ed4c8c3f-9f73-48bb-8df4-0b6bd231cf72 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-1284-803/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40090-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos antstolės Astos StaniÅ¡auskaitės pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skolininkei G.

Ž. paskyrimo; suinteresuoti asmenys skolininkė G. Ž., iÅ¡ieÅ¡kotojas V. M., institucija, teikianti byloje iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja antstolė Asta StaniÅ¡auskaitė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama spręsti klausimÄ dėl baudos skolininkei paskyrimo už kiekvienÄ vykdomojo dokumento nevykdymo dienÄ , baudÄ skiriant iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai.

Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-2180-1050/2018, iÅ¡duotÄ 2018 m. lapkričio 20 d., dėl bendravimo tvarkos nustatymo, skolininkė G. Ž., iÅ¡ieÅ¡kotojas V. M.. Å iuo vykdomuoju raÅ¡tu nustatyta tokia U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo su V. M. tvarka – ieÅ¡kovas V. M. turi teisę bendrauti su nepilnamete U. M. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį, iÅ¡skyrus kai G. Ž. su vaiku atostogauja. V. M. Å¡eÅ¡tadienį 11 val. paima U. M. iÅ¡ gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20 val. parveža jÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, jeigu skolininkas nurodo, kad jis sprendimÄ Ä¯vykdė, bet iÅ¡ieÅ¡kotojas su tuo nesutinka, ir nėra akivaizdžių tai patvirtinančių įrodymų, laikoma, kad tarp Å¡alių yra ginčas, ir antstolis suraÅ¡o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nurodytÄ sprendimo, įpareigojančio skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ bei kreipiasi į teismÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba dėl baudos paskyrimo arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo.

Antstolė nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui nuolat teikiant antstolei informacijÄ apie vykdomojo dokumento nevykdymÄ , ji patikrino sprendimo, įpareigojančio skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, ir nustatė, kad nėra laikomasi bendravimo su vaiku tvarkos, bei vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01808 surašė atitinkamÄ aktÄ .

2. Skolininkė G. Ž. atsiliepimu prašė antstolės praÅ¡ymo netenkinti. Nurodė, kad antstolės 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo nevykdymo aktas yra suraÅ¡ytas nesiaiÅ¡kinant ir netiriant tikrųjų aplinkybių. Skolininkės teigimu, U. M. kategoriÅ¡kai atsisako bendrauti su V. M., ji jo bijo ir jai nemalonu su juo susitikti. G. Ž. negali naudoti prievartos teismo sprendimui vykdyti, nes tai pažeistų vaiko interesus. U. M. yra beveik 12 metų amžiaus, ji jau gali pati savarankiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ ir nuomonę dėl bendravimo su V.

M.. Å i kategoriÅ¡ka pozicija nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis. G. Ž. nedaro jokių kliūčių U. M. ir suinteresuoto asmens tarpusavio bendravimui, tokių įrodymų nepateikė ir suinteresuotas asmuo. Tačiau U. M. atsisako vykti kartu su tėvu, nepaisant G. Ž. pastangų. 2018 m. gruodžio 15 d. dukra blogai jautėsi, jai perÅ¡tėjo gerklę, skaudėjo galvÄ , kas objektyviai apribojo galimybes bendrauti su suinteresuotu asmeniu. Tokia U. M. pozicija buvo užfiksuota jau ne vienÄ kartÄ ir visÄ laikÄ nesikeičia, o tik dar labiau stiprėja.

V. M. nėra U. M. biologinis tėvas, kas jai yra žinoma. Tiek 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, tiek 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime aiÅ¡kiai konstatuota, kad santykiai su suinteresuotu asmeniu yra blogi, mergaitė norėtų, kad nereikėtų niekada su juo matytis ir bendrauti. Skolininkė pažymėjo, kad V. M. iniciatyva klausimai dėl bendravimo tvarkos su U. M. nagrinėjami jau ne pirmÄ kartÄ . G. Ž. ir V. M. santykiai yra įtempti, V. M., tenkindamas savo interesus, nuolat įtraukia įvairias institucijas.

Toks suinteresuoto asmens elgesys neigiamai veikia ir taip prieÅ¡iÅ¡kai nusistačiusios U. M. nuomonę ir didina norÄ su juo nebendrauti. Sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju priklauso ne vien nuo G. Ž. valios, bet ir nuo vaiko noro. Vaiko teisių apsaugos skyriaus teigimu, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima. Nors teismo nutartimi yra patvirtinta V. M. bendravimo su U. M. tvarka, vykdant teismo procesinius sprendimus bÅ«tina atsižvelgti ne tik į besÄ lyginį jų vykdymÄ , bet ir į vaiko interesus ir gerovę, į tam tikras iÅ¡imtines aplinkybes.

Bendravimas su suinteresuotu asmeniu prieÅ¡ vaiko valiÄ gali sukelti vaikui neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus bei pažeisti teisę į saugiÄ ir stabiliÄ emocinę aplinkÄ . Skolininkė prašė įvertinti tai, kad baudos paskyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Skolininkės teigimu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, į tai, kad nutarties vykdymas yra susijęs su nepilnamečiu vaiku ir jo interesais, procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytų sankcijų paskirties.

3. IÅ¡ieÅ¡kotojas V. M. nurodė, kad skolininkė jau pusmetį neleidžia jam susitikti su dukra U. M., o nuolatinį trukdymÄ grindžia menamu U. M. nenoru su juo bendrauti, dėl esÄ netinkamo jo elgesio su dukra. IÅ¡ieÅ¡kotojo ir jo dukters susitikimuose G. Ž. pradėjo dalyvauti 2014 m. birželio mėn. 2015 m. baigta psichologinė ekspertizė aiÅ¡kiai parodė, kad jokio blogumo per visÄ bendravimo laikotarpį dukra iÅ¡ jo nepatyrė, santykiai su ja pradėjo prastėti tik dėl skolininkės G.

Ž. veiksmų, dėl kurių pas dukrÄ iÅ¡sivystė psichologinis sutrikimas – tėvų atstÅ«mimo sindromas. V. M. taip pat nurodė, kad 2019 m. sausio 18 d. iÅ¡ skolininkės telefono jam paskambino U. M. ir pareiÅ¡kė, kad ji nenori su juo bendrauti, nenori, kad jis ateitų, kad ji jo nekenčia. V. M. teigimu, Å¡is skambutis buvo sÄ lygotas Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo, nes iki tol pusę metų U. jam neskambino, jam nė karto nebuvo atidarytos durys, atvykus su ja susitikti. IÅ¡ieÅ¡kotojas V.

M. prašė atkreipti dėmesį į tai, kad teismų sprendimuose yra nurodyta, jog vaiko norai ir interesai gali skirtis, tačiau Å¡iuo atveju U. M. interesas bendrauti su tėvu yra svarbesnis. Å io intereso skolininkė, nuteikinėdama U. M. prieÅ¡ jį, neužtikrina. TÄ liudija ir tai, kad skolininkė G. Ž. teismo nustatytos bendravimo tvarkos neįgyvendina ir po 2018 m. gruodžio 17 d. akto suraÅ¡ymo, nenurodo, kur iÅ¡vyksta, nederina iÅ¡vykimo laiko, neieÅ¡ko kompromisinių variantų, nededa pastangų, kad susilpnėjęs jo ir U.

M. ryÅ¡ys bÅ«tų atkurtas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos antstolės Astos StaniÅ¡auskaitės pareiÅ¡kimo dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01808 netenkino. Teismas nustatė, kad iki 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto suraÅ¡ymo V. M., atvykus pasiimti U. M. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatytu metu, durys jam atidarytos nebuvo.

Tačiau teismas sprendė, kad vien Å¡i aplinkybė, įvertinus nagrinėjamÄ situacijÄ , jos individualumÄ , nesudaro pagrindo durų V. M. neatidarymÄ vertinti kaip skolininkės aktyvų kliudymÄ U. M. pasimatyti su V. M. ar kaip skolininkės nepakankamas pastangas skatinti U. M. norėti matytis su V. M.. Teismas iÅ¡klausė U. M. ir, kartu įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ji pati nenori bendrauti su V. M..

5. Spręsdamas dėl skolininkės pastangų skatinti U. M. bendrauti su V. M., teismas pažymėjo neturintis pagrindo netikėti skolininke G. Ž., kad tokias pastangas ji deda, tačiau jos dėl U. M. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiamo atsisakymo bendrauti su V. M. yra nerezultatyvios. Tokias aplinkybes patvirtina G. Ž. elektroniniai laiÅ¡kai antstolei (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 14, 27), G. Ž. paaiÅ¡kinimai bylos nagrinėjimo teisme metu, Å¡iuos paaiÅ¡kinimus patvirtinantys U. M. paaiÅ¡kinimai, kad skolininkė yra iÅ¡aiÅ¡kinusi U. bÅ«tinumÄ bendrauti su tėvu, teismo priimtų sprendimų prasmę, taip pat ji primena apie artėjančius susitikimus su tėvu, suruoÅ¡ia jai daiktus tokiam susitikimui, tačiau tai U. nuomonės nekeičia, noro bendrauti su V.

M. nesukelia. Taip pat teismas pažymėjo, kad durų neatidarymas, V. M. atvykus susitikti su U. M., pats savaime neleidžia suabejoti tokiais skolininkės G. Ž. paaiškinimais. Priešingai, V. M. pateikti duomenys, kad skolininkė neatidaro durų, nors pati su dukra yra namuose (pvz., namuose dega šviesa), patvirtina, kad neįsileidimas į namus yra siejamas ne G. Ž. siekiu užkirsti galimybę V. M. bendrauti su U. M., o vengimas konfliktinės situacijos, ramybės nepilnametei dukrai sudrumstimo, jai šiuo metu, nepaisant skolininkės pastangų, kategoriškai atsisakant bendrauti su V.

M..

6. Teismo vertinimu, esant tokiam kategoriÅ¡kam nepilnametės nenorui bendrauti su V. M., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2017-585/2018, nustatytos bendravimo su nepilnamete U. M. tvarkos įvykdymo užtikrinimas, taip pat atsakomybė už tai negali bÅ«ti perkeliama vien tik skolininkei G. Ž.. Tiek iÅ¡ieÅ¡kotojas V. M., tiek G. Ž. turi dėti pastangas jos norui bendrauti su V. M. atkurti, ieÅ¡koti galimybių, iÅ¡eičių savo ir/ar pasitelktų trečiųjų asmenų (psichologų, kt.) pagalba sukurti tokiÄ aplinkÄ nepilnametei, kuri skatintų jÄ iÅ¡saugoti ryšį su abiem tėvais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek skolininkės, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo elgesyje trÅ«ksta pagarbos vienas kitam, jiems kooperuojantis siekiant užtikrinti nepilnametės U. M. įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, palaikant ryšį dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo, skatinant pačiÄ nepilnametę ugdyti pagarbÄ abiem tėvams, kt.).

7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad formalus baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, kurios tikslas sudrausminti skolininkÄ ir paskatinti jį kuo greičiau įvykdyti privalomÄ teismo sprendimÄ , paskyrimas nėra iÅ¡eitis teismo nustatytai V. M. bendravimo tvarkai su U. M. užtikrinti, nes negalimumo jÄ Ä¯gyvendinti priežastis yra ne skolininkės G. Ž. kliudymas U. M. bendrauti su V. M. ar nesiėmimas pastangų skatinti tokį bendravimÄ (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o įstatymo saugomas kitas nepilnametės U.

M. interesas augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ir nuolatinių konfliktinių situacijų (CK 3.161 straipsnio 1 dalis). Todėl antstolės pareiÅ¡kimo dėl baudos paskyrimo Å¡iuo metu netenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 8. Atskiruoju skundu iÅ¡ieÅ¡kotojas V. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – antstolės pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skolininkei paskyrimo patenkinti.

Nurodė tokius esminius argumentus: 8.1. teismo priimta nutartis yra Å¡aliÅ¡ka ir priimta nekompetentingos teisėjos; 8.2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis skolininkės nebuvo vykdoma nei karto; 8.3. teismas pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . 8.4. procesinis sprendimas yra kaip asmeninis teisėjos kerÅ¡tas už bandymÄ jÄ nuo bylos nagrinėjimo nuÅ¡alinti; 8.5. teismas neatsižvelgė į byloje esančiÄ psichologinę ekspertizę, kurioje nurodyta, kad mergaitės požiÅ«ris į iÅ¡ieÅ¡kotojÄ susiformavo dėl skolininkės nuteikinėjimo; 8.6. teisėja į U.

M. apklausÄ tyčia nepakvietė psichologo; 8.7. skolininkė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji dėjo pastangas teismo sprendimÄ vykdyti, t. y. tikrai buvo suruoÅ¡usi dukros daiktus, lankėsi pas psichologus, pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui meditacijÄ , kompromisinį variantÄ ir pan., jog iÅ¡ieÅ¡kotojo susitikimai su dukra tikrai vyktų.

9. PareiÅ¡kėja antstolė Asta StaniÅ¡auskaitė atsiliepime nurodė, kad su atskiruoju skundu sutinka ir praÅ¡o jį patenkinti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – skolininkei G. Ž. už teismo sprendimo nevykdymÄ paskirti baudÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. teismas nenurodė, kaip realiai įmanoma vykdyti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , kokių konkrečių veiksmų turi imtis iÅ¡ieÅ¡kotojas; 9.2. apsiribojant kategoriÅ¡ku vaiko nenoru, bendravimo tvarkos įgyvendinimas apskritai tampa neįmanomas, netgi žalingas vaiko interesams; 9.3. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad mergaitės bendravimas su tėvu gali sukelti jai neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus bei pažeisti jos teisę į saugiÄ ir stabiliÄ emocinę aplinkÄ ; 9.4. mergaitės nenoras bendrauti su iÅ¡ieÅ¡kotoju iÅ¡ esmės yra jai perteiktas.

10. Skolininkė G. Ž. atsiliepime nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais motyvais: 10.1. bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas teisėjos nuÅ¡alinimo klausimas, tačiau nuÅ¡alinimo pagrindų nebuvo nustatyta; 10.2. U. M. yra paauglė, jai 12 metų, ir jos nuomonei paaiÅ¡kinti specialistas nereikalingas. Ä®statymas neįpareigoja teismo tokiu atveju į teismo posėdį kviesti psichologÄ ; 10.3.

Å¡alių paaiÅ¡kinimai byloje taip pat yra įrodymai. Teismas iÅ¡vadas padarė ne tik remdamasis skolininkės paaiÅ¡kinimais, bet buvo iÅ¡klausyta ir pati U. M.. IÅ¡ieÅ¡kotojas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad mergaitė prieÅ¡ teismo posėdį bÅ«tų patyrusi skolininkės spaudimÄ . Be to, dukros pozicija tvirta ir nesikeičia jau kurį laikÄ ; 10.4. 2015 m. psichologinės ekspertizės teismas neignoravo, prieÅ¡ingai, vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Mergaitės požiÅ«ris į iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ir santykių pobÅ«dis nepasikeitė, netgi tapo dar labiau komplikuotas; 10.5. mergaitė nuomonė yra esminis kriterijus, kadangi ji yra pakankamai brandi, turi aiÅ¡kiÄ nuomonę, kuri nesikeičia jau ne vienerius metus. Tokia nuomonė susiformavo ne tik dėl skolininkės kaltės. Siekdamas prievarta su ja bendrauti, skolininkę nubausti, kreipdamasis į antstolius, keldamas bylas, iÅ¡ieÅ¡kotojas provokuoja konfliktÄ ir sukelia dar didesnį vaiko pasiprieÅ¡inimÄ jam; 10.6. iÅ¡ieÅ¡kotojas nėra biologinis dukros tėvas.

Ji palaiko santykius ir kokybiÅ¡kai leidžia laikÄ su tikruoju tėvu, todėl su iÅ¡ieÅ¡kotoju bendrauti ji neturi intereso ir Å¡io ryÅ¡io trÅ«kumo ji nejaučia; 10.7. teismo sprendimo vykdymas priklauso ne vien nuo jos valios, bet ir nuo vaiko noro. Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo prievarta vykdyti negalima. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė antstolės pareiÅ¡kimÄ dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymÄ skolininkei paskyrimo.

12. IÅ¡ teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0177/18/01808 medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta StaniÅ¡auskaitė nuo 2018 m. lapkričio 22 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. e2-2180-1050/2018 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Å iame vykdomajame raÅ¡te nurodyta nustatyti, kad ieÅ¡kovas V. M. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. M. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį, iÅ¡skyrus kai G.

Ž. atostogauja su vaiku. V. M. Å¡eÅ¡tadienį 11 val. paima U. M. iÅ¡ gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20 val. perduoda vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 6, 8). 13. 2018 m. lapkričio 21 d. antstolė iÅ¡siuntė skolininkei G. Ž. raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , kuriuo ragino skolininkę laikytis Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame raÅ¡te nustatytos V. M. bendravimo su nepilnamete U. M. tvarkos. Å is raginimas skolininkei įteiktas 2018 m. lapkričio 26 d. (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 11).

Ä® jį skolininkė G. Ž. iÅ¡ karto sureagavo, nurodydama, kad ji nesudaro jokių kliūčių V. M. bendrauti su dukra, skatina jÄ tai daryti, aiÅ¡kina, kad reikia bendrauti pagal teismo nutartį, kad reikia jÄ vykdyti, tačiau dukra nesutinka ir nenori bendrauti, bijo V. M.. Skolininkė G. Ž. nurodo, kad prievartos prieÅ¡ dukrÄ ji nenaudos (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 14). 14. 2018 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laiÅ¡ku iÅ¡ieÅ¡kotojas V. M. informavo antstolę, kad 2018 m. gruodžio 1 d. turėjęs įvykti susitikimas vėl neįvyko, V.

M. atvykus paimti dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos, durų niekas neatidarė (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 21). 2018 m. gruodžio 7 d. antstolė elektroniniu paÅ¡tu paprašė skolininkės pateikti duomenis apie priežastis, lėmusias tai, kad 2018 m. gruodžio 1 d. turėjęs įvykti susitikimas su dukra vėl neįvyko (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 24). Atsakydama į šį paklausimÄ , skolininkė G. Ž. 2018 m. gruodžio 12 d. elektroniniu laiÅ¡ku informavo antstolę, kad 2018 m. gruodžio 1 d. susitikimas neįvyko, nes U. griežtai atsisakė atidaryti duris ir pasikalbėti su V.

M., nors skolininkė jÄ Ä¯kalbinėjo. Pažymėjo, kad U. bijo V. M., jai nemalonu su juo susitikti, ji nenori su juo nei kalbėtis, nei tuo labiau kur nors eiti (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 27).

15. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, V. M. parodymų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 15 d. 10 val. antstolė kartu su V. M. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau V. M. paskambinus į duris, į jas pabeldus, niekas durų neatidarė, dėl ko antstolė 2018 m. gruodžio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 29-30).

16. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobÅ«džio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ arba privalomÄ jį nurodymÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudÄ skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

18. Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

19. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į byloje esančiÄ psichologinę ekspertizę, kurioje nurodyta, kad mergaitės požiÅ«ris į iÅ¡ieÅ¡kotojÄ susiformavo dėl skolininkės nuteikinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡is iÅ¡ieÅ¡kotojo atskirojo skundo argumentas neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad U. M. atsisakymÄ bendrauti su V. M. patvirtina ne tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis (civilinės bylos Nr. e2A-2017-585/2018), kurioje nurodyta, kad V.

M. ir G. Ž. santykiai yra konfliktiÅ¡ki, U. M. santykis su tėvu sudėtingas, jie nėra užmezgę glaudaus tarpusavio ryÅ¡io, mergaitė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia nenorÄ bendrauti su tėvu, bet ir V. M. pateikti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2015 m. vasario 4 d. – 2015 m. vasario 8 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-23/2015. Taigi, teismas šį įrodymÄ ne ignoravo, kaip teigia iÅ¡ieÅ¡kotojas, o prieÅ¡ingai, į jį atsižvelgė ir vertino, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡i ekspertizė buvo atlikta 2015 metais, kai U. M. buvo 8 metai, todėl natÅ«ralu, kad aplinkinių nuomonė tokiam vaikui daro didelę įtakÄ .

20. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties priėmimo metu mergaitė jau buvo 11 metų, beįžengiantį į paauglystės tarpsnį, taigi gerokai brandesnė bei turinti jau ir savo požiÅ«rį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vaiko kompetencija priimti sprendimÄ , Å¡iuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiÅ¡kiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.

Vaiko nenoras bendrauti su tėvu negali bÅ«ti priežastis nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri realiai bÅ«tų sunkiai vykdoma (betarpiÅ¡kas bendravimas). Vaiko nuomonė gali bÅ«ti laikoma tik viena iÅ¡ vertinamųjų aplinkybių, vis dėlto bendravimo tvarka turi labiausiai atitikti vaiko interesus, todėl svarbu nustatyti tikrÄ sias tokios vaiko nuomonės priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 202/2014).

21. Teismui apklausiant, U. M. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ su iÅ¡ieÅ¡kotoju bendrauti, kuris byloje esančių įrodymų kontekste yra nuoseklus. Å ios aplinkybės, kad pati dukra nenori su juo bendrauti, neneigia ir pats apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininkės argumentu, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo atžvilgiu neigiama mergaitės nuomonė susiformavo ne tik dėl jos kaltės. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, iÅ¡ieÅ¡kotojas siekia, kad dukra pradėtų norėti su juo bendrauti ne draugiÅ¡komis žmogiÅ¡komis priemonėmis, o įtraukdamas antstolius bei teismÄ , kas sukuria papildomÄ Ä¯tampÄ ir taip konfliktiÅ¡kuose santykiuose.

Be to, iÅ¡ieÅ¡kotojo pateiktame ekspertizės akte mergaitė ne kartÄ akcentavo ir jo smurtÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo procesinio sprendimo vykdymas nepriklauso vien nuo skolininkės valios ir atsakomybė už tai negali bÅ«ti perkeliama vien tik skolininkei. Taip pat pagrįstai nurodė, kad tiek iÅ¡ieÅ¡kotojas, tiek skolininkė turi dėti pastangas mergaitės norui bendrauti su V. M. atkurti, ieÅ¡koti galimybių, iÅ¡eičių savo ir/ar pasitelktų trečiųjų asmenų (psichologų, kt.) pagalba sukurti tokiÄ aplinkÄ nepilnametei, kuri skatintų jÄ iÅ¡saugoti ryšį su abiem tėvais.

Tiek skolininkės, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo elgesyje trÅ«ksta pagarbos vienas kitam, jiems kooperuojantis siekiant užtikrinti nepilnametės U. M. įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, palaikant ryšį dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo, skatinant pačiÄ nepilnametę ugdyti pagarbÄ abiem tėvams, kt.).

22. Apeliantas teismo priimtÄ jam nepalankų teismo procesinį sprendimÄ vertina kaip Å¡aliÅ¡kÄ ir kaip teisėjos, kuriai jis buvo pareiÅ¡kęs nuÅ¡alinimÄ , kerÅ¡to iÅ¡raiÅ¡kÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjos nuÅ¡alinimo klausimas byloje jau yra iÅ¡spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimis, taigi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų. Teisėjos nuÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindų nenustatyta.

Todėl preziumuojamas teismo (teisėjų) nešališkumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinėje byloje Nr. 2VP-4338-819/2019, sprendžiant su vykdymu susijusiu procesinius klausimus, gali būti pažeidžiamas teismo ir teisėjų nešališkumo principas. Išieškotojo netenkinančio teismo procesinio sprendimo priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

23. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, todėl antstolės pareiÅ¡kimas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymÄ skolininkei paskyrimo atmestas pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis iÅ¡dėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

24. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, skolininkė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į iÅ¡ieÅ¡kotojo atskirojo skundÄ parengimÄ .

Skolininkė įrodymų, pagrindžiančių jos apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, n u t a r i a : apelianto atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Petkuvienė