Court partially allows non-material damage claim for overcrowding in detention center, awarding 300 EUR.
Legislator summary
AI generatedThe court partially dismissed the plaintiff's claim for 190,000 EUR in non-material damages regarding detention conditions. While the plaintiff alleged severe overcrowding and health issues, the state argued that the conditions did not exceed unavoidable hardships. The court found the plaintiff suffered non-material damage but determined the amount was only 300 EUR based on the duration and severity of the suffering.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p.: The court must assess the extent of non-material damage based on the intensity of suffering and the duration of the infringement, awarding compensation only if the conditions exceeded unavoidable hardships.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr. I-348-621/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02346-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 24 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui M. Å .,dalyvaujant vertÄjai Letai Vitkienei,nedalyvaujant atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M.
Å . (M. Å .) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas M. Å . (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu (b.l. 2-3) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau â ir Atsakovas, Å iaulių TI), 190000 LT neturtinÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad Å iaulių TI jis buvo kalinamas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2012-10-21 iki 2013-11-11 pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus.
Buvo laikomas 23 val. per parÄ perpildytoje kameroje, dÄl to sÄ lygos buvo nepakenÄiamos, nebuvo galimybÄs pajudÄti ar pasimankÅ¡tinti, trÅ«kdavo oro, skaudÄjo galvÄ , negalÄjo gerai iÅ¡simiegoti, dažnai kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas. DÄl to patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas patvirtino skunde nurodytas aplinkybes.Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Å iaulių TI, atsiliepime (b.l. 36-39), nurodÄ, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Atsiliepime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2012-10-24 ir skundžiamu laikotarpiu įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2013-11-11. PareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kameroje Nr. 6 nuo 2012-10-24 iki 2012-10-29 su dar 5-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,82 kv.m. iki 3,76 kv.m., kameroje Nr. 28 - periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2012-10-29 iki 2013-06-12 su dar 3-9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,76 kv.m. iki 4,41 kv.m., kameroje Nr. 12 - nuo 2013-09-03 iki 2013-09-06 su dar 4-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,88 kv.m. iki 3,46 kv.m., kameroje Nr. 82 - nuo 2013-09-11 iki 2013-09-20 su dar 3-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,86 kv.m. iki 5,72 kv.m., kameroje Nr. 10 - nuo 2013-10-28 iki 2013-10-30 su dar 4-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,71 kv.m. iki 3,25 kv.m., kameroje Nr. 65 - nuo 2013-10-30 iki 2013-11-11 su dar 3-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,83 kv.m. iki 5,65 kv.m.
Atsakovas atkreipia dÄmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra pastovus (dalis kvieÄiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Kaip pažymÄjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinÄje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybÄ (kintantis asmenų skaiÄius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkanÄios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.
TodÄl net mažiausio ploto kamerose, keiÄiantis kalinÄių asmenų skaiÄiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijanÄio normÄ .PareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį iÅ¡ viso buvo laikomas 71 dienÄ . PasivaikÅ¡Äiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kÄjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikianÄiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisÄtais.
NenustaÄius dÄl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų), pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.PareiÅ¡kÄjo dÄstomos neturtinÄs žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinÄios aplinkybÄs neįrodo realaus neturtinÄs žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.
PareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrÄžiamus neturtinÄs žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kÄjo reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkreÄias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .
Remiantis aukÅ¡Äiau paminÄtomis aplinkybÄmis bei tuo, kad įstaiga pagal galimybes įgyvendino siekÄ Ä¯gyvendinti galiojanÄius teisÄs aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ , pareiÅ¡kÄjo laikymas teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo trumpalaikis ir mažareikÅ¡mis, nustaÄius, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , bÅ«tų pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisÄs į teisÄs aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .Atsakovo atstovas į teismo posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 42).PareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas M.
Å . skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinÄs žalos atlyginimÄ . NeturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ esmÄs iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.IÅ¡ byloje esanÄios pažymos (b.l.
8) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas į Å iaulių tardymo izoliatorių buvo pristatytas 2012 m. spalio 24 d. ir periodiÅ¡kai laikytas iki 2013 m. lapkriÄio 11 d.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ .
Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisÄtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 190000 LT neturtinÄs žalos atlyginimas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2013 m. lapkriÄio 11 d.
NeturtinÄ Å¾alÄ iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, kad kameroje buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra galima pagal galiojanÄius teisÄs aktų reikalavimus, laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, sÄ lygos buvo nepakenÄiamos, nebuvo galimybÄs pajudÄti ar pasimankÅ¡tinti, trÅ«kdavo oro, skaudÄjo galvÄ , negalÄjo gerai iÅ¡simiegoti, dažnai kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas.Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, todÄl nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) yra pažymÄjÄs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinÄs valstybÄs vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminanÄio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovÄnijÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra âžeminantis orumÄ â, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).
Teismas atkreipia dÄmesį ir į tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nepaprastai didelis kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ EŽTK 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ KaraleviÄius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). EŽTT ne kartÄ yra nurodÄs, kad tais atvejais, kai pareiÅ¡kÄjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi bÅ«ti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina EŽTK 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d.
EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovÄnijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir juose nurodytÄ teismo praktikÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo) (Žin., 1996, Nr. 12-313; 2008, Nr. 81-3172) 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais.
Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (Žin., 2010, Nr. 55-2731) 1.3.1 punktÄ iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI kalÄjo su pertraukomis nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2013 m. lapkriÄio 11 d.
PareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose Nr. 6 (plotas 22,55 kv. m.), kurioje kartu su pareiÅ¡kÄju buvo laikoma nuo 6 iki 8 asmenų, Nr. 28 (plotas 17,62 kv. m.), kurioje kartu su pareiÅ¡kÄju buvo laikoma nuo 4 iki 10 asmenų, Nr. 12 (plotas 17,3 kv. m.), kurioje kartu su pareiÅ¡kÄju buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų, Nr. 82 (plotas 22,88 kv. m.), kurioje kartu su pareiÅ¡kÄju buvo laikoma nuo 4 iki 8 asmenų, Nr. 10 (plotas 16,26 kv. m.), kurioje kartu su pareiÅ¡kÄju buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų, Nr. 65 (plotas 22,6 kv. m.), kurioje kartu su pareiÅ¡kÄju buvo laikoma nuo 4 iki 8 asmenų.
Iš pažymos (b.l.
8) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas tam tikrais laikotarpiais galimai buvo laikomas kameroje ir nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esanÄiam laisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos tais atvejais, kai kartu su pareiÅ¡kÄju kamerose Nr. 6, Nr. 82 ir Nr. 65 buvo laikoma iki 6 asmenų imtinai, o kamerose Nr. 28 ir Nr. 10 buvo laikoma iki 4 asmenų imtinai. TaÄiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti kada ir kiek laiko pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, kameros ploto normos, nÄra galimybių.
Konstatuotina, jog kalÄjimo Å iaulių TI laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas 72 dienas periodiÅ¡kai buvo laikomas sÄ lygomis, galimai pažeidžianÄiomis teisÄs aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Å iaulių TI administracija pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybÄ, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala â tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaiÄiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinÄs žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremianÄia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžianÄiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojanÄiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkreÄios situacijos aplinkybes.
NeturtinÄs žalos prigimtis lemia tai, kad nÄra galimybÄs Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaiÄiuoti, grÄ Å¾inti nukentÄjusįjį į buvusiÄ padÄtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . NeturtinÄs žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyrÄs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinÄs žalos dydį. PareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma atlyginti neturtinÄs žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinÄs žalos dydį konkreÄioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.
Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄ bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, tai teismas turÄtų sprÄsti dÄl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinÄs žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkreÄiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.
NeturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisÄs principus. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmÄ (72 dienos), į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kanÄias, į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalÄdamas pas atsakovÄ aukÅ¡Äiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kÄjas patyrÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaiÄiuotinÄ neturtinÄ Å¾alÄ .NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad dÄl laikymo sÄ lygų jam pablogÄjo sveikata.
IÅ¡ byloje esanÄių medicininių dokumentų (b.l. 10-26, 47-48) matyti, kad kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas turÄjo sveikatos sutrikimų, taÄiau byloje nÄra jokių įrodymų, kad Å¡ie sveikatos sutrikimai atsirado ar suintensyvÄjo dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Taip pat pažymÄtina, jog byloje nÄra duomenų, kad atsakovas Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeisti pareiÅ¡kÄjo M. Å . orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kÄjas kalinimo laikotarpiu į Å iaulių TI administracijÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipÄ (b.l. 9).ApskaiÄiuodamas neturtinÄs žalos dydį, t. y.
įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertindamas turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinÄs žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. sprendime Nr. A438-1194/2013 pareiÅ¡kÄjui už 723 dienas priteista 2000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkriÄio 25 d. sprendime Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendime už 107 dienas priteista 500 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui), pareiÅ¡kÄjo subjektinÄs teisÄs pažeidimo mastÄ ir trukmÄ, bei atsižvelgÄs į Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mÄnesinÄ alga bylai aktualiu laikotarpiu buvo 850 â 1000 Lt; vidutinį darbo užmokestį), teismas laiko, kad pareiÅ¡kÄjui padarytos neturtinÄs žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 300 Lt.
DÄl Å¡ių priežasÄių pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti jam 190 000 Lt neturtinÄs žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo M. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui M. Å . iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Lt (tris Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .
TeisÄjas                                                                                 Žanas Kubeckas