2021-12-22 Nr. AB-27668-3-62-3-02704-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1069-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02704-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra nerūkantis. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas) rūkymo vietos yra įrengtos lauke tam tikrose vietose. Jis išleidžiamas pagal nustatytą tvarką pasivaikščioti 3–4 val. per parą, o visą kitą laiką buvo laikomas uždaroje patalpoje. Įstaigos 6 būryje nėra nustatyta, kur yra rūkymo vietos, todėl po pasivaikščiojimo tekdavo kentėti uždaroje patalpoje, nes koridoriuje visi rūkydavo ir jis buvo prasmirdęs tabako gaminiais. Kol ateidavo iš virtuvės ar tualeto, turėjo kvėpuoti tabako dūmais, o tai buvo nemalonu. Kadangi nėra nustatytų rūkymo vietų, pareiškėjas kentėjo tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Pareiškėjas tabako gaminių nepirko, Pravieniškių PN-AK nėra įrengtų dėžučių, kuriose būtų galima saugoti tabako gaminius.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pakartojo, kad jis yra nerūkantis, tačiau Pravieniškių PN-AK yra rūkoma visur. Lauke yra nurodytos vietos, kur galima rūkyti, o viduje tokių nurodytų rūkymo vietų nėra, todėl rūkoma visur – tiek bendrojo naudojimo koridoriuose, tiek gyvenamosiose patalpose. Taip pat buvo rūkoma ir patalpoje, kur telpa apie 100 žmonių, t. y. patalpoje (sektoriuje), iš kurios yra įėjimai į 6 kambarius, kurių kiekviename gyvena po 16–18 asmenų. Pareiškėjas į pataisos įstaigos direktorių, kad visose patalpos įstaigoje yra rūkoma, nesikreipė. Kodėl jo asmens sveikatos istorijoje yra nurodytas žalingas įprotis – rūkymas, jis nežino. Kiekvieną mėnesį pareiškėjas iš asmeninės sąskaitos gali pirkti prekių už 114 Eur, tiek ir išleidžia. Pareiškėjas nežinojo, kas galėjo iš jo sąskaitos pirkti tabaką. Ne pastoviai, retsykiais gal jis pats pirkdavo tabako kitiems asmenims, tačiau neprisiminė. Pataisos įstaigoje nėra dėžučių tabakui laikyti, iš kurių rūkantys asmenys iki išėjimo pasivaikščioti, negalėtų pasiimti tabako, kaip yra kitose įkalinimo įstaigose.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, jog teisės aktai nenumato taisyklių būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Įstaiga rūkančių asmenų apskaitos neveda. Atskirų patalpų nerūkantiems nuteistiesiems įrengimo teisės aktai nenumato. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo ( toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Tai reiškia, kad gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Nuteistieji gali rūkyti išėję į lauką, per savo pasivaikščiojimo valandas, taip pat grįžę po valgyklos ir t. t. Pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraštis ginčo laikotarpiu įrodo skunde nurodytų teiginių nepagrįstumą – ginčo laikotarpiu pareiškėjas ne kartą pats pirko tabako gaminius. Neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė.

Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Patikslintame atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistųjų pinigų apskaita yra vedama elektroniniu būdu tam skirtoje elektroninėje sistemoje, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis niekada nėra pirkęs tabako, vertintini kaip nepagrįsti ir melagingi.

Iš pareiškėjo patikslinto skundo nėra aišku, apie kokias teisės aktuose numatytas dėžutes, tabako gaminiams saugoti kalba pareiškėjas. Jis savo deklaratyvaus pobūdžio teiginių nedetalizuoja, neįvardina konkrečių teisės aktų, kuriose yra numatytas minėtų dėžučių įrengimas, nedetalizuoja, kokias pasekmes sukėlė šių dėžučių nebuvimas bei koks priežastinis ryšys sieja šių dėžučių nebuvimą ir neva pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Šie pareiškėjo argumentai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo J. M. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 29 d. atvyko į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių, 2019 m. gegužės 2 d. perkeltas į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių. Pareiškėjas, būdamas 1 sektoriuje, t. y. nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), bausmę atliko 6 būryje.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog Pravieniškių PN-AK viduje rūkoma visur, teismas aptarė Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 19 straipsnio 4 dalį, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 7 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu ir nustatė, jog pareiškėjo aiškinimas dėl rūkymo yra nenuoseklus ir prieštaringas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu, išeidamas iš skundo apibrėžtų ribų, nurodė, kad pataisos įstaigoje rūkoma visur – tiek bendrojo naudojimo koridoriuose, tiek gyvenamosiose patalpose, taip pat buvo rūkoma ir patalpoje, iš kurios yra įėjimai į 6 kambarius, kurių kiekviename gyvena po 16–18 asmenų, tačiau skunde, apibrėždamas skundo ribas, pareiškėjas nurodė, kad pataisos įstaigos 6 būryje nėra nustatyta, kur yra rūkymo vietos. Įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikšmingų aplinkybių aspektu vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, teismas nurodė, jog į bylą nepateikti duomenys, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar kitas institucijas dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo rūkyti neskirtose patalpose, ką pareiškėjas pripažino teismo posėdžio metu, todėl pareiškėjo abstrakčius ir nekonkrečius nusiskundimus dėl privertimo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru teismas atmetė.

8. Nors pareiškėjas nurodė, kad yra nerūkantis, tačiau teismas nustatė, jog jo asmens sveikatos istorijoje prie žalingų įpročių yra nurodytas rūkymas. Teismas pažymėjo, kad Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina, jog pareiškėjas 8 kartus ginčo laikotarpiu yra pirkęs tabako, todėl jo paaiškinimus teismas vertino kaip gynybinę poziciją.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su dėžutėmis tabakui laikyti, teismas aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. V-1085 redakcija) (toliau – ir HN 122:2006) paskirtį ir nurodė, jog ši higienos norma jokių dėžučių tabakui laikyti nenumato.

10. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas nusprendė, jog valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 11. Pareiškėjas J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde ir teismo posėdžio metu pateiktus argumentus bei papildomai nurodo, kad:

12.1. HN 122:2006 vadovaujasi žmonės, kurie rūkymo vietą gali pasiekti bet kada, ji nedraudžia rūkyti tabako gaminių pastatuose, kuriuose galima įrengti rūkymo vietas. Pravieniškių PN-AK nenurodo, kad negali nustatyti rūkymo vietų, teigia, jog uždaroje patalpoje rūkyti negalima, o į lauką, kur nustatytos rūkymo vietos, neišleidžia. Tokius Pravieniškių PN-AK veiksmus reikia vertinti kritiškai, nes pastate yra apie 1 000 kv. m, kuriuose galima įrengti rūkymo vietą.

12.2. Pravieniškių PN-AK administracija nėra įtraukusi į taisykles, jog nuteistieji negali turėti tabako gaminių gyvenamosiose patalpose, kadangi nėra įrengta patalpa su saugomomis dėžutėmis tabakui laikyti, kiekvienas rūkantis turi tabako gaminius savo kišenėje ir rūko kada nori ir kur nori.

12.3. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog neskirsto nuteistųjų į rūkančius ir nerūkančius, todėl kyla klausimas, kokiais teisės aktais vadovaujasi Pravieniškių PN-AK dėl pirkimo ir nepirkimo tabako gaminių ir kam. Atsakovo atstovas nurodė, jog nuteistųjų pinigų apskaita yra vedama elektroniniu būdu tam skirtoje elektroninėje sistemoje. Taigi yra vedama pinigų apskaita, o ne tabako gaminių apskaita. Pareiškėjas niekur nėra pasirašęs už tabako gaminių pirkimą, todėl darytina išvada, jog niekad jų nepirko. Atsakovo atstovas nedisponuoja apsipirkimo kvitais / čekiais.

13. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, jog teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, nenurodė, jog teismas būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo J. M. prašymo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl jo laikymo Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. netinkamomis sąlygomis (nenustačius rūkymo vietų, dėl ko pareiškėjui teko kvėpuoti tabako dūmais), atlyginimą.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes, nurodytas jo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, laikosi pozicijos, jog tabako gaminių nepirko, nuteistieji Pravieniškių PN-AK rūko kur nori ir kada nori, atsakovas turi galimybę įrengti rūkymo vietą, tačiau nenurodo jokių konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis motyvų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos.

18. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-576-789/2021 ir kt.).

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, vadovaudamasis HN 122:2006 reikalavimais, teigia, jog Pravieniškių PN-AK pastate galima įrengti rūkymo vietą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Tabako, kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje nuteistiesiems rūkyti draudžiama, tai jie gali daryti išėję į lauką. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde neneigia, jog rūkymo vietos yra įrengtos lauke. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK administracija veikė pagal Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sudarydama sąlygas nuteistiesiems rūkyti specialioje tam skirtoje vietoje lauke, tokios vietos įrengimo pastato viduje teisės aktai nereikalauja.

20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neįrengta patalpa su saugomomis dėžutėmis tabakui laikyti, nuteistųjų rūkymu kada nori ir kur nori, pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo šiais aspektais padarytomis išvadomis, t. y. tai, kad HN 122:2006 neįtvirtina reikalavimo įrengti dėžučių tabakui laikyti bei tai, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose yra abstraktūs bei nekonkretūs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2329-442/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; ir kt.). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl nuteistųjų rūkymo ypatumų, apeliaciniame skunde nenurodė jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje esantis Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas 8 kartus ginčo laikotarpiu yra pirkęs tabako. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su vedama pinigų, o ne tabako gaminių apskaita, tai, jog pareiškėjas niekur nėra pasirašęs už tabako gaminių pirkimą, o atsakovo atstovas nedisponuoja apsipirkimo kvitais / čekiais, nesuteikia pagrindo kitaip vertinti byloje esantį Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

22. Pirmosios instancijos teismui nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą negalėjo būti tenkinamas.

23. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo aplinkybių analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius