2013-05-27 Nr. AB-3582-3-61-3-01184-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-565/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01184-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4; 63.3.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybės saugumo departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. balandžio 16 d. buvo gautas V. S. skundas, kuriame jis prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD), atstovaujantį Lietuvos Respublikos Vyriausybę, paskaičiuoti ir išmokėti visą nuo 2010 m. sausio iki šio laikotarpio neteisėtai nusavintą jo valstybinės pareigūno pensijos dalį bei nuo sprendimo įsigaliojimo dienos mokėti visą paskirtą ir iki 2010 m. sausio mėnesio mokėtą 1,5 dydžio vidutinio šalies ūkio mėnesinio darbo užmokesčio pensiją (b. l. 1–3).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjui V. S. nustatytas terminas iki 2013 m. gegužės 7 d. pašalinti skundo trūkumus: suformuluoti reikalavimą taip, kad jis nesidubliuotų su jau priimtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-793-121/2012, pateikti duomenis apie tai, kad pasinaudojo privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nurodyti skundžiamą VSD sprendimą, pateikti voką, kada gavo skundžiamą sprendimą, jei praleido terminą skundui paduoti, su skundu pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pateikti skundo su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme (b. l. 4–5).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. gegužės 2 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo prašoma įpareigoti VSD, atstovaujantį Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nedelsiant pradėti mokėti visą paskirtą ir iki 2010 m. sausio 1 d. jau mokėtą 1,5 dydžio vidutinio šalies ūkio mėnesinio darbo užmokesčio pensiją, taip pat suskaičiuoti ir nuo sprendimo įsigaliojimo dienos išmokėti visą nuo 2010 m. sausio iki šio laikotarpio neteisėtai nusavintą jo valstybinės pareigūno pensijos dalį (b. l. 16–19).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą atsisakė priimti (b. l. 20–21).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-793-121/2012 matyti, kad pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą prašydamas:

1) pripažinti VSD atsisakymą, pateiktą 2011 m. vasario 18 d. rašte Nr. (75)-18-259, dėl pareiškėjo dviejų prašymų patenkinimo, kuriuos VSD atsisakė išspręsti ikiteisminio ginčo tvarka, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. bei 2008 m. gruodžio 24 d. išaiškinimams ir panaikinti jį, kaip prieštaraujantį Konstitucijai ir konstituciniams teisinės valstybės principams;

2) priteisti VSD išmokėti pareiškėjo 4 081,85 Lt pareigūno pensijos dalį, neteisėtai nusavintą pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pakeitimą atgaline data; 3) įpareigoti VSD mokėti paskirto ir jau mokėto 1,5 dydžio vidutinio šalies ūkio mėnesinio darbo užmokesčio pensiją, ribojant ją tik 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis numatytu koeficientu – 0,8; 4) įpareigoti Lietuvos valstybei atstovaujantį VSD kreiptis į Vyriausybę su prašymu sukurti pensijų neišmokėtos dalies kompensavimo mechanizmą, kuris pradėtų veikti nuo 2012 m. sausio 1 d. kartu su apribotu valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų kompensavimo mechanizmu;

5) priteisti iš Lietuvos valstybės (Vyriausybės), atstovaujamos VSD, 1 000 Lt neturtinę žalą;

6) priteisti iš atsakovo visas teismo išlaidas, susijusias su administracine byla. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą patenkino iš dalies – pareiškėjui V. S. priteista 11 945,70 Lt dydžio valstybinės pensijos nepriemoka, o likusi skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog akivaizdu, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra analogiški jau išspręstam ginčui, tai pareiškėjui buvo nurodyta ir VSD 2013 m. vasario 25 d. rašte Nr. (75)-18-443, kurio pareiškėjas neskundžia. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-793-121/2012 yra apskųstas apeliacine tvarka, byla šiuo metu nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti jo skundą (b. l. 23–25).

Atskirajame skunde nurodo, kad jo pareikštame skunde, kurį atsisakė priimti nagrinėti pirmosios instancijos teismas, nors ir yra keliamas ginčas tarp tų pačių šalių (pareiškėjo ir VSD), bet nėra pareikštas skundas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į šiuos argumentus, teigtina, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmasis jo skundas, dėl kurio buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-793-121/2012, buvo pateiktas dar 2010 m. lapkričio mėn., o 2013 m. pateiktame skunde, kurio priėmimo klausimas yra sprendžiamas šiuo metu, buvo suformuluotas visiškai kitas dalykas ir visiškai kitas pagrindas, tai aiškiai pagrindžia aplinkybė, kad jame buvo suformuluoti specialūs VSD atžvilgiu suformuluoti klausimai.

Teisėjų kolegija

k o n s ta t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2013 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundas, kuriuo prašė įpareigoti VSD, atstovaujantį Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nedelsiant pradėti mokėti visą paskirtą ir iki 2010 m. sausio 1 d. jau mokėtą 1,5 dydžio vidutinio šalies ūkio mėnesinio darbo užmokesčio pensiją, taip pat suskaičiuoti ir nuo sprendimo įsigaliojimo dienos išmokėti visą nuo 2010 m. sausio iki šio laikotarpio neteisėtai nusavintą jo valstybinės pareigūno pensijos dalį (b. l. 16–19). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, konstatavęs, jog pareiškėjo skundo patikslinto skundo reikalavimai yra analogiški Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau išspręstam ginčui administracinėje byloje Nr. I-793-121/2012.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad administracinis teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą ir tais atvejais, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau dėl keliamo ginčo nėra įsiteisėjusio sprendimo. Akcentuotina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota taikant ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto normas, tapačiomis bylos (jose pateikti skundai) gali būti pripažintos tik tuomet, kai yra tapatūs trys elementai – bylos šalys, byloje pareikšto skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Be to, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009).

Akcentuotina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodoma administracinė byla Nr. I-793-121/2012 (teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-00456-2011-2) dėl valstybinės pareigūno pensijos priteisimo (pareiškėjas – V. S., atsakovas – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento) šiuo metu yra išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Šioje byloje buvo priimta įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas pakeistas ir priteista pareiškėjui V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. 9 358,55 Lt dydžio valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoka. Iš nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties matyti, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjas V. S. kėlė ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko (šiuo metu pareiškėjo formuluojami reikalavimai savo turiniu ir pobūdžio iš esmės yra identiški administracinėje byloje Nr. I-793-121/2012 pateiktiems reikalavimams) bei tuo pačiu pagrindu (tiek administracinėje byloje Nr. I-793-121/2012, tiek ir nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skundus grindė iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 prieštaravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata ir atsisakė priimti pareiškėjo V. S. skundą dėl valstybinės pareigūno pensijos priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo V. S. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė