2016-06-29 Nr. AB-13588-3-63-3-02576-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-626-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02576-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. L. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-7), prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) imtis priemonių, kad jam pavaldus Palangos skyrius ištaisytų esamus pažeidimus J. T. nuosavybės teisių atkūrimo byloje dėl pretendentinėms šakoms lygių dalių nustatymo ir likusių neatkurtų dalių suvienodinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokole Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), jame nurodant trims pretendentinėms šakoms atkurtinos nuosavybės apimtis, t. y. kiekvienai iš jų po 1,387 ha, suvienodinant kiekvienai pretendentinei šakai turinčias tekti neatkurtos nuosavybės dalis pareiškėjos nurodytu būdu.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi (b. l. 43-44) pareiškėjos skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad dokumentas, iš kurio kildinamas išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Teismas pažymėjo, kad pagal savo turinį tiek Tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 1SS-3327-(9.5.), tiek Tarnybos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 16SD-16SD-(14.16.104.) yra informacinio pobūdžio, nes juose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui). Nors Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 16SD-16SD-(14.16.104.) nurodyta apie Tarnybos Palangos skyriuje 2015 m. rugsėjo 22 d. vykusiame posėdyje priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangoje, tokio sprendimo pareiškėja neginčija, tačiau prašo ištaisyti pažeidimus, padarytus Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokole Nr. 16PRT-3-(14.16.6.). Teismas atkreipė dėmesį, kad, nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. AS-987-492/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog Tarnybos Palangos skyriaus posėdžio protokolas Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, o administraciniu aktu, ginčijamu administraciniame teisme, galėtų būti sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo būtų nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų apimties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-297-552/2016 (b. l. 84-87) pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino iš dalies Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį panaikino ir perdavė skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismui pateiktame skunde pakankamai aiškiai suformulavo, jog nesutinka būtent su Tarnybos Palangos skyriaus veiksmais, atkuriant nuosavybės teises į J. T. turėtą nuosavybę, ir konkrečiai Tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 1SS-3327-(9.5.) ir 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 16SD-16SD-(14.16.104.) neprašė panaikinti. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo priėmimo, nepagrįstai vertino tik šių raštų pobūdį ir sukeliamas pasekmes pareiškėjai. Pareiškėja skunde išdėstė faktines aplinkybes, savo nesutikimo su Tarnybos Palangos skyriaus veiksmais argumentus, nurodė, kaip, jos manymu, turėtų būti ištaisyti atsakovo priimti sprendimai nuosavybės teisių atkūrimo vykdymo procese. Nors pareiškėja skunde aiškiai nenurodė, jog prašo panaikinti Tarnybos Palangos skyriuje 2015 m. rugsėjo 22 d. vykusiame posėdyje priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangoje, tačiau iš pareiškėjos skundo matyti, jog ji, kreipdamasi į administracinį teismą, siekė, kad būtų ištaisyti jos nurodomi atsakovo padaryti pažeidimai nuosavybės teisių atkūrimo procese ir prašė, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti jos nurodomus veiksmus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinta pareiga, turėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundo dalyką ir skundo pagrindą, ir tik pareiškėjai juos patikslinus ar atsisakius tai padaryti, galėjo spręsti skundo priėmimo klausimą. Nors šioje byloje teismas nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumams, tačiau tokiais trūkumais įvardijo tik atitinkamų informacinio pobūdžio dokumentų nepateikimą, kurių pašalinimas nebuvo pakankamas tikslinant pareiškėjos skundo reikalavimus.

Vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi (b. l. 89-90) pareiškėjai išaiškino, kad teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriuje 2015 m. rugsėjo 22 d. priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangoje. Konstatavus, jog skundo reikalavimas neaiškus, nes nėra įvardinta, iš kokio administracinio akto kildinamas reikalavimas atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, pareiškėjai pasiūlyta skundą patikslinti.

Per teismo nustatytą terminą gautas patikslintas pareiškėjos skundas (b. l. 93-99), kuriame prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 1SS-3327-(9.5.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos imtis priemonių, kad jai pavaldus Palangos skyrius ištaisytų pažeidimus J. T. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokole Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) pareiškėjos nurodytu būdu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi (b. l. 101-102) pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

Teismas, įvertinęs skundu ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 1SS-3327-(9.5.) turinį, nustatė, jog juo buvo atsakyta į pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 24 d. skundą ir 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą, kuriais pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės nesutikdama su pažeidimais, padarytais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokole Nr. 16PRT-3-(14.16.6.). Padaręs išvadą, jog pareiškėjos skundžiamas raštas nėra teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka, teismas vertino, jog pareiškėja neištaisė 2016 m. balandžio 18 d. teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų dėl skundo reikalavimo patikslinimo, todėl skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėja A. L. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 106-113), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir patikslintą skundą bei klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodo, kad toks teismo atsisakymas priimti pareiškėjos patikslintą skundą pažeidžia jos teisę į teisminę gynybą.

Mano, jog pirmosios instancijos teismo teisėja Eglė Kiaurakytė tendencingai vertina pareiškėjos teikiamus procesinius dokumentus, kadangi dėl šios teisėjos veiksmų pareiškėja yra kreipusis į Lietuvos Respublikos Prezidentę. Tokiu būdu teisėja yra šališka pareiškėjos atžvilgiu ir neturėtų spręsti klausimo dėl pareiškėjos teikiamų procesinių dokumentų.

Teigia, jog, vykdydama pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą, kuriame, kaip ir pirminiame skunde, įvardijamas administracinis aktas, iš kurio kildinamas reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus – Tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. ISS-3327-(9.5.), kuriuo atmestas pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 11 d. kreipimasis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. turėtą 4,16 ha žemės plotą Palangoje ir 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjos skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 16SD-(14.16.104.) panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos patikslintas skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Pirmiausia, pažymėtina, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka būtent šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali pakartotinai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010). Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pirminiu skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos imtis priemonių, kad jam pavaldus Palangos skyrius ištaisytų esamus pažeidimus J. T. nuosavybės teisių atkūrimo byloje dėl pretendentinėms šakoms lygių dalių nustatymo ir likusių neatkurtų dalių suvienodinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokole Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), jame nurodant trims pretendentinėms šakoms atkurtinos nuosavybės apimtis, t. y. kiekvienai iš jų po 1,387 ha, suvienodinant kiekvienai pretendentinei šakai turinčias tekti neatkurtos nuosavybės dalis pareiškėjos nurodytu būdu.

Pirmosios instancijos teismas, 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, išaiškino pareiškėjai, kad teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriuje 2015 m. rugsėjo 22 d. priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangoje. Konstatavęs, jog skundo reikalavimas neaiškus, nes nėra įvardinta, iš kokio administracinio akto kildinamas reikalavimas atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, teismas pasiūlė pareiškėjai skundą patikslinti.

Pareiškėja, tikslindama skundą, be jau minėtų pirminiame skunde išdėstytų reikalavimų, pareiškė ir reikalavimą panaikinti kitą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 1SS-3327-(9.5.), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 24 d. skundą ir 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą, kuriais pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės nesutikdama su pažeidimais, padarytais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokole Nr. 16PRT-3-(14.16.6.).

Įvertinus pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartyje išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas bei pareiškėjos patikslinto skundo turinį, spręstina, jog tikslindama skundą, pareiškėja neištaisė teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, kadangi savo reikalavimą susiejo ne su teismo nurodytu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. priimtu sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangoje, tačiau su visiškai kitu Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1SS-3327-(9.5.). Atsižvelgiant į tai, skundžiama 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, laikė pareiškėjos patikslintą skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad, kaip nurodė tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartyje, tiek pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartyje, nustatydamas skundo trūkumus, teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriuje 2015 m. rugsėjo 22 d. priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangoje. Tai reiškia, kad šis sprendimas ir turėtų būti skundžiamas administraciniam teismui arba būtent jo pagrindu formuluojami reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Pažymėtina, jog pareiškėjos nurodyti galimai neteisėti Nacionalinės žemės tarnybos ir jos Palangos skyriaus veiksmai nuosavybės teisių į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo procedūros metu įvyko iki priimant galutinį 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangoje. Tai reiškia, jog šiuo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo patvirtinti ir pripažinti visi iki jo priimti sprendimai bei atlikti veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu, todėl jų panaikinimas, pakeitimas ar pripažinimas neteisėtais negali būti atliktas, kol nebus panaikintas galutinis teisines pasekmes sukeliantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangoje.

Pažymėtina, kad nutartis laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai neužkerta kelio jai pašalinus skundo trūkumus vėl kreiptis į teismą.

Pridurtina ir tai, jog pareiškėja, manydama, kad pirmosios instancijos teismo sudėtis yra neteisėta (teisėjai jos atžvilgiu yra šališki, jų veiksmai tendencingi), vadovaudamasi ABTĮ 47 straipsniu, 53 straipsnio 2 dalimi, turi teisę pareikšti teismui (teisėjui) nušalinimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribos susijusios su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, todėl šiuo atveju teismo (teisėjų) nušalinimo klausimas nenagrinėtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu ir grąžino pareiškėjai skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. L. G. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė