2013-08-20 Nr. AB-4257-3-63-3-00269-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-834/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00269-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, B. M. K. P., I. P., I. S., I. F., M. Š., A. F., E. F., N. A. F., G. J., V. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (b. l. 5–8), prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-T-338r-2033, kuriuo atsisakyta suteikti adresą poilsio pastatams; 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti adresą nekilnojamajam turtui: poilsio pastatams 1K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2K1ž (unikalus (duomenys neskelbtini)), 3K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), virtuvei 14H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini)gatvėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Palangos mieste (toliau – ir Statiniai).

Paaiškino, kad 2012 m. sausio 17 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas suteikti adresą nurodytam nekilnojamajam turtui, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsakė, kad iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar nurodyti objektai yra ir ar gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. 2012 m. kovo 22 d. dėl adresų suteikimo Statiniams, kreipėsi į Administraciją pakartotinai, pateikdamas papildomus dokumentus, tačiau atsakovas skundžiamu 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu adresus suteikti atsisakė, nurodydamas, kad Palangos miesto valdyba 1994 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 110 patvirtino iškeldinamų iš kopų ir miškų zonos poilsio namelių sąrašą (toliau – ir Potvarkis Nr.110), kuriame yra ir pareiškėjo prašyme dėl adresų suteikimo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) (poilsinės pavadinimas (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas teigė, kad toks atsisakymo suteikti adresą pagrindas yra nepagrįstas. Paaiškino, kad Statinius 2005 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš UAB „Pokrypis“. Poilsio nameliai nebuvo įregistruoti viešajame registre, todėl kreipėsi dėl jų įregistravimo į valstybės įmonę Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras). Ši institucija atsisakė įregistruoti Statinius į nekilnojamojo turto kadastrą, nes kadastro duomenų byloje įrašytas adresas (duomenys neskelbtini), Palangos m., nebuvo įregistruotas Adresų registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pareiškėjas teigė, kad Statiniai gali būti atskirais nekilnojamojo turto objektais, o jų įregistravimas negalimas tik dėl to, kad Statiniams nesuteiktas adresas. Statiniai inventorizuoti 1975 m. Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, visą laiką buvo naudojamas adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, tačiau paaiškėjo, kad toks adresas nebuvo įregistruotas Adresų registre. Pagal Numerių pastatams, patalpoms, butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d.

įsakymu Nr. 1V-57 (toliau – ir Numerių suteikimo tvarkos aprašas), 31 punktą, jeigu Nekilnojamojo turto registre neįregistruotam pastatui suteikiamas numeris ir šiam pastatui nėra suformuotas žemės sklypas, skiltyje „Unikalus Nr.“ nurodomas pastato savininko (valdytojo) vardas ir pavardė arba pavadinimas, jei savininkas yra juridinis asmuo. Todėl pareiškėjo nuomone, suteikti adresą nėra kliūčių. Potvarkis Nr.110 dėl poilsio namelių iškeldinimo nebuvo vykdomas, o Palangos miesto valdyba poilsio namelių savininkui UAB „Pokrypis“ siūlė materialiai prisidėti prie Šventosios detalaus plano koregavimo, kad nameliai nebūtų iškeliami.

Pareiškėjo teigimu, nors nėra rašytinių įrodymų, kad Potvarkis Nr.110 pakeistas, tačiau visi Palangos miesto savivaldybės pateikti raštai patvirtino, jog ketinimų iškeldinti poilsio namelius nebuvo ir kad šią aplinkybę patvirtino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 41, kuriuo Palangos miesto valdyba įpareigota organizuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimą ir papildymą ir nuomoti iki 3 metų žemės sklypus prie neįregistruotų poilsio namelių.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (45–46) paaiškino, kad 2012 m. gegužės 31 d. rašte pareiškėjui nurodė, jog adresas ginčo objektams negali būti suteiktas, nes Palangos miesto valdyba 1994 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 110 patvirtino iškeldinamų iš kopų ir miškų zonos poilsinių sąrašą, į kurį įtraukti ginčo statiniai, kuriems pareiškėjas prašė suteikti adresą. Potvarkis Nr.110 nepanaikintas ir jo galiojimas nesustabdytas. Teigė, kad adresas ginčo objektams negali būti suteiktas, nes šie Statiniai nėra adresų objektas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės) 4.3 ir 5 punktuose nustatyta, kad adresų objektais yra pastatai ir jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei kad adresų objektams nepriskiriami pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NT kadastro įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu negali būti statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedo 1 lentelėje nurodytais techniniais parametrais ir ginčo statinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, šie ginčo poilsio nameliai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 3 punktu, statant I grupės nesudėtingą statinį rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui nereikalingas, todėl tokio pobūdžio poilsio nameliai negali būti laikomi atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu, o tai reiškia ir adresų objektu. Atsakovo nuomone, poilsio namelių įsigijimo dokumentų forma neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 punkto nuostatas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, o įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Pareiškėjo 2005 m. balandžio 12 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, turto perdavimo - priėmimo aktas nebuvo notariškai patvirtinti, dėl to jie negalioja.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. M. K. P., I. F., I. S., A. F., E. F., M. Š., N. A. F. ir I. P. atsiliepime į skundą (b. l. 64–66) prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo senelio nuosavybės teise valdytą iki 1940 m. žemės sklypą (posesija 263) (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Pareiškėjo įsigyti statiniai stovi jiems grąžintinoje žemėje. Todėl pareiškėjo siekimas suteikti Statiniams adresą pažeidžia jų – nekilnojamojo turto savininkų įpėdinių įstatymo saugomus interesus. Pareiškėjas 2005 m. balandžio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartimi negalėjo įgyti daugiau teisių nei jų turėjo statinių pardavėjas UAB „Pokrypis“, kuris ginčo statinių daiktinių teisių nebuvo įregistravęs. Tai, kad iki šiol nėra įvykdytas Potvarkis Nr.110, negali būti pagrindu pareiškėjo skundo tenkinimui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu (b. l. 98–103) pareiškėjo S. T. skundą atmetė.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atsisakymo suteikti adresą poilsio pastatams 1K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), virtuvei 14H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Palangos mieste, teisėtumo ir pagrįstumo.

Savivaldybių aavarankiška funkcija yra adresų – gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerių suteikimas ir keitimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktas). Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktuose nustatyta, kad adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Vadovaudamasis šia teisės norma, teismas nurodė, kad svarbiausias kriterijus sprendžiant klausimą ar pastatas gali būti adresų objektas, yra tai, ar pastatas gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį, tai yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalis). Pareiškėjo S. T. prašymas suteikti ginčo statiniams, poilsio pastatams, adresą buvo siejamas su siekimu įregistruoti šiuos statinius nekilnojamojo turto kadastre bei daiktines teises į juos nekilnojamojo turto registre, todėl teismas sprendė, kad analizuotinos teisės normos, kurios reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal NT kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Sistemiškai vertindamas minėtas teisės normas, teismas nusprendė, kad byloje ginčijamo klausimo išsprendimas priklauso nuo to, ar pareiškėjui priklausantys poilsio pastatai gali būti priskirti nekilnojamojo turto objektams.

Ištyręs pateiktus į bylą įrodymus, teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. sausio 20 d. ir 2012 m. sausio 24 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad Palangos mieste (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse esančios valstybinės teritorijos žemėje stovi 74 poilsio paskirties nameliai, kurie yra kilnojamieji daiktai, nes neatitinka Statybos įstatyme apibrėžto statinio ir Civiliniame kodekse nurodyto nekilnojamojo daikto sąvokų. Į šių poilsio namelių, esančių valstybinėje žemėje, sąrašą patenka ir pareiškėjui priklausantys Statiniai (b. l. 92–96). Nustatęs, kad poilsio pastatai, kuriems pareiškėjas siekia suteikti adresą, priskirtini kilnojamiesiems daiktams ir jie neatitinka Statybos įstatyme apibrėžto statinio sąvokos, teismas nurodė, kad neanalizuos statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančių teisės normų. Šių teisės normų vertinimas byloje turėtų teisinę reikšmę tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad poilsio pastatai atitinka nekilnojamųjų daiktų sąvoką, nes nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai, statiniai, kurių statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjui priklausančių poilsio pastatų, kuriems siekiama suteikti adresą, požymius, sutiko su atsakovo atsikirtimo į skundą argumentais, jog ginčo poilsio pastatai nelaikyti nekilnojamojo turto kadastro objektu ir kad jie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, todėl jiems negali būti suteiktas adresas.

Iš Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus pateiktos informacijos teismas nustatė, kad pareiškėjui priklausantys poilsio pastatai pastatyti valstybinėje žemėje, kuri nuosavybes teise priklausė J. F.. Pagal pateiktus nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus į šią žemę turi teisę atkurti nuosavybės teises tretieji suinteresuoti asmenys – B. M. K. P., I. P., I. S., E. F., I. F., A. F., M. Š., N. A. F., G. J., V. R. (b. l. 55–56, 60–61). Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises bei nuosavybę. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje nurodyta – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas. S. T. priklausantys kilnojamieji daiktai, poilsio nameliai, esantys žemės sklype, kuris patenka į J. F. valdytos žemės ribas (posesija K-1), nepaneigia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, kuri laikytina prioritetine ir Konstitucijos garantuota nuosavybės neliečiamumo teise.

Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad Palangos miesto valdyba 1994 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 110 patvirtino iškeldinimą iš kopų ir miškų zonos poilsinių sąrašą, į kurį įtraukti ir pareiškėjui priklausantys poilsio pastatai (poilsinės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–14). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracijos direktoriaus ar kito savivaldybės viešojo administravimo subjekto priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti, pats juos priėmęs viešojo administravimo subjektas. Anksčiau galiojusiomis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis miesto valdyba buvo priskiriama valdymo organui, o tai pagal šiuo metu galiojančias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas atitinka savivaldybės administracijos direktoriaus institutą. Byloje nėra duomenų, kad Potvarkis Nr.110 panaikintas, pakeistas ar jo galiojimas sustabdytas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos raštų teismas nustatė, kad poilsio pastatus iš valstybinės žemės Šventojoje siekiama nukelti, t. y. Potvarkis Nr.110 įgyvendinamas tikslu atkurti nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims į J. F. nuosavybės teise priklausiusią žemę (b. l. 94–96)

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, įvertinęs tai, kad pareiškėjui priklausantys poilsio pastatai nelaikyti nekilnojamojo turto kadastro objektu, jie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, taip pat į tai, kad jie patenka į J. F. (posesija K-1) turėtos žemės ribas, į kurią yra atkuriamos nuosavybės teisės jo paveldėtojams ir teisių perėmėjams, bei į tai, kad poilsio pastatus siekiama nukelti iš valstybinės žemės, konstatavo, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą suteikti adresus ginčo statiniams.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Sprendime privalo būti nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas 2012 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (8.6.)-D3-T-338r-2033, kuriuo atsisakyta suteikti adresą poilsio pastatams, iš dalies neatitinka šių reikalavimų. Šiame sprendime nurodyta, kad atsisakoma suteikti adresą dėl Potvarkio Nr.110, tačiau nenurodytos konkrečios teisės normos, kurių pagrindu atsisakoma suteikti poilsio nameliams adresą, taip pat nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad panaikinus ginčijamą sprendimą ir įpareigojus atsakovą priimti sprendimą atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus – nurodyti konkrečias teisės normas, kurių pagrindu atsisakoma suteikti poilsio pastatams adresą, nurodyti sprendimo apskundimo tvarką, pats sprendimas – atsisakyti suteikti poilsio pastatams adresą, nesikeistų, todėl nesikeistų sprendimo teisinės pasekmės pareiškėjui. Pareiškėjas pasinaudojo teise paduoti skundą teismui. Nustatytus Viešojo administravimo įstatymo pažeidimus teismas pripažino formaliais ir negalinčiais būti pagrindu panaikinti ginčijamą sprendimą. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str.1 p.).

III. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 105–109) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m lapkričio 19 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pripažindamas, kad Statiniai priskirtini kilnojamiesiems daiktams, kad jie nelaikytini nekilnojamojo turto karsto objektais ir negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, teismas vadovavosi Inspekcijos 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. 2D-2407 (16.18), kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, Palangoje, esančius 75 poilsio namelius, nustatyta, kad jie priskirtini kilnojamiesiems daiktams. Apeliantas pažymi, kad jis apie šį raštą sužinojo tik 2012 m. spalio 30 d., t.y. teismo posėdžio metu, todėl iki teismo posėdžio neturėjo galimybės ginčyti šį raštą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė detaliau, kodėl poilsio pastatai laikytini kilnojamaisiais daiktais, o ne nesudėtingais statiniais.

2. Apeliantas teigia, kad ginčui aktualūs poilsio pastatai negali būti laikomi kilnojamaisiais daiktais. Poilsio nameliai turi laikančiąsias konstrukcijas, jos visos sumontuotos statybos vietoje, atliekant statybos darbus. Statiniai yra tvirtai sujungti su žeme, pasižymi atsparumu (stovi nuo 1975 m.), neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui), kad nukelti statinius iš vietos, kurioje stovi, juos reikėtų išardyti, išardžius liktų tik statybinių medžiagų krūva, pasikeistų daikto paskirtis bei sumažėtų vertė. Visuose apeliantui priklausančiuose poilsio pastatuose yra elektra, o viename iš jų - miesto vandentiekis, miesto kanalizacija, gamtinės dujos. Atsakovas atsiliepime į skundą teigė, kad poilsio nameliai yra nesudėtingi statiniai.

3. Atsisakymuose suteikti adresą atsakovas nurodė vis kitus adreso nesuteikimo motyvus, atsiliepime į skundą dar kitus, nagrinėjant bylą pateikė savo pasirašytus ir anksčiau nurodytiems motyvams prieštaraujančius raštus, elgėsi nesąžiningai ir trukdė pareiškėjui ginti savo teises.

4. Atsakovas, teigdamas, kad apelianto Statiniai negali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas, vadovavosi statybos techniniais reglamentais STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Apelianto teigimu, tokios nuostatos taikomos statant naujus statinius. Registruojant apeliantui priklausančius Statinius pateikiami dokumentai, nustatyti 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąraše. Apeliantas, prašydamas įregistruoti pastatus, VĮ Registrų centrui pateikė Vykdomojo komiteto sprendimą suteikti žemės sklypą, tiek visos stovyklos, tiek poilsio pastato projektus, patvirtintus Palangos miesto vyr. architekto. Tai įrodo, kad Statinių statyba buvo teisėta, atitiko tuo metu galiojančius statybą reglamentuojančius teisės aktus. Visi dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centrui, kuris neturėjo jokių pastabų, kad poilsio nameliai negali būti atskirais nekilnojamojo turto objektais, nurodė, kad jų įregistravimui trukdo tik tai, kad statiniams nėra suteiktas adresas. Net ir pagal dabar galiojančius teisės aktus poilsio pastatams būtų reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui, nes statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2. punkte numatyta, kad statant II grupės nesudėtingą statinį mieste reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui.

5. Tik atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad pareiškėjo poilsio namelių įsigijimo sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes sudaryta ne notarine tvarka. Kreipiantis dėl adreso suteikimo, atsakovas jokių pastabų dėl apelianto, kaip savininko teisių, neturėjo. Niekam neginčijant apelianto teisių, jis neturėjo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, o įsigyjant statinius sudaryti notarinės sutarties nebuvo galimybės, nes statiniai nebuvo registruoti VĮ Registrų centre. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad klausimai dėl daiktinių teisių gali būti sprendžiami tik tada, kai yra įregistruotas pats daiktas, todėl apeliantas kreiptis į teismą su atitinkamu pareiškimu anksčiau negalėjo.

6. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybę laikant neliečiama, prioritetine, pažeidžiamos apelianto, taip pat Lietuvos Respublikos piliečio, kuriam Konstitucija garantuoja nuosavybės neliečiamumą teisės. Teismas iš Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos raštų sprendė, kad poilsio pastatus iš valstybinės žemės siekiama nukelti dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Minėtame susirašinėjime tik nurodyta, kad 74 poilsio nameliai yra neteisėtai pastatyti valstybinėje žemėje ir prašoma imtis iniciatyvos juos pašalinti. Į J. F. posesiją K-1 patenka nedaug statinių (sklypas Nr. 51 yra suformuotas, jame stovintys statiniai į šį skaičių nepatenka), vadinasi neteisėtai pastatytus poilsio namelius siekiama iškelti ne tik tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims. Be to, siekiama iškeldinti neteisėtai pastatytus namelius, o pareiškėjo nameliai, statyti suteikus žemės sklypą ir turint reikalingus statybos dokumentus, tokiais negali būti laikomi. Potvarkio Nr.110 priede numatyta iškeldinti tik du iš penkiolikos UAB „Pokrypis“ priklausiusių namelių. Atsakovo sprendimas nesuteikti adreso poilsio nameliams, vadovaujantis prieš 18 metų priimtu Potvarkiu 110, kuris nebuvo vykdomas, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 118–119) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas nurodo:

1. Apeliacinio skundo argumentas, neva apelianto naudojami poilsio nameliai laikytini atskirais nekilnojamojo turto objektais, o tai reiškia ir adresų objektais, nepagrįstas jokiais įrodymais, specialistų išvadomis pan. Priešingai nė teigia apeliantas, Inspekcija savo išvadoje nurodė, kad poilsio nameliai yra kilnojamieji daiktai, nes neatitinka Statybos įstatyme apibrėžtų statinio ir Civiliniame kodekse nurodyto nekilnojamojo daikto sąvokų. Ginčo statiniai, kaip konstatavo valstybinę statybos priežiūrą atliekantys specialistai, yra kilnojamieji daiktai, jie neturi pamatų ir gali būti perkelti į kitą vietą Šių statinių priskirtinumą kilnojamiesiems daiktams patvirtina Potvarkis Nr.110, kuris nepanaikintas ir jo galiojimas nesustabdytas. Pretendentams grąžintina žemė yra užstatyta poilsio nameliais ir ši aplinkybė stabdo nuosavybės atkūrimo procedūras. Šiuo metu iš naujo inicijuojama minėtų statinių nukeldinimo procedūra, kurią vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2. Statinių pirkimo-pardavimo sutartis, kuri nepatvirtinta notariškai ir kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą negalioja, o tai reiškia, kad apeliantas, neturėdamas ginčo statinių įsigijimo faktą ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, neturi teisės kreiptis dėl adreso jiems suteikimo. Byloje nepateikta jokių dokumentų, kad Statiniai pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kad jų statybai buvo išduotas statybos leidimas, užbaigus statybą – statinių priėmimo naudoti aktas ir pan. Todėl darytina išvada, kad valstybinė žemė, kurioje stovi ginčo statiniai, nelaikytina užstatyta ir turi būti grąžinta teisėtiems jos savininkams.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. M. K. P., I. F., I. S., A. F., E. F., M. Š., N. A. F. ir I. P. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 121–123) prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą. Teigia, kad apelianto siekis įregistruoti daiktines teises į Statinius žemės sklype, kuriame vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, pažeidžia jų teisėtus interesus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 125–128) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, kad tretieji suinteresuoti asmenys pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. F. valdytą žemę. Nacionalinė žemės tarnyba vykdo įpareigojimą grąžinti natūra žemę asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Priešingu atveju būtų pažeistos šių asmenų teisės ir teisėti interesai, kuriuos užtikrina tai reglamentuojantys teisės aktai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr.(8.6)-D3-T-338r-2033, priimto atsakant į pareiškėjo S. T. pakartotinį 2012 m. kovo 22 d. prašymą dėl adreso suteikimo 15 poilsio pastatų ir virtuvei (nurodyti žymėjimo plane ir unikalūs numeriai) (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Palangoje.

Pareiškėjas siekia, kad minėtų objektų kadastro duomenys būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl 2011 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į nekilnojamojo kadastro tvarkytoją. VĮ Klaipėdos registrų centro Klaipėdos filialas 2011 m gruodžio 14 d. sprendimu Nr.(4.7.11) KS-387 pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t.y. poilsio pastatams kadastro duomenų byloje įrašytas adresas (duomenys neskelbtini), Palangos miestas, nėra įregistruotas Adresų registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas turėtų kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl adreso suteikimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatas gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai. Numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis).

Pagal Vietos savivaldos įstatymą 6 straipsnio 27 dalį viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą, pobūdį) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas.

Vyriausybė, įgyvendindama Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr.1030 1.2 punktu įgaliojo Vidaus reikalų ministeriją parengti ir patvirtinti Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą. Vykdydamas šį pavedimą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtino Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą.

Be to, Vyriausybė, siekdama nustatyti bendrą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymo taisykles, 2002 m. gruodžio 23 d. Nr. 2092, patvirtino Adresų formavimo taisykles.

Atsakovas pareiškėjo prašymą dėl adreso Statiniams suteikimo turėjo išspręsti pagal minėtų teisės aktų reikalavimus.

Tikrinamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs VĮ Klaipėdos registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m gruodžio 14 d. sprendimą Nr.(4.7.11) KS-387, 2012 m. sausio 17 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl adreso suteikimo Statiniams. Atsakovas dėl šio pareiškėjo prašymo priėmė 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr.(8.6)-D3-T-44r-76, kuriuo atsisakė suteikti adresą. Atsisakymą motyvavo Adresų formavimo taisyklių 4.3 punkto ir Numerių suteikimo tvarkos aprašo 12.1, 22 ir 23 punkto nuostatomis. Pagal Adresų formavimo taisyklių 4.3 punktą adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

Atsakovas 2011 m gruodžio 14 d. sprendime nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis negalima nustatyti, ar objektai yra ar gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Numerių suteikimo tvarkos aprašo 12 punkte nurodyta, kad numeriai pastatams ir jų kompleksams suteikiami taip: nustačius pastatų ar jų kompleksų vietą aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka, parengiamas jų sunumeravimo projektas; šiame projekte pažymimi numatomi pastatų ar jų kompleksų numeriai, informacinių ženklų, nurodančių toliau nuo gatvės esančių pastatų ar jų kompleksų numerius, pastatymo vietos (12.1 p.); nauji numeriai pastatams ir jų kompleksams suteikiami atsižvelgiant į jau esančius pastatų ir jų kompleksų numerius; siekiant nepažeisti jau esančių pastatų ir jų kompleksų numerių sekos, prie naujų pastatų ir jų kompleksų numerių rašomos didžiosios raidės (12.2 p.).

Numerių suteikimo tvarkos aprašo 22 ir 23 punktai patenka į šio Aprašo IV skyrių „Pastatų, jų kompleksų ir korpusų vietos nustatymas“. Numerių suteikimo tvarkos aprašo 22 punkte nurodyta, kad nustatant pastatų, jų kompleksų ir korpusų vietą nustatomas taškas, nurodantis adreso koordinates (toliau – ir taškas). Aprašo 23 punktas reglamentuoja, kad nustatant tašką, naudojamas kartografinis pagrindas. Taškui nustatyti papildomai gali būti naudojami ir kiti duomenys: skaitmeninis ar analoginis ortofotografinis ar kitas rastrinis arba vektorinis žemėlapis valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, užtikrinantis ne mažesnį negu M 1:10000 skaitmeninei topografinei medžiagai reikalingą tikslumą 23.1 p.); topografiniai planai M 1:500–1:2000 LKS-94 koordinačių sistemoje skaitmeniniu ar analoginiu pavidalu (23.2 p.); savivaldybių teritorijų ribos (23.3 p.);. gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos pagal Adresų registro duomenis (23.4 p.); gatvių tinklas (23.5 p.); detalieji planai (23.6 p.); sodininkų bendrijų paskirstymo sklypais projektai ir planai (23.7 p.); nekilnojamojo turto objektų grafiniai duomenys pagal Nekilnojamojo turto kadastrą; (23.8 p.);

Adresų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašai (23.9 p.). Atsakovas, vadovaudamasis Numerių suteikimo tvarkos aprašo 12.1, 22 ir 23 punktais, 2012 m. kovo 7 d. sprendime Nr.(8.6)-D3-T-44r-76 nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus negalima nustatyti adreso koordinačių.

Iš pareiškėjo 2012 m. kovo 22 d. prašymo Palangos miesto savivaldybės administracijai (pagal gavimą patvirtinantį spaudą, atsakovas šį prašymą gavo 2012 m. balandžio 2 d., reg. Nr.T-338r) turinio matyti, kad pareiškėjas, atsižvelgdamas į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 7 d. sprendime Nr.(8.6)-D3-T-44r-76 nurodytas priežastis dėl kurių buvo atsisakyta suteikti Statiniams adresą, pateikė papildomus dokumentus, kurie, pareiškėjo manymu, pašalina kliūtis adreso suteikimui. Prašyme pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jo pridedamoje prie prašymo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra žemės sklypo planas LKS-94 koordinačių sistemoje).

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendime Nr.(8.6)-D3-T-338r-2033, kuris priimtas dėl pareiškėjo 2012 m. kovo 22 d. prašymo, nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas nagrinėjo pareiškėjo pakartotinai pateikto prašymo argumentus ir papildomai pateiktus dokumentus pagal pirmiau aptartų teisės aktų reikalavimus. Nesiremiant jokiomis teisės normomis, minėtame sprendime nurodytas vienintelis atsisakymo suteikti adresą argumentas - adresas Statiniams nesuteikiamas atsižvelgiant į Palangos miesto valdybos 1994 m. birželio 10 d. potvarkį Nr.110 dėl iškeldinamų poilsio namelių. Minėtos aplinkybės teisėjų kolegijai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pareiškėjo 2012 m. kovo 22 d. prašymo ir pateiktos papildomos medžiagos nenagrinėjo iš esmės, o pateikė formalų atsakymą. Dėl minėtų priežasčių atsakovo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr.(8.6)-D3-T-338r-2033, priešingai nė nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT nutartis administracinėse bylose Nr.A756-700/2008, A756-422/2009, Nr.A556-1898/2008, A522-1752/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą.

Pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė savivaldybės vykdomoji institucija. Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 str.6 p.); bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principo, reiškiančio, kad savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių (VSĮ 4 str.8 p.); veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (VSĮ 4 str.10 p.); žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių (VSĮ 4 str.12 p.). Savivaldybės vykdomoji institucija kompetencijai priskirtus klausimus turi spręsti griežtai laikydami įstatymų, savo veikloje vadovautis minėtų principų visuma, užtikrinti, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-T-338r-2033 priimtas pažeidžiant minėtus principus, o pirmiausia teisėtumo principą, šis pažeidimas ne formalus, kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, o esminis, nes, kaip minėta, atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo argumentų ir pateiktų papildomų dokumentų pagal adresų suteikimo taisykles reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti šį sprendimą, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (ABTĮ 142 str.1 d.,143 str.). Pasisakydamas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių atkurti nuosavybės teises į žemę sklype, kuriame yra pareiškėjo Statiniai, pirmosios instancijos teismas peržengė iškelto administracinio ginčo ribas ir nukrypo nuo pareiškėjo iškelto administracinio ginčo esmės.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ta apimtimi, kuria teismas paliko galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-T-338r-2033, šis sprendimas naikintinas įpareigojant atsakovą pareiškėjo S. T. 2012 m. kovo 22 d. prašymą dėl adreso suteikimo išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo suteikti Statiniams adresą galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą išnagrinėjusi ir įvertinusi visas pareiškėjo prašymo dėl adreso suteikimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir jas kvalifikavusi pagal adresų suteikimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju atsakovo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-T-338r-2033 pripažintas nepagrįstu bei neteisėtu ir panaikintas dėl to, kad atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo 2012 m. kovo 22 d. prašymo iš esmės, nenustatė ir neįvertino visumos aplinkybių, kurios turi būti nustatytos ir įvertintos sprendžiant asmens prašymą dėl adreso suteikimo pagal pirmiau minėtus teisės aktų reikalavimus. Pavesdamas atsakovui pagal įstatymų leidėjo jam suteiktą kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. kovo 22 d. prašymą dėl adreso suteikimo iš naujo, teismas negali nustatyti įpareigojimų dėl sprendimo, kurį turi priimti viešojo administravimo subjektas, turinio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo suteikti Statiniams adresą, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. pakeisti. Pareiškėjo S. T. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-T-338r-2033 ir įpareigoti pareiškėjo 2012 m. kovo 22 d. prašymą dėl adreso suteikimo išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas