta informacijai tik apie keletÄ antstolio aktyvių veiksmų, vykdytų siekiant iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo teismo nuosprendžiu priteistÄ baudÄ , teismas negali daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis S. G. tyčia, aktyviais veiksmais vengė bausmės atlikimo. S. G. deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Smilgynų kaime, Klaipėdos rajone, tačiau vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu bÅ«du buvo bandoma susisiekti su nuteistuoju, ar buvo imtasi priemonių faktinei jo gyvenamajai nustatyti ir pan., gauti sutikimui/nesutikimui dėl baudos pakeitimo vieÅ¡aisiais darbais.

Todėl remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytomis nuostatomis teismas sprendžia, kad formalus nuteistajam paskirtos baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas, realios tiesioginės komunikacijos tarp antstolio ir nuteistojo nebuvimas, sudaro pakankamÄ pagrindÄ teikimo netenkinimui. Teismas atkreipia dėmesį, kad net jeigu bÅ«tų nustatytos sÄ lygos pakeisti S. G. skirtÄ baudÄ laisvės apribojimu (vengimas savu noru sumokėti baudÄ ir galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti nebuvimas), pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį jam skirta 24 MGL bauda turėtų bÅ«ti keičiama į 24 laisvės apribojimo dienas, t. y.

į itin trumpÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ , kurį ji turėtų bÅ«ti vykdoma. Teismo vertinimu, dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumų (nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo probacijos tarnyboje dienos) nagrinėjamu atveju antstolio kreipimasis į teismÄ dėl baudos pakeitimo kita bausme, kol nėra iÅ¡naudotos visos galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ asmens baudÄ priverstinai, nėra proporcinga priemonė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352, 362 straipsniais teismas, n u t a r i a: antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimo netenkinti. Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėjas Vandalinas Vainius