2019-08-14 Nr. AB-15564-3-64-3-01033-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3318-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-301033-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Telšių rajono savivaldybės administracijai ir Luokės medžiotojų būreliui dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 30 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. 1 (toliau – ir 2018 m. Aktas, skundžiamas aktas); 2) įpareigoti atsakovą Komisiją apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjos žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. 2018 m. balandžio 3 d. mirė A. A., kurio įstatyminė įpėdinė yra sutuoktinė A. A., priėmusi palikimą 2018 m. balandžio 20 d. A. A. buvo pareiškėju Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eI-24-394/2017 ir Nr. eI-235-289/2018. Šiose bylose A. A. paduoti skundai buvo patenkinti, t. y. jau du įsiteisėję teismo sprendimai įpareigojo atsakovą apskaičiuoti žalą atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. Reikiami faktiniai duomenys byloje yra, ir jeigu atsakovas juos vertinų sąžiningai, tai įmanoma tinkamai apskaičiuoti žalos dydį. Akivaizdu, kad jei faktinių duomenų žalai apskaičiuoti nebūtų, tai atsakovas teismo sprendimais ir nebūtų įpareigotas tai padaryti.

2.2. Atsakovas, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 2 dalyje nustatytą sprendimo įvykdymo terminą, 2018 m. kovo 30 d. priėmė skundžiamą aktą ir pakartojo savo išsigalvotus teiginius, kuriuos jau anksčiau buvo nurodęs teismo panaikintame 2015 m. spalio 19 d. akte Nr. Ž11-13 (toliau – ir 2015 m. Aktas) ir teismo panaikintame 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1 (toliau – ir 2017 m. Raštas). Šie atsakovo aktai teismo buvo pripažinti neteisėtais, neatitinkančiais individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, o juose nurodyti teiginiai įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinti kaip nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Atsakovas 2018 m. Aktą grindžia objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais, siekia išvengti tinkamai atlikti pareigas ir toliau pažeidžia teisę į teisingą žalos apskaičiavimą bei atlyginimą.

2.3. Skundžiamas aktas turėtų būti panaikintas kaip neatitinkantis individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų ir nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o atsakovas ir vėl turėtų būti įpareigotas apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą Pareiškėjos žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype, atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis.

2.4. Dėl skundžiamame akte nurodytos atsakovo 2015 m. atliktos kukurūzų pasėlių apžiūros 19,22 ha sklype, nurodė, kad įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 (toliau – ir teismo 2017 m. sprendimas) yra konstatuota, kad Komisija, pažeisdama būtiniausias procedūras, teisės aktų normas, netinkamai nustatė ir įformino faktines aplinkybes, todėl negalimas išsamus, objektyvus žalos įvertinimas ir jos apskaitymas (neapskaitymas) bei atlyginimas (neatlyginimas). Dėl žalos padarymo fakto ginčo nėra, nes Akte pripažįstama, kad žala yra padaryta, tik neva nėra pakankamai duomenų, kad tą žalą padarė būtent šernai. Be to, Komisijos narys A. J. buvo apklaustas liudytoju administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 ir davė tokius parodymus: „Praktiškai dvidešimt hektarų buvo išmindžiota, tik vienas kitas kukurūzas stovėjo. Jei tai būtų gamtos padaryta, būtų nulenkta viskas. Negalėjo nustatyti, kas išmindžiojo. Galimai buvo nutrypta. Nutrypė kažkoks gyvūnas“. Tokie Komisijos nario parodymai yra užfiksuoti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 (toliau – ir teismo 2018 m. sprendimas). Dėl to, kad žalą padarė šernai, yra pakankamai faktinių duomenų – skundžiamame akte nurodyti teiginiai, kad „užfiksuota šernų išknisimai, pėdsakai“, teismo anksčiau panaikintame 2015 m. Akte buvo teigiama, kad užfiksuoti „šernų išknisimo požymiai“. Dėl šios aplinkybės teismo 2017 m. sprendime konstatuota, kad nors Komisijos 2015 m. Akte ir teigiama, kad šernų išknisimo požymiai matyti, tačiau nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų plotą (ha) ir pakenkimo laipsnį procentais.

2.5. Teismo 2017 m. sprendime užfiksuoti liudytojo K. A. parodymai (žr. šio sprendimo 6 psl.), kurie taip pat laikytini faktiniais duomenimis, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant, kas 2015 m. padarė žalą kukurūzų pasėliui. Teisme nebuvo nustatyta, kad šie parodymai yra melagingi ar neteisini, o pagal galiojančius įstatymus liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė. Tačiau atsakovas skundžiamame akte ne tik neatsižvelgė į šiuos parodymus, bet ir net nėra jų paminėjęs ar nurodęs, jais nesivadovavo, siekdamas nustatyti, kas 2015 m. padarė žalą kukurūzų pasėliui. Atsakovas skundžiamame akte kelis kartus abstrakčiai tvirtina, kad jis neva atsižvelgė į administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 ir / ar administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 nustatytus faktinius duomenis, tačiau nevardija, į kuriuos konkrečiai duomenis jis atsižvelgė, kuriais duomenimis nesivadovavo ir kodėl. Teismo 2018 m. sprendimo (kuriuo buvo panaikintas 2017 m. Raštas) motyvai dėl panaikinto akto neteisėtumo tinka ir šiuo atveju, nes iš skundžiamo akto turinio ir vėl nėra aišku, kas gi padarė žalą, jei ne šernai, kokių dar gyvūnų pėdsakų buvo lauke, kokias specialias žinias taikė Komisija, kokius vaizdinės (filmuotos) medžiagos aspektus atsakovas vertino. Nuo pat 2015 metų Komisijos nariai niekada niekur nerašė ir netvirtino, kad suniokotame kukurūzų lauke būtų dar kažkokių kitų gyvūnų pėdsakų, išskyrus šernų pėdsakus ir išknisimus.

2.6. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, konkrečiai – nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).

2.7. Skundžiamame akte nurodyti teiginiai, kad 2015 metais Komisija apžiūrėdama pareiškėjo (A. A.) kukurūzų pasėlį, negalėjo objektyviai įvertinti pakenktų kukurūzų pasėlio vietų su nepakenktomis dėl labai didelio kukurūzų pasėlio piktžolėtumo ir prastos pasėlio agrarinės būklės, akivaizdžiai prieštarauja teismo 2017 m. sprendimo išvadai. Kokia iš tikrųjų buvo ta 2015 metų apžiūra, buvo nurodyta liudytojo K. A. parodymuose, ir yra konstatuota įsiteisėjusiame teismo 2017 m. sprendime, kad Komisija, pažeisdama būtiniausias procedūras, teisės aktų normas, netinkamai nustatė ir įformino faktines aplinkybes, todėl negalimas išsamus, objektyvus žalos įvertinimas ir jos apskaitymas (neapskaitymas) bei atlyginimas (neatlyginimas).

2.8. Dėl Komisijos argumento, susijusio su gausiomis piktžolėmis kukurūzų lauke, apie kurį Atsakovas nepagrįstai teigė ir anksčiau, buvo pasisakyta įsiteisėjusiame 2017 m. sprendime ir nurodyta, kad, nors 2015 m. Akte ir stengtasi apibūdinti bendrą žemės ūkio pasėlio būklės įvertinimą vietoje, tačiau tikslūs duomenys pagal Metodikoje patvirtintus reikalavimus nebuvo nustatyti, nenurodytas ir teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija nusprendė, kad laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų; nors jame ir teigiama, kad šernų išknisimo požymiai matyti, tačiau nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų plotą (ha) ir pakenkimo laipsnį procentais. Taigi šiuo atveju teismui konstatavus Komisijos išvadų dėl pasėlio piktžolėtumo nepagrįstumą ir panaikinus Komisijos 2015 m. Aktą, atsakovas toliau savo 2017 m. Rašte (kuris irgi teismo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas) ir skundžiamame akte vis tiek nurodo savo išgalvotas aplinkybes dėl pasėlio piktžolėtumo, vėl nenurodydamas jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis nusprendė, kad laukas neatitiko agrotechninių reikalavimų. Taigi ir ši atsakovo išvada neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

2.9. Atsakovas neturi kompetencijos vertinti lauko agrarinės būklės ir piktžolėtumo. Skundžiamame akte teigiama, kad nebuvo nustatytas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir kad nebuvo nustatytas pasėlio pakenkimo intensyvumas. Pareiškėjo teigimu Atsakovas sąmoningai nevertino esančių faktinių duomenų ir visai nesistengė tinkamai nustatyti iš turimos medžiagos nei pakenkto ploto, nei pasėlio pakenkimo intensyvumo, nors leidžiančių tai padaryti faktinių duomenų yra – anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje liudytoju apklausto Komisijos nario A. J. parodymai šiuo klausimu. Taigi iš tikrųjų pakenktą plotą ir pakenkimo intensyvumą atsakovas nustatė, tik neteisėtai vengia šiuos duomenis tinkamai įforminti.

2.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija) patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 10 punkte yra įtvirtinta, kaip turi būti apskaičiuojama žalos piniginė išraiška. Šiaulių apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 A. A. buvo pateikęs visus dokumentus, pakankamus apskaičiuoti derliaus netekimą tonomis. Taigi derliaus netekimą tonomis yra įmanoma apskaičiuoti, tačiau vengiama tai atlikti. Administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neginčijo šių dokumentų ar juose užfiksuotų duomenų dėl derliaus kiekio tonomis, šie duomenys dėl gauto derliaus kiekio nėra paneigti jokiais kitais leistinais įrodymais. Tačiau atsakovas ne tik neatsižvelgė į šiuos nustatytus faktinius duomenis dėl derliaus kiekio netekimo, bet ir net nėra paminėjęs jų skundžiamame akte, o vien tik formaliai nurodė derliaus kiekį 2015 m. (112 tonų), visiškai nelyginant šio derliaus kiekio su įprastai gaunamu derliaus kiekiu, kai nepakenkia šernai (2014 m. – 400 tonų, 2016 m. – 400 tonų). Skundžiamame akte visiškai nėra motyvuota, kodėl atsakovas nelaiko šiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų faktiniais duomenimis ir į juos neatsižvelgia apskaičiuodamas žalą.

2.11. Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais duomenimis 2015 m. kukurūzų vidutinė didmeninė kaina Lietuvoje buvo 164,80 Eur už toną. Taigi pagal esančius faktinius duomenis yra įmanoma nustatyti ir derliaus netekimą tonomis, ir kukurūzų tonos vidutinę didmeninę kainą atitinkamu laikotarpiu. Nepaisant visų aukščiau paminėtų faktinių duomenų, atsakovas, visiškai ignoruodamas šiuos duomenis, skundžiamame akte pasėlio pakenkimo intensyvumą įrašė 0 proc. ir derliaus netekimą tonomis irgi įrašė 0.

2.12. Komisija įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo įpareigota apskaičiuoti žalą atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, bet atsakovas eilinį kartą bandė apskaičiuoti žalą, ignoruodamas minėtose bylose esančius nustatytus faktinius duomenis ir akivaizdžiai melagingai teigdamas, kad neva šių duomenų negalima nustatyti, neaptardamas ir nekreipdamas dėmesio į pareiškėjai palankius ir nenuginčytus faktinius duomenis, turinčius esminės reikšmės žalai apskaičiuoti. Atsakovas 2015 m. jau turėjo visas sąlygas tinkamai apskaičiuoti žalą, tačiau vietoje to jis pasirinko nesilaikyti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, žalos neapskaičiavo, pareiškėjos teigimu, manydamas, kad dėl ilgo bylinėjimosi laukas pasikeis ir dėl to bus neįmanoma apskaičiuoti žalos. Teismas įpareigojo atsakovą apskaičiuoti žalą, atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, o ne atsižvelgiant į visus Metodikoje nurodytus nustatyti duomenis. Toks teismo įpareigojimas nustatytas atsižvelgiant į atsakovo kaltę, piktnaudžiavimą ir neteisėtus veiksmus, dėl kurių žala nebuvo apskaičiuota laiku. Atsakovo neteisėti veiksmai nepaneigia pareiškėjos teisės į tinkamą žalos paskaičiavimą ir atlyginimą. LVAT yra išaiškinęs, kad medžiojamų gyvūnų padarytą žalą skaičiuojantys subjektai turi veikti skaidriai ir objektyviai. Atsakovo priimtas skundžiamas aktas yra iš esmės analogiškas jau anksčiau priimtiems aktams, kuriuos teismas panaikino kaip neteisėtus. Skundžiamame akte ir vėl netinkamai nustatytos ir įformintos faktinės aplinkybės, nėra tinkamo teisinio pagrindimo, neatsižvelgta į išnagrinėtų bylų medžiagą, remiamasi aplinkybėmis, kurios buvo paneigtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

3. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti. Komisija atsiliepime paaiškino, kad:

3.1. Pareiškėja skundžiamo akto neteisėtumą grindžia tik teismo 2017 m. ir 2018 m. sprendimų komentavimu bei klaidingu interpretavimu, tačiau nepateikia argumentų dėl skundžiamo akto neteisėtumo, jį vertinant VAĮ reikalavimų kontekste.

3.2. Skundžiamas aktas parengtas laikantis visų VAĮ reikalavimų, ypatingą dėmesį skiriant faktinių aplinkybių pagrindimui. Iš skundžiamo akto matyti, kad jį priimant buvo nuosekliai analizuotos būtinosios faktinės aplinkybės žalai nustatyti pagal Metodiką. Priimant skundžiamą aktą, visapusiškai įvykdytas teismo 2018 m. sprendimas, žala pagal nustatytus faktinius duomenis (turimų faktinių duomenų kiekį) nustatyta atsižvelgiant į administracinėse bylose Nr. eI-235-289/2018 ir Nr. eI-24-394/2017 nustatytus faktinius duomenis, buvusius 2015 metais atliekant kukurūzų pasėlių apžiūrą 19,22 ha sklype. Apskaičiuotos žalos suma – 0 Eur.

3.3. Pareiškėja ginčija skundžiamame akte nurodytas esmines aplinkybes, t. y. kad nebuvo nustatytas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, kad nebuvo nustatytas pasėlio pakenkimo intensyvumas, tačiau nepateikia jokių argumentų, įrodymų, kad šie duomenys buvo nustatyti ir kad šiai dienai juos įmanoma nustatyti. Metodikos 7.2 punktas aiškiai nustato pasėlio pakenkimo intensyvumo nustatytino būdą: pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Skundžiamame akte nurodyta, kad Komisija, 2015 metais apžiūrėjusi pareiškėjos kukurūzų pasėlį, negalėjo objektyviai įvertinti pakenktų kukurūzų pasėlio vietų su nepakenktomis dėl labai didelio kukurūzų pasėlio piktžolėtumo, t. y. vizualiai visas kukurūzų pasėlių laukas buvo labai apaugęs piktžolėmis. Apžiūra vykdyta vizualinio metodo būdu ir Komisija neturėjo galimybių ir priemonių nustatyti kukurūzų pasėlio pakenkimo intensyvumo. Atsižvelgiant į Metodikos reikalavimus, nei iš liudytojų parodymų, nei iš filmuotos medžiagos, pasėlio pakenkimo intensyvumo faktiškai nustatyti neįmanoma. Tikslus pažeistas plotas nenustatytas ir išnagrinėtose administracinėse bylose.

3.4. Pareiškėja, nesutikdama su žalos apskaičiavimu, nurodė aplinkybes dėl 2014–2016 metais gautino derliaus kiekio skirtumo ir prašo šį skirtumą pripažinti kaip negautą derlių bei skirtumo dydį dauginti iš vidutinės rinkos kainos už toną, tačiau toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir negali būti įvykdytas. Pareiškėja ignoruoja Metodikoje nurodytus reikalavimus žalos apskaičiavimui ir nepagrįstai teigia, kad atsakovas gali vadovautis jo nurodytais netekto derliaus kiekiais. Toks žalos apskaičiavimas būtų neteisėtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir tai, kad nebuvo nustatyta, kas būtent padarė žalą ir kad ši aplinkybė nebuvo ištirta, nors pareiškėjas ir nurodo, kad žalą padarė šernai. Dėl pareiškėjos žemės ūkio pasėlių (kukurūzų) 19,22 ha sklype buvo pateikta filmuota medžiaga, kurioje fiksuotos šernų veiklos žymės, tačiau nėra detalizuota, kokiame plote nustatytos šernų veiklos žymės. Išnagrinėtose administracinėse bylose nebuvo nustatyta, kokią pasėlio pakenkimo dalį (procentais) padarė šernai ir / ar kiti žvėrys, o kokią – nekanopiniai gyvūnai, pvz. barsukai, paukščiai ar nemedžiojamieji gyvūnai (pasėlių lauke buvo matyti karvių ar jaučių pėdsakai). Atsižvelgiant į tai, Komisija tinkamai apskaičiavo žalą pareiškėjos žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype atsižvelgdama į nustatytus faktinius duomenis, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą aktą.

4. Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Komisija nustatė, jog laukas neatitiko agrarinės būklės 2015 m. spalio 19 d., o nuo lapkričio 1 d. žala neskaičiuojama. Vaizdo medžiaga, fotografijos padarytos vėliau. Filmuota medžiaga padaryta daug vėliau ir labai klaidina teismą. Įvertintos nuotraukos ir vaizdo medžiaga, iš jų matyti, kad pasėlis neatitiko agrarinės būklės – nėra kukurūzų, yra vieni kiečiai, piktžolės. Komisija apžiūros metu vaikščiojo su ūkininku ir pagal Metodiką viską padarė. Atsakovo atstovė nurodė, kad dirba savo darbą daug metų, šiuo atveju paskaičiuoti padarytos žalos negali – dar kartą įvertinus visus raštus, fotografijas, neįmanoma nustatyti intensyvumo ir taikyti formulę.

5. Trečiojo suinteresuoto asmens Luokės medžiotojų būrelio atstovas teismo posėdyje nurodė, kad liudytojų parodymai negali būti veiksmingi. Komisija nefiksavo perimetro, žalos padarymo intensyvumo, ar tinkamai išnaikintos piktžolės. Tai nebuvo padaryta 2015 metais, o šiuo metu to padaryti negalima. Pareiškėja pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą – paskaičiuoti žalą, remiantis liudytojų parodymais. Teismas Komisiją įpareigojo apskaičiuoti žalą ir šie sprendimai iš esmės įvykdyti. Derliaus pakenkimo intensyvumo nei iš nuotraukų, nei iš vaizdo įrašų, nei iš liudytojų parodymų nėra galimybių apskaičiuoti – nuotraukose matyti, kad piktžolėse matosi vienas kitas burbuolių stiebas, iš esmės tai buvo piktžolių laukas. Pareiškėja pateikė grūdų supirkimo kainas, bet iš nuotraukų matosi, kad burbuolės nebuvo subrandintos, net ekologiniame ūkyje turi būti naikinamos piktžolės. Padaryti pažeidimai formalūs ir nebūtų pakeitę situacijos.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjos A. A. skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2018 m. kovo 30 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akto Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Atsižvelgdamas į Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, Metodikos 2 ir 6.1 punktuose nustatytas sąlygas, kada atsiranda teisė reikalauti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo, teismas vertino, kad šiuo atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjos nurodoma žala pasėliams atsirado būtent dėl šernų veiklos, nes pagal Medžioklės statymo 18 straipsnį medžioklės plotų naudotojai turi pareigą atlyginti tik laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų miškui padarytą žalą, o ne dėl kitų priežasčių pasėlių savininkams atsiradusią žalą.

9. Dėl skundo teiginių, kad byloje pakanka įrodymų, jog būtent šernai padarė žalą kukurūzų pasėliams, teismas, įvertinęs Komisijos nario A. J., kuris buvo apklaustas liudytoju administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018, parodymus, pažymėjo, kad iš jų negali daryti išvados, kad šie parodymai patvirtina, jog žalą pasėliams padarė laukiniai gyvūnai (šernai).

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. spalio 1 d.) 8 dalį, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Metodikoje. Įvertinęs skundžiamo akto turinį, teismas vertino, kad jame nurodytos aplinkybės dėl pasėliuose augusių piktžolių yra teisiškai reikšmingos, nes jas konstatavus gali būti paneigiama teisė į žalos atlyginimą.

11. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, nurodė, kad pareiškėja, siekdama pagrįsti skundo argumentus, turėjo veikti itin rūpestingai ir atidžiai, o tai reiškia, be kita ko, ir dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir t. t. Jei laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiėmė visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam teko pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo ar jos buvo kitokios.

12. Atsižvelgdamas į Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatas ir LVAT išaiškinimą, teismas nurodė, kad ne tik Komisija privalo būti nešališka bei objektyvi, bet ir žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, siekdami pasinaudoti įstatymų jiems garantuojama teise gauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, privalo veikti aktyviai, t. y. ne tik nedelsiant (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas) pranešti po laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pastebėjimo, bet ir, siekiant paneigti Komisijos nurodomas faktines aplinkybes, būti aktyvūs įrodinėdami aplinkybes, kuriomis grindžia teiginius apie Komisijos priimto sprendimo faktinį nepagrįstumą bei neteisėtumą.

13. Teismas iš administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 medžiagos nustatė, kad Telšių rajono savivaldybėje 2015 m. spalio 13 d. gautas A. A. prašymas dėl padarytos žalos kompensavimo, o Komisija 2015 m. spalio 19 d. parengė aktą Nr. Ž11-13, kuriame jau buvo pasisakyta, kad kukurūzų pasėlių laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų. Įvertinęs A. A. skundo administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 teiginius, minėtoje byloje pareiškėjo pateiktą kompaktinį diską, kuriame buvo du 2015 m. lapkričio 27 d. įrašyti vaizdo įrašai, Komisijos atstovės 2018 m. spalio 16 d. vykusiame teismo posėdyje pateiktas pastabas, kad vaizdo įrašas padarytas vėliau, jau po apžiūros, teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad vaizdo įrašai padaryti 2015 m. spalio 19 d. ar iki šios dienos. Todėl darė išvadą, kad nesant įrodymų, jog teismui pateikti įrašai atlikti ginčui aktualiu laikotarpiu, atsakovas pagrįstai rengdamas skundžiamą aktą pateiktus vaizdo įrašus vertino kritiškai.

14. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Komisija neteisingai nustatė, jog pasėliai neatitiko geros agrarinės būklės reikalavimų, teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas A. A. nebuvo pateikęs dar administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018, o Komisija skundžiamame akte nurodė, kad atlikus kukurūzų pasėlių apžiūrą, taip pat peržiūrėjus išnagrinėtų administracinių bylų medžiagą, plotuose, kuriuose nėra kukurūzų pasėlio arba pasėlis labai retas, yra užfiksuoti šernų veiklos požymiai, tačiau nėra pakankamai duomenų (įrodymų) vertinti, kad žalą padarė šernai.

15. Dėl argumentų, kad ūkis ekologiškas ir į bylą Nr. eI-24-394/2017 pateikto viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo (toliau – ir Ekoagros) išduoto patvirtinančio dokumento, teismas pažymėjo, kad juo patvirtinama pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 834/2007) ir 29 straipsnio 1 dalį, kad A. A. ūkio augalininkystės produktai (taip pat ir kukurūzai) yra apibrėžiami kaip ekologiški produktai. Teismo vertinimu, šis dokumentas nelaikytinas įrodymu, paneigiančiu Komisijos nurodomas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjo kukurūzų pasėlių laukas neatitiko geros agrarinės būklės reikalavimų.

16. Dėl skundo argumentų, kad ankstesniais teismo sprendimais Komisija buvo įpareigota apskaičiuoti žalą, atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, teismas pažymėjo, kad apskaičiuojant medžiojamų gyvūnų padarytą žalą privalu vadovautis visomis taisyklėmis, įtvirtintomis Metodikoje, be kita ko, ir jos 9 punktu, t. y. žalos apskaičiavimas apima ne tik konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą suinteresuotiems asmenims, bet ir aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis dėl žalos atlyginimo arba, kitaip tariant, paneigiančių teisę į žalos atlyginimą.

17. Teismo 2018 m. sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjo keliami klausimai – atitinkamo ploto vertinimui pasirinkimas, jo matavimai, žemės ūkio pasėlių (kukurūzų) derliaus pakenkimo laipsnio, priežasties nustatymas – reikalauja specialių žinių. Teismas sprendė, kad Komisija sudaryta iš atitinkamą kompetenciją taip pat ir specialias žinias turinčių narių. Pareiškėja pateikdama argumentus dėl netinkamo apžiūros atlikimo, jos metu neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, specialiosiomis žiniomis negrindė, teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų prašiusi skirti ekspertizę anksčiau aptartoms aplinkybėms įvertinti. Pareiškėjos argumentus teismas vertino kaip jos nuomonę, kritiką, nes ji nepateikė duomenų, paneigiančių atsakovo panaudojant specialias žinias atliktus veiksmus ir padarytas išvadas. Teismas pripažino, kad pagal ABTĮ 61 straipsnį, gali savo iniciatyva skirti ekspertą ar pavesti daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai, tačiau pažymėjo, kad tai iš esmės būtų veikimas pareiškėjos naudai.

18. Teismas darė išvadą, kad atsakovas turimų faktinių duomenų pagrindu skundžiamu aktu pagrįstai nutarė, jog Komisijos 2015 m. spalio 19 d. atliktos apžiūros dieną nustačius, kad pareiškėjos kukurūzų pasėlių laukas neatitiko agrotechninių reikalavimų, paneigiama teisė į žalos atlyginimą (Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d.). Pareiškėjai neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiamas jos reikalavimas dėl 2018 m. Akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teismas konstatavo, kad skundžiamas aktas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

19. Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teismas nurodė, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentų, todėl dėl kitų bylos šalių argumentų nepasisakė.

III. 20. Pareiškėja A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl laikytinas netinkamai motyvuotu ir turėtų būti panaikintas.

20.2. Teismas neteisingai vertino situaciją teigdamas, kad pareiškėja, ginčydama Komisijos apžiūros metus nustatytas aplinkybes, savo argumentų negrindė specialiomis žiniomis. Pagal ABTĮ 61 straipsnį, teismas turi skirti ekspertizę, jeigu ji mano, kad ji reikalinga ir tokie teismo veiksmai, t. y. ekspertizės skyrimas teismo iniciatyva, negali būti laikomi veikimu vienos iš šalių naudai, nes nėra iš anksto žinoma, kokie bus ekspertizės rezultatai. Ir ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja būtent teismą išspręsti klausimą dėl ekspertizės reikalingumo ir paskyrimo byloje, nepaisant to, ar yra byloje šalies prašymas paskirti ekspertizę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nei pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą stadijoje, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo užsiminęs apie kažkokios ekspertizės tikėtiną reikalingumą. Išnagrinėtose bylose dėl to paties įvykio ir tarp tų pačių šalių teismas aktus, iš esmės analogiškus skundžiamam aktui, buvo pripažinęs negaliojančiais ir panaikinęs be jokių ekspertizių. Teismo sprendime nepasisakyta, kurios konkrečiai rūšies ekspertizė buvo reikalinga, sprendžiant byloje kilusį administracinio akto atitikimą VAĮ reikalavimams klausimą. ABTĮ yra tiesiogiai įtvirtinta, kad būtent administraciniai teismai (o ne kiti ekspertai) sprendžia dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo.

20.3. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus dėl neteisingai Komisijos nustatytų aplinkybių (pasėliuose buvo daug piktžolių), neteisėtai perkelia įrodinėjimo pareigą pareiškėjai, nes būtent Komisija turi įrodyti jos 2018 m. Akte nurodytas aplinkybes, be to, toks teismo tvirtinimas prieštarauja anksčiau išnagrinėtoje byloje nurodytiems išaiškinimams dėl tos pačios situacijos tarp tų pačių šalių. Remiantis Medžioklės įstatymo ir Metodikos nuostatomis būtent sudarytai nuostolių skaičiavimo komisijai pavesta išmatuoti tinkamai pažeidimų plotą ir apskaičiuoti žalą. Išnagrinėtose bylose Komisijos teiginiai dėl pasėlių apaugimo piktžolėmis, klausimų, ar žalą sukėlė laukiniai gyvūnai, buvo pripažinti nepagrįstais, šiuo atveju taip pat nėra nurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis nuspręsta, kad pasėliai neatitiko agrotechninių reikalavimų. Todėl, pareiškėjos teigimu, Komisija turėjo įrodyti, kad žalą padarė ne šernai, o ne pareiškėja turėjo įrodinėti, kad žalą padarė šernai.

20.4. Dėl žalos padarymo fakto ginčo nėra, o šernų veiklos požymiai užfiksuoti ne vien tik pateiktame vaizdo įraše, kurį teismas laikė netinkamu įrodymu dėl jo padarymo datos, bet ir Komisijos nario A. J. parodymuose administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018, 2015 m. Akte, teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendime.

20.5. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatų, tas pačias aplinkybes, įrodytas ir nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais dėl tos pačios situacijos ir tarp tų pačių šalių, įvertino ir nustatė iš esmės priešingai. Atsakovas sąmoningai nevertino esančių faktinių duomenų ir visai nesistengė tinkamai nustatyti iš turimos medžiagos nei pakenkto ploto, nei pasėlio pakenkimo intensyvumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė palaikyti atsakovo poziciją ignoruodamas įsiteisėjusiose sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes ir ankstesnius išaiškinimus dėl šios situacijos.

20.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad egzistavo aplinkybės, kurios paneigė pareiškėjos teisę į žalos atlyginimą, nes atsakovas turėjo įrodyti skundžiamo akto duomenų pagrįstumą. Po Komisijos 2015 m. spalio 19 d. atliktos apžiūros priimtas teisės aktas yra teismo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes ši apžiūra atlikta pažeidžiant būtiniausias procedūras, teisės aktų normas, netinkamai nustačius ir įforminus faktines aplinkybes. Jos metu nustatytais duomenimis apskritai negalima remtis, o juo labiau pagrįsti paneigimą į žalos atlyginimą.

20.7. Tokį teismo sprendimą, kardinaliai prieštaraujantį ankstesniems įsiteisėjusiems teismų sprendimams, priimtiems dėl tos pačios situacijos tarp tų pačių šalių, teismas priėmė po to, kai pareiškėja iškėlė teisme administracinę bylą Nr. eI-8537-289/2018 dėl žalos atlyginimo tiesiogiai iš savivaldybės (ši byla dar nėra išnagrinėta). Taigi tokiu neteisėtu ir nepagrįstu tvirtinimu pirmosios instancijos teismas iš esmės iš anksto pasisakė ir dėl administracinės bylos Nr. eI-8537-289/2018 baigties, nors tinkamai ir nepagrindė, kodėl jis remiasi 2015 m. spalio 19 d. atliktos apžiūros duomenimis, ignoruodamas ankstesnius įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl šios apžiūros.

21. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, šį atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildo, kad pareiškėjos tvirtinimas, jog žalą kukurūzų pasėliuose padarė šernai nepagrįstas, nes nėra užfiksuota nei šernų takų, nei gulyklų ar kitokių didelių veiklos požymių, išskyrus kelis pavienius pėdsakus, kuriuos galėjo padaryti praeinantys pavieniai šernai. Komisija buvo įpareigota apskaičiuoti pareiškėjos pasėliuose padarytą žalą, atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, kas ir buvo padaryta pagal Metodiką skundžiamu aktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Remiantis šios bylos ir išnagrinėtų administracinių bylų medžiaga nustatyta, kad:

(1) pareiškėjas ūkininkas A. A. 2015 m. spalio 13 d. pateikė Telšių rajono savivaldybės administracijai prašymą „Dėl šernų padarytos žalos“, kuriame nurodė, kad 20 ha kukurūzų plote sunaikinta apie 30 proc. kukurūzų ir prašė kompensuoti padarytą žalą (administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 1 t., b. l. 186);

(2) Komisija 2015 m. spalio 19 d. surašė aktą Nr. Ž11-13, kuriuo nusprendė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų laukui neskaičiuoti, nes kukurūzai neatitiko agrotechninių reikalavimų ir nėra galimybės nustatyti, kad kukurūzų laukui padaryta žala būtent dėl laukinių gyvūnų; akte nurodyta, kad Komisija, susidedanti iš komisijos pirmininkės A. K., V. L., A. J., dalyvaujant „Luokės“ medžiotojų būrelio pirmininkui V. S., pažeistų plotų savininkui A. A., 2015 m. spalio 19 d. apžiūrėjo kukurūzų lauką, esantį (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, įvertino, kad kukurūzų laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų, apaugęs piktžolėmis, iš jų matosi vienas kitas kukurūzų stiebas, šernų išknisimo požymiai matyti tik ten, kur nėra kukurūzų, dalis kukurūzų stiebų su piktžolėmis išgulę, bet nenustatyta dėl ko. Komisija pasiūlė pažeistų plotų savininkui kreiptis į Telšių apskrities „Luokės“ medžiotojų klubą dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių naudojimo (administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 1 t., b. l. 187);

(3) išnagrinėjęs pareiškėjo A. A. skundą, kuriame pareiškėjas prašė, be kita ko, panaikinti 2015 m. Aktą kaip neatitinkantį VAĮ reikalavimų, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino 2015 m. Aktą ir įpareigojo Komisiją apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. Įvertinęs 2015 m. Akto turinį, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio, Metodikos 2, 6, 7 ir 11 punktų kontekste, teismas konstatavo, kad aktas neatitinka nei Metodikoje nustatytų reikalavimų Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto turiniui bei formai, kuri patvirtinta Metodikos 1 priede, nei VAĮ reikalavimų, keliamų individualaus administracinio akto turiniui.

Teismas nurodė, kad komisijos žalai apskaičiuoti pareigos surašant aktą numatytos patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto formoje, t. y. komisija, vertindama medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, privalo nustatyti ir akte nurodyti šias aplinkybes: savivaldybės komisijos narių, dalyvavusių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūroje, pareiškėjo, medžioklės plotų naudotojo atstovo vardus, pavardes, bendrą plotą (ha), plotą (ha), kuriame nustatytas pažeidimas, pasėlių sunaikinimo procentą arba kiekį (ha), bendrą žemės ūkio pasėlio būklės įvertinimą vietoje.

Apžiūros akte nėra visų privalomų rekvizitų, nors iš atsakovų pateiktų atsiliepimų teismas sprendė, kad Komisija vertina medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, vadovaudamasi Medžioklės įstatymu, Metodika, atlikusi apžiūrą aptaria Metodikos 6, 8, 9, 10 punktuose nurodytas aplinkybes. Teismas nustatė, kad apžiūros pareiškėjo sklypuose 2015 m. spalio 19 d. metu nedalyvavo akte nurodytas ir pasirašęs vienas iš Komisijos narių – A. J., kuris kukurūzų lauką apžiūrėjo kitą dieną. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens teiginių, kad pareiškėjo pateiktas Ekoagros išduotas patvirtinamasis dokumentas neįrodo, jog pareiškėjas laikėsi agrotechninių reikalavimų, sklype nebuvo piktžolių, o kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo vykdytą piktžolių naikinimą lauke, nepateikė, teismas nurodė, kad tokie teiginiai nepagrįstai perkeltų įrodinėjimo naštą pareiškėjui, nes pagal Medžioklės įstatymo ir Metodikos nuostatas kukurūzų lauko neatitikimo agrotechniniams reikalavimams, teismas pažymėjo, būtent Komisijai tenka pareiga išmatuoti tinkamai pažeidimų plotą ir apskaičiuoti žalą.

Teismas nenustatė, kad tam tikros atitinkamų agrotechninių reikalavimų nesilaikymo priežastys apsunkino Komisijai galimybę nustatyti žalą ar lėmė jos atsiradimą, taip pat, kad egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl ko nebuvo atliekami visi privalomi apžiūros procedūrai būtini veiksmai, kurių pagrindu priimami galutiniai aktai dėl žalos vertinimo, skaičiavimo, pagrįstumo, pareiškėjo veiksmų vertinimo prižiūrint pasėlius ir kt. faktorių, tiesiogiai įtakojančių asmens, prašančio atlyginti žalą, prašymo tenkinimą (netenkinimą).

Teismas darė išvadą, kad 2015 m. spalio 19 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūra atlikta nesilaikant Metodikos 7.1 punkto nustatytų reikalavimų. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nors 2015 m. Akte ir stengtasi apibūdinti bendrą žemės ūkio pasėlio būklės įvertinimą vietoje, tačiau tikslūs duomenys pagal Metodikoje patvirtintus reikalavimus nebuvo nustatyti, nenurodytas ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Komisija nusprendė, kad laukas neatitiko agrotechninių reikalavimų; nors 2015 m.

Akte teigiama, kad šernų išknisimo požymiai matyti, tačiau nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų plotą (ha) ir pakenkimo laipsnį procentais, nenurodyta ir akto apskundimo tvarka bei terminas. Teismas sprendė, kad Komisija nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti ją įpareigoja specialiosios teisės normos – Medžioklės įstatymas ir Metodika, tinkamai nefiksavo ir motyvuotai neįvertino apžiūros vietoje surinktų faktinių duomenų, ir, priimdama 2015 m. Aktą, nesilaikė tiek medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktui, tiek individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą (administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 2 t., b. l. 12–23);

(4) Komisija, vykdydama teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017, 2017 m. gegužės 15 d. susirinko į posėdį klausimui dėl A. A. kukurūzų pasėliui medžiojamų gyvūnų padarytos žalos svarstyti (administracinės bylos Nr. eI-235-289/2018 1 t., b. l. 112–113);

(5) Komisija surašė 2017 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 1 (2017 m. Raštas), kuriame nurodė, kad ji įpareigota apskaičiuoti medžiojamų gyvūnų (šernų) padarytą žalą 2015 metais (tiksli data nenustatyta) A. A. žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha šio asmens sklype, atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. Komisija nurodė, kad žala apskaičiuojama pagal Metodikos II skyriaus nuostatas, t. y. Komisija turi nustatyti plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumą (7 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kokiu laipsniu buvo pakenktas derlius lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis visame pasėlių lauke, nėra pateiktas jokių skaičiavimų pagal Metodikoje nurodytą derliaus netekimo skaičiavimo metodą. Minėtame rašte nurodoma, kad iš pateiktų faktinių duomenų yra matyti Komisijos išvada dėl pasėlio piktžolėtumo; kitų nustatytų duomenų: dėl pasėlio užmirkimo, kenkėjų ir ligų išplitimo, žemės derlingumo ir (ar) kitų veiksnių nėra nustatyta. Kadangi nėra nustatytų duomenų, iš kurių būtų galima atlikti skaičiavimus dėl derliaus netekimo pagal Metodikoje nurodytus skaičiavimo būdus, Komisija konstatavo, kad žalai apskaičiuoti neužtenka nustatytų faktinių duomenų, laikė, kad pasėlio pakenkimo intensyvumas lygus 0, derliaus netekimas irgi lygus 0, žalos apskaičiavimas pateikiamas pagal byloje esančius faktinius duomenis (administracinės bylos Nr. eI-235-289/2018 1 t., b. l. 32–33);

(6) išnagrinėjęs pareiškėjo A. A. skundą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. Raštą, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 pareiškėjo skundą tenkino – 2017 m. Raštą panaikino ir įpareigojo atsakovą Komisiją apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjo A. A. žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. Teismas vertino, kad pareiškėjo keliami klausimai – atitinkamo ploto vertinimui pasirinkimas, jo matavimai, žemės ūkio pasėlių (kukurūzų) derliaus pakenkimo laipsnio / priežasties nustatymas – reikalauja specialių žinių. 2018 m. teismo sprendime konstatuota, kad Komisijos nariai turi specialių žinių ir atitinkamą kompetenciją, o pareiškėjo argumentai dėl žalos žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) priežasčių nustatymo specialiosiomis žiniomis negrindžiami. 2018 m. teismo sprendime nurodyta, jog nei iš 2017 m. Rašto turinio, nei iš liudytojų (Komisijos narių) paaiškinimų teismo posėdyje negalima nustatyti, kokias specialias žinias taikant buvo padarytos išvados, kad žalą žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) padarė ne šernai (ne medžiojamieji kanopiniai žvėrys), kuo grindžiami argumentai, kad 20 ha galėjo ištrypti naminiai gyvuliai, kad kukurūzų laukas nebuvo geros agrarinės būklės; iš 2017 m. Rašto negalima matyti, kokie pareiškėjo pateiktos vaizdinės (filmuotos) medžiagos aspektai Komisijos specialistų buvo vertinami. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra visų pirma kilęs ginčas dėl paties žalos padarymo fakto, o ne tik dėl galimai padarytos žalos apskaičiavimo, į tai, kad 2017 m. Raštas neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jis nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teismas 2017 m. Raštą panaikino (administracinės bylos Nr. eI-235-289/2018 1 t., b. l. 122–132);

(7) Komisija 2018 m. kovo 30 d. aktu Nr. 1 (2018 m. Aktas) nutarė, kad 19,22 ha sklype, atsižvelgiant į 2015 m. atliktos apžiūros metu, administracinėse bylose Nr. eI-24-394-2017 ir Nr. eI-235-289/2018 nustatytus faktinius duomenis, apskaičiuotos žalos suma lygi 0 Eur. Komisija nurodė, kad išnagrinėtose administracinėse byloje nebuvo nustatyta, kokie žvėrys (gyvūnai) padarė žalą, administracinėje byloje Nr. eI-24-354-2017 pateiktoje vaizdo medžiagoje yra užfiksuoti šernų išknisimai, pėdsakai plotuose, kuriuose nėra kukurūzų, ar pasėlis labai retas, todėl vertinti, kad žalą padarė šernai, nėra pakankamai duomenų. 2018 m. Akte nurodyta, kad minėtose administracinėse bylose nebuvo nustatytų faktinių aplinkybių, kokiu laipsniu buvo pakenktas derlius lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis visame kukurūzų lauke, 2015 metais komisija apžiūrėdama ginčo pasėlį, negalėjo jo objektyviai įvertinti dėl prastos jo agrarinės būklės, nes jis vizualiai buvo stipriai apaugęs piktžolėmis. Išnagrinėtose administracinėse bylose ir 2015 metų apžiūros metu nebuvo nustatytų duomenų: kas padarė žalą kukurūzų pasėliui; nenustatytas plotas, kuriame pasėlis pakenktas medžiojamųjų gyvūnų; pasėlio pakenkimo intensyvumas. Komisija iš nustatytų reikšmingų aplinkybių (2015 metais derlius ginčo sklype buvo 112 tonų, A. A. 2015 m. spalio 13 d. kreipėsi į Administraciją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, A. A. ūkis ekologinis, piktžolės mechaniniu būdu išnaikintos nebuvo) pagal Metodikoje nustatytas formules išvedė vidutinio svertinio pasėlio intensyvumo reikšmę (0), derliaus netekimo (tonomis) reikšmę (0) ir apskaičiavo, kad žalos suma lygi 0. Akte nurodyta jo apskundimo tvarka (administracinės bylos Nr. eA-3318-968/2019 1 t., b. l. 79–81).

V. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2018 m. kovo 30 d. akto Nr. 1 (2018 m. Aktas) teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Komisiją apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjos kukurūzų pasėlyje atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Komisijos 2018 m. Aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Įvertinęs bylos šalių argumentus, išnagrinėtų administracinių bylų medžiagą, jose apklaustų liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad negali daryti išvados, jog žalą ginčo pasėliams padarė būtent medžiojamieji laukiniai gyvūnai (šernai), taip pat byloje pareiškėjai nepaneigus Komisijos nustatytų aplinkybių, be kita ko, ir pasitelkiant specialias žinias, jog kukurūzų pasėlis buvo labai apaugęs piktžolėmis, teismas šią aplinkybę vertino kaip paneigiančią suinteresuoto asmens teisę į žalos atlyginimą pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį.

25. Pareiškėja su šiomis teismo išvadomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, perkėlė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą pareiškėjai, nebuvo pakankamai aktyvus, nes nei pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje nesprendė klausimo dėl ekspertizės skyrimo, nesilaikė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo tas pačias įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes nustatinėti ir vertinti iš naujo.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus (1 punktas). Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys nustato tvarką, pagal kurią medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinama ir atlyginama. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

28. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi patvirtinta Metodika reglamentuoja dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas. Metodikos 6.1 punkte medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apibrėžiama kaip žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami.

29. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio pagrindu žemės ūkio pasėlio savininkams, valdytojams ir naudotojams gali būti atlyginama tik laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, kurios piniginė išraiška apskaičiuojama Metodikos II skyriuje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą pagal minėtą teisinį reguliavimą, būtina nustatyti faktą, ar žala žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) atsirado dėl medžiojamųjų laukinių gyvūnų veiklos.

30. LVAT savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1126/2014 ir kt.).

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis A. A. 2015 m. spalio 13 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad dėl šernų padarytos žalos sunaikinta 30 proc. kukurūzų pasėlių (plotas – apie 20 ha) ir prašė atlyginti žalą. Komisija, 2015 m. spalio 19 d. atvykusi įvertinti minėto kukurūzų lauko būklę, pamatė, kad pasėlis apleistas, apaugęs piktžolėmis, kukurūzai reti, šernų išknisimo požymiai matyti tik ten, kur nėra kukurūzų, todėl nutarė A. A. žalos neskaičiuoti, nes nenustatė, kad ją padarė laukiniai gyvūnai (šernai) (žr. šios nutarties 22 (1) ir 22 (2) p.).

32. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nustatytas faktines aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

33. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Aplinkybė, kad pareiškėja, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kitaip vertina bylos duomenis, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą.

34. Šioje byloje ginčijamas 2018 m. Aktas priimtas vykdant teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018, kurioje priimtu sprendimu teismas panaikino 2017 m. Raštą, kaip nepagrįstą objektyviais duomenimis, be kita ko, nurodydamas, jog ginčas buvo kilęs dėl žalos padarymo fakto, o ne tik dėl galbūt padarytos žalos apskaičiavimo. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas 2018 m. Akto teisėtumą ir pagrįstumą, iš byloje esančių faktinių duomenų, be kita ko, turėjo konstatuoti kilusiam ginčui teisiškai reikšmingą aplinkybę – ar A. A. kukurūzų pasėliui (iki 2015 m. spalio 13 d., kai jis kreipėsi dėl žalos atlyginimo) žalą padarė laukiniai medžiojamieji gyvūnai – šernai.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir teismo 2017 m. sprendimu buvo panaikintas Komisijos 2015 m. Aktas, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio ir Metodikos reikalavimų, taip pat tuo pačiu pagrindu teismo 2018 m. sausio 28 d. sprendimu panaikintas ir 2017 m. Raštas, susiklosčiusioje situacijoje tai savaime negali būti pagrindas, paneigiantis Komisijos ir teismo pareigą nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, kuriais būtų patvirtinta arba paneigta pareiškėjos teisė į žalos atlyginimą Medžioklės įstatymo 18 straipsnio pagrindu.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir išnagrinėtose administracinėse byloje esančius įrodymus, bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytus argumentus, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Iš teismo sprendimo matyti, kad jis nei vienos iš ginčo šalių pateiktiems įrodymams nesuteikė išskirtinės įrodomosios galios, o juos vertino visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad A. A. 2015 m. spalio 13 d. prašymo teiginys, kad žalą padarė šernai, nebuvo detalizuotas – jame nenurodyta, kada konkrečiai pastebėti šių laukinių gyvūnų veiklos požymiai kukurūzų lauke, šios aplinkybės iš esmės nepatikslintos ir teisme nagrinėjant kilusius ginčus. Nors A. A. teiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat pareiškėjos skunde tvirtinama, kad Komisija sąmoningai nenustatinėjo pakenkto pasėlio ploto, nieko neskaičiavo, paviršutiniškai apžiūrinėjo lauką, neužfiksavo šernų veiklos pėdsakų kukurūzų lauke, vengė tinkamai atlikti teisės aktais įtvirtintas pareigas apskaičiuoti padarytą žalą, tačiau byloje nėra pateikta jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų – nuotraukų, vaizdo įrašų, iš kurių būtų įmanoma įvertinti šių teiginių pagrįstumą. Duodamas parodymus teismui administracinėje byloje Nr. eI-24-394-2017 liudytoju apklaustas K. A. teigė, kad jie patys visą lauką filmavo ir fotografavo, medžiotojų bokštelius, ten kur išknista, tačiau minėtoje byloje nėra pateikta nurodytu laikotarpiu padarytų fotografijų ar vaizdo įrašų. Dalyvavę ginčo lauko apžiūroje Komisijos nariai teismui (administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018) patvirtino, kad šernų veiklos požymiai pastebėti tik lauko pakraštyje, kur nebuvo kukurūzų pasėlio ir tai užfiksuota fotografijose (žr. administracinės bylos Nr. eI-24-394-2017 1 t., b. l. 176–184). Aptartų faktinių duomenų pakanka išvadai, kad Komisija nenustatė, jog A. A. kukurūzų pasėliui žalą padarė medžiojamieji laukiniai gyvūnai (šernai). Ši išvada nepaneigta jokiais objektyviais įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti ginčo situacijos kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Paminėtina, kad, aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. LVAT 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-380-415/2019 ir kt.). Vien tai, kad teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. eI-24-394-2017 ir Nr. eI-235-289/2018 buvo panaikinti Komisijos individualūs administraciniai aktai, kuriais turėjo būti užbaigta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūra, konstatavus, kad šie aktai neatitinka tokių aktų turiniui keliamų reikalavimų (VAĮ 8 str.), savaime nereiškia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, tyrė ir vertino faktinius duomenis (įrodymus), pažeisdamas ABTĮ 56–57 straipsnius. Pažymėtina, kad išnagrinėtose administracinėse bylose nebuvo nustatyta tokių prejudicinių faktų, į kuriuos nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ar įvertino iš naujo.

38. EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Konstatavus, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos kukurūzų pasėliui žalą padarė medžiojamieji laukiniai gyvūnai (šernai), pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo lauko agrarinės būklės, teismo teisės skirti ekspertizę, specialiųjų žinių panaudojimo kilusio ginčo kontekste tampa teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

39. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė