ed4d64db-4b32-4ad5-82ca-659cd93d6f2d · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                      Pranešėja L. Aleknavičienė                           Civilinė byla Nr. 2A-438-124/2011Teisėja S. Gerybienė                                      Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03018-2010-1                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5, 121.                                                                                                                                                                                                                          ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                   N U T A R T I S                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2011 m. spalio 11 d.                                                                 Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės , Danutės Matiukienės, sekretoriaujant Renatai Kovierei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „BTA“ apdroÅ¡inaÅ¡anas akcijų sabiedriba, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialÄ Lietuvoje apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-286-636/2011 pagal ieÅ¡kovo UAB „BTA“ apdroÅ¡inaÅ¡anas akcijų sabiedriba, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialÄ Lietuvoje ieÅ¡kinį atsakovui atsakovui UAB „Vikreda“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

          n u s t a t ė :    Ieškovas teismui pateikė ieškinį (19–20 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Vikreda“ 5223,57 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB „BTA DRAUDIMAS“ apdraudė automobilio „DAF FT XF 105.460“ v/n (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2009 m. gruodžio 8 d. Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas FIAT PUNTO v/n. (duomenys neskelbtini)Įvykio kaltininku buvo pripažintas A.

M., vairavęs UAB „Vikreda“ priklausantį automobilį "DAF FT XF105.460" v/n (duomenys neskelbtini). UAB „BTA draudimas“ 2010-04-08 d. iÅ¡mokėjo 5223,57 Lt už autoįvykio pasekmėje sugadintÄ FIAT PUNTO v/n (duomenys neskelbtini). UAB „Vikreda“ praleido draudimo sutartyje numatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir nesumokėjo už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ , todėl draudikas įgijo 100% draudimo iÅ¡mokos dydžio reikalavimo teisę į apdraustÄ jį, o tai sudaro 5223,57 Lt.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (34–37 b. l.) atsakovas UAB „Vikreda“ prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovas privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui ne tik draudimo įmokos mokėjimo terminus, mokėjimo tvarkÄ , tačiau ir dėl Å¡ios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais galinčias kilti teisines pasekmes.

Tačiau ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistos draudimo įmokos termino, nesikreipė dėl Å¡ios įmokos sumokėjimo ir nenurodė atsakovui teisinių pasekmių, neįvykdžius Å¡ios prievolės. Todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos.Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu (76–78 b. l.) ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2009-09-02 ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kuriÄ Â privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo transporto priemonė „DAF FT XF 105.460“, vast.

Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant 5300,00 Lt draudimo įmokÄ ir iÅ¡dėstant įmokų mokėjimÄ iki 2009-06-03. Dėl apdrausto automobilio „DAF FT XF 105.460“ vairuotojo A. M. kaltės 2009-12-08 Belgijoje buvo apgadintas automobilis Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl už jo sugadinimÄ ieÅ¡kovas 2010-04-08 sumokėjo 1780.03 U. A. metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieÅ¡kovui nustatyto dydžio draudimo įmokos, kai pagal mokėjimo terminÄ tai turėjo padaryti iki 2009-12-03, tačiau draudimo įmoka buvo sumokėta tik 2009-12-14, t.y. nedaug praleidus terminÄ .Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovui TPVCAPD įstatymo 6 str. 9 d. pagrindu dėl draudimo įmokos vėlavimo ir priėmė pavėluotai sumokėtÄ Ä¯mokÄ .

LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos patvirtintų standartinių sÄ lygų 27 p. taip pat numatyta, kad nesumokėjus nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas, draudikas apie tai privalo praneÅ¡ti draudėjui raÅ¡tu, bei nurodyti nesumokėjimo pasekmes. Tai rodo, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti iÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ kitam asmeniui, faktiÅ¡kai negali remtis kitos Å¡alies netinkamu sutarties įvykdymu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio patenkinimas Å¡ioje byloje faktiÅ¡kai prieÅ¡tarautų pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas, draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ esmės panaÅ¡ioje byloje analogiÅ¡kai sprendė Vilniaus apygardos teismas 2010-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-A-311-115.IeÅ¡kovas UAB „BTA“ apdroÅ¡inaÅ¡anas akcijų sabiedriba, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialÄ Lietuvoje apeliaciniu skundu (81–83 b. l.) praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kinį patenkinti, nes teismas netinkami pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias draudimo santykius ir susijusius su draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimu..

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:          1. Atsakovas sumokėjo draudimo įmokÄ praleidęs draudimo sutartyje numatytus terminus ir per tÄ laikotarpį įvyko eismo įvykis. Ä®statymo 11 str. 6 d. numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jei įvykis įvyko laikotarpiu, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos. Draudimo įmonė neturi teisės atsisakyti priimti draudimo įmokÄ už suteiktÄ draudimo apsaugÄ .

Draudėjui pavėlavus sumokėti draudimo įmokas, draudikas turi teisę reikalauti delspinigių, o jeigu tuo laikotarpiu įvyko įvykis, draudikas turi teisę reikalauti ir sumokėtos draudimo išmokos.          2. Pirmosios instancijos teismas nurodo netinkamas teisės normas, nes jos visiškai nesusijusios su ginču, taip pat taiko teisės normas visiškai neatsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir daro išvadas, kurios nesuderinamos su protingumo ir teisingumo principais.Nurodo,kad nepagrįstai taikė TPVCAPD 6 str. 9 d. bei Standartinių taisyklių 27 p.         3.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė apie draudiko prievolę raÅ¡yti praneÅ¡imus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad draudimo sutartis atitinka sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir draudėjas privalo mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyje nurodytais terminais, o ne po įvykio.4. Pirmosios instancijos teismas, netnenagrinėjo įrodymų byloje, o atmetė ieÅ¡kinį vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2A-311-155, neatsižvelgė į tai, kad teismų formuojama praktika dėl ginčo santykių civilinėse bylose Vilniaus apygardos teismo Nr.2A-234-464/09, Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-281-71/2009 yrakita .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Vikreda“ (96–100 b. l.) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus įrodymus, visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi TPVCAPD 6 str. 9 d. bei konstatavo, kad ieÅ¡kovas atsakovui nėra pareiÅ¡kęs jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų vykdymo bei praneÅ¡imų dėl draudimo sutarties sustabdymo.

Draudimo įstatymo 80 str. 1 d. įtvirtinta, kad draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje numatytu laiku, draudikas apie tai privalo praneÅ¡ti draudėjui raÅ¡tu, nurodydamas, jog per 15 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmokÄ ar jos dalį.IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų dėl įmokos pavėluoto mokėjimo, nenutraukė draudimo sutarties ir negrÄ Å¾ino draudimo įmokos, sumokėtos už apdraustÄ automobilį, kuris jau buvo patekęs į autoavarijÄ .

Taigi, tokie ieÅ¡kovo veiksmai visiÅ¡kai pagrįstai leido teigti, kad ieÅ¡kovas pavėluotų mokėjimų nelaikė esminiu draudimo sutarties pažeidimu.Apelianto teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad draudimo sutartis atitinka sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , nėra niekaip susijęs su nagrinėjama byla ir neturi jokios reikÅ¡mės tinkamam bylos iÅ¡sprendimui.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes konstatavo, kad ieÅ¡kovas pats netinkamai vykdydamas sutartį, negali remtis kitos Å¡alies netinkamu sutarties įvykdymu ir, bÅ«tent, dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio Ä®statymo 11 str. 7 d. pagrindu.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį bei faktinį pagrindus, nes savo iniciatyva apeliacinis teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, tai pat įsitikina neesant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).Apeliantas savo apeliacinį skundÄ grindžia, jo manymu, netinkamu materialinės teisės normų, reglamentuojančių draudimo teisinius santykius, taikymu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ ir skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai (CPK 185 str.), teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, savo iÅ¡vadas dėl apelianto reikalavimo nepagrįstumo ir atsisakymo jį tenkinti tinkamai motyvavo ir argumentavo.Byloje nustatyta, kad apeliantas su atsakovu 2009 09 02 buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį NR.12 2360997 (b.l.22 ), pagal kuriÄ privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo transporto priemonė DAF FT XF105.460, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini),nustatant 5300 Lt draudimo įmokÄ , mokant jÄ dalimis, t.y. po 1325 per 4 kartus. Dėl apdrausto automobilio vairuotojo kaltės 2009-12-08 Belgijoje buvo apgadintas automobilis FIAT PUNTO v/n (duomenys neskelbtini). 2010 04 08 d. ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 5223,57 Lt už jo sugadinimÄ (b.l.28). Autoįvykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieÅ¡kovui nustatyto dydžio eilinės draudimo įmokos, mokėtinos 2009 12 02 d. Å i įmoka buvo sumokėta po įvykio 2009 12 14 d.(b.l .39). Byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. aiÅ¡kinimo, t. y. ar tuo atveju, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ (o sumokėjo jÄ pavėluotai), ir per tÄ laikotarpį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, atsiranda iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ draudikui teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. numatyta, kad iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala.

Taigi įstatymo nuostatos numato, kad draudikas turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ draudėjo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kai yra nesumokama draudimo įmoka, tačiau nereglamentuoja situacijos, kai draudimo įmoka įmokėta, nors ir pavėluotai, ir draudiko buvo priimta, kas yra nagrinėjamu atveju. Sprendžiant šį ginÄÄ Â taikytinas ne tik TPVCAPD , bet ir LR Draudimo įstatymo nuostatos, taip pat Å¡alių santykius reglamentuoja ir LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintos Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sÄ lygos .Kasacinio teismo ne kartÄ nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuriÄ draudikas perima iÅ¡ draudėjo nuostolių atsiradimo rizikÄ ; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Pozicija“ v.

AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“v. I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vigidas“ v. UAB DK „Censum“, bylos Nr. 3K-3-546/2003; 3K-3-600/2006 ,3K-3-78/20102010 m. vasario 23 d.kt.). Ä®vardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę Å¡ios sutarties Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas, taip pat didesnį atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ viena kitos Å¡alies atžvilgiu.

Å iuo atveju ieÅ¡kovui tai yra profesinė veikla, todėl jam yra keliami didesni reikalavimai.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesinės teisės, tiek materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nustačius, kad atsakovui (draudėjui) draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, pretenzijos dėl to nebuvo reiÅ¡kiamos, įspėjimas apie įsiskolinimÄ , nurodant pasekmes, atsakovui iÅ¡ viso nebuvo siunčiamas, kas patvirtina, kad ieÅ¡kovas nesilaikė, LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sÄ lygų 27 p. nustatytų imperatyvių nuostatų – praneÅ¡ti raÅ¡tu apie draudimo įmokos nesumokėjimÄ laiku ir to galimas pasekmes, - dėl ko ieÅ¡kovas negali remtis atsakovo netinkamu sutarties vykdymu (CK 6.206 str.).

Nagrinėjamoje byloje draudėjas (atsakovas) pažeidė savo prievolę mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyse nustatytais terminais. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad draudikas (ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų, nesikreipė į draudėjÄ dėl Å¡ių įmokų sumokėjimo ir nenurodė jam dėl Å¡ių prievolių nevykdymo teisinių pasekmių. Taigi atsakovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigÄ . Nesumokėjus įmokos ,sutartis nebuvo nutraukta, o sumokėta pavėluota draudimo įmoka buvo priimta.

Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas jau buvo sumokėjęs pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ , įvykis įvyko praėjus kelioms dienoms nuo termino sumokėti įmokÄ termino pasibaigimo, o sekanti įmoka sumokėta nedaug pavėlavus. IeÅ¡kovas nenurodė, kad patyrė žalÄ , o taip pat atsižvelgtina į nedidelės vertės iÅ¡mokÄ . NereikÅ¡damas pretenzijos bei neskaičiuodamas delspinigių, ieÅ¡kovas tokiais veiksmais patvirtino, kad Å¡is atsakovo pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovui praradus automobilį ir dėl to nutraukus sutartį, susidarė įmokos permoka, kurios atsakovas nepageidavo susigrÄ Å¾inti.

Taip , teisėjų kolegija, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju neturi teisės susigrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo sumas, ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas dėl padarytos žalos, nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.), t. y. atsakovas sumokėjęs draudiminę įmokÄ , turėtų atlyginti ir ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudiminę iÅ¡mokÄ , vien dėl to, kad nežinodamas apie galimas pasekmes (ieÅ¡kovas apie tai neinformavo atsakovo, o iÅ¡ įstatymo ir sutarties to negalima aiÅ¡kiai nuspręsti), praleido draudimo įmokos mokėjimo terminÄ .Tai bÅ«tų aiÅ¡kiai neadekvačia sankcija padarytam pažeidimui.

PrieÅ¡ingai aiÅ¡kinant nagrinėjamÄ situacijÄ , gautųsi, kad draudikas bÅ«tų suinteresuotas, jog draudėjas praleistų draudimo įmokos sumokėjimo terminÄ ir įmokÄ sumokėtų po draudiminio įvykio, tam kad draudikas galėtų gauti ir draudimo įmokÄ (dar galėtų reikalauti delspinigių), ir iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. gauti pelnÄ niekuo nerizikuojant, tuo paneigiant draudimo esmę.Neesant esminio draudimo sutarties pažeidimo bei atsakovui sumokėjus visas draudimo įmokas, t.y. visiÅ¡kai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal Å¡iÄ sutartį ir viskÄ , kÄ apeliantas tikėjosi gauti pagal draudimo sutartį ir draudimo sutarties nenutraukus bei atsižvelgus į kitas Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, Ä®statymo 11 str. 7 d. turi bÅ«ti netaikoma, kadangi ji negali bÅ«ti naudojama nesÄ Å¾iningai.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normÄ , nes teismo nurodyta TPVCAPD įstatymo 6 str. 9 d. teisės norma apskritai nereguliuoja ginčo teisinio santykio ir galbÅ«t pirmosios instancijos teismas norėjo pasisakyti dėl TPVCAPD 9 str. 6 d. Tačiau Å¡iuo atveju teismas Å¡iÄ normÄ taikė , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar apeliantas yra pareiÅ¡kęs kokių nors pretenzijų atsakovui dėl įsipareigojimų vykdymo. Nurodyta norma kaip tik reglamentuoja pareiÅ¡kimų ir praneÅ¡imų pateikimo tvarkÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė bÅ«tent dėl Ä®statymo 6 str. 9 d., t. y. dėl straipsnio ,kuris reglamentuoja pareiÅ¡kimų ir praneÅ¡imų pateikimo tvarkÄ , todėl Å¡iuo atveju apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas galbÅ«t norėjo pasisakyti visiÅ¡kai dėl kito įstatymo straipsnio, kuris reglamentuoja visiÅ¡kai skirtingus dalykus, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas bei atmestinas.Kolegija nesutinka su teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų.

PrieÅ¡ingai, tai patvirtina ir posėdžio protokolas , teismo sprendimas. Tik įvertinęs įrodymus, teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl visų bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių. Be to pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto ieÅ¡kinį ne vadovaudamasis nutartimi 2A-311-155/2010, o remdamasis tuo, kad ieÅ¡kinio patenkinimas byloje faktiÅ¡kai prieÅ¡tarautų ir pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ (CK 1.5str.).Nepagrįstas apelianto motyvas , kad teismas neatsižvelgė į kitų apygardų teismų praktikÄ , kadangi jÄ formuoja kasacinis teismas.

Nepagrįstai apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismassprendė, jog atsakovui negalioja įstatymas ir jis neprivalo atsakyti už prievolės laiku ir tinkamaimokėti draudimo įmokamas pažeidimo. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas visas bylos aplinkybes konstatavo, kad apeliantas pats netinkamai vykdydamas sutartį negali remtis kitos Å¡alies netinkamu sutarties įvykdymu ir bÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių netenkino ieÅ¡kinio, o ne atleido nuo atsakomybės.Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡Â apelianto atsakovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos-156,71 Lt žyminis mokestis (CPK 93str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1  punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistu.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo „BTA“ apdroÅ¡inaÅ¡anas akcijų sabiedriba, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialÄ Lietuvoje atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ 156,71 lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 71 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Kolegijos pirmininkė                                                                        Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                                                                                    Rasa BartaÅ¡ienė Danutė Matiukienė